Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. (R.) T.patikslintą ieškinį atsakovei K. P., tretiesiems asmenims N. T., T. R. dėl piniginių lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-494/2015 pagal ieškovo R. (R.) T. ieškinį atsakovams K. P., E. P., tretiesiems asmenims N. T., T. R. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovės K. P. ieškovui R. T. 9 267,84 Eur įgytus be pagrindo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą 9 267,84 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 455,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b.l. 13-25).

Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovo R. T. ir atsakovės K. P. apeliacinius skundus 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2848-590/2015 ieškovo apeliacinį skundą atmetė, atsakovės apeliacinį skundą patenkino bei nusprendė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą dalyje dėl 9 267,84 Eur įgytų be pagrindo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 455,77 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą (t. 2, b.l. 69-74).

Grąžinus bylą dalyje nagrinėti iš naujo, ieškovas R. T. pateikė patikslinta ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės K. P. 9 267,84 Eur (32 000,00 Lt), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylosi iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 101-109).

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2005-10-28 ieškovo šeima už 380 000 Lt nupirko 0,066 ha žemės sklypą bei 174,88 kv. m ploto sodo pastatą (toliau – namų valdą), esančius K. S. 2-oji 63, Vilniuje. 2011 metais pablogėjus ieškovo žmonos motinos sveikatai, nusprendė parduoti aukščiau paminėtą namų valdą ir nusipirkti kitą būstą. Ieškovas internete aptiko UAB „Laurus“ atstovo trečiojo asmens T. R. skelbimą apie atsakovei K. P. priklausančios namų valdos (Girijos 2-oji g. 34, Ažulaukės k., Riešės sen., Vilniaus r.) pardavimą. 2012-09-02 ieškovas apžiūrėjo atsakovės namų valdą ir su ja susitarė dėl 365 000 Lt pardavimo kainos. Ieškovas su savo šeima planavo savo namų valdą parduoti už ne mažiau kaip 300 000 Lt sumą ir šias pajamas paskirstyti į dvi dalis: vieną – apie 80 000 Lt sumokėti bankui, kad pilnai padengti turimą paskolą, kitą 220 000 Lt pajamų dalį sumokėti atsakovei už jos parduodamą turtą. Taip pat paimti 145 000 Lt paskolą, kad pilnai atsiskaitytų su atsakove. Atsakovei pradėjus raginti ieškovą pirkti jos namų valdą, 2012-09-23 ieškovas nuvyko pas atsakovę ir pažadėjo, kad kai parduos savo namų valdą, būtinai nupirks atsakovei priklausančią namų valdą. Jau kitos dienos rytą atsakovė paskambino ieškovui ir pasiūlė pasirašyti namų valdos pirkimo-pardavimo sutartį, sumokant rankpinigius. Ji teigė turinti dar vieną pirkėją ir parduosianti namų valdą tam, kuris greičiau atveš rankpinigius, kurių suma 5000 Lt. Ieškovas 2000 Lt pasiskolino iš giminių, o 2500 Lt (kuriuos grąžino 2012‑10‑01) pasiskolino iš T. R.. T. R. paruošė 2012-09-26 preliminarią sutartį ir pasiūlė susitikti pas atsakovę namuose. Ieškovas įspėjo atsakovę ir T. R., kad pirkėjo ieškovo namų valdai kol kas neturėjo, tačiau atsakovė ir T. R. nuramino ieškovą ir pasakė, kad sutartis galios iki 2013-04-02, o iki to laiko tikrai pavyks parduoti ieškovo namų valdą. T. R. sutiko organizuoti ieškovo namų valdos pardavimą bei sutiko suderinti ieškovo ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymus, o atsakovė taip pat paaiškino, kad iki 2013 m. pavasario sustabdys savo namų valdos pardavimo reklamą ir informuos kitus potencialius pirkėjus apie pardavimo pristabdymą iki pavasario. Ieškovas, nepasikonsultavęs nei su teisininkais, nei su savo sutuoktine N. T., pasirašė 2012-09-26 preliminariąją sutartį. Reikalai krypo ieškovui nepalankia linkme: atsakovė prašė pridėti daugiau rankpinigių, o T. R. ragino mažinti ieškovo namų valdos pardavimo kainą. T. R. matydamas susidariusią padėtį, pasiūlė ieškovui dirbti UAB „Laurus“ pardavimų vadybininku, jis taip pat sutiko paskolinti ieškovui 5 000 Lt, kuriuos kaip papildomus rankpinigius pareikalavo sumokėti atsakovė. 2013-03-04 buvo parduotas ieškovo motinos butas ir T. R. paprašė iš gautų už butą įplaukų grąžinti jam skolą bei papildomai sumokėti atsakovei, kad ji pratęstų 2012-09-26 preliminarią sutartį iki rudens. Ieškovas taip ir padarė, skolą T. R. ieškovas grąžino 2013-03-04 pavedimu, tokiu būdu sumokėtų atsakovei rankpinigių suma padidėjo iki 30 000 Lt. 2013-03-05 ieškovas kartu su T. R. nuvažiavo į atsakovės namus, nes T. R. įkalbėjo ieškovą pasirašyti T. R. paruoštą 2013-03-05 rankpinigių sutartį, kurią, kaip paaiškino T. R., yra būtina pasirašyti, kad pratęsti atsakovės namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą. Ieškovas pasitikėjo T. R. ir pasirašė minėtą rankpinigių sutartį, pagal kurią pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2013-05-31. 2013-05-12 ieškovas suprato, kad jo parduodamas namas nėra paklausus, todėl pasiūlė atsakovei atnaujinti atsakovei priklausančio namo pardavimą kitiems asmenims. Atsakovė su tokiu pasiūlymu nesutiko. Tuomet ieškovas pasiūlė pratęsti rankpinigių sutartyje nustatytą atsakovės namo pirkimo terminą. Atsakovė atsakė, jog pratęs terminą, tik jeigu ieškovas duos 2 500 Lt malkoms pirkti. Ieškovas su savo sutuoktine labai sunkiai surado 2 000 Lt ir perdavė šią sumą atsakovei ir ji pagrindinės sutarties sudarymo terminą pratęsė tik iki 2013-06-30. Ieškovas, teisininko pagalba išanalizavęs susidariusią situaciją suprato, kad visi T. R. paruošti susitarimai neatspindėjo ieškovo tikrosios valios ir suteikė neproporcingą pranašumą atsakovei, todėl siekdamas geranoriškai ištaisyti tokią padėtį 2013-06-09 pateikė T. R. S. pakeisti 2013-03-05 Preliminarią (Rankpinigių) sutartį: Preliminariosios sutarties šalių prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia netaikant šalims jokių sankcijų, jeigu ieškovui nepavyks iki šio susitarimo nustatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino parduoti ieškovui priklausančios namų valdos už šio susitarimo metu paskelbtą kainą arba jeigu tretysis asmuo sutiks nupirkti iš atsakovės jai priklausančią namų valdą anksčiau nei bus parduota ieškovui priklausanti namų valda. Tačiau atsakovė atsisakė pasirašyti šį ieškovo parengtą susitarimą, motyvuodama, kad jai reikalinga teisinė pagalba įvertinti šio susitarimo turinį. T. R. taip pat nesutiko su šiuo susitarimu ir 2013-06-14 paruošė savo Preliminarios sutarties variantą. Ieškovas parodė trečiojo asmens ruoštą sutartį teisininkui, kuris pateikė savo pastabas bei kitą preliminarios sutarties variantą, tačiau T. R. ir atsakovė nesutiko pasirašyti naujos preliminarios sutarties. 2013‑10‑10 ieškovas išsiuntė atsakovei raštišką reikalavimą grąžinti gautus iš ieškovo pinigus, tačiau atsakovė jų negrąžino. Ieškovo manymu, 2013-03-05 Rankpinigių sutarties 1, 2, 3, 4 punktai atitinka preliminarios sutarties sampratą. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. 2013-03-05 Rankpinigių sutarties 5 punkte yra nurodyta, kad būsimos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui įrodyti ir jos įvykdymui užtikrinti Pirkėjas šios sutarties sudarymo metu sumoka 30 000 Lt rankpinigius, o Pardavėjas pasirašydamas šią sutartį patvirtina, kad iki šios sutarties sudarymo gavo visą aukščiau nurodytą sumą. 2013-03-05 Rankpinigių sutarties 8 punkte yra nurodyta, kad jeigu Pirkėjas neįvykdo savo įsipareigojimo, numatyto šios sutarties punkte 4, tai punkte 5 nurodyta suma lieka Pardavėjui. Ieškovas mano, kad 2013-03-05 Rankpinigių sutartyje nėra numatytos netesybos, taikytinos Pirkėjui. Ieškovas sąžiningai dėjo pastangas pratęsti ir pakeisti sutartį, kai paaiškėjo, jog sutartyje numatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas negali būti įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, o atsakovė nesutiko su tokiais pakeitimais. Ieškovas patikslintame ieškinyje akcentavo, kad 2013-03-05 Rankpinigių sutartimi šalys susitarė užtikrinti būsimos sutarties sudarymą ir įvykdymą rankpinigiais, t.y. pažeidė CK 6.98 straipsnyje nustatytą draudimą užtikrinti tokią sutartį rankpinigiais. Ieškovas kaip avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis, sutinkamai su LAT išaiškinimu, turi teisę reikalauti grąžinti šią 30 000 Lt sumą, nes rankpinigių sutartyje nėra susitarimo dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma, todėl nėra pagrindo įskaityti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų. Ieškovas ikisutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai. Ieškovas atskleidė, kad pagrindinę sutartį sudarys tik pardavęs savo turtą ir uždirbęs iš turto pardavimo pajamas. Ieškovas negalėjo pasirašyti pagrindinės sutarties, nes žinojo, jog nustatytą jos pasirašymo dieną nebuvo pardavęs savo namo valdos, dėl ko neturėjo lėšų, kad pilna apimtimi atsiskaitytų su atsakove. Ši aplinkybė buvo puikiai žinoma atsakovei. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintus principus atsakovė turi grąžinti ieškovui 30 000 Lt (8 688,60 Eur), nes priešingu atveju ji būtų nepagrįstai praturtėjusi ieškovo sąskaita.

