Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus S. V. skundą dėl 2024 m. spalio 16 d. bankrutavusios mažosios bendrijos „Labus“ kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo ir klausimo perdavimo kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi MB „Labus“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Verslo nota“, jai nustatytas 4 200 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 31 d.

2023 m. lapkričio 11 d. nutartimi patvirtinta iki 580,80 Eur pagal faktines išlaidas suma, kurią nemokumo administratorė UAB „Verslo nota“ turi teisę naudoti bankrutuojančios MB „Labus“ administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.

2024 m. sausio 9 d., 2024 m. sausio 30 d., 2024 m. vasario 22 d., 2024 m. spalio 31 d. nutartimis patvirtintas kreditorių sąrašas. Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi taip pat konstatuota, kad hipoteka (įkeitimas) kodas (duomenys neskelbtini), transporto priemonei pasibaigė.

2024 m. kovo 6 d. nutartimi BMB „Labus“ nutarta likviduoti BMB „Labus“ dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 15 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

2024 m. spalio 16 d. BMB „Labus“ kreditorių susirinkimas trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarė: „Atsižvelgiant į tai, kad 2024-08-07 antrosios S. V. įkeisto nekilnojamojo turto (nebaigto statyti poilsio pastato, baigtumas 70 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)) varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos neįvykusiomis, įkaito turėtojas kreipėsi į nemokumo administratorių su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už 152 847,00 Eur (neįvykusių varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) kaina) ir nemokumo administratorius, vadovaudamasis JANĮ 98 str. nuostatomis parengė atsiskaitymo perdavus įkeistą nekilnojamąjį turtą paskaičiavimą, pritarti nemokumo administratoriaus parengtam atsiskaitymo perdavus įkeistą nekilnojamąjį turtą paskaičiavimui ir patvirtinti, kad išlaidos, atskaitomos iš perduodamo įkeisto nekilnojamojo turto vertės, kurias įkaito turėtojas S. V. iki įkeisto turto perdavimo turi pervesti į juridinio asmens MB „Labus“ kreditorių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, sudaro 20 636,72 Eur (dėl perimamo įkeisto nekilnojamojo turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos – 10 761,50 Eur, bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius dėl įkeisto turto turėtas bankroto administravimo išlaidas, dalis – 9 875,22 Eur)“. Pareiškėjas S. V. ginčija šį kreditorių susirinkimo nutarimą ir prašo jį panaikinti, perduoti klausimą spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo.

Iš skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su šio nutarimo dalimi tik dėl perimamo įkeisto nekilnojamojo turto turėtų bankroto proceso administravimo išlaidų dydžio – 10 761,50 Eur, iš kurių įkeisto nekilnojamojo turto atstatytas ir mokėtinas PVM su delspinigiais sudaro 10 433,19 Eur. Taigi, skundžiamu nutarimu nuspręsta perduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą įkaito turėtojui po to, kai šis į BMB „Labus“ kreditorių sąskaitą perves JANĮ 98 straipsnyje nurodytas išlaidas.

Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką nustato JANĮ 51 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad kreditorių susirinkime nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas priimtas vienos kreditorės – VMI – kurios patvirtintų reikalavimų suma sudaro 51,03 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, sprendimu.

Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, pardavus ar perdavus hipotekos kreditoriui įkeistą bendrovės nekilnojamąjį turtą, iš gautos sumos visų pirma turi būti atskaitytos išlaidos, susijusios konkrečiai su įkeisto turto administravimu (JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kitos bankroto proceso administravimo išlaidos turi būti dengiamos proporcingai įkeisto ir neįkeisto turto vertei, neviršijant 15 proc. parduoto turto vertės dydžio (JANĮ 98 straipsnio 2 dalis). Konkrečią sumą nustato kreditorių susirinkimas, o į bankroto proceso administravimo išlaidų dalį, kurią turi pareigą padengti ir hipotekos kreditorius, patenka tiek bankroto proceso administravimo išlaidų dalis (JANĮ 73 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek kintamo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis (JANĮ 73 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2023).

