Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 233 str. taisyklėmis, spręsdama klausimą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-104-791/2013 (teisminio proceso Nr. 1-68-1-00667-2011-9) perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme 2012-01-16 gauta iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo persiųsta nagrinėti pagal teismingumą baudžiamoji byla (teisminio proceso Nr. 1-68-1-00667-2011-9), kurioje A. B., gim. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 289 str., 214 str.1d., 215 str. 1 d.,22 str. 1d. ir 182 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 3d., 215 str. 1d., 182 str. 1d., 215str. 1d., 22 str. 1d., 182 str. 1d., 215str. 1d., 182 str. 1d., 289 str., 214 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., 215 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 1d., 215 str. 1d., 22 str. 1d., 182 str. 1d., 215 str. 1d., 289 str., 214 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 1d., 289 str., 214 str. 1d., 215 str. 1d., 215 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., 215 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., 22 str. 1d., 182 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., 22 str. 1d. 182 str. 1d.;

A. K., gim. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 1d.;

M. B., gim. (duomenys neskelbtini) , kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 1d., 215 str. 1d., 22 str. 1d., 182 str. 1d., 215 str. 1d.;

J. S., gim. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1d., 22 str. 1d., 182 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 3d., 215 str. 1d., 22 str. 1d., 182 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 1d.;

R. M., gim. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1d., 182 str. 1d.;

I. P., gim. (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1d., 215 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 1d.;

I. B., gim. (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1d., 215 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., 22 str. 1d., 182 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., 22 str. 1d., 182 str.1d.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui.

BPK 218 str. 1 d., 6 d. nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir, atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas (BPK 219 str.) yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, todėl nuo jo tinkamo surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas teisme.

Perskaičius kaltinamąjį aktą turi būti aišku, kas, kuo ir kuo remiantis yra kaltinamas. Kaltinamajame akte be formalių turinio elementų (nurodytų BPK 219 str. 1, 2, 6, 7 p.) svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama, taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma ar kokios normos už veiką numato baudžiamąją atsakomybę. Surašius kaltinamąjį aktą įtariamasis tampa kaltinamuoju ir tik gavęs kaltinamąjį aktą kaltinamasis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Be to, kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pagal bylos parengimo nagrinėti teisme teismo priimtą nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.). Byla nagrinėjama tik dėl šioje nutartyje nurodytų kaltinamųjų ir veikų, BPK nenumato galimybės teismui šioje nutartyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kitas veikas nei tai yra nurodyta kaltinamajame akte.

Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teisėjas priima BPK 233 str. 1 d. numatytą nutartį bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje tik susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių tą bylą nagrinėti teisme. Tuo tarpu viena iš įstatyme numatytų kliūčių, neleidžiančių bylos nagrinėti teisme, yra kaltinamojo akto neatitikimas įstatymo reikalavimų. BPK 234 str. 2 d. yra nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 234 str. 2 d. numatytu pagrindu teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant dviems sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai. Pavyzdžiui, dėl jų gali būti neaišku, kokias veikos aplinkybes prokuroras laiko nustatytomis ar kaip prokuroras kvalifikuoja veiką.

Susipažinus su baudžiamąja byla, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje, bus užtikrinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.) bei teisė pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.). Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t. y. veikos kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai teisme, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek ir jų teisiniam įvertinimui. BPK 23 str. reglamentuoja, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų.

Pagal BPK 219 str. 3 p. reikalavimus kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pagal BPK 219 str. 5 p. reikalavimus kaltinamajame akte nurodomas Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad toks reikalavimas taip pat taikomas ir pranešant asmeniui apie įtarimą bei nuteisiant ir priimant nuosprendį.

Tačiau tai neatleidžia prokuroro nuo pareigos kaltinamajame akte tas nusikalstamas veikas aprašyti griežtai laikantis BPK 219 str. 3 p. reikalavimų ir aprašyti jas taip, kad iš kaltinamojo akto būtų aišku, kokias nusikalstamas veikas, kada ir kokiu būdu padarė kiekvienas įtariamasis. Kai nusikalstamas veikas padaro keli asmenys, jų veikos aprašomos bendrai, tačiau būtinai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo, darant tas nusikalstamas veikas.