Atsakovė K. P. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko (t. 2, b.l. 110). Nurodė, kad ieškovo teiginys, kad sutartis buvo sudaryta suklydimo ar apgaulės įtakoje neatitinka tikrovės, nes 2012-09-26 pasirašant Preliminarią sutartį bei 2013-03-05 Rankpinigių sutartį dalyvavo ir tarpininkas T. R., kuris būdamas firmos direktoriumi reklamavo atsakovės namo pardavimą. T. R. parengė sutarties projektą. Sutartį pildė pats ieškovas, kuris tuo metu dirbo T. R. firmoje. Šių aplinkybių neneigia ir ieškovas. Iš atsakovės pusės jokio raginimo pirkti nebuvo. Atsakovė iki galo nevengė ir neatsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Iš jos pusės jokio nesąžiningumo nebuvo. Atsakovės nuomone, ieškovas perkant atsakovės namą buvo nepakankamai sąžiningas. Iš atsakovės pusės sudarant šiuos sandorius jokių kaltės požymių nėra. Sudarant sutartis ieškovas buvo normaliai atidus ir protingas, žinojo tikrąją reikalų padėtį. Iš atsakovės pusės ieškovo niekas neklaidino ir jokios apgaulės ar piktavališko susitarimo iš atsakovės pusės nebuvo. Atsakovė iki galo buvo sąžininga.