Pagal JANĮ 98 straipsnio 1 dalį pardavus ar perdavus įkeistą turtą, iš jo vertės yra atskaitomos šios išlaidos: 1) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, dalis; 3) kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis. JANĮ 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bankroto proceso išlaidas sudaro: 1) bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) ūkinės komercinės veiklos išlaidos; 3) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui (toliau – kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus); 2 dalyje nurodyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui (toliau – bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą); 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl bankroto administravimo išlaidų konstatuota hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo) pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas. Ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, t. y. administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios finansinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Taigi, hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį; hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021). Pardavus hipotekos kreditoriui įkeistą bendrovės nekilnojamąjį turtą, iš gautos sumos visų pirma turi būti atskaitytos išlaidos, susijusios konkrečiai su įkeisto turto administravimu (JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kitos bankroto proceso administravimo išlaidos turi būti dengiamos proporcingai įkeisto ir neįkeisto turto vertei, neviršijant 15 proc. parduoto žemės sklypo vertės dydžio (JANĮ 98 straipsnio 2 dalis). Konkrečią sumą nustato kreditorių susirinkimas, o į bankroto proceso administravimo išlaidų dalį, kurią turi pareigą padengti ir hipotekos kreditorius, patenka tiek bankroto proceso administravimo išlaidų dalis (JANĮ 73 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek kintamo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis (JANĮ 73 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2023).

JANĮ 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Viršijus bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, nemokumo administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą ir pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų (JANĮ 75 straipsnio 5 ir 6 dalys). 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ administravimo išlaidų instituto teisinis reguliavimas keitėsi, tačiau pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios administravimo išlaidas ir jų sąmatos tvirtinimo kompetenciją priskiriančios kreditorių susirinkimui, iš esmės nepakito – administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją, kuri grindžiama ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio, taigi šiuo aspektu lieka aktuali iki tol formuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-548-450/2024, kt.).

Administravimo išlaidos suprantamos kaip išlaidos, susijusios su bankroto procedūromis ir skirtos jų vykdymo išlaidoms apmokėti, kurios būtinos surinkti ir apskaityti bankrutuojančios įmonės turtą, turtines teises, lėšas, taip pat išreikalauti bankrutuojančios įmonės turtą iš trečiųjų asmenų neteisėto valdymo, išieškoti skolas iš įmonės skolininkų ir nuostolių, patirtų dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų, įskaitant išlaidų, patirtų dėl teisminių procesų, atlyginimą. Taip pat prie jų priskirtinos išlaidos, patirtos dėl turto saugojimo, vertinimo, pardavimo, kitos išlaidos, atsiradusios atliekant ĮBĮ (JANĮ) normų nustatytus veiksmus. Vienas iš šias išlaidas kvalifikuojančių požymių yra jų atitiktis bankroto proceso tikslams (nepertraukiamas, greitas ir sklandus bankroto procesas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016). Taigi, teisės normos, reglamentuojančios administravimo išlaidas, negali būti taikomos ir aiškinamos taip, kad paneigtų tų išlaidų, kurios buvo būtinos, tinkamos, pagrįstos ir patirtos bankrutuojančios bendrovės interesais, atlyginimą. Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusias klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nemokumo administratorei nustatytas 4 200 Eur (5 MMA) bazinis atlygis, 2023 m. lapkričio 11 d. nutartimi patvirtinta iki 580,80 Eur pagal faktines išlaidas suma, kurią nemokumo administratorė UAB „Verslo nota“ turi teisę naudoti bankrutuojančios MB „Labus“ administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Nemokumo administratorė pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje informacijoje nurodė, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui sudaro 4 141 Eur, iš jų: buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidos 1 936 Eur su PVM, ūkio išlaidos (pašto, siuntų, kanceliarinės, skaitmenizavimo, kopijavimo ir pan.) 560 Eur su PVM, kitos būtinos išlaidos (įvairūs mokesčiai, skelbimų talpinimo, viešųjų registrų, banko paslaugų mokesčiai ir kt.) 800 Eur su PVM, saugotinų dokumentų tvarkymas ir perdavimas archyvui 600 Eur su PVM, nekilnojamojo turto vertinimas 245 Eur su PVM, bylinėjimosi, teisinės, antstolių paslaugos ir išlaidos – pagal šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. 2024 m. vasario 29 d. pirmojo kreditorių susirinkimo antruoju klausimu nutarta patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą pagal pateiktą nutarimo projektą, išskyrus teisinių paslaugų išlaidas; jas nutarta tvirtinti bankroto proceso eigoje esant poreikiui ir pagrįstam prašymui. 2024 m. balandžio 26 d. ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. kreditorių susirinkimuose klausimų, susijusių su bankroto proceso išlaidomis, nespręsta.

