Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-383/2015

Teisėja Vilma Dapkevičienė Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00667-2011-9

2015 m. kovo 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, nuteistojo J. S. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinio skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 str. 1 d. (dėl neteisėto J. Ž. duomenų panaudojimo) ir jam paskirta 7 (septynių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė. Taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo J. Ž. atžvilgiu) ir paskirta 4 (keturių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta J. S. subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-10-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta J. S. galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu už nusikaltimų numatytų BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir kt. padarymą taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti A. B., I. P., I. B., M. G., tačiau šių asmenų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas pagal BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. už tai, kad 2011 m. spalio 14 d. apie l4:09:52 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., atliekančiu bausmę Alytaus pataisos namuose, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, A. B. pasinaudojus neteisėtai įgytais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo J. Ž. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis- atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) vartotojo kodu, slaptažodžiu, slaptažodžių kortelės slaptažodžiais, priklausančiais AB DNB bankui, ir turimu kompiuteriu, per kompiuteriui suteikta interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai, tai yra neturint elektroninės bankininkystės sutartimi su AB DNB banku suteiktos teisės prisijungti prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos paskyrų, panaudojant prisijungimo duomenis, ir tokiu būdu apgaule pažeidžiant AB DNB banko elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones, kurių pagalba banko klientai identifikuojami pagal tik jiems suteiktus kodus ir slaptažodžius, prisijungus prie AB DNB banko kliento J. Ž. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje, pastarosios vardu kartu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, tai yra iš J. Ž. atsiskaitomosios banko sąskaitos atliko 4000 litų pavedimą į A. Ž. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), tačiau 4000 litų užvaldyti jiems nepavyko dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pinigai buvo grąžinti atgal į J. Ž. banko sąskaitą, nes neteisingai nurodė A. Ž. banko sąskaitos numerį. Tokiu būdu A. B. ir J. S. apgaule savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti J. Ž. priklausančius 4000 litų,

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio 14 d., nuo 14:25:13 val. iki 14:35:07 val. J. S., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, veikdamas bendrininkų grupėje su A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu atliekančiais bausmę Alytaus pataisos namuose, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, A. B. pasinaudojus neteisėtai įgytais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo J. Ž. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis- atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) vartotojo kodu, slaptažodžiu, slaptažodžių kortelės slaptažodžiais, priklausančiais AB DNB bankui, ir turimu kompiuteriu, per kompiuteriui suteikta interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai, tai yra neturint elektroninės bankininkystės sutartimi su AB DNB banku suteiktos teisės prisijungti prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos paskyrų, panaudojant prisijungimo duomenis, ir tokiu būdu apgaule pažeidžiant AB DNB banko elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones, kurių pagalba banko klientai identifikuojami pagal tik jiems suteiktus kodus ir slaptažodžius, prisijungus prie AB DNB banko kliento J. Ž. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje, pastarosios vardu kartu neteisėtai inicijavo ir per dešimt minučių atliko šešias finansines operacijas, tai yra iš J. Ž. atsiskaitomosios banko sąskaitos per dešimt minučių šešis kartus atliko po 50 litų pavedimus į UAB „EVP International“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tele MAXIMOS mobiliojo ryšio telefonų abonentų, kurių numeriai (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)sąskaitoms papildyti. Tokiu būdu A. B., J. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo apgaule savo ir kitų naudai įgijo J. Ž. priklausančius 300 litų,

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, J. S. 2011 m. spalio 14 d., apie l5:09:35 val. J. S., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., atliekančiu bausmę Alytaus pataisos namuose, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, A. B. pasinaudojus neteisėtai įgytais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo J. Ž. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis- atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) vartotojo kodu, slaptažodžiu, slaptažodžių kortelės slaptažodžiais, priklausančiais AB DNB bankui, ir turimu kompiuteriu, per kompiuteriui suteikta interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai, tai yra neturint elektroninės bankininkystės sutartimi su AB DNB banku suteiktos teisės prisijungti prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos paskyrų, panaudojant prisijungimo duomenis, ir tokiu būdu apgaule pažeidžiant AB DNB banko elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones, kurių pagalba banko klientai identifikuojami pagal tik jiems suteiktus kodus ir slaptažodžius, prisijungus prie AB DNB banko kliento J. Ž. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje, pastarosios vardu kartu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, tai yra iš J. Ž. atsiskaitomosios banko sąskaitos atliko 4000 litų pavedimą į A. Ž. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 4000 litų užvaldyti jiems nepavyko dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pinigai buvo grąžinti atgal į J. Ž. banko sąskaitą, nes neteisingai nurodė A. Ž. banko sąskaitos numerį. Tokiu būdu A. B. ir J. S. apgaule savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti J. Ž. priklausančius 4000 litų,

