- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 1A-64-334/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37004-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Danutė Švitinienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- D. M.
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Advokatai
- Laimutis Zaukevičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant D. M. per bausmės vykdymo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja S. B. ir jos šeimos nariais ir uždraudžiant D. M. lankytis nukentėjusiosios S. B. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).
Į bausmės laiką įskaityta 1 para išbūta laikinajame sulaikyme, ir laikytina ją atlikus 2 laisvės apribojimo dienas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktas nepakeistas, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinas.
Priteista iš D. M. nukentėjusiajai S. B. 800,00 Eur (aštuoni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš D. M. 8,95 Eur (aštuoni eurai 95 ct) pašto išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. M. nuteista už tai, kad ji, 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 17 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme, žodinio konflikto su S. B. metu, tyčia suimdama S. B. už plaukų ir tempdama, tuo nukentėjusiajai - S. B. sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji D. M. prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti neturtinės žalos dydį iki 200 eurų.
3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas nukentėjusiajai 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, pavojingumą, liekamąsias pasekmes bei jos pačios turtinę padėtį. Nurodo, kad jokio nekilnojamo turto bei transporto priemonių ji neturi, uždirba 381,85 Eur ir moka 100 Eur nuomos mokestį, todėl jos manymu, teismo priteista suma neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į D. M. apeliacinį skundą, nukentėjusioji S. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo priteista 800 Eur suma yra pagrįsta ir teisinga, nepaisant to, kad po padarytos nusikalstamos veikos jai nebuvo padaryta akivaizdžių sužalojimų. Nuteistoji savo nusikalstamais veiksmais sukėlė jai ne tik fizinį skausmą, bet ir didelius emocinius bei dvasinius išgyvenimus, kuriuos ji patiria ir šiai dienai. Nurodo, kad D. M. smurtaudama prieš ją jos mažamečio vaiko, sugyventinio bei kaimyno akivaizdoje, siekė pažeminti ją kaip asmenį, sugadinti jos reputaciją prieš kaimyną A. G.. Šiuo metu su kaimynu ji visiškai nebendrauja. Teigia, kad ir mažametis vaikas po to įvykio kelias naktis miegojo neramiai ir jai kaip mamai buvo ypač skaudu, ji jautė didelį stresą, todėl negalėjo valgyti, ji pergyveno, kad nedingtų pienas, nes maitino mažametį vaiką krūtimi. S. B. teigia, kad ir šiuo metu jaučiasi nesaugiai savo namų teritorijoje, bijo galimo keršto jos ir jos šeimos atžvilgiu, todėl žada įsirengti tvorą ir kelias vaizdo kameras. Pažymi, kad nuteistosios D. M. elgesys pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuomet ji elgėsi nepagarbiai, replikavo ir juokėsi, tik įrodo, kad D. M. nesigaili to, ką padarė.
5. Teismo posėdyje apeliantė D. M. ir jos gynėjas advokatas L. Zaukevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir prokurorė taip pat prašė D. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu D. M. nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.
7. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S. B. prašė priteisti 3000 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kad tempiant už plaukų, jos galva buvo prie pat tvoros strypų smaigalių, dėl ko ji patyrė išgąstį, kad nuteistoji bandė atsiprašyti, gailėjosi, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, į tai, kad byloje neįrodyta, jog nuteistoji kumščiu ne mažiau dviejų kartų sudavė nukentėjusiajai į galvą ir nukentėjusiosios S. B. civilinį ieškinį patenkino iš dalies, t. y. iš nuteistosios D. M. priteisė 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos aspektu bei atlikusi įrodymų tyrimą ir apklaususi nukentėjusiąją bei nuteistąją, konstatuoja, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis yra per didelis ir neatitinka teismų praktikos tendencijų, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 dalis).
9. Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistosios D. M. veiksmais nukentėjusiajai S. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl daroma išvada, jog nuteistosios veiksmai nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, dvasinį skausmą. Teismas teisingai įvertino tai, kad nuteistosios D. M. veiksmai nukentėjusiajai sukėlė išgąstį, kuomet tempiant plaukus, jos galva buvo prie pat tvoros strypų smaigalių, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai vertino tik formaliai, nes nenurodė, kaip šios aplinkybės įtakoja neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo priteista 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma neužtikrina protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašiose bylose. Svarbu tai, kad teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 150 eurų iki 1500 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017). Pažymėtina ir tai, kad pati nukentėjusioji S. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė neprieštaraujanti dėl civilinio ieškinio sumažinimo. Šiuo atveju sutiktina, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, tačiau apygardos teismo vertinimu ji nėra tokia žymi, kad skirti artimą maksimaliai teismų praktiką atitinkantį dydį. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiajai S. B. padaryto sužalojimo pobūdį (momentinis plaukų papešimas), dėl sužalojimo nekilusių jokių pasekmių (specialaus gydymo neprireikė), fizinius, dvasinius išgyvenimus (skausmas truko neilgai, išgąstis, pažeminimas, nepatogumas prieš kaimyną ir mažametį vaiką), asmens kaltės formą (tyčia), D. M. turtinę padėtį (dirbanti, gaunamas darbo užmokestis 381,85 Eur, nekilnojamo turo neturi, nuomojasi būstą už 100 Eur), realias galimybes atlyginti padarytą žalą bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad iš D. M. nukentėjusiajai S. B. priteistinas neturtinės žalos dydis mažintinas iki 200 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, sukeltas pasekmes, nuteistosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Vienok, byloje esantis pašto kvitas (b. l. 197) patvirtina, kad apeliantė D. M. nukentėjusiajai S. B. pinigų perlaida atlygino dalį žalos, o būtent 50 Eur, dėl to, iš apeliantės D. M. nukentėjusiajai S. B. priteistinas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios D. M. gynėjas prašė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokiam prašymui iš esmės neprieštaravo nukentėjusioji ir prokurorė, tačiau jų manymu, yra abejonių dėl laiduotojos patikimumo. Čia reikia pažymėti, jog vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei be kitų sąlygų yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teisme toks prašymas pateiktas nebuvo, teismas savo iniciatyva šio klausimo galimybės atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesprendė. Kadangi toks prašymas pateiktas apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija vertina galimybę šioje byloje taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
11. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
12. D. M. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ji nuo pat pirmosios jos apklausos, taip pat ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai bei dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. D. M. neteista (b. l. 79-80), nebausta administracine tvarka (b. l. 78), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja (b. l. 77), direktorės charakterizuojama kaip nuoširdi, draugiška, iniciatyvi, darbšti, stropi, darbo pareigas gerai atliekanti ir nekonfliktiška darbuotoja (b. l. 147). D. M. atlygino dalį nukentėjusiajai S. B. padarytos neturtinės žalos (b. l.197). Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nuteistoji D. M. suprato savo nusikalstamą elgesį, dėl to padarė atitinkamas išvadas bei ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
13. Sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą svarbi sąlyga yra laiduotojo asmenybė, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).
14. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas laiduotojos N. S. prašymas perduoti D. M. jos atsakomybei pagal laidavimą. Apklausta apeliacinės instancijos teisme N. S. parodė, kad ji su D. M. yra draugės ir kartu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat laiduotoja nurodė, kad jos ne tik kartu dirba, bet ir kartu leidžia savaitgalius, sutinka Naujus metus, po darbo D. M. ateina pas ją į saloną, kuriame ji daro makiažus. Paaiškino, kad D. M. nebendrauja su mama, tačiau jai reikia motiniškos globos, palaikymo, padrąsinimo. Ji pati yra mama, turi (duomenys neskelbtini) metų mergaitę, išsiskyrusi, todėl žino, kaip reikia palaikyti santykius. Ji pastoviai su ja kalba, jai pataria, skleidžia draugystę, meilę, kad į viską reikia žvelgti su meile, kad reikia siekti savo tikslų. Nurodė, kad D. M. gailisi, ją labai sukrėtė tai, kad ji buvo sulaikyta, pergyveno, patyrė stresą, ji net bandė atsiprašyti, ėjo su saldainiais, bet nukentėjusioji nenorėjo su ja kalbėti. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad N. S. pagal savo teigiamas asmenines ir socialines savybes turi realią galimybę daryti D. M. teigiamą auklėjamąjį poveikį, kad D. M. laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Nors nukentėjusioji ir prokurorė apeliacinės instancijos teisme nurodė abejojančios N. S. kaip laiduotojos patikimumu, motyvuojant jos ne taktiškumu, tačiau teisėjų kolegijos manymu, tai nėra pagrindas nepripažinti N. S. tinkama laiduotoja, juolab, kad N. S. nagrinėjamo įvykio metu nedalyvavo ir ji negalėjo įtakoti D. M. elgesio, kas leistų manyti, jog N. S. negali daryti teigiamo poveikio D. M.. Be viso to, pati nukentėjusioji S. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog laiduotoją N. S. ji pažįsta tik iš matymo, o tai rodo, jog nukentėjusioji N. S. gerai nepažįsta ir jos subjektyvi nuomonė negali paneigti N. S. tinkamumo būti laiduotoja. N. S. turi nuolatinį darbą, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l.198), anksčiau neteista, jos atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų (b. l. 192), iš administracinių baustumų pažymos matyti, kad N. S. per penkerius metus vieną kartą bausta už nešiurkštų KET pažeidimą (b. l. 193), galiojančių administracinių nuobaudų neturi. N. S. teigimu, ji viena gyvena su dukryte ir gauna minimalų atlyginimą, todėl kaip laiduotoja negalėtų įnešti virš 1000 Eur dydžio užstatą. Kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad N. S. dėl savo asmeninių savybių, noro ir galimybės daryti teigiamą įtaką savo draugei D. M. yra verta teismo pasitikėjimo, todėl pripažįstama, kad N. S. visiškai atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl ji skirtina D. M. laiduotoja.
15. Atsižvelgiant į išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, įvertinus N. S. finansinę padėtį, atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, D. M. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją N. S. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą D. M. atžvilgiu nutraukiant (BPK 327 straipsnio 2 punktas).
16. Nustatydama laidavimo terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje nustatytą D. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, įvykdymo aplinkybes, D. M. kaltės formą bei jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir daro išvadą, jog laidavimo 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminas pakankamas. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtina BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens (BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu).
17. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. D. 2019-08-29 nutarimu D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 116-117), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnis).
18. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diskas su garso įrašu (b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.
19. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi iš D. M. valstybei išieškomos 8,95 Eur dydžio pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
D. M., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laiduotojos – N. S. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn ir bylą D. M. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti ir nebendrauti su nukentėjusiąja S. B. bei jos šeimos nariais ir uždrausti D. M. lankytis nukentėjusiosios S. B. gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti D. M., kad laidavimo metu jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai N. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nukentėjusios S. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. M. nukentėjusiajai S. B. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Išieškoti iš D. M. valstybei 8, 95 Eur (aštuonis eurus devyniasdešimt penkis centus) pašto išlaidų.
Išaiškinti D. M., jog proceso išlaidas (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 5660). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Daiktinį įrodymą – CD diską su garso įrašu, esantį byloje, palikti saugoti prie bylos.