Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-10-20 · Byla Nr. TS-115-1181/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-20
Bylos Nr.
TS-115-1181/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zina Vilnienė
Nuteistasis
R. D.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-115-1181/2022
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. D. (R. D.), gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 58-252 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. D.“ (toliau – ir nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. D. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-804/2014 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. vasario 15 d.

2. R. D. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-140-634/2014 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmę įskaičiuotas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. birželio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo. Minėtu Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu R. D. pripažintas pavojingu recidyvistu.

3. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-133-785/2014, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrintos Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir nuteistajam R. D. paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuota atliktos bausmės dalis pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendį.

4. Be to, R. D. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-26-231/2015, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nuteistajam R. D. paskirta galutinė subendrinta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2015 m. kovo 5 d. Į bausmę įskaityta visa pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

5. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-260-231/2015, patikslinta Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-281-231/2015, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrintos nuteistajam R. D. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ir Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir nuteistajam R. D. paskirta galutinė subendrinta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuota atliktos bausmės dalis pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį bei Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 27 straipsniu nuteistasis R. D. pripažintas pavojingu recidyvistu.

6. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. birželio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. gruodžio 12 d. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. spalio 12 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugsėjo 13 d. yra 3 metai, 2 mėnesiai ir 29 dienos.

7. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus (Komisijos posėdžio, įvykusio 2022 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, protokolas Nr. 58-239), 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 58-252 nutarė netaikyti nuteistajam R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

8. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju planuoja gyventi (duomenys neskelbtini), kur įsikūrusi viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „N“. Nuteistasis anksčiau teistas 11 kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo (smurtinio ir siekiant finansinės naudos) elgesio modelio dalis. Paskutinis labai sunkus nusikaltimas padarytas turint neišnykusį teistumą už kitus tyčinius nusikaltimus, o tai rodo nuteistojo padidintą pavojingumą visuomenei (R. D. pripažintas pavojingu recidyvistu). R. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo nuostata į darbinę veiklą yra teigiama, jis dirba pataisos įstaigoje, skola dengiama atskaičius tam tikrą sumą iš darbo užmokesčio. 2022 m. rugpjūčio 22 d. atlikus pirminį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. gruodžio 27 d. R. D. buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas taikant HCR-20 metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais, nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, tačiau gali turėti didėjimo tendencijas. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad šiuo metu nėra stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą bei pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Skundžiamo nutarimo duomenimis, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, jis laikosi nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų, yra 4 kartus skatintas, 1 kartą baustas už tai, kad 2022 m. sausio 24 d. patikrinus nuteistojo kompiuterį buvo nustatyta, kad jis be įstaigos leidimo naudojosi kompiuteryje dviem operacinėmis sistemomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo avalynės gamintojo profesinę kvalifikaciją, dirba pataisos įstaigoje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, atlieka gerbūvio darbus. Komisijos nuomone, turimi duomenys neigiamai charakterizuoja R. D. ir rodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią. Nuteistajam būdingos antisocialios nuostatos, reiškiančios jo vidinį nuolatinį pasirengimą savo poreikius ir interesus tenkinti bet kokia kaina. Nurodoma, kad asmuo nepripažįsta valstybės ir visuomenės palaikomų socialinių vertybių, vadovaujasi vertybėmis ir principais, kurie prieštarauja valstybės ir visuomenės interesams. Komisijos teigimu, nuteistojo R. D. pasirinktos elgesio strategijos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu suponuoja prielaidas, kad jis vis dar negeba pakankamai apriboti savo elgesio ir poreikių, baustas administracine tvarka, nevykdė Komisijos 2022 m. vasario 9 d. paskirtų rekomendacijų.

