Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Grindinis“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei UAB „Grindinis“ dėl kainos sumažinimo ir skolos dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas teismui pateikė priešieškinį dėl kainos sumažinimo ir skolos dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo, kuriuo prašė sumažinti namo vėdinimo ir šildymo techninio projekto parengimo bei vėdinimo ir šildymo įrangos pristatymo, sumontavimo ir kitų su tuo susijusių darbų kainą 17082,55 Eur suma, taip pat priteisti iš ieškovės 8854,88 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo areštuoti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį ir (arba) kilnojamąjį turtą 8854,88 Eur ribose, o jo nesant arba nepakankant, areštuoti ieškovės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, uždraudžiant jomis disponuoti, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas. Nurodė, kad ieškovės įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, ieškovė yra nemoki. Tvirtino, kad įmonė 2016 m. turi nemažai bylų, labai daug pradelstų skolų, jos bankroto reitingas aukštas, vėlavimo atsiskaityti reitingas taip pat aukštos rizikos. Pažymėjo, kad 2015 m. ieškovės materialinė padėtis ženkliai pablogėjo, dėl ko egzistuoja rizika, kad tenkinus priešieškinį, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-11-17 nutartimi prašymo netenkino.Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovė ketintų savo valdomą turtą perleisti, parduoti ar kitokiais būdais sumažinti savo valdomą finansinį ar nekilnojamąjį turtą ar kitokį akivaizdžiai nesąžiningą ieškovės elgesį. Taip pat nurodė, kad nors įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau 2015 m. pardavimo pajamos ženkliai kilo lyginant su 2014 m. Viešoje erdvėje esanti informacija patvirtina, kad šiuo metu įmonėje dirba 19 darbuotojų, o toks darbuotojų skaičiaus augimas (per 2016 m. darbuotojų skaičius padidėjo nuo 14 iki 19) leidžia pagrįstai teigti, kad įmonė dirba pelningai, įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2081-666/2016 ir priimti naują sprendimą - taikyti laikinąsias apsaugos priemones 8854,88 Eur ribose ir ieškovei priklausančio nekilnojamojo ir/arba kilnojamojo turto 8 854,88 Eur sumai areštą, o jų nesant arba nepakankant, piniginių lėšų 8 854,88 Eur sumai areštą ieškovei priklausančiose bankų sąskaitose, uždraudžiant jomis disponuoti, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas. Nurodo, kad priešieškinyje pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti prie priešieškinio ir tripliko pridėtų rašytinių įrodymų visuma: ekspertizės aktu, susirašinėjimo medžiaga, nuotraukomis; priešieškinio reikalavimo suma yra didelė, ieškovas piktybiškai vengia ištaisyti darbų trūkumus ir užbaigti darbus, todėl yra pavojus, jog teismo sprendimas ieškinio patenkinimo atveju nebus įvykdytas arba gali pasunkėti jo įvykdymas. Atsakovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, vertinant ieškovės elgesį, akivaizdu, jog ieškovė gera valia vengia įvykdyti prievolę, šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia. Pažymi, jog priešingai nei konstatavo teismas, grėsmę ir riziką, jog atsakovui galimas palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, pagrindžia atsakovo pateikti Creditinfo duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovė vengia ir neatsiskaito ne tik su atsakovu, bet ir su kitais kreditoriais, nepaisant praleidimo atsiskaityti terminų. Teismas neatsižvelgė į tai jog, kaip matyti iš 2015 metų balanso, ieškovės per vienerius metus gautinos sumos yra 240 101 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 260 351 Eur, t.y. ieškovei net ir atgavus visas sumas iš debitorių, jo įsipareigojimai kreditoriams bus daugiau kaip 20 000 Eur didesni. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį nevertino, jog 2015 finansiniais metais ieškovės materialinė padėtis ženkliai pablogėjo, dėl ko egzistuoja reali grėsmė, jog tenkinus priešieškinį, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat nurodo, kad teismas nepakankamai išsamiai įvertino atsakovo prie prašymo pridėtus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius sunkią ieškovės finansinę būklę, todėl nepagrįstai padarė išvadą jog nėra pagrindo teigti, kad įmonė vengia atsiskaitinėti su kreditoriais, taip pat nėra duomenų, kad minėti mokėjimai UAB „Grindinis“ ir jo kreditorių susitarimu nebūtų atidėti, kaip būna įprasta verslo srityje. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti.Nurodo, kad ieškovė juridinis asmuo, todėl 8 854,88 eurų suma nelaikytina didele suma ieškovei, be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, kad teismui nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taip pat akcentuotina, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – nenurodė pakankamų faktinių aplinkybių bei nepridėjo jokių įrodymų, suteikiančių teismui pagrindą abejoti atsakovo finansiniu pajėgumu pareikšto reikalavimo apimtyje bei patvirtinančių galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad didelės reikalavimo sumos prezumpcija nėra absoliuti, o teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo dydį atsižvelgiant į asmenų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, finansines galimybes. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė nėra finansiškai nepajėgi padengti atsakovės reikalavimą. Ieškovė yra veikiantis juridinis asmuo, iš įmonės balanso už 2015 m. matyti, kad įmonė turto turi už 596 596 eurus, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 260 351 eurų, t. y. pradelstos skolos neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės. Taigi apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovė yra nemoki ir neturėtų galimybių esant palankiam atsakovui teismo sprendimui sumokėti 8 854,88 eurų, taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė ketina turtą perleisti tretiesiems asmenims, taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje netaikė laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.