Tretysis asmuo T. R. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko (t. 2, b.l. 111-114). Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nebuvo nei klaidinamas, nei apgaudinėjamas tiek dėl 2012‑09-26 preliminarios sutarties, tiek dėl 2013-03-05 rankpinigių sutarties sudarymo. Visi ieškovo veiksmai bei sprendimai, susiję su minėtų sutarčių sudarymu, buvo priimti jo laisva valia. 2012 metų rugsėjo mėnesį ieškovas paskambino T. R. dėl parduodamo atsakovų namo, o sekančią dieną T. R. susitiko su ieškovu parduodamame name bei jį apžiūrėjo. Ieškovas su atsakove suderino šalims priimtiną kainą – 365000 Lt. Atsakovės namo pardavimui T. R. tarpininkavo ne vienas, po tam tikro laiko atsirado rimta klientė, kuri taip pat pradėjo galvoti apie atsakovei priklausančio namo pirkimą. Kiek žinoma T. R., atsakovė savo ruožtu paskambino ieškovui ir pasiteiravo jo ar jis dar pageidauja pirkti atsakovės parduodamą namą ir jeigu taip, kad šis sumokėtų užstatą, kas yra visiškai įprasta tokioje situacijoje, o reikiamos sumos atsakovė galėsianti palaukti, kol vyks ieškovui priklausančio namo pardavimas. T. R. apžiūrėjęs ieškovo namą, vienareikšmiškai pasakė ieškovui, kad jo manymu, tikėtis gauti ieškovo prašomą sumą (tuo metu tai buvo apie 350 000 Lt) yra visiškai nerealu, atsižvelgiant į namo stovį ir tuometinę būklę. Ieškovas užtikrino T. R., kad kredito suma iki 200 000 Lt jam ir jo sutuoktinei yra garantuota, o papildomai, jeigu reikės, jis visada gali parduoti turimą būstą Naujoje Vilnioje, kuris tuo metu buvo registruotas ieškovo motinos vardu. T. R. išvykstant iš ieškovo po pirmojo susitikimo, ieškovas užsiminė, kad jis norėtų palikti užstatą atsakovei už jos parduodamą namą, kadangi bet kokiu atveju savo parduodamą turtą jis realizuos ir tikrai pirks atsakovės namą. Ieškovas T. R. informavo, kad atsakovė paprašė 10 000 Lt, bet tuo metu tokios sumos ieškovas neturėjo, todėl jie sutarė dėl 5000 Lt, bet ir tokios sumos ieškovas neturėjo, todėl ieškovui paprašius T. R. geranoriškai sutiko paskolinti ieškovui 2500 Lt. Po kelių mėnesių T. R. surado ieškovo parduodamam namui klientus (tuo metu parduodamo namo kaina buvo apie 340 000 Lt), kurie apžiūrėję namą už jį pasiūlė 280 000 Lt, tačiau ieškovas atsisakė parduoti namą už tokią sumą, motyvuodamas tuo, kad pirkėjas atsirado pakankamai greitai ir nuolaida nuo 340 000 Lt iki 280 000 Lt yra pakankamai didelė. Vėliau T. R. geranoriškai įdarbino ieškovą UAB „Laurus“ pardavimų vadybininku. Ieškovas taip pat paprašė paskolinti ieškovui 5000 Lt. T. R. paskolino ieškovui minėtą sumą. Ieškovas šią sumą grąžino. T. R. teiravosi ieškovo ar jis vis dar pageidauja pirkti atsakovei priklausantį namą, tačiau ieškovas į pastarąjį klausimą neatsakė, tačiau pervedė papildomą užstato sumą atsakovei, tokiu būdu patvirtindamas savo ketinimą pirkti atsakovei priklausantį namą. Savo veiksmų ir (ar) motyvų ieškovas T. R. nepaaiškino, tačiau informavo, kad trūkstama suma bus gauta iš banko. 2013 metų balandžio mėnesį ieškovas pasikvietė T. R. į savo namus, kur T. R. pabendravęs su ieškovu ir jo sutuoktine N. T., suprato, kad jie, dėl nesuprantamų priežasčių atsisako pirkti iš atsakovės namą. T. R. pasiūlė ieškovui ir jo sutuoktinei susitikti su atsakove ir draugiškai bei geranoriški aptarti tolimesnio bendradarbiavimo ar jo nutraukimo galimybes. Kiek žinoma T. R., po susitikimo su atsakove ieškovas ir jo sutuoktinė papildomai primokėjo atsakovei 2000 Lt užstato, motyvuodami, kad „viskas gerai ir pirkimas tęsis“. 2014 metais gegužės mėnesį T. R. pradėjo jausti spaudimą iš ieškovo pusės, ne vieną kartą ieškovas be išankstinio perspėjimo buvo atvykęs pas T. R. į darbą bei tiesiogiai grasino jam, kad „jeigu pastarasis negins jo nuomonės, jam bus negerai“, bandė menkinti T. R. atsakovės ir kitų T. R. klientų akivaizdoje. T. R. praradus pasitikėjimą ieškovu, T. R. paprašė pasirašyti tarpininkavimo sutartį, jeigu pastarasis pageidauja, kad paslaugų teikimas būtų tęsiamas. Tarpininkavimo sutartis buvo pasirašyta, tačiau 2014 metų vasaros pabaigoje, ieškovas telefonu paprašė nutraukti paslaugų teikimą. Tiek iš atsakovės, tiek iš trečiojo asmens T. R. sudarant sandorius jokios kaltės, neteisėtų veiksmų, apgaulės, klaidinimo ar piktavališko susitarimo nebuvo ir negalėjo būti. Ginčo šalys buvo normaliai atidžios ir protingos, ieškovas buvo informuotas ir žinojo visas aplinkybes bei tikrąją reikalų padėtį.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. T. prašė ieškinį tenkinti visiškai jame išdėstytais pagrindais. Nurodė, kad pagal dokumentus dirbo trečiojo asmens firmoje nuo 2013 sausio pradžios iki vasaros pradžios. Sutartį ruošė R.. Namo nenupirko, nes neturėjo pinigų. Atsakovės kaltės dėl nesudaryto sandorio nemato. Agentas neatliko savo darbo. Neatvežė nei vieno kliento. Atsakovei reikėjo susipažinti su ieškovo namu, jį apžiūrėti ir tada neimti pinigų, nes gali būti, kad jie neparduos niekada to namo. Pinigus davė malkoms, nes visada klausdavo kaip pratęsti besibaigiantį terminą. Jam sakydavo, kad duosi malkų, dar pratęsiu. Rankpinigių sutartyje parašyta su jo ranka, kad 2000 Lt malkoms pirkti. Pratęsė dviem mėnesiams. Pinigai iš esmės duoti sutarties pratęsimui. Kai pradėjo namo pirkimo procedūras, visos sumos pinigų namui įsigyti neturėjo, tačiau galvojo, kad kažkaip pavyks, parduos namą ir bus pinigai. Jo išsilavinimas vidurinis. Jo namo realių pirkėjų nebuvo. Apie preliminarią ir rankpinigių sutartis jo žmona žinojo. Sutartis sudarė rimtai, galvojo, kad sutartys galiojančios.

Ieškovo atstovas adv. pad. A. T. nurodė, kad ieškinys negrindžiamas atsakovės kalte, visiškai nesusijęs su apgaule, nuostolių atlyginimu ar kitais teisiniais institutais. Ieškinys grindžiamas tuo, kad pasibaigė įsipareigojimai, kylantys iš preliminarios sutarties, ir pagal LAT praktiką, visi sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Ta aplinkybė, kad susitarimas dėl būsimos sutarties pasibaigė, reiškia, kad atsakovei kilo pareiga grąžinti iš ieškovo gautus pinigus. Ne to, tokiu atveju pagal LAT praktiką rankpinigių sutartis yra negalima. Jeigu šalys pasirašo rankpinigių sutartį, visi pinigai, sumokėti tariamai pagal tą sutartį, traktuojami ir privalo būti laikomi sumokėtu avansu. Sumokėti 32 000 Lt laikytini avansu. Negrąžinti sumokėto avanso galima tik tada, jei sutartyje yra numatyta bauda ir parašyta, kad būsimas pirkėjas neįvykdo savo įsipareigojimų sudaryti pagrindinę sutartį, jam priskaičiuojama bauda, tuomet galima daryti įskaitymą tarp numatytos baudos ir sumokėto avanso. Jokios baudos ieškovui numatyta nebuvo. Vienintelis teisingas sprendimas yra grąžinti pinigus. T. R. sudarė abi sutartis. Tuo pačiu visi pripažino, kad jis apsiėmė pareigą suderinti ieškovo ir atsakovės interesus. Jis apsiėmė parduoti ieškovo namą taip, kad po to būtų galima įvykdyti pardavimą atsakovės namo. Jis suvedė žmones, paruošė dvi sutartis ir numatė jų įsipareigojimus. T. R. pripažino, kad sudarant sutartis jis žinojo apie ieškovo finansines problemas, kad jam reikia imti paskolą. Ši informacija turėjo būti atskleista atsakovei ir nustatant preliminarių sutarčių vykdymo terminą turėjo būti įvertinta. Pasirašant rankpinigių sutartį abi šalys matė, kad ji nebus įvykdyta. Nėra jokio pagrindo kaltinti ieškovo ir atsakovo, kad sutartis nesudaryta. Avansas turi būti grąžintas visa apimtimi. Po rankpinigių sutarties pasirašymo ir po to, kai ranka buvo pasirašyta, kad šalys susitarią šią sutartį pratęsti iki 2013-06-30, T. R. buvo pateikta ieškovo atstovo (jo) kita preliminari sutartis, kurioje buvo numatyta nustatyti realų pardavimo terminą ir suderinti visus interesus. Tačiau T. R. visiškai nenagrinėjo tų aplinkybių ir kad tai ne jo problemos. Ieškovas po 2013 m. birželio 14 d. nutraukė susitarimą su R.. Ieškovas iki pat rankpinigių sutarties galiojimo sutarties reklamavo savo namą ir jį atstovavo būtent T. R.. Ieškinys pareikštas tik ieškovo vardu, nes tik jis pasirašė visus susitarimus.