Prokuroro surašytame kaltinamajame akte konkrečiai neaprašyta, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš šių asmenų, todėl pagal tai, kaip aprašytos nusikalstamos veikos, sunku spręsti ir apie kiekvieno įtariamojo nusikalstamų veikų apimtį, ir apie kiekvieno įtariamojo vaidmenį tų nusikalstamų veikų padaryme. Kaltinamajame akte bei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems pareikštuose įtarimuose nusikalstamos veikos aprašytos skirtingai, nenurodant, tiksliai ir aiškiai neišdėstant kiekvieno iš bendrininkų veiksmų. Kaip žinia, sutinkamai su BK 24 str. nuostatomis, bendrininkavimas – tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą kaip nusikalstamos veikos sudėtį apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu (kitais), kurie patys dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojai ar vykdytojo bendrininkai. Šioje byloje prokuroras, pareikšdamas kaltinimus, buvo visiškai nenuoseklus, formuojant kaltinamiesiems inkriminuojamas faktines aplinkybes, konkrečiai ir aiškiai nenurodyti jų kaip bendrininkų veiksmai, o teismo manymu, kai kurių kaltinamųjų veiksmai turėtų būti kvalifikuojami, taikant BK 24 str. atitinkamą dalį. Sutinkamai su teismų praktika, jei nusikalstamos veikos aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą BK bendrosios dalies straipsnį ar jo dalį, pvz. veika turėtų būti kvalifikuota kaip padaryta vykdytojo, o ne padėjėjo, kurstytojo, o ne organizatoriaus ir pan., tai vertinama kaip iš esmės skirtingų nuo kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių konstatavimas (nutartys Nr. 2K-16/2007, 2K-7-13/2007). Teismo nuomone, ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdytų teismui nagrinėti bylą (BPK 234 str. 2 d.), nes pripažinus naujas faktines aplinkybes teisme, būtų pažeistos nagrinėjimo teisme ribos. (BPK 255 str.).

Nusikaltimas R. K. ir I. B. dėl 2011-10-18 11:13:02 val. dėl A. Ž. neteisėto duomenų disponavimo inkriminuotas bendrininkų grupėje kartu su A. B. (T. 3, b. l. 9, T. 4, b. l. 152), o kaltinamajam A. B. ši nusikalstama veika bendrininkų grupėje nėra inkriminuota (T. 4, b.l. 139-140). Taip pat kaltinamajai I. P. (T. 4, b. l. 150) nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 str. 1 d., dėl Z. Ž. ir V. V. duomenų disponavimo inkriminuotos bendrininkų grupėje su A. B. ir A. K., tačiau kaltinamajam A. B. inkriminuotuose kaltinimuose bendrininkavimas yra nenurodytas, o kaltinamajam A. K. šios nusikalstamos veikos pagal BK 214 str. 1 d. visiškai nėra inkriminuotos (T. 4, b.l. 144-145). Dėl nukentėjusiojo V. V. duomenų neteisėto disponavimo pagal BK 214 str. 1 d. kaltinimai I. P. pareikšti du kartus (T. 4, b. l. 21, 22). Taip pat kaltinime I. P. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., neteisingai nurodyti bendrininkai, pagal suformuluotus kaltinimus matyti, kad I. P. kaltinama šias nusikalstamas veikas padariusi su I. P., kaltinamojo A. K., kaip šios nusikalstamos veikos bendrininko, veiksmai visiškai nėra detalizuoti ir aprašyti. Ir tokių pažeidimų kaltinamajame akte yra begalė. Kaltinamųjų veiką kvalifikuojant pagal BK 214 str. 1 d., pvz. „I. P. 2011 m. spalio 15 d. iki 12:50:37 val. telefoninio pokalbio metu iš A. B. neteisėtai įgijo ir laikė nukentėjusiosios Z. Ž. banko sąskaitos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis....“ (T. 4, b.l. 150). Iš tokio kaltinimo formulavimo visiškai neaišku, kada I. P. neteisėtai įgijo duomenis ir iki kada juos laikė, kadangi laikymas yra trunkamas veiksmas, trunkantis tam tikrą laiko tarpą. Atitinkamai taip kaltinimai yra suformuluoti ir kitiems kaltinamiesiems.

