- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-405-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01523-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- K. P.
- Trečiasis asmuo
- N. T., T. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. patikslintą ieškinį atsakovei K. P. dėl pinigų grąžinimo, tretieji asmenys N. T., T. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. T. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis ieškovo R. T. ir atsakovės K. P. sudarytas 2012-09-26 preliminarią sutartį ir 2013-03-05 Rankpinigių sutartį dėl atsakovės K. P. gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo; priteisti iš atsakovų K. P. ir E. P. solidariai 32000 Lt ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-05-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės K. P. ieškovui R. T. 9267,84 Eur įgytus be pagrindo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą 9267,84 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 455,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo dalis dėl 9267,84 Eur įgytų be pagrindo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 455,77 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kita sprendimo dalis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
4. Grąžinus bylą dalyje nagrinėti iš naujo, ieškovas R. T. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės K. P. 9 267,84 Eur (32 000,00 Lt), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylosi iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad 2013-03-05 Rankpinigių sutartimi šalys susitarė užtikrinti būsimos sutarties sudarymą ir įvykdymą rankpinigiais, t.y. pažeidė CK 6.98 straipsnyje nustatytą draudimą užtikrinti tokią sutartį rankpinigiais. Ieškovas kaip avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis, turi teisę reikalauti grąžinti šią 30 000 Lt sumą, nes rankpinigių sutartyje nėra susitarimo dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma, todėl nėra pagrindo įskaityti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų. Ieškovas ikisutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai. Ieškovas atskleidė, kad pagrindinę sutartį sudarys tik pardavęs savo turtą ir uždirbęs iš turto pardavimo pajamas. Ieškovas negalėjo pasirašyti pagrindinės sutarties, nes žinojo, jog nustatytą jos pasirašymo dieną nebuvo pardavęs savo namo valdos, dėl to neturėjo lėšų, kad visiškai atsiskaitytų su atsakove. Ši aplinkybė buvo puikiai žinoma atsakovei. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintus principus atsakovė turi grąžinti ieškovui 30 000 Lt (8 688,60 Eur), nes priešingu atveju ji būtų nepagrįstai praturtėjusi ieškovo sąskaita.
Atsiliepimas
6. Atsakovė K. P. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo teiginys, kad sutartis buvo sudaryta suklydimo ar apgaulės įtakoje neatitinka tikrovės, nes 2012-09-26 pasirašant Preliminarią sutartį bei 2013-03-05 Rankpinigių sutartį dalyvavo ir tarpininkas T. R., kuris būdamas firmos direktoriumi reklamavo atsakovės namo pardavimą. T. R. parengė sutarties projektą. Sutartį pildė pats ieškovas, kuris tuo metu dirbo T. R. firmoje. Šių aplinkybių neneigia ir ieškovas. Iš atsakovės pusės jokio raginimo pirkti nebuvo. Atsakovė iki galo nevengė ir neatsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Iš jos pusės jokio nesąžiningumo nebuvo. Atsakovės nuomone, ieškovas perkant atsakovės namą buvo nepakankamai sąžiningas. Iš atsakovės pusės sudarant šiuos sandorius jokių kaltės požymių nėra. Sudarant sutartis ieškovas buvo normaliai atidus ir protingas, žinojo tikrąją reikalų padėtį. Iš atsakovės pusės ieškovo niekas neklaidino ir jokios apgaulės ar piktavališko susitarimo iš atsakovės pusės nebuvo. Atsakovė iki galo buvo sąžininga.
7. Trečiasis asmuo T. R. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nebuvo nei klaidinamas, nei apgaudinėjamas tiek dėl 2012 09-26 preliminarios sutarties, tiek dėl 2013-03-05 rankpinigių sutarties sudarymo. Visi ieškovo veiksmai bei sprendimai, susiję su minėtų sutarčių sudarymu, buvo priimti jo laisva valia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovės ieškovui priteista 579,24 Eur už nupirktas malkas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 579,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,24 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo trečiajam asmeniui T. R. priteista 769,99 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; iš ieškovo valstybei priteista 14,71 Eur pašto išlaidų.
9. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog 30 000 Lt perdavė atsakovei, kaip pinigus, kurie skirti tik preliminarios sutarties sudarymui užtikrinti, nes ginčo dėl sutarties sudarymo nėra. Ji buvo sudaryta, tačiau nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl ieškovo kaltės. Ieškovas taip pat neįrodė, kad visi mokėjimai, išskyrus 2000 Lt malkoms, buvo realus avansinis mokėjimas pagal sutartį, nes priešingu atveju būtų paneigiamas bet koks sutarties, kuri neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei bei sutarčių laivės principui sudarymas ir konkrečios sutarties 8 punkto turinys ir prasmė. Ieškovas neįrodė, kad sutartyje buvo numatyta sąlyga, jog tik pardavus jo turtą bus sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis arba kad buvo žodinis susitarimas, kurį pripažino atsakovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo tenkintas ieškinys ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, jam turi būti grąžinti 30 000 Lt, kuriuos jis sumokėjo atsakovei. Teismas netenkindamas ieškinio neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Atsakovė dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų patyrė nuostolių, taigi teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neturi grąžinti ieškovui jo sumokėtų 30 000 Lt.
13. Trečiasis asmuo N. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
14. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
16. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
17. Ieškovas teigia, kad kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, jam turi būti grąžinti 30 000 Lt, kuriuos jis sumokėjo atsakovei, o teismas netenkindamas ieškinio netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais nesutinka.
18. Kaip matyti iš bylos medžiagos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovo neveikimo, nes jis turėdamas teisę pagal sutartį nupirkti atsakovės nuosavybę to nepadarė ne tik sutartyje sutartu metu iki 2013-06-30, bet ir iki 2013-10-10.
19. Ieškovo išsiųstame reikalavime atsakovei nurodoma, kad atsakovė vengia įvykdyti preliminarų susitarimą dėl žemės sklypo ir namo pardavimo, todėl ieškovas reikalauja gražinti pinigus. Tačiau toks ieškovo reikalavimas iš esmės buvo nepagrįstas, nes ne atsakovė vengė įvykdyti sutartį, o ieškovas to negalėjo padaryti, nes nesugebėjo gauti sutartos pinigų sumos. Taigi būtent ieškovo elgesys buvo nesąžiningas atsakovės atžvilgiu.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad kai byla buvo nagrinėjama pirmą kartą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, buvo konstatuota, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad ieškovo ginčijami sandoriai, nors ir įvardinti kaip pirmu atveju preliminarioji sutartis, kitu atveju - rankpinigių sutartis, yra laikytini preliminariosiomis sutartimis (CK 6.165 str.).
21. Pažymėtina, kad kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.165 str. 1 d. yra nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi, preliminarioji sutartis iš esmės yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo.
22. 2012-09-26 sutartimi šalys sutarė dėl termino iki 2013-04-02 sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje numatė ieškovo duotus 5000 Lt, kaip netesybas arba baudą, jeigu bet kuri iš šalių neįvykdys savo įsipareigojimo, nes šalys sutarė, kad sutarties nevykdymas pagal 8 p. leidžia pardavėjui pasilikti 5000 Lt ir taip pat numatyta priešinga situacija, kai pardavėjas, nevykdantis sutarties pagal sutarties 9 p. privalės ne tik gražinti 5000 Lt, bet ir sumokėti tokio paties dydžio baudą.
23. 2013-03-05 šalys sudarė naują sutartį, kurią pavadino rankpinigių sutartimi, tačiau kuri iš esmės laikytina preliminariąja sutartimi. Šioje sutartyje nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo 30 000 Lt sutarties užtikrinimui ir ši suma pagal 8 p. liks pardavėjai, jei nebus sudaryta notarinė sutartis iki 2013-05-31.Vėliau sutarties įvykdymas pratęstas iki 2013-06-30. Šiuo atveju pasirašant sutartį dalyvavo ir ieškovo žmona, kuri visą minėtą laiką neprieštaravo sutarties sudarymui. Byloje nėra duomenų, kad pinigai buvo gražintos ieškovui.
24. Ieškovas patikslintame ieškinyje remiasi tuo, kad laiko duotus 30 000 Lt rankpinigiais arba avansu, bet ne sutartį užtikrinančiais pinigais. Ieškovo teigia, kad pagal preliminariąją sutartį rankpinigiais negali būti užtikrinta tokia sutartis ir tokie pinigai yra avansiniai piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutarties laisvės principas galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose. Taigi, ir preliminariąja sutartimi šalys turi teisę susitarti dėl to, kas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai būtų už preliminariosios sutarties ribų, tačiau toks perdavimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį.