2024 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimui nemokumo administratorė trečiuoju klausimu pateikė tvirtinti atsiskaitymo perdavus įkeistą nekilnojamąjį turtą paskaičiavimą, dėl kurio ir kilo ginčas. Administratorės pateiktoje paskaičiavimo detalizacijoje nurodyta, jog bankroto proceso administravimo išlaidos iš viso sudaro 22 682,12 Eur, iš jų: bazinis nemokumo administratorės atlygis 4 200 Eur, buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidos 1 452 Eur, banko operacijų išlaidos 7,19 Eur, pašto išlaidos 1,90 Eur, registrų paslaugos, skelbimų išlaidos 194,39 Eur, bylinėjimosi išlaidos 2178 Eur, dokumentų sutvarkymo, perdavimo archyvui išlaidos 250 Eur, atstatytas mokėtinas PVM nuo neįkeisto turto su delspinigiais 3 117,14 Eur, įkeisto nekilnojamojo turto vertinimas 245 Eur, šio turto varžytynių paskelbimo išlaidos 83,31 Eur, įkeisto nekilnojamojo turto atstatytas mokėtinas PVM su delspinigiais 10 43319 Eur, įkeistos transporto priemonės varžytynių paskelbimo išlaidos 138,85 Eur, įkeisto transporto priemonės saugojimo išlaidos 381,15 Eur. Nurodyta, jog dėl viso įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos sudaro 11 281,50 Eur (įkeisto nekilnojamojo turto vertinimas ir varžytynių paskelbimas bei atstatytas ir mokėtinas PVM su delspinigiais, įkeistos transporto priemonės varžytynių paskelbimo ir saugojimo išlaidos). Dėl perimamo įkeisto nekilnojamojo turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos sudaro 10 761,50 Eur (turto vertinimas, varžytynių paskelbimas ir PVM su delspinigiais), dėl parduotos įkeistos transporto priemonės turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos sudaro 520 Eur (varžytynių paskelbimo ir saugojimo išlaidos), bankroto proceso administravimo išlaidų dalis, likusi atskaičius dėl viso įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas, sudaro 11 400,62 Eur. Nurodyta, jog įkeisto nekilnojamojo turto vertės dalis tarp viso įmonės turėto turto sudaro 86,62 proc., todėl jam proporcingai tenkanti bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius dėl įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas, dalis sudaro 9 875,22 Eur (11 400,62 Eur x 86,62 proc.) ir neviršija JANĮ 98 straipsnio 2 dalyje nurodyto 15 proc. dydžio. Dėl to paskaičiavime nurodyta, kad įkaito turėtojo (pareiškėjo) mokėtinos išlaidos jam perimant nekilnojamąjį turtą sudaro: 10 761,50 Eur dėl perimamo įkeisto nekilnojamojo turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos ir 9 875,22 Eur administravimo išlaidų, likusių atskaičius dėl įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas, dalis.

Kaip minėta ginčas iš esmės kilo dėl 10 433,19 Eur atstatyto ir mokėtino PVM su delspinigiais, kuris įtrauktas į 10 761,50 Eur dėl perimamo įkeisto nekilnojamojo turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas.

Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 4 punktą prie bankroto proceso administravimo išlaidų yra priskiriamos turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos. Be to, išlaidų, susijusių su bankroto procesu administravimo, sąrašas nėra baigtinis. Pagal bendrąją taisyklę, prie išlaidų susijusių su bankroto administravimu, priskiriamos visos išlaidos, tiesiogiai susijusios su vykdomomis konkrečios įmonės bankroto procedūromis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016). Nemokumo administratorė pagrįstai nurodo, kad vadovaujantis JANĮ 28 straipsnio 3 dalimi, iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo privalo mokėti visus einamuosius mokėjimus, tarp jų ir pridėtinės vertės mokestį. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 69 straipsnio 1 dalį apmokestinamąjį asmenį išregistruojant iš PVM mokėtojų arba PVM mokėtojui pasibaigiant dėl likvidavimo yra patikslinama PVM atskaita ir į biudžetą grąžinamas į PVM atskaitą įtrauktas prekių ir (arba) paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, kurios nebebus panaudotos šios įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo (arba) importo PVM. Administratorės teigimu, nepriklausomai nuo to, ar mokėtinas PVM turtui apskaičiuotas PVM įstatymo 69 straipsnio pagrindu (grąžintas / atstatytas) patikslinus turto PVM atskaitą dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų ar likvidavimo, ar ši prievolė atsirado minėtą turtą pardavus ar perdavus (PVM įstatymo 14 straipsnis), jis išimtinai susijęs su konkrečiu turtu (šiuo atveju – su įkeistu nebaigtu statyti poilsio pastatu). Teismas pažymi, jog pagrindas ir pareiga teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius kyla iš įstatymo ir jame numatytos tvarkos bei terminų. Tuo tarpu, JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų pardavus ar perdavus įkeistą turtą atskaitomų išlaidų sumą (t. y. dėl įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas ir bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, dalį) nustato kreditorių susirinkimas. Taigi, teismo vertinimu, šiuo požiūriu mokėtinas PVM negali patekti į dėl įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas taip, kaip jos suprantamos pagal JANĮ 98 ir 73 straipsnius, nes nei mokėtinų privalomų mokesčių dydžio nustatymas, nei jų mokėjimo tvarka nepriklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, o šie klausimai yra reguliuojami imperatyviomis teisės normomis. Pabrėžtina, kad kreditorių susirinkimas neturi kompetencijos nuspręsti nei dėl tokių mokesčių dydžio, nei dėl jų mokėjimo ar nemokėjimo.

Teismas pažymi ir tai, kad nemokumo administratorės pozicija dėl apskaičiuoto mokėtino PVM taip pat nėra nuosekli. Iš pateiktų 2024 m. spalio 1 d. atsiskaitymų pardavus / perdavus įkeistą turtą paskaičiavimų ir atsiliepimo į skundą matyti, jog nemokumo administratorė ginčijamą įkeisto nekilnojamojo turto atstatytą ir mokėtiną 10 433,19 Eur PVM su delspinigiais priskiria JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms būtent dėl įkeisto turto turėtoms bankroto proceso administravimo išlaidoms, tuo tarpu, 3 117,14 Eur įkeisto kilnojamojo turto (automobilio) atstatytą ir mokėtiną PVM administratorė paskaičiavime priskyrė JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms bankroto proceso administravimo išlaidoms, likusioms atskaičius šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas. Pažymėtina, jog parduoto įkeisto kilnojamojo turto (automobilio) atstatyto ir mokėtino 3 117,14 Eur PVM su delspinigiais administratorė iš automobilio pardavimo gautos 7 994 Eur sumos neišskaičiavo, iš jos išskaičiavo tik 520 Eur JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų išlaidų, o būtent – įkeistos transporto priemonės varžytynių paskelbimo išlaidas (138,85 Eur) ir įkeistos transporto priemonės saugojimo išlaidas (381,15 Eur), tuo tarpu, įkaito turėtojui, perimančiam įkeistą nekilnojamąjį turtą, nurodyta sumokėti ne tik 245 Eur įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo ir 83,31 Eur varžytynių paskelbimo išlaidas, bet ir visą 10 433,19 Eur atstatytą ir mokėtiną PVM su delspinigiais, apskaičiuotą nuo įkeisto nekilnojamojo turto perdavimo. Teismo vertinimu, tokia situacija ir išimtinai vienos kreditorės – VMI – sprendimas šiuo klausimu pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą.