Atsakovė K. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nusprendė parduoti namą. Susitarė su firma „Lauras“, kurios direktorius ir kartu agentas buvo T. R., dėl namo pardavimo. Buvo daug klientų, bet žmonės negalėdavo įgyvendinti banko sąlygų. Po to jam atvedė ieškovą. Jam viskas patiko. Ieškovas pasakė, kad parduos savo namą, paims kreditą, nes bankas jiems suteiktų 200 000 Lt. Pasakė, kad nori duoti užstatą, bet tiek pinigų neturėjo, todėl dalimis atidavinėjo. Ieškovas jai sausio mėnesį davė 11 500 Lt. Paskui kovo mėnesio pradžioje paskambino ir paprašė duoti banko sąskaitą, nes nori pervesti pinigus. Suprato kokie pinigai, kad gautųsi 10 procentų – 36 500 Lt. Jai pervedė pinigus. Kai gavo pinigus, ieškovas ir R. pas ją atvažiavo perrašyti sutarties. Ji sutiko. P. R. sutarčiai. Jai paaiškino, kad automatiškai preliminarioji sutartis pirmoji pasinaikina. Ji sutiko. Pratęsė paksui rankpinigių sutartį dviem mėnesiams. Paskui išėjo pokalbis, kad namo malkos turi būti mažiau nei 30 proc. drėgnumo. Pasakė, kad kiekvienais metais perka malkas gegužės mėn., nes kitaip sugadins katilą. Pasakė, kad žiemai kainuotų 2500 Lt. Ieškovas pasakė, kad gali sumokėti malkoms tik 2000 Lt. N. T. davė jai tuos pinigus. Paskui ieškovas dar paprašė pratęsti terminą sutarčiai sudaryti. Pratęsė dar dviem mėnesiams, iki 2013 m. liepos mėn. Išsiuntė ieškovui pranešimą atvykti pas notarą pasirašyti sutartį, tačiau neatvyko. Dar iki liepos mėn. Paskambino ieškovui ir paklausė kodėl neatvyko. Jis net kalbėti nenorėjo, pasakė kalbėti su advokatais. Praėjus visiems terminams, jai atvežė kažkokį pasiūlymą pasirašyti, kad ieškovas nupirks atsakovės namą tik tuomet, kai parduos savo. Tai visiškai kitas tekstas. Ji nesutiko pasirašyti, sutiko palaukti iki Naujųjų metų. Kai pasirašė Rankpinigių sutartį, ją surašė pats ieškovas su savo ranka visas sąlygas. Ieškovas parduoda ne pirmą butą, turi patirties. Rankpinigius sumokėti pats ieškovas pasisiūlė. Kadangi ieškovas laiku nenupirko jos namo, ji patyrė nuostolius: 12 000 katilas, nes reikėjo malkų. Paskui nukrito kaina nuosavų namų, ypač soduose, bent 50 000. Ji savo kaltės dėl neparduoto namo nejaučia. Ieškovas ją visada tikino, kad jo finansinė padėtis gera ir nupirks. R.jokių pretenzijų ji neturi, viską jis sąžiningai padarė. Sudarant preliminarią sutartį R. dalyvavo. Sutarties turinį išaiškino R.. Ji pasitikėjo R.. Sudarė preliminarią, o ne pagrindinę sutartį, nes ieškovas rankpinigių nebuvo davęs. Terminą nustatė 6 mėnesiams, kad jei būtų kažkokios problemos. Toks buvo ieškovo prašymas tokiam terminui. Rankpinigių sutartį pasirašant taip pat dalyvavo ieškovas ir R.. Kai sumoka rankpinigius visada sudaroma rankpinigių sutartis, o tada jau pagrindinė. Jai nebuvo žinoma, kad po preliminarios sutarties pasirašymo Rusakas apsiėmė pardavinėti ir ieškovo namą.

Atsakovės atstovas adv. V. A. nurodė, kad ieškinys netenkintinas. Net apygarda pasisakė, kad įrodinėti nuostolių jiems nereikia, o kad nuostolius atsakovė patyrė yra akivaizdu. Reikia žiūrėti dėl ko patirti nuostoliai. Mano, kad namas nebuvo nupirktas dėl ieškovo apties kaltės. Todėl nėra pagrindo grąžinti prašomą sumą. Apygarda pasisakė, kad nėra pagrindo tą sutartį pripažinti negaliojančia, nes sutartis buvo rašytinė ir atitinka visus reikalavimus. Vien dėl to, kad nebuvo įrodyta kaltė, dėl ko atsakovė nepardavė namo. Atsakovė nepardavė ne dėl jos kaltės, o todėl, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai. Jis visada sakė, kad turi pinigų ir nebus problemos nupirkti namą. Kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis yra ieškovo kaltė, nes jis neatvyko pas advokatą dėl nežinomų priežasčių. Buvo galima suderinti ir kitą datą, bet to nebuvo. Kad ieškovo namas nebuvo parduotas, tai tikrai nėra atsakovės kaltės. Atsakovė patyrė didelių nuostolių dėl ieškovo veiksmų.

Tretysis asmuo T. R. prašė ieškinio netenkinti. Palaiko atsakovę. Nurodė, kad bylos šalis pažįsta. Atsakovę pažysta nuo maždaug 2010 metų, kai ji kreipėsi pagalbos parduodant jos nekilnojamąjį turtą. Ieškovą pažįsta nuo 2012 metų rugsėjo. Jis kreipėsi norėdamas apžiūrėti atsakovės parduodamą namą. Ieškovas pradžioje buvo labai motyvuotas įsigyti atsakovės namą ir teigė turintis galimybes jį įsigyti. Jis buvo ieškovui pasakęs jo namo realią vertę, kad už tiek kiek jis prašo parduoti yra nerealu. Pardavinėjo ir ieškovo, ir atsakovo namą, nes toks jo darbas tarpininkauti parduodant nekilnojamąjį turtą. 30 000 Lt buvo sumokėti dalimis. Atsakovė norėjo gauti 10 proc. sutartos kainos, ieškovas tai žinojo, susitarė dėl 6 mėnesių termino, kad spėtų sumokėti. Šalys pačios pageidavo pasirašyti. Dėl malkų tai situacijos nelabai supranta. Konfliktinė situacija prasidėjo kovo pabaigoje, po ieškovo mamos buto pardavimo. Mano, kad viskas prasidėjo, nes ieškovas negavo norėtos sumos. Jis galvojo, kad gaus visą sumą, bet gavo tik dalį. Tada jis buvo pasikviestas pas ieškovą ir jo žmoną į svečius. Jie išreiškė tokį norą, kad dvejoja dėl pirkimo, nors normaliai nepaaiškino kodėl. Pinigai jau buvo sumokėti. Pasiūlė tartis su atsakove. Bet jokio sprendimo nebuvo ieškota, iš karto pajungtas ponas Aleksandras. Terminas preliminarioje sutartyje nustatytas, nes atsakovė norėjo ten pragyventi žiemą ir su mintimi, kad atsakovas gaus normalią kainą už savo namą. Jis spausdino preliminarios ir rankpinigių sutarties tekstą kompiuteriu. Turinį ruošė jis asmeniškai. Pasirašant rankpinigių sutartį nebuvo jokių problemų su ieškovo namo pardavimu. Dar kovo mėnesį ieškovui atlikus pavedimą ieškovei, jis paklausė ieškovo, ar jis tikrai nori, ar nepersigalvojo. Pasakė, kad nori. Pasirašant rankpinigių sutartį, jis su ieškovu bendros suderintos nuomonės už kiek parduoti jo namą neturėjo. Jam buvo paaiškinta žodžiu, nes ieškovas nenorėjo rašytinių įsipareigojimų. Iki 2013-06-30 el. paštu jam buvo pateikta kito turinio preliminari sutartis. Tarp šalių iki rankpinigių sutarties pabaigos vyko derybos dėl kitos preliminarios sutarties sąlygų. Buvo gyvenai susitikę 2013 metais pavasarį, gal gegužę.