25. Šiuo atveju pats ieškovas iki 2013-03-05 atsakovei mokėdamas papildomus mokėjimus, savo iniciatyva išėjo už preliminariosios sutarties ribų, o tai patvirtina, kad jis pats siekė, jog pirkimo-pardavimo sandoris įvyktų. Jis pats pasirašė 2013-03-05 sutartį, kurioje numatė, kad sumokėti pinigai liks pardavėjai, jeigu jis neįvykdys sutarties. Taigi, jis tokiu būdu (nieko neverčiamas) išreiškė savo valią.
26. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovas ne tik siekė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir siekė, kad atsakovė neparduotų turto kitam asmeniui, tai įrodo paminėti avansiniai mokėjimai, kurie po to tapo sutartyje nurodytais pinigais, kurie turėjo būti užskaityti į bendrą sumą. Svarbu pažymėti tai, kad visą laikotarpį nuo 2012 m. spalio iki 2013 metų rudens atsakovė negalėjo vykdyti savo turto pardavimo, nes ji būtų pažeidusi preliminariosios sutarties įsipareigojimą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad preliminarioji sutartis yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, t. y. sutartis, iš kurios kyla šalių prievolė joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį.
27. Šiuo atveju šalys numatė galimas preliminariosios sutarties pažeidimo pasekmes ir siekė jų išvengti, taigi perduoti pagal preliminariąją sutartį pinigai atliko skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas ir gali būti laikomi šalių susitarimu nustatytu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (CK 6.70 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu preliminarioji sutartis įvykdoma, t. y. sudaroma pagrindinė sutartis, perduoti pinigai įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį. Šiuo atveju šalys savo preliminarioje sutartyje ir numatė. T. y. tokia išvada darytina iš šalių sudarytų sutarčių iš šalių (ypač ieškovo) elgesio sudarant šias sutartis.
28. Taigi, sutartyse aiškiai numatyta, kad pirkėjas, nesudaręs sutarties neatgaus jau sumokėtų 30 000 Lt, nepriklausomai kaip jų prieš tai buvę mokėjimai yra įvardijami. Visus minėtus pinigus ieškovas sumokėjo savo paties rizika ir atsakomybe. Šiuo atveju nebuvo nustatyta nei suklydimas, nei apgaulė (CK 1.90, 1.91 str.). Kadangi ieškovas, neverčiamas atsakovės ar kitų asmenų, pats savo valia atsakovei sumokėjo 30 000 Lt ir pratęsė sutarties terminus jis buvo įsitikinęs, kad sandorį sudaryti pavyks. Ieškovas pats turi prisiimti neigiamus padarinius dėl to, kad jam nepavyko parduoti savo turto už jo paties nustatytą kainą ir sudaryti pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau atsakovės kaltės dėl sutarties nesudarymo nėra. Priešingai – atsakovė sutiko pratęsti sutarties sudarymo terminus, o nustatytu laiku atvyko sudaryti sutarties.
29. Darytina išvada, kad sutartyse nurodyti 5000 ir 30000 Lt buvo pirkėjo mokami pinigai pagal sutartį pardavėjai, kurie būtų įskaitomi į sutarties kainą jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta arba pirkėjas juos prarastų, jeigu sutartis dėl jo kaltės nebūtų sudaryta. Kaip minėta, toks susitarimas neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms.
30. Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas laisva valia, nieko neverčiamas ir suprasdamas savo veiksmų pasekmes, į 2013 m. kovo 5 d. sutartį įtraukė nuostatą jo sumokėti pinigai liks atsakovei jeigu nebus sudaryta notarinė sutartis. Ši nuostata imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja, taigi šalys galėjo ją įtraukti į sutartį, o kadangi nenuginčyta sutartis šalims turi įstatymo galią, šalys jos privalo laikytis. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovo, o ne dėl atsakovės kaltės. Taigi, remiantis 2013 m. kovo 5 d. sutarties nuostatomis ieškovo sumokėta atsakovei 30 000 Lt suma teisėtai priklauso atsakovei, o ieškovas neturi teisės jos reikalauti.
31. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 30 000 Lt, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.