Be to, nemokumo administratorė neinicijavo kreditorių susirinkimo patvirtintos 4 141 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos visam bankroto procesui pakeitimo, tačiau pateikusi kreditorių susirinkimui ginčijamo nutarimo projektą iš esmės ją keičia ir didina iki 22 682,12 Eur (iš jų 4 200 Eur teismo nustatytas bazinis nemokumo administratorės atlygis). Nemokumo administratorė nepateikė duomenų, kad dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (padidinimo) būtų pasisakę kreditoriai, nepagrindė dėl ko mokėtinas PVM turi būti laikytinas bankroto administravimo išlaidomis. Pažymėtina ir tai, jog, kaip minėta, 2024 m. vasario 29 d. pirmojo kreditorių susirinkimo antruoju klausimu nutarta teisinių paslaugų išlaidas tvirtinti bankroto proceso eigoje esant poreikiui ir pagrįstam prašymui. Byloje nėra duomenų, kad šios išlaidos kreditorių būtų patvirtintos, tačiau nemokumo administratorė įtraukė 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas į jos nurodytas 22 682,12 Eur bankroto proceso administravimo išlaidas. Taigi, kreditoriai JANĮ nustatyta tvarka nepatvirtino bankroto administravimo išlaidų, todėl, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo jas šiuo metu paskirstyti.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovės įkeistą nekilnojamąjį turtą ketinama perduoti įkaito turėtojui. Taigi, perdavus šį turtą, iš gautų pinigų sumų visų pirma turi būti atskaitytos išlaidos, konkrečiai susijusios su įkeisto turto administravimu (JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir ne didesnė kaip 15 proc. likusios sumos dalis galėjo būti paskirta bankroto administravimo išlaidoms dengti (JANĮ 98 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, konkrečią nurodytų išlaidų sumą nustato kreditorių susirinkimas, o nagrinėjamu atveju ji nustatyta nebuvo. Susirinkime priimtas sprendimas trečiuoju klausimu, kuriuo iš esmės visos patirtos bankroto proceso administravimo išlaidos atskaitomos iš įkaito turėtojui perduodamo turto vertės. Teismo vertinimu, nemokumo administratorės pateiktas ginčijamo nutarimo projektas sukūrė tokią situaciją, kai vieno kreditoriaus – VMI – balsais (51,03 proc.) iš esmės buvo patvirtinta administravimo išlaidų suma, beveik keturis su puse kartų (neįskaičiavus teismo nustatyto bazinio atlygio nemokumo administratorei) viršijanti pirmojo kreditorių susirinkimo metu patvirtintą viso bankroto proceso administravimo sąmatą. Teismo vertinimu, toks kreditorių susirinkimo nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir atitinkančiu įstatymų reikalavimus. Taip pat negali būti tvirtinamas nemokumo administratorės siūlymas, kuriuo prašoma nustatyti įkeistam turtui priskirtinų administravimo išlaidų sumą, ne didesnę kaip 15 procentų nuo įkeisto turto vertės, kadangi tiek kreditorių susirinkimui, tiek teismui nebuvo pateikta duomenų, kad būtent tokio dydžio išlaidos buvo patirtos dėl įkeisto turto administravimo. Kaip jai buvo minėta hipotekos kreditorius neturi prievolės padengti visas bankroto proceso administravimo išlaidas, o jas turi pareigą dengti proporcingai su kitais kreditoriais ir atsižvelgiant į jo patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydį. Teismo vertinimu, BMB „Labus“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 3-uoju darbotvarkės klausimu, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei pažeidžia kreditorių interesus, todėl naikintinas, o nemokumo administratorė turėtų organizuoti naują kreditorių susirinkimą, kuriam turėtų būti teikiamas projektas dėl įkeistam nekilnojamajam turtui tenkančių administravimo išlaidų paskaičiavimo, taip pat ir dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 600 Eur išlaidų suma už skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo parengimą neviršija rekomenduojamų maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumos, pateikti įrodymai patvirtina, kad išlaidos patirtos realiai, yra pagrįstos, todėl pareiškėjui priteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš BMB ,,Labus“ bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti BMB „Labus“ 2024 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir grąžinti jį kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

Priteisti iš BMB ,,Labus“ bankroto administravimui skirtų lėšų kreditoriui S. V. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.