Šalies argumentai

9. Nuteistasis R. D. skundu prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Nuteistojo teigimu, Komisija savo sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo nepagrindė jokiais teisiniais argumentais, nutarime nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. R. D. teigimu, Komisijos nutarimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi, viena vertus, Komisija nurodo, kad jis daro pažangą, kita vertus, Komisijos nuomone, jam negalima taikyti lygtinio paleidimo. Nuteistojo manymu, rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra deklaratyvios, nekonkretizuotos, taigi laikytinos tuščiažodžiavimu. Nuteistasis akcentuoja, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas ir jis negali nusverti kitų tiek formaliųjų, tiek ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Jo teigimu, skirdamas griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Nurodo, kad laisvės atėmimo bausmė lygtinio paleidimo atveju modifikuojasi ir vykdoma neizoliavus asmens nuo visuomenės, o bausmių vykdymo teisiniai santykiai nutrūksta tuomet, kai baigiasi paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, kuris sutampa su lygtinio paleidimo pabaigos terminu. R. D. teigimu, Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodomas aplinkybes (nuteistasis cituoja Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį byloje Nr. 1S-1006-478/2012, 2012 m. balandžio 24 d. nutartį byloje Nr. 1S-806-175/2012, 2012 m. balandžio 13 d. nutartį byloje Nr. 1S-796-658/2012, 2012 m. balandžio 25 d. nutartį byloje Nr. 1S-854-133/2012, 2012 m. kovo 30 d. nutartį byloje Nr. 1S-709-133/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis bylose Nr. 1S-1654-387/2015 ir Nr. 1S-1114-574/2013). Nuteistojo teigimu, Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais, įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą.

Nuteistojo R. D. skundas netenkinamas.

10. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

11. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, be kita ko ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

12. Nagrinėjamu atveju nuteistajam yra paskirta 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nuteistasis pradėjo atlikti 2013 m. birželio 14 d., bausmės pabaiga numatyta 2025 m. gruodžio 12 d. Svarstymo metu (t. y. 2022 m. rugsėjo 13 d.) neatlikta bausmės dalis sudarė 3 metus 2 mėnesius ir 29 dienas laisvės atėmimo. Įstatyme reikalaujamus du trečdalius bausmės nuteistasis atliko 2021 m. spalio 12 d. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo R. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji įvertinta kaip aukšta. Toks rizikos įvertinimas savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, kadangi lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, tačiau stebima akivaizdi nuteistojo pažanga šią riziką mažinant.

Šalies argumentai

13. Komisija neįžvelgė pagrindo pripažinti, kad nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip minėta, įvertinta kaip aukšta, jau šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Savo skunde R. D. nurodė, kad, jo manymu, Komisijos nutarimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi, viena vertus, Komisija nurodo, kad jis daro pažangą, kita vertus, Komisijos nuomone, jam negalima taikyti lygtinio paleidimo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad Komisijos nutarime nurodyti jį teigiamai charakterizuojantys duomenys gali atspindėti tam tikrą nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, tačiau pagal BVK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nuteistųjų, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, pažanga mažinant šią riziką yra turi būti ne bet kokia, o akivaizdi. Nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai nenustatė akivaizdžios nuteistojo R. D. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo argumentu, kad Komisijos nutarimas šiuo aspektu prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

14. Nuteistasis, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, mano, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Įvertinus nuteistojo skundo turinį, taip pat ir Komisijos nutarimo argumentus, darytina išvada, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pateiktą socialinio tyrimo išvadą (joje yra aiškiai išskirtos sritys, kuriose nuteistasis turėtų daryti didesnę pažangą) ir nuteistojo asmens bylos medžiagą. Tvirtinti, kad Komisija, vertindama faktų visumą bei priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai taikė teisės normas ar nukrypo nuo teismų praktikos, nėra jokio pagrindo. Nors toks sprendimas ir neatitinka nuteistojo asmeninių lūkesčių, tačiau jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas neturi pagrindo jį panaikinti.