Tretysis asmuo N. T. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2012 metais pas juos šeimoje atsirado problemos pagrinde dėl jos mamos sveikatos ir dėl to, kad jų 2005 metais įsigytas namas nebuvo iki galo užbaigtas. Su vyru sutarė, kad parduoti šitą namą ir pirkti kitą namą su įrengtu šildymu. Su vyru buvo susitarė, kad duos avansą, tik gavę avansą už jų namą. Įvyko taip, kad vyras be jos žinios davė 5 000 Lt ir pasirašė sutartį. Ieškovas atsakovei sakė apie galimybę gauti pinigų. Apie sutarties pasekmes nežinojo, sutarčių ji nepasirašinėjo. Apie sutartį sužinojo vėliau – pasirašė dieną, vakare ir sužinojo. Sutartį ginčijo, sakė, kad neturi pinigų. Pasikalbėjusi nematė galimybės atgauti pinigus. Tikėjosi, kad R. parduos. Pinigai malkoms, tai už sutarties pratęsimą.

Trečiojo asmens atstovas adv. T. S. nurodė, kad ieškinys atmestinas. T. R. nebuvo intereso konflikte šios bylos nagrinėjimo ginčo objekte. Šiuo atveju T. R. sandoryje atstovavo tik atsakovę. Jis atstovavo ieškovą kitame sandoryje dėl jo turto pardavimo. Tai skirtingi sandoriai. Interesų konfliktas būtų, jei T. R. būtų ieškovą ir atsakovę atstovavęs tame pačiame sandoryje. Ieškovas neginčija rankpinigių sutarties. CK normos yra skirtingo imperatyvumo laipsnio. CK 6.98 str. 2 d. yra imperatyvi norma, tačiau ji nedaro sandorio automatiškai negaliojančiu, tai yra ginčijami sandoriai. Reikalaujant grąžinti rankpinigius susitarimas dėl rankpinigių turėjo būti ginčijamas, tačiau ieškovas jo neginčija. Kad ginčo suma buvo avansas, tai ieškovo atstovo interpretacija. Šalys pasirašytuose dokumentuose nekalba apie jokį avansą. Ieškovui taikytinos sankcijos, remiantis rankpinigių institutu.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovo R. T. sutuoktinės (trečiojo asmens) N. T. nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Vilniaus m. sav., Vilniaus m., K. S. 2-oji g. 63 (t. 1, b.l. 51, 154-155). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovės K. P. ir jos sutuoktinio E. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės įregistruotas į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav. Riešės sen., Ažulaukės k., Girijos 2-oji g. 34 (t. 1, b.l. 156).

Atsakovė K. P. 2012-01-24 su trečiuoju asmeniu T. R. sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. TR-P001, kuria T. R. įsipareigojo vykdyti pirkėjų paiešką atsakovės parduodamam nekilnojamam turtui – namui ir žemės sklypu, Vilniaus r. sav., Riešės sen., Ažulaukės k., Girijos (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 127).

Atsakovė K. P. ir ieškovas R. T. 2012-09-26 sudarė Preliminarią sutartį (t. 1, b.l. 12-14, 66), kuria atsakovė įsipareigojo pagrindinę notarinę turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ir pasirašyti iki 2013-04-02 bei parduoti ieškovui namą, unikalus Nr. 4400-0300-1225, bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus r. sav., Ažulaukės k., (duomenys neskelbtini) už kainą, nurodytą šios sutarties 3 punkte (t.y. 365 000 Lt) (Preliminarios sutarties 1 punktas). Preliminarios sutarties 5 punkte numatė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui įrodyti ir jos įvykdymui užtikrinti ieškovas (pirkėjas) šios sutarties sudarymo metu sumoka 5000 Lt rankpinigius, o atsakovė (pardavėjas) pasirašydamas šią sutartį patvirtina, kad iki šios sutarties sudarymo gavo šią sumą. Sutarties 6 punktas įtvirtino, kad šios sutarties punkte 5 nurodyta pirkėjo sumokėta suma pardavėjui įskaičiuojama į bendrą turo pirkimo-pardavimo kainą, nurodytą šios sutarties 3 punkte. Šalys sutarties 8 punkte taip pat numetė, kad: jeigu pirkėjas neįvykdo savo įsipareigojimo, numatyto šios sutarties punkte 4, tai punkte 5 nurodyta suma lieka pardavėjui. Tuo atveju, jeigu pardavėjas neįvykdo savo įsipareigojimo, numatyto šios sutarties punkte 1, tai pardavėjas privalo per tris darbo dienas grąžinti pirkėjui punkte 5 nurodytą sumą ir sumokėti pirkėjui tokio pat dydžio 5000 Lt netesybas (9 punktas). Preliminarioje sutartyje (trečiojo lapo apačioje) yra prierašas: „papildomai avanso 2000 Lt 2012-11-23 (rankpinigiai – avansas)“ (t. 1, b.l. 14, 66).

Ieškovas R. T. pagal 2013-01-14 darbo sutartį įsidarbino pardavimų vadybininku UAB „L. R. Estate“, kurios direktoriaus pareigas ėjo T. R. (t. 1, b.l. 177).

Ieškovas R. T. už 2013-03-04 už parduotą jo motinai priklausiusį butą, esantį Vilnius, Gelvonų g. 11-37, gavo dalį pinigų, t.y. 37 000 Lt, ir tą pačią dieną pervedė atsakovei 17 500,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „užstatas už namą“ bei T. R. 7 300,00 Lt (t. 1., b.l. 178-185).

Atsakovė K. P. (pardavėjas) ir ieškovas R. T. (pirkėjas) 2013-03-05 pasirašė Rankpinigių sutartį (t. 1, b.l.16-18), kuria pardavėjas įsipareigojo pagrindinę notarinę toliau nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ir pasirašyti iki 2013-05-31 bei parduoti pirkėjui namą bei žemės sklypą adresu Vilniaus r. sav., Ažulaukės k., Girijos 2-oji g. 34 už kainą, nurodytą šios sutarties 3. namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį pardavėjui <..> (1 punktas); visas turtas su visais jo priklausiniais, nurodytas šios sutarties 1 punkte parduodamas už bendrą 365 000 Lt kainą (3 punktas); pirkėjas įsipareigoja pagrindinę notarinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ir pasirašyti su pardavėju iki 2013-05-31 bei nupirkti iš pardavėjo turtą, nurodytą šios sutarties 1 punkte, už kainą nurodytą šios sutarties punkte 3 ir sudaryti su pardavėju pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį (4 punktas); pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui įrodyti ir jos įvykdymui užtikrinti pirkėjas šios sutarties sudarymo metu sumoka 30 000 Lt rankpinigius, o pardavėjas pasirašydamas šią sutartį patvirtina, kad iki šios sutarties sudarymo gavo visą aukščiau nurodytą sumą (5 punktas); šios sutarties punkte 5 nurodyta pirkėjo sumokėta suma pardavėjui įskaičiuojama į bendrą turto pirkimo-pardavimo kainą, nurodytą šios sutarties 3 punkte (6 punktas); jeigu pirkėjas neįvykdo savo įsipareigojimo, numatyto šios sutarties punkte 4, tai punkte 5 nurodyta suma lieka pardavėjui (8 punktas); jeigu pardavėjas neįvykdo savo įsipareigojimo, numatyto šios sutarties punkte 1, tai pardavėjas privalo per tris darbo dienas grąžinti pirkėjui punkte 5 nurodytą sumą ir sumokėti pirkėjui tokio pat dydžio 5000 Lt netesybas (9 punktas). Rankpinigių sutartyje (trečiojo puslapio pačioje) yra prierašas: „Prieš tai pasirašyta preliminari sutartis 2012-09-26 yra nebegaliojanti. Prie jau duotų 11500 Lt, pasirašant šią sutartį buvo primokėta dar 18500 Lt, bendra suma 30000 Lt“.

