- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2S-1165-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14591-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- V. A., G. G., M. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovių) G. G. ir M. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PCS 85“ ieškinį atsakovams V. A., G. G. ir M. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „PCS 85“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. rugsėjo 13 d. atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. AG-1395 ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, priteisti iš atsakovių G. G. ir M. A. po 13 575,00 Eur atsakovo V. A. naudai, priteisti ieškovei iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) 13 575,00 Eur sumai areštuoti atsakovės G. G. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai - areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose; 2) 13 575,00 Eur sumai areštuoti atsakovės M. A. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai - areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose.
3. Nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė, kad atsakovai, sužinoję apie pateiktą ieškinį, sieks perleisti savo turimą turtą tretiesiems asmenims, kas neabejotinai apsunkins ar padarys neįvykdomu sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovės BUAB „PCS 85“, reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo 13 575,00 Eur sumai atsakovės G. G. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai - areštavo G. G. pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose. Areštavo 13 575,00 Eur sumai atsakovės M. A. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai - areštavo atsakovės M. A. pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose.
5. Pažymėjo, kad ieškovė siekia pripažinti negaliojančia 2013 m. rugsėjo 13 d. atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. AG-1395 (actio Pauliana) pagrindu ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, todėl darytina išvada, jog tuo atveju, jei atsakovės M. A. ir G. G., sužinojusios apie pateiktą ieškinį perleis savo turimą turtą tretiesiems asmenims, patenkinus ieškovo ieškinį, pasunkėtų teismo sprendimo įgyvendinimas, todėl šiuo atveju svarbu yra išsaugoti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą ir šiam tikslui pasiekti, teismo vertinimu, taikytinos konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, jog tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo realus įvykdymas gali tapti sunkiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis c. b. Nr. e2-998-516/2018).
6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir atitinka ginčo esmę. Todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovėms M. A. ir G. G. priklausantį turtą ieškinio reikalavimų ribose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Apeliantės (atsakovės) G. G. ir M. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19938-l 080/2020 ir priimti naują sprendimą - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
7.1. Nurodė, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei teismas Skundžiamoje nutartyje be subjektyvaus ir visiškai nepagrįsto manymo, jog atsakovės gali elgtis nesąžiningai ir neva perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, jokių kitų duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovių nesąžiningumą (t. y. jų ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovo subjektyvus vertinimas ir bendro pobūdžio teiginiai, kad yra grėsmė, jog elgdamosi nesąžiningai atsakovės gali bandyti nuslėpti pinigines lėšas ar turtą, mėginti juos perleisti, atsakovių nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina ir negali patvirtinti. Kaip minėta, byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų atsakovių nesąžiningumą. Taigi ieškovui nepateikus įrodymų, jog atsakovės vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka/atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nėra pagrindo varžyti atsakovių teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovė G. G. augina 3 mėnesių kūdikį, kurio poreikių tenkinimas šiuo metu yra gyvybiškai svarbus. Teismui nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kartu yra pažeidžiami ir kūdikio interesai, kadangi atsakovės galimybės patenkinti būtinuosius vaiko poreikius yra itin apribotos.
7.2. Pažymėjo, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011). Tai, ar konkrečiu atveju iškyla reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju Ieškovui neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos — grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl šis ieškovo prašymas turi būti atmestas.
7.3. Nurodė, kad viešojo intereso egzistavimas byloje įpareigoja teismą, nagrinėjantį bylą, būti aktyviam, tačiau tai neatleidžia Ieškovo nuo pareigos deramai pagrįsti savo Ieškinio reikalavimą bei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Viešojo intereso egzistavimas byloje negali būti traktuojamas kaip savarankiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertinus nei preliminaraus ieškinio pagrįstumo, ne kitų sąlygų, būtinų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
Atsiliepimas
2. Ieškovo BUAB „PCS 85“ nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovių G. G. ir M. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-27 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19938-1080/2020 atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19938-1080/2020 palikti nepakeistą.
8.1. Nurodė, kad ieškovo skolininku esantis atsakovių tėvas bei atsakovės laikytinos nesąžiningais, konstatuotina esant to prezumpcijai net 2(dviem) pagrindais: LR CK 6.67 str. 1 d. įtvirtina prezumpciją, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Taikant Actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis - tik skolininko nesąžiningumas (LR CK 6.66 str. 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).