15. Iš nuteistojo R. D. asmens bylos matyti, kad jis buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo antrą kartą. 2022 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu Nr. 58-11 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatė šias socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas: psichologo konsultacijas; tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Nustatyta, kad nuteistasis pateiktų rekomendacijų visiškai nevykdė. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad nuteistasis šias rekomendacijas vertina kaip tuščiažodžiavimą. Teismo vertinimu, nuteistojo R. D. elgesys, susijęs su Komisijos pateiktų rekomendacijų nevykdymu, rodo, kad nuteistasis nėra pasiruošęs efektyviai integracijai į visuomenę, nėra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas turi teigiamos įtakos nuteistiesiems, tačiau tik tiems, kurie deda pakankamas pastangas koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, t. y. be nuteistojo realių pastangų lygtinio paleidimo metu pageidaujamų rezultatų nebus pasiekta. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos gali ir tūri būti taikomas tik pasitikėjimo vertiems ir jį pateisinantiems asmenims. R. D. nėra toks asmuo, jo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą bei siekti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo, išlieka ambivalentiška. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistasis turi visas teisės aktuose numatytas galimybes imtis veiksmų, kurie patvirtins, kad jo elgesio pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio ir jie tęsis ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir jam pasibaigus.

16. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis savanoriškai nedengia turimų finansinių įsipareigojimų, atitinkamas sumas iš nuteistojo uždarbio atskaito antstolis. Be kita ko, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad daugeliu atveju nuteistojo nusikalstamą elgesį sąlygojo finansinės naudos siekimas. Nuteistasis neslepia, kad kai jam pritrūkdavo pinigų, kaip vieną iš greitų jų gavimo būdų pasirinkdavo vagystes arba plėšimus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo įdarbinimo galimybę po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Akivaizdu, kad lygtinio paleidimo atveju išlaidos pragyvenimui padidėtų, todėl vertinant tai, jog dalis užmokesčio išskaitoma antstolio, bei atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, spręstina, kad išlieka rizika, jog gauti lėšų pragyvenimui nuteistasis gali pakartotinai bandyti nusikalstamais būdais.

Motyvuojamoji dalis

17. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2022 m. vasario 2 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2022 m. sausio 24 d. patikrinus nuteistojo kompiuterį buvo nustatyta, kad jis be įstaigos leidimo naudojosi kompiuteryje dviem operacinėmis sistemomis. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo keturis kartus skatintas (paskutinį kartą – 2020 m. kovo 3 d. nutarimu), tačiau tai nepaneigia išvados, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip išskirtinai pozityvus ir nepriekaištingas. Aptartos aplinkybės verčia abejoti, ar nuteistojo elgesys bus disciplinuotas jam būnant laisvėje, sumažinus jo kontrolę. Čia pažymėtina, kad tokią abejonę sustiprina tai, jog yra akivaizdu, kad nuteistasis yra linkęs kartoti panašaus pobūdžio neteisėtus veiksmus (šį faktą patvirtina teistumų kiekis, jų pobūdis), o tai rodo, kad jis negeba daryti ilgalaikių pozityvių išvadų iš savo neteisėto elgesio. Pastebėtina, kad stebimas nuteistojo asmeninės atsakomybės minimizavimas, savivokos, savikritikos stoka, nuteistasis vis atsiduria situacijose, kurios padidina pakartotinę riziką nusikalsti. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, kad jis gali vadovautis ne visuotinai priimtinomis elgesio taisyklėmis, o elgtis taip, kaip jam pačiam yra priimtiniau, įsitraukdamas į neteisėtus veiksmus, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, nuteistasis yra linkęs minimalizuoti savo atsakomybę.

18. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyta net 11 dinaminių nuteistojo R. D. kriminogeninių veiksnių, kuriuos, priešingai nei statinius, nuteistasis gali keisti savo elgesiu, tokiu būdu darydamas akivaizdžią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vienas iš nustatytų dinaminių veiksnių siejamas būtent su alkoholio vartojimu, kuris silpnina impulsų kontrolę ir tiesiogiai siejasi su R. D. smurtinio elgesio pasireiškimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtoje Socialinėje išvadoje nustatyta, kad nuteistasis neneigia alkoholio vartojimo įtakos jo nusikalstamo elgesio pasireiškimui, tačiau yra įsitikinęs, kad nevartos laisvėje, nes nevartoja bausmės atlikimo metu, todėl nuteistasis nesprendžia problemos specialistų pagalba, nedalyvauja tikslinėse socialinės reabilitacijos pataisos priemonėse, skirtose priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Teismas pažymi, kad sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti, kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimą ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus modelius. Nuteistojo negebėjimas kritiškai ir objektyviai vertinti savo veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių, stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad jis, būdamas laisvėje, gali pakartotinai nusikalsti, o galimybės mažinti šią riziką yra realiai įgyvendinamos ir išimtinai priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos.