Byloje pateiktas popieriaus lapas (t. 1, b.l. 15, 66), kuriame parašyta; „ papildomai avanso 4500 Lt, rankpinigių bendra suma sudaro: (avanso) 11500 Lt (vienuolika tūkst. penki šimtai litų); 1. 2012-09-26; 2. 2012-11-23; 3. 2013-01-18, data – 2013-01-18, parašas; rankpinigių bendra suma 11500 Lt (vienuolika tūkstančių penki šimtai litų, taikytinas šios sutarties punktas Nr.8), parašas 2013-01-18; 2013-03-01 gavau 1000 (vieną tūkstantį litų), parašas.

Byloje taip pat pateiktas popieriaus lapas (t. 1, b.l.19), kuriame parašyta: „1. 2013 m. gegužės 12 d. perdaviau p. K. P. 2000 (du tūkstančius) litų malkoms įsigyti; pinigus perdaviau: N. T., parašas; pinigus gavau: K. P., parašas; 2. Rankpinigių sutarties 4 punktas pakeičiamas: pirkėjas įsipareigoja notarinę turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ir pasirašyti su pardavėju iki 2013-06-30, R. T., parašas bei K. P., parašas“.

2013-08-16 Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarė V. Š. išdavė liudijimą (b.l.91) apie tai, kad ji K. P. ir E. P. pavedimu persiuntė pareiškimą, patvirtintą 2013-06-25 Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure (t. 1, b.l. 92), R. T. ir N. T., gyv. Vilniuje, K. S. 2-oji g. 63, pareiškimas buvo išsiųstas Vilniaus centriniame pašte, Gedimino per. 7, Vilnius, registruotu laišku su įteikimo pranešimu. K. P. ir E. P. savo pareiškimu siūlė R. T. ir N. T. atvykti 2013-06-28 16 val. į Vilniaus miesto 21-ąjį notarų biurą, pasirašyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r., Ažulaukės k./ Vilniaus r. sav. SB „Girija“ (duomenys neskelbtini). ir sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., Ažulaukės k., / Vilniaus r. sav. SB „Girija“ 121 skl., pirkimo-pardavimo sutartį. Notarė V. Š. paliudija, kad R. T. ir N. T. nurodytu laiku į Vilniaus miesto 21-ąjį notarų biurą neatvyko; nurodytu laiku į notarų biurą atvyko K. P. ir E. P. bei pateikė visus reikalingus sandoriui dokumentus. Adresatai R. T. ir N. T. išsiųsto laiško neatsiėmė, išsiųstas laiškas buvo grąžintas Vilniaus miesto 21-ajam notarų biurui 2013-07-27.

Ieškovas R. T. ir tretysis asmuo N. T. registruotu paštu 2013-10-10 išsiuntė atsakovei K. P. ir jos sutuoktiniui reikalavimą grąžinti į nurodytą banko sąskaitą avansu iš atsakovės iš jų gautus 32 000 Lt (t. 1, b.l. 37).

Atsakovė K. P. 2013-10-15 atsakyme į reikalavimą nurodė, kad remiantis sudarytomis 2012-09-26 ir 2013-03-05 sutartimis ji nepažeidė nei vieno teksto punkto ir net du kartus jiems pageidaujat ir prašant, pratęsė ir atidėjo jai priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus r. sav., Ažulaukės k., pirkimo-pardavimo sutarties terminus. 2013-07-01 baigėsi paskutinis terminas sandorio įforminimui. 2013-06-28 16 val. turėjo įvykti aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto sandoris (atvykti į šį sandorį ieškovas buvo pakviestas Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro pranešimu, į sandorį neatvyko). 2013 m. liepos mėnesį susitikimo metu, atsakovei buvo paprašyta pratęsti sandorio pasirašymo terminus ir atsakovė žodžiu sutiko palaukti iki 2013-12-30, remiantis anksčiau sudarytomis sutartimis ir jų sąlygomis. Buvo susitarta, kad atsakovei duotas avansas bus įskaitytas į namo pirkimo-pardavimo kainą, nustatant sąlygą, kad atsakovė savo namo neparduos tretiesiems asmenims. Iš atsakovei atsiųsto reikalavimo matosi, kad R. T. ir N. T. nutraukia jų rašytinius susitarimus ir nutraukia jų žodinį susitarimą. todėl prašo pateikti raštiškai atsakymą iki 2013-10-31 (t. 1, b.l. 38).

Tokiu būdu matyti iš aukščiau nurodytų įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašymas buvo dėl ieškovo veiksmų, t.y. jis turėdamas teisę pagal sutartį nupirkti atsakovės nuosavybę to nepadarė ne tik sutartyje sutartu metu iki 2013-06-30, bet ir iki 2013-10-10.

Ieškovo ir sutuoktinės išsiųstame reikalavime nurodoma, kad atsakovė vengia įvykdyti preliminarų susitarimą dėl žemės sklypo ir namo pardavimo, todėl reikalauja gražinti pinigus.

Iš byloje pateiktų įrodymų ir paties ieškovo betarpiškų paaiškinimų teisme darytina objektyvi išvada, kad nurodytas reikalavimas neatitiko tikrovės, nes ne atsakovė vengė įvykdyti sutartį, o ieškovas to negalėjo padaryti, nes nesugebėjo gauti sutartos pinigų sumos tiek 2013 metų vasarą, tiek rudenį. Todėl teismas vertina tokį ieškovo elgesį, kaip nesąžiningą atsakovės atžvilgiu.

Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius.

Pirmos instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė kitokios situacijos byloje, kas nurodyta pirminiame sprendime, kad byloje „iš esmės ginčo dėl to, kad ieškovo ginčijami sandoriai, nors ir įvardinti kaip pirmu atveju preliminarioji sutartis, kitu atveju - rankpinigių sutartis, yra laikytini preliminariosiomis sutartimis (CK 6.165 str.), nekilo.“ Teismas turi objektyvų pagrindą pakartoti, kad civilinių santykių dalyviai, vykstant deryboms dėl tam tikros sutarties sudarymo, fiksuoja per derybas pasiektus susitarimus ir pasirašo įvairius ikisutartinius dokumentus. Tokių dokumentų teisinė reikšmė gali būti skirtinga. Kai ikisutartinių santykių šalys raštu užfiksuoja tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, vieni iš tokių dokumentų šalis teisiškai įpareigoja, taigi už juose nurodytų įsipareigojimų nevykdymą gali atsirasti civilinė (ikisutartinė) atsakomybė, tuo tarpu kiti gali reikšti tam tikrus moralinius, bet ne teisinius šalių įsipareigojimus, taigi tokie dokumentai nelaikomi sukeliančiais teisinių padarinių ir prievarta negalima reikalauti jų laikytis. Šalys, įformindamos ikisutartinius susitarimus, įvairiai pavadina pasirašomus dokumentus: derybų protokolas, ketinimų protokolas, sutarties projektas, preliminarioji sutartis ar paprasčiausiai – susitarimas. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis((duomenys neskelbtini)185 str.). CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos A. T. plenarinės sesijos 2006-08-23 nutarimas civ. byloje Nr.3K-P-382/2006 ir kt.). Taigi derybose šalys gali prisiimti tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, reiškiančių ikisutartinių prievolių, už kurių nevykdymą gali atsirasti ikisutartinė civilinė atsakomybė, atsiradimą. Antra vertus, tam tikrais atvejais ikisutartiniai santykiai transformuojasi į sutartinius taip, kad sudėtinga nustatyti jų ribą. Pavyzdžiui, jeigu ikisutartiniame dokumente šalys sutaria dėl esminių sutarties sąlygų, įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes, gali būti pripažinta, kad šalys sudarė sutartį, nors tas dokumentas jų pavadintas ketinimų protokolu, susitarimu ar pan..