Kaip matosi iš kaltinamojo akto, kaltinamasis A. B. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 3 d., padarymu bendrininkų grupėje kartu su A. G. (T. 4, b. l. 132, 133, 140) ir kartu su R. K. (T. 4, b. l. 141, 142, 143, 144). 2012-10-22 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 68-1-00667-11 atskirtas ikiteisminis tyrimas įtariamojo A. G. atžvilgiu, jis už akių 2012-10-11 prokuroro nutarimu pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (T. 1, b.l. 28-29, 30-31). Teismas mano, kad toks prokuroro nutarimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi A. G. 2012-06-19 ir 2012-07-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais (T.4, b.l. 191-205) nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, o iki to laiko jis atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose ir buvo suimtas, šiuo metu bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose. A. G. nėra apklaustas įtariamuoju, visiškai nesiaiškintas jo vaidmuo, darant šias nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje. Taip pat 2012-10-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas įtariamojo R. K. atžvilgiu (T. 1, b.l. 35-36). Iš nutarimo aprašomosios dalies matyti, kad ikiteisminis tyrimas atskirtas tik dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2011-10-18 11:39:11 val., 2011-10-18 11:40:49 val. nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu, tačiau R. K. taip pat laikytinas bendrininku su A. B. dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2011-10-18 11:13:02 val., 11:21:29 val., 11:31:35 val., 11:36:12 val., 12:33:54 val. (T. 4, b.l. 140-144), dėl kurių ikiteisminis tyrimas nėra atskirtas, ir tai laikytina esminiu kaltinamojo akto pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad prokuroro priimti nutarimai yra formalūs ir nepagrįsti, visiškai nesiaiškinta įtariamųjų faktinė buvimo vieta. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant, kad šioje baudžiamojoje byloje būtų išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, užtikrinant nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisėtus interesus ir lūkesčius, siekiant išsiaiškinti kiekvieno bendrininko vaidmenį nusikalstamoje veikoje, bei vadovaujantis baudžiamajame procese įtvirtintais proporcingumo ir teisingumo principais, laikytina, kad baudžiamoji byla turi būti nagrinėjama vienu metu visų kaltinamųjų atžvilgiu.

Kaltinimas A. B. dėl 2011-10-18 apie 13:16:33 val. A. Ž. duomenų disponavimo nusikalstamos veikos bendrininkas nurodytas A. B. (T. 4, b. l. 143).

Kaltinamajame akte suklysta nurodant kaltinamojo R. M. pavardę (T. 4, b.l. 149).

Susipažinus su kaltinamuoju aktu ir baudžiamosios bylos medžiaga, laikytina, kad yra neaiški A. K. procesinė padėtis, kadangi jam pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo, dėl ko apklaustas įtariamuoju (T. 3, b. l. 94-96, 97-98), ir tuo pačiu dėl tų pačių nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių yra apklaustas liudytoju (T. 3, b. l. 82-83), šiuo liudytojo apklausos protokolu prokuroras grindžia kaltinimus (BPK 219 str. 4 d.).

Be to, kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji A. B., A. K., J. S., M. B., I. P., I. B. padarė tęstines nusikalstamas veikas, tačiau patys kaltinimai kaltinamiesiems suformuluoti kaip nusikalstamų veikų daugetas. Iš tokio kaltinimų formulavimo visiškai neaišku, kiek nusikalstamų veikų padarė kaltinamieji, neaiškus nusikalstamų veikų padarymo laikas, tęstinės veikos bendrininkai, taip pat kyla teisingo bylos teismingumo nustatyto klausimas (BPK 227 str.).

Išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, nuosprendyje teismas pirmiausia turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ir ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Šiuo gi atveju dėl aukščiau nurodytų trūkumų surašant kaltinamąjį aktą, pirmiausia - aprašant kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, nėra aiškus pats įrodinėjimo šioje byloje dalykas, todėl akivaizdu, kad tai teismui trukdytų nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimas užtikrintų teismui galimybę greitai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir nepažeistų kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

Dėl paminėtų aplinkybių teismas, kaip jau buvo nurodyta, daro išvadą, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, jis surašytas pažeidžiant baudžiamojo proceso normas, tinkamai nesurinkti duomenys, pagrindžiantys nusikalstamas veikas, kas trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl ši byla perduodama prokurorui.

Sprendimas perduoti bylą prokurorui grįstinas ir bendraisiais teisės principais. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodoma: „Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, kitų bendrųjų teisės principų...“ Išvardinti principai įpareigoja, kad byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (nutartis Nr. 2K-7-337/2006). Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, kaltinimai, pareikšti kaltinamiesiems, yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 219 str., 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., 440 str. 2 d.,

nutarė:

kaltinamąjį aktą kartu su baudžiamąja byla Nr. 1-140-791/2013 (teisminio proceso Nr. 1-68-1-00667-2011-7) grąžinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui nurodytiems trūkumams pašalinti.

Neįsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.