19. Kartu iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenų nustatyta, kad R. D. ankščiau teistas 11 kartų, tarp jų ir už labai sunkius nusikaltimus, pasižyminčius išskirtiniu pavojingumu (anksčiau, būdamas nepilnametis, jau buvo teistas už nužudymą ir atliko laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už kelias nusikalstamas veikas, be kitų nusikalstamų veikų – ir už nužudymą), terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą, nusikaltimams būdinga finansinės naudos siekimo bei smurto panaudojimo metodika. Pažymėtina, kad asmens teistumų skaičius, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis yra svarbūs nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, į kuriuos negali būti neatsižvelgiama sprendžiant apie asmens pavojingumą (nuteistasis R. D. pripažintas pavojingu recidyvistu). Asmens ankstesni teistumai yra vertinami visų duomenų kontekste, sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas pabrėžia ir tai, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir buvo grąžintas į įkalinimo įstaigą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo praeities teistumai rodo, kad nei lygtinio paleidimo taikymas, nei atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo. Nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedarė, savo požiūrio į visuomenėje priimtas taisykles nekeitė.

20. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija nepagrįstai akcentuoja jo ankstesnius teistumus. Tačiau tokie skundo argumentai atmestini. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui reikšminga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė, kuri vertinama atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o ne tik į aplinkybes, atsiradusias po tam tikrų jo elgesio pokyčių. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju Komisija vertino visumą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingų aplinkybių, kurios sudarė pagrindą išvadai, kad nuteistojo neizoliuoto nuo visuomenės taisyti dar negalima. Be kita ko, teismas itin svarbia aplinkybe sprendžiant dėl nuteistojo skundo pagrįstumo laiko tai, kad skundžiamas Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Nurodytos aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, kad jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, minėtos abejonės bei nuostata, kad R. D. turi sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad įgytų teismo pasitikėjimą, yra visiškai pagrįstos ir adekvačios.

21. Nors nuteistasis skunde pažymi, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas ir jis negali nusverti kitų tiek formaliųjų, tiek ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, vis dėlto, teismo vertinimu, lygtinio paleidimo klausimui išspręsti yra svarbus likusios laisvės atėmimo bausmės dydis. Teismo vertinimu, esant duomenims, kad nuteistasis, kuris pripažintas pavojingu recidyvistu, atliekantis bausmę už ne vieną nusikalstamą veiką, be kitų nusikalstamų veikų – ir už nužudymą, likus santykinai ilgam neatliktos bausmės terminui – daugiau nei trejiems metams, nepadarė akivaizdžios pažangos bausmės atlikimo metu, jo lygtinis paleidimas yra negalimas, kadangi per trumpas bausmės atlikimas jam ir visuomenei suformuotų klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už labai sunkų ir vieną pavojingiausių tyčinį nusikaltimą ir būti viena iš prielaidų nuteistajam naujai nusikalsti ateityje, o tai yra nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu.

22. Nors skunde pateikiami teismų sprendimų pavyzdžiai, kai lygtinio paleidimo institutas yra taikomas ir sunkių ar labai sunkių nusikaltimų atvejais, pastebėtina, kad padaryto nusikaltimo sunkumas tėra viena iš daugelio aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad Komisija savo sprendimu nukrypo nuo teismų praktikos – Komisija, kiekvieną kartą spręsdama dėl galimybės asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, vertina nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą. Vien padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumo pobūdis nėra pakankamas pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą. Kaip minėta, R. D. charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo atveju nesudaro pagrindo pagrįstai spręsti apie jo paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę.

23. Taigi, Komisijos nutarime aptartos ir teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios ir motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus ir įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus R. D., nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl teismas nuteistojo R. D. skundą atmeta, o (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 58-252 palieka galioti, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. D. (R. D.) skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 58-252.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Zina Vilnienė