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio 14 d., apie l5:52:11 val. J. S., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., atliekančiu bausmę Alytaus pataisos namuose, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, A. B. pasinaudojus neteisėtai įgytais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo J. Ž. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis- atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) vartotojo kodu, slaptažodžiu, slaptažodžių kortelės slaptažodžiais, priklausančiais AB DNB bankui, ir turimu kompiuteriu, per kompiuteriui suteikta interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai, tai yra neturint elektroninės bankininkystės sutartimi su AB DNB banku suteiktos teisės prisijungti prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos paskyrų, panaudojant prisijungimo duomenis, ir tokiu būdu apgaule pažeidžiant AB DNB banko elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones, kurių pagalba banko klientai identifikuojami pagal tik jiems suteiktus kodus ir slaptažodžius, prisijungus prie AB DNB banko kliento J. Ž. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje, pastarosios vardu kartu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, tai yra iš J. Ž. atsiskaitomosios banko sąskaitos atliko 4000 litų pavedimą į A. Ž. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pagal J. S. nurodymą paėmė iš savo banko sąskaitos 4000 litų ir perdavė A. B. ir J. S. nurodytam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu A. B., J. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, apgaule savo ir kitų naudai įgijo J. Ž. priklausančius 4000 litų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo J. S. gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokuroras nuteistojo skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. S. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. yra įrodyta. Pripažindamas J. S. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl J. S. kaltės.

Nuteistojo J. S. skundo argumentai, jog jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu, kad iš J. Ž. atsiskaitomosios banko sąskaitos per dešimt minučių šešis kartus atliko po 50 litų pavedimus į UAB „EVP International“ banko sąskaitą tele MAXIMOS mobiliojo ryšio telefonų abonentų sąskaitoms papildyti, atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliantas, prašydamas jį šioje dalyje išteisinti ir nuosprendį panaikinti, nenurodė jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, nustatinėti ar jie atitinka faktines bylos aplinkybes bei skundžiamą nuosprendį naikinti. Apeliaciniame skunde išreikštas prašymas deklaratyvus ir nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. S. kaltu padariusį nusikalstamas veikas numatytas BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d., ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, kurie atitiko faktines bylos aplinkybes ir yra nuoseklūs bei neprieštaringi, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog J. S. ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų visiškai pripažino, davė nuoseklius parodymus, kurie atitiko faktinėms bylos aplinkybėms (t. 3 b.l. 56-57, 58-59, 61-64, t. 5 b.l. 73-76, t 9 b.l. 96-97, 105-107, 108). Apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nuteistasis faktines bylos aplinkybes dėl apgaulės būdu savo ir kitų naudai įgytų 4000 Lt, priklausančių J. Ž., pripažino, savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino. Tačiau dėl iš J. Ž. atsiskaitomosios banko sąskaitos pervestų pinigų - 300 Lt, tele MAXIMOS mobiliojo ryšio telefonų abonentų sąskaitoms papildyti, kaltu neprisipažino, teigdamas, jog jam nėra žinoma apie telefonų papildymus (t. 11 b. l. 161 -162).

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis J. S. kaltinamas, jog visus jam inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. B..

Pažymėtina, jog įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai tarpusavyje buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-546/2012).

Tai, kad nuteistasis J. S. galimai nežinojo, kad nuteistasis A. B. iš J. Ž. atsiskaitomosios banko sąskaitos pervedė pinigus tele MAXIMOS mobiliojo ryšio telefonų abonentų sąskaitoms papildyti, esminės reikšmės neturi. Yra nustatyta, kad abu nuteistieji suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, veikė bendrai ir kiekvieno iš jų veiksmai yra reikšmingi siekiamam rezultatui, tyčia panaudojo apgaulę, savo bei kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą.

Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad A. B. ir J. S., veikdami bendrininkų grupėje, įvykdė sumanymą apgaule užvaldyti nukentėjusiosios J. Ž. turtą. Apeliacinio J. S. skundo argumentas, jog jis nieko nežinojo apie pervestus pinigus mobiliojo ryšio telefonų abonentų sąskaitoms papildyti, vertintinas kaip gynybos pozicija, kuria pastarasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas bei pagrįstai pripažino J. S. kaltu padarius nusikaltimus numatytus BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų neatkartoja.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam J. S., išlaidas iki 2015-02-18 sudaro atitinkamai 23,16 Eurų dydžio advokato užmokestis (t. 12 b. l. 158). BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.