8.2. Pažymėjo, kad išrašo duomenimis, nepraėjus nei mėnesiui nuo momento, kai buvo panaikinti disponavimo turtu apribojimai atsakovės pardavė neatlygintinai įgytą turtą: 2017-03-02 priimtas apeliacinio teismo sprendimas Nr. 2A-19-823/2017, kurio pagrindu žyma apie iškeltą bylą susijusią su turtu išregistruotas 2017-03-07 (Išrašo 7.4. p.). Turto areštas panaikintas 2017-03-06 pranešimu (Išrašo 7.5. p.); 2017-03-30, t. y. praėjus vos 3 savaitėms nuo turto arešto panaikinimo, atsakovės neatlygintinai iš ieškovo skolininku esančio tėvo įgytą turtą pardavė.
8.3. Nurodė, kad atsakovėms savo Skundą grindžiant jame nurodoma teismų praktika dėl atsakovo turto (ne)pakankamumo atsakovai turėjo teisę pateikti Teismui duomenis apie atsakovų turimą turtą ir jo pakankamumo ieškovo pareikštam reikalavimui patenkinti pagrindu prašyti Teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ar jas pakeisti. Kadangi atsakovai su Skundu jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė kaip pagrindo panaikinti ar pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai suteikia pagrindą ieškovui teigti, kad ieškovo pateikti reikalavimai atsakovams yra dideli ir tai taip pat yra pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš jų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
10. Taigi, civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11. Iš ieškovo BUAB „PCS 85“ ieškinio turinio matyti, kad ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, t. y. darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.). Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog ieškinys nepagrįstas.
12. Dėl antrosios sąlygos teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.
13. Ieškovė, pateiktu ieškiniu siekia pripažinti negaliojančia 2013 m. rugsėjo 13 d. atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. AG-1395 (actio Pauliana) pagrindu ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu.
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3575- 585/2014 iškėlė bankroto bylą UAB „PCS 85“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“. 2013-09-13 Dovanojimo sutarties Nr. AG-1395 pagrindu atsakovas V. A. padovanojo savo dukroms atsakovei G. G. ir atsakovei M. A. butą esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovės turtą perleido trečiajam asmeniui pagal 2017-03-30 sudarytą 2017-03-30 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DP-72. Ieškovas nurodo, kad restitucija natūra nėra galima. Dėl to restituciją galima taikyti tik piniginiu ekvivalentu.
15. LR CK 6.67 str. 1 d. įtvirtina prezumpciją, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia situacija suponuoja grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui atsiradimą. Kai turtas, esantis teisminio ginčo objektu, yra pas atsakoves, kurios gali nevaržomai juo disponuoti, egzistuoja tikimybė, kad turtas, esantis pas atsakoves, bus perleistas, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas. Esant tokioms aplinkybėms, tam, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nepakistų esama situacija ir atsakovių turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju yra pagrindas patenkinti ieškovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, jog tuo atveju, jei atsakovės M. A. ir G. G., sužinojusios apie pateiktą ieškinį perleis savo turimą turtą tretiesiems asmenims, patenkinus ieškovo ieškinį, pasunkėtų teismo sprendimo įgyvendinimas, todėl šiuo atveju svarbu yra išsaugoti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą ir šiam tikslui pasiekti, teismo vertinimu, taikytinos konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės.
17. Apeliantė nurodė, kad atsakovė G. G. augina 3 mėnesių kūdikį, kurio poreikių tenkinimas šiuo metu yra gyvybiškai svarbus. Teismui nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kartu yra pažeidžiami ir kūdikio interesai, kadangi atsakovės galimybės patenkinti būtinuosius vaiko poreikius yra itin apribotos.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į pastarojoje teisės normoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, suinteresuota šalis gali teikti teismui atitinkamą prašymą sumažinti jai nustatytų apribojimų mastą, įrodinėdama poreikį atlikti tokias pinigines operacijas, kurios nebuvo nurodytos nutartyje dėl arešto taikymo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-51-464/2019 ir kt.).
19. CPK 145 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atsakovėms suteikia teisę reikšti motyvuotą (įrodymais pagrįstą) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, detalizuojant (pagrindžiant) sumas, kurių panaudojimas yra neišvengiamas (būtinas) atsakovių poreikių tenkinimui.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad esamu atveju atsakovės ne tik nesinaudojo pastarąja savo teise, bet ir atskirąjį skundą grindžia išimtinai deklaratyviais teiginiais. Be to atsakovės nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį kaip pagrindo panaikinti ar pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl apeliantų atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.