2012-09-26 sutartimi šalys sutarė dėl termino iki 2013-04-02 sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje numatė ieškovo duotus 5000 litų, kaip netesybas arba baudą, jeigu bet kuri iš šalių neįvykdys savo įsipareigojimo, nes šalys sutarė, kad sutarties nevykdymas pagal 8 p. leidžia pardavėjui pasilinkti 5000 litų(kurie įskaitomi į galutinę sumą jeigu sutartis vykdoma) ir taip pat numatyta priešinga situacija, kai pardavėjas, nevykdantis sutarties pagal sutarties 9 p. privalės ne tik gražinti 5000 litų, bet ir sumokėti tokio paties dydžio baudą (t. 1, b.l.13).Tokiu būdu matyti, kad abi šalys siekė sutarties įgyvendinimo užtikrinimo, o atsakovė net iš pat pradžių padarė nuolaidas, nes sutartus 5000 litų iš karto negavo(dalimis ne tą pačią dieną). Taip pat matyti, kad ieškovas savo nuožiūra dar iki 2013-03-05 perdavinėjo atsakovei pinigus, kaip avansą papildomai prie sutarties 8 punkto nuo 2012 m.lapkričio iki 2013-03-01,nes sutartis to nenumatė(1t.b.l.14-15).

2013-03-05 šalys sudarė naują sutartį, kurią pavadino rankpinigių sutartimi, tačiau kuri savo esme liko preliminariąja sutartimi. Šioje sutartyje nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo viso 30000 litų sutarties užtikrinimui ir ši suma pagal 8p. liks pardavėjai, jei nebus sudaryta notarinė sutartis iki 2013-05-31 (1t.b.l.16-17).Vėliau sumokėjus 2000 litų už malkas (1t.b.l.19), kurios pagal teisme nurodytas ir nepaneigtas aplinkybes turėjo būti įsigytos atsakovės, bet paliktos pirkėjui prie namo, 2013-05-12 sutarties įvykdymas pratęstas iki 2013-06-30. Šiuo atveju pasirašant sutartį dalyvavo ir ieškovo žmona, kuri visą minėtą laiką neprieštaravo sutarties sudarymui.Byloje nėra duomenų,kad pinigai arba malkos gražintos ieškovui.

Ieškovas savo patikslintame ieškinyje dėl kurio priėmimo atsakovė neprieštaravo (2t.b.l. ) iš esmės rėmėsi tuo, kad laiko duotus 32000 litų rankpinigiais arba avansu, bet ne sutartį užtikrinančiais pinigais. Ieškovo atstovo teiginys, kad pagal preliminariąją sutartį rankpinigiais negali būti užtikrinta tokia sutartis ir tokie pinigai yra avansiniai piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių yra tik savaime teisingas CK 6.98 str. 2d. nurodymas. Tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybes. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai bus už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme. Tačiau toks perdavimas jokiu būdu nereikš prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį. Žinoma, pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatliks mokėjimo–atsiskaitymo funkcijos, minėta, preliminariuose santykiuose neatsiranda piniginė prievolė. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Šios reikšmės ir funkcijos priklauso nuo to, bus preliminarus įsipareigojimas įvykdytas ar ne. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Analizuojant galimas teisines situacijas, galima daryti išvadą, kad pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti:

pirma, šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas, kai tokia bauda nustatyta už įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą ir tokį įsipareigojimą pažeidžia pinigus perdavęs asmuo. Pavyzdžiui, sutartyje šalys nustato baudas už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį ir nurodo, kad tokiu atveju perduoti pinigai liks pardavėjui kaip bauda;

antra, atskaitos taškas nustatant baudos dydį, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo. Pavyzdžiui, šalys sutartyje nustato, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas atsisakys ar vengs sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalės grąžinti gautą sumą ir sumokėti tokio paties dydžio netesybas (baudą);

trečia, šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių (angl. liquidated damages) atlyginimas. Pavyzdžiui, šalys preliminariojoje sutartyje susitaria, kad pirkėjo perduodama suma, jam atsisakius ar vengiant sudaryti sutartį, liks pardavėjui kaip nuostolių kompensacija;

ketvirta, atskaitos taškas apskaičiuojant nurodytus šalių sutartus nuostolius, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo. Pavyzdžiui, šalys nustato, kad pardavėjui atsisakius ar vengiant sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalės sumokėti pirkėjui sumą, lygią dvigubai gautai sumai, ir ši suma šalių susitarimu laikoma pirkėjo nuostoliais.

Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.

Teismas mato, kad pats ieškovas iki 2013-03-05 savo iniciatyva išėjo už sutarties ribų mokėdamas papildomus avansinius mokėjimus, kas tik patvirtina, kad jis pats siekė, kad sandoris nenutrūktų. Jis pats pasirašė 2013-03-05 sutartį, kurioje numatė, kad sumokėti pinigai liks pardavėjai, jeigu jis neįvykdys sutarties. Sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais. Sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytos sutarties esmės ir teisinės reikšmės, svarbiausias šaltinis yra sutarties turinys.

Ieškovas ne tik siekė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir siekė, kad atsakovė neparduotų sutarties objektą kitam asmeniui, ką įrodo aukščiau minėti avansiniai mokėjimai, kurie po to virto į sutartyje aptartus pinigus, kurie būtų užskaityti į bendrą sumą. Visą laikotarpį nuo 2012-10 mėnesio iki 2013 metų rudens atsakovė negalėjo vykdyti savo turto pardavimo, nes ji būtų pažeidusi sutarties sąlygą-įsipareigojimą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. LAT teismas yra konstatavęs, kad preliminarioji sutartis yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, t. y. sutartis, iš kurios kyla šalių prievolė joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Esamu atveju šalys numatė galimas preliminariosios sutarties pažeidimo pasekmes ir siekė jų išvengti, taigi perduoti pagal preliminariąją sutartį pinigai atliko skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas ir gali būti laikomi šalių susitarimu nustatytu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu, nes CK 6.70 straipsnyje pateiktas prievolių užtikrinimo sąrašas nėra baigtinis ir leidžia šalims susitarti dėl kitokių preliminariosios sutarties užtikrinimo būdų. Tuo atveju, jeigu preliminarioji sutartis įvykdoma, t. y. sudaroma pagrindinė sutartis, perduoti pinigai įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį. Tą šalys savo sutartyje ir numatė. LAT praktika rodo, kad toks susitarimas nėra draudžiamas, nepaisant preliminariosios sutarties sampratos siaurąja jos reikšme. Tačiau bet kuriuo atveju nereikia sureikšminti vartojamos terminijos, nes avanso turinys teisės aktuose nėra atskleidžiamas, todėl praktiškai kiekvienoje konkrečioje situacijoje jis gali turėti tam tikrų ypatumų. Taigi avanso sąvoka gali būti vartojama ir pagrindinėje pirkimo–pardavimo, ir preliminariojoje sutartyse.

