Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. T.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams L. Z. ir M. Z. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir kitų su tuo susijusių ieškinio reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams L. Z. ir M. Z. jų dukros K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų priteistą išlaikymą, jį padidinant nuo 37,65 Eur iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškinyje nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo terminuotai vieneriems metams apribota atsakovų tėvų valdžia dukros K. Z. atžvilgiu, K. Z. nustatyta nuolatinė globa, Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu nepilnametės K. Z. globėju (rūpintoju) ir turto administratoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini). Atsakovui Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 12 metų 6 mėnesiams, atsakovas iki šiol atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsakovai po laikino tėvo valdžios apribojimo neatliko konkrečių veiksmų, kurie leistų daryti prielaidą, kad situacija artimiausiu metu pasikeis ir ryšys su vaiku bus atkurtas, dukra nesidomi, nesirūpina, jos nelanko, nebendrauja ir susigrąžinti į šeimą nesiekia. Duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti, nėra, todėl atsakovams tėvų valdžią būtina apriboti neterminuotai, taip pat padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą.

2. Ieškovės atstovė I. T. teismo posėdžiu metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad laikinai apribojant atsakovams tėvų valdžią jie buvo pakankamai jauni, dirbo, todėl manyta, kad situacija gali pasikeisti. Po teismo sprendimo priėmimo atsakovai kurį laiką bendravo su vaiku, vėliau nustojo, nuo 2010 m. šeimai nebetaikoma ir atvejo vadyba. Prašymą padidinti priteistą išlaikymą grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais.

5. Teismo posėdžio metu buvo išklausyta K. Z. nuomonė, nepilnametė nurodė, kad supranta, dėl ko nagrinėjama byla, kad (duomenys neskelbtini) gyvens iki pilnametystės. Su mama kartais pabendrauja per socialinius tinklus, tačiau dažniausiai ji mamai parašo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Byloje nustatyta, kad atsakovai L. Z. ir M. Z. yra nepilnametės K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), terminuotai vieneriems metams buvo apribota atsakovų tėvų valdžia dukros K. Z. atžvilgiu, iš atsakovų priteistas išlaikymas po 37,65 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, K. Z. nustatyta nuolatinė globa, Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini). nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu nepilnametės K. Z. globėju (rūpintoju) ir turto administratoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas.

8. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) sprendimo laikinai apriboti tėvų valdžią dukros K. Z. atžvilgiu atsakovė neužtikrina nepilnamečio vaiko dvasinės ir socialinės raidos, nesirūpina jo ugdymu, vaiku nesidomi, neteikia išlaikymo, bendravimas su vaiku epizodinis. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atlikinėjo, nuo (duomenys neskelbtini) atlieka ilgalaikę, 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už (duomenys neskelbtini) nusikalstamas veikas, vaiku nesidomi, bendravimo su vaiku nesiekia. Iš 2021 m. gegužės 27 d. globojamojo vaiko aplankymo akte esančių duomenų matyti, kad nepilnametė K. Z. nuo (duomenys neskelbtini), nušalinus tuometinį globėją, gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu gyvena pilnamečiu tapęs brolis M. Z., gyveno ir sesuo P. K. Z. nurodė bendraujanti su broliu ir seserimi, nei su mama, nei su tėčiu nebendraujanti - tėtis atlieka bausmę, o mama gyvena kitame mieste ir su ja nebendrauja. Vaiko globėjo – (duomenys neskelbtini) – atstovai globojamo vaiko aplankymo metu, taip pat rašytiniuose bylos dokumentuose nurodė, kad vaikas bendrauja su broliu ir seserimi, tėvai jos nelanko, nesidomi, ryšių nepalaiko, nerodo jokių pastangų siekiant atkurti emocinį ryšį su dukra. 2021 m. lapkričio 8 d. Įvaikinimo tarnybos specialistams, taip pat teismo posėdžio metu išklausant vaiko nuomonę K. Z. nurodė, kad tėčiu nebendrauja visiškai, su mama kartais, tačiau labai retai, kai mama būdama neblaivi skambina ir guodžiasi dėl savo problemų, tačiau niekada neklausia, kaip jai sekasi, nurodė, kad sutikusi mamos tikriausiai nepažintų, visiškai nenori bendrauti su neblaivia mama. Nurodytas aplinkybes ieškovo, trečiojo asmens atstovai patvirtino teismo posėdžio metu.

10. Įvertinus šioje byloje ištirtus įrodymus nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes vengia atlikti savo, kaip motinos, pareigas, nesirūpina vaiku, nesidomi jo mokymosi procesu ir rezultatais, neteikia išlaikymo, neužtikrina tinkamo jo auklėjimo ir priežiūros savo gyvenamojoje vietoje, saugumo, normalaus vystymosi, dvasinės ir socialinės raidos, taigi daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Atsakovas atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, tačiau taip pat nededa jam prieinamų pastangų atkurti ryšį su vaiku – vaiko nurodymu, niekada nebandė su ja susisiekti, paskambinti, parašyti.

11. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad situacija galėtų pasikeisti, nors nuo vaiko paėmimo iš šeimos bei terminuoto tėvų valdžios apribojimo praėjo beveik (duomenys neskelbtini). Atsakovė ir toliau nelanko dukros, neteikia jai išlaikymo, įsidarbinimai epizodiniai, nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jai būtų grąžintas vaikas ir ji prisiimtų visas motinai tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų savo dukrą. Atsakovas nei laikotarpiais, kai jo laisvė nebuvo apribota, nei laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vaiku nesidomi. Visa tai yra pakankamas pagrindas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai). Tėvų valdžios apribojimas neterminuotai dukros K. Z. atžvilgiu yra teisėta priemonė, nes užtikrina jos teises ir teisėtus interesus vystytis ir augti saugioje aplinkoje.

12. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jų teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Kartu atsakovams paaiškintina, kad tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

13. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

14. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

15. K. Z. nuolatinė globa nustatyta Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini), kurio veiklos adresu nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, keisti globėjo neprašoma, todėl nagrinėjamoje byloje nesprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos, globos, globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo padidinimo

16. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).

17. Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų K. Z. priteistas 130 Lt (37,65 Eur) išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė prašo padidinti iš atsakovų priteistą išlaikymą iki 200 Eur kas mėnesį.

18. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, kadangi tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), jei iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar nepilnamečių vaikų poreikiai (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

19. Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tada spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.

20. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, daroma išvada, kad nepilnamečio vaiko poreikiai per daugiau kaip (duomenys neskelbtini) laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje, pasikeitė - išaugo. Priteisiant išlaikymą K. Z. tebuvo (duomenys neskelbtini) metai, šiais metais jai sukaks (duomenys neskelbtini) metų, vaikas lanko (duomenys neskelbtini), jos interesų ratas yra išsiplėtęs, todėl priteistas iš atsakovų išlaikymas po 37,65 Eur kas mėnesį pilnai neužtikrina nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių bei neatitinka jo interesų, todėl yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnametei dydį.

21. Ieškovė konkrečių vaiko poreikių neįrodinėjo, orientaciniu kriterijumi nurodė minimalią mėnesinę algą ir iš atsakovų prašė priteisti po 200 Eur kas mėnesį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Iki 2021-12-31 minimali mėnesinė alga – 642 Eur, nuo 2022-01-01 – 730 Eur, priklausomai nuo mokestinės naštos faktiškai išmokama darbo užmokesčio suma svyruos apie 518 Eur.

22. Bylos duomenys patvirtina, jog K. Z. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, lanko (duomenys neskelbtini), mokymosi sunkumų neturi, nustatytas (duomenys neskelbtini), reikalingi vaistai. Ieškovės atstovės paaiškinimu, K. Z. nuo 2022-01-01 turės būti mokama apie 270 Eur globos išmoka, kuri būtų mažinama atsakovų mokamo išlaikymo dydžiu (Išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnio 5 dalis), taip pat apie 111 Eur vaiko išmoka (didesnė dėl neįgalumo).

23. Bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, atsakovo vardu nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto nėra. Atsakovė šiuo metu nedirba, atsakovės vardu nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto nėra. Atsakovai turi kitą išlaikytinį – A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu atsakovams Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia bei iš kiekvieno priteistas išlaikymas po 130 Eur kas mėnesį.

24. Pastovių darbinių santykių neturėjimas, mažų pajamų gavimas neatleidžia atsakovų nuo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, trukdančias atsakovei dirbti ir gauti pajamų vaiko išlaikymui. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus ne dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, o dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytų nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-469/2006), be to, įkalinimo vietose taip pat sudaroma galimybė dirbti. Abi šalys yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų dėl šalių sveikatos problemų, kurios darytų įtaką jų darbingumui.

25. Sprendžiant dėl konkretaus priteistino išlaikymo dydžio įvertinami byloje pateikti ir surinkti įrodymai, atsižvelgiama į vaiko amžių, jo bendruosius ir specialiuosius poreikius, sveikatos būklę, turimą neįgalumą, vaiko poreikių pasikeitimą (padidėjimą) dėl amžiaus, tai, kad vaikas globojamas (duomenys neskelbtini) ir dalis vaiko išlaikymo išlaidų dengiama iš (duomenys neskelbtini) lėšų, įvertinama atsakovų turtinė padėtis, atsižvelgiama į jų galimybes, tai, jog atsakovai turi kitų išlaikytinių. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojamą praktika tokio pobūdžio bylose, įvertinus, kad išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020), darytina išvada, jog yra pagrindas padidinti iš atsakovų priteistą iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos - 2021-12-09 iki jos pilnametystės.

26. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriamas globėjas (rūpintojas) (duomenys neskelbtini) (CK 3.202 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

28. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, kad bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis už reikalavimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimų iš atsakovų nepriteistinas.

29. Ieškinio dalis dėl reikalavimo priteisti išlaikymą kiekvieno atsakovo privalo būti apmokėta po 30 Eur žyminiu mokesčiu ((150 Eur-37,65 Eur) x 12 mėn. = 1348,20 Eur; 1348,20 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 30 Eur).

30. Byloje susidarė 22,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

31. Tenkinant ieškinį, iš atsakovų valstybei priteistina po 30 Eur žyminio mokesčio ir po 11,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (22,50 Eur/2) (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263- 270, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovui M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovei L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią jų nepilnametės dukters K. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų M. Z. ir L. Z. K. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistą 37,65 Eur (130 Lt) išlaikymą ir priteisti iš atsakovų M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei dukteriai K. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno atsakovo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos 2021-12-09 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.

Priteisti iš atsakovės L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 30 Eur žyminio mokesčio ir 11,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 41,25 Eur.

Priteisti iš atsakovo M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 30 Eur žyminio mokesčio ir 11,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 41,25 Eur.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - 5662), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.