Būtent tokias išvadas pagal buvusias byloje sutartis ir jų turinį bei šalių elgiasį daro teismas (CK 6.193 str.).Tai reiškia, kad sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad pirkėjas, nesudaręs sutarties neatgaus jau sumokėtų 30000 litų, nepriklausomai kaip jų prieš tai buvę mokėjimai yra įvardijami. Visus minėtus pinigus ieškovas sumokėjo savo paties rizika ir atsakomybe, nenustačius suklydimo, o iš atsakovės ar trečiojo asmens pusės apgaulės (CK 1.90,1.91 str.). Ieškovas galėjo palikti pirminę sutartį ir avansiniai mokėjimai nebūtų ginčijami, kaip negražintini, nes to sutartyje nebuvo, kas aišku ir mažiau kaip vidutinių gebėjimų asmeniui (sutarties tekste apie tai iš viso nėra). Tačiau jis realiai sumokėjo papildomai 11500 ir 18500 litų pasirašant sutartį ir pratęsė sutarties terminus matomai ne dėl 5000 litų baudos,kas rodo jo tikslus ir realų mastymą ir,kad jis matomai buvo įsitikinęs,kad sandorį sudaryti pavyks(CPK 1875 str.).Tai,kad jam nepavyko parduoti savo turto už jo paties nustatytą kainą yra jo paties rizikos dalykas,bet ne atsakovės kaltė dėl sutarties nesudarymo.Apie tai,ką turėtų padaryti pardavėja,jeigu atsisakytų sudarytin sutartį-teismas neanalizuoja.Šioje situacijoje teismas mato,kad sutartyse nurodyti 5000 ir 30000 litų buvo pirkėjo mokami pinigai pagal sutartį pardavėjui,kurie būtų įskaitomi į sutarties kainą jeigu sutartis būtų įvykusi,ir pirkėjas juos prarastų,jeigu sutartis dėl jo kaltės nebūtų sudaryta.Toks susitarimas jokiu būdu neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir analogiškų susitarimų teismų praktikos išaiškinimų,nepriklausomai kks perduotų pinigų ir sandorio sumos dydis ar santykį buvo( šiuo atveju bauda nesudarė ir 10 procentų nuo bendros sandorio sumos)(Lietuvos A. T. 2000 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje J. S., I. S. v. E. P., Nr.3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001; 2002 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje P. V. v. A. T., Nr. 3K-3-868/2002).Priešingu atveju ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiautų preliminarios sutarties sąvoka pasinaudodamas CK 6.98 str.2d.,kaip pagrindu atgauti sumokėtus pagal bet kokią sutartį ,kaip baudą numatytus pinigus,vien dėl to,kad jam palanku taip elgtis ir vertinti įstatymą,nors nurodo,kad nesuprato sutarties turinio. Ieškovas įrodinėja savo reikalavimą,kaip atsakovės be pagrindo įgyto turto gražinimą.Tokios išvados esamoje situacijoje teismas objektyvaus pagrindo padaryti pilna apimtimi negali.Ieškovas neįrodė 30000 litų perdavimą atsakovei,kaip pinigus,kurie skirti tik preliminarios sutarties sudarymui užtikrinti,nes kaip jau aukščiau minėta,ginčo dėl sutarties sudarymo nėra,ji buvo sudarytta,tačiau nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėli eškovo kaltės..Taip pat ieškovas neįrodė,kad visi mokėjimai,išskyrus 2000 litų malkoms, buvo realus avansinis mokėjimas pagal sutartį,nes priešingu atveju būtų paneigiamas bet koks sutarties,kuri neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei,bei sutarčių laivės principo sudarymas ir konkrečios sutarties 8 punkto turinys ir prasmė.Ieškovas neįrodė,kad sutartyje buvo numatyta sąlyga,kad tik pardavus jo turtą bus sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis arba,kad tai buvo žodinis susitarimas,kurį pripažino atsakovė.Todėl teismas būtent vadovaudamasis CK 1.5 str. pagrindais ir aukščiau išdėstytu netenkina ieškovo reikalavimo dėl 30000 Lt priteisimo jo naudai.

LAT yra nurodęs,kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti tik nuostolių atlyginimo. Šis bruožas skiria preliminariąją sutartį nuo sutarčių, kurias, panašiai kaip preliminariąją sutartį, įsipareigojama sudaryti ateityje, tačiau pradedamas jų vykdymas (CK 6.309, 6.401 straipsniai), taip pat sutarčių su atidedamuoju terminu ar atidedamąja sąlyga, pagal kurias šalių prievolės atsiranda nuo sutarties sudarymo, todėl jos negali būti priverstinai įvykdytos iki sueis tam tikras terminas (CK 6.33 straipsnio 2 dalis,) arba atsiras tam tikra sąlyga (CK 1.66, 6.30 straipsniai).Tarptautinėje praktikoje galioja prezumpcija, kad ikisutartinio dokumento pasirašymas yra rimto ketinimo sudaryti sutartį įrodymas. Taigi toks dokumentas yra ir rimtas teisines pasekmes sukeliantis bei įpareigojantis dokumentas, ir jo nevykdymas yra pagrindas taikyti atsakomybę, jeigu dokumente nėra aiškiai nurodyta, kad šalys jokių tarpusavio įsipareigojimų nenustato ir pasilieka sau teisę bet kada atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį.Šiuo atvejų mūsų byloje šalys buvo nustačiusios sutarties įvykdymo terminus ir teisines pasekmes-pirkėjo sumokėtų pinigų negražinimo sąlygą kartu su pardavėjo įsipareigojimu gažinti pinigus ir baudą sąlyga.Tai reiškia,kad šalys įvertino būtent badų dydžiu savo būsimus nuostolius,jeigu sutartis nebus pasirašyta ir todėl nagrinėti ir vertinti nuostolių dydžio šiuo atveju nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo 579,24 Eur (2000 litų) atsakovei malkoms, kurios nebuvo sutarties dalykas, jeigu sutartis nebus sudaryta, tai teismas laiko juos, kaip be pagrindo atsakovės iš ieškovo įgytais pinigais, kurie priteisiami iš atsakovės ieškovui (CK 6.237 str.).

Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 278,04 Eur (960,00 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 2), taip pat turėjo 173,77 Eur (600,00 Lt) teisinių paslaugų išlaidų (t. 1, b.l. 100). Atsakovė K. P. įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Tretysis asmuo T. R. patyrė 821,32 Eur teisinių paslaugų išlaidų (t. 1, b.l. 101, 128-129; t. 2, b.l. 92-93).

Ieškinį tenkinus iš dalies (6,25 proc.), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistina 17,38 Eur žyminio mokesčio ir 10,86 Eur teisinių paslaugų išlaidų, iš viso 28,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Tretysis asmuo buvo atsakovas pusėje, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų (93,75 proc.) daliai iš ieškovo trečiam asmeniui priteistina 769,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Procesinių dokumentų siuntimo pašto išlaidos byloje sudaro 15,69 Eur, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovo priteistina 14,71 Eur pašto išlaidų atlyginimo valstybei. Kadangi atsakovei tenkanti pašto išlaidų dalis (0,98 Eur) yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš jos nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. T. (R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) už nupirktas malkas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 579,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,24 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. T. (R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiam asmeniui T. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 769,99 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. T. (R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,71 Eur (keturiolika eurų 71 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.