- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- 2-42-571/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04540-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- T. K., Plius Plius Inkaso UAB, K. P., R. P.
- Ieškovas
- Plius Plius Inkaso UAB
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriaujant L. S., dalyvaujant atsakovui T. K., jo atstovui advokato padėjėjui L. R., teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Plius Plius Inkaso UAB ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos priteisimo ir T. K. priešieškinį atsakovui Plius Plius Inkaso UAB, K. P., R. P. dėl vartojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir kt. ,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Ieškiniu ieškovas Plius Plius Inkaso UAB prašo priteisti iš atsakovo T. K. ieškovo naudai 7285,51 litus skolos, 1417,18 litų sutartinių palūkanų bei 1967,09 litus delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas T. K. priešieškiniu prašo pripažinti 2007m. lapkričio 27d. vartojimo kredito sutartį Nr. VKSAV480702636, kuria T.K buvo suteikta 9600 litų kreditas, negaliojančia dalyje, kurioje nustatyta, kad jis , yra kredito gavėjas ir šios sutarties šalį-kredito gavėją nustatyti K. P. ir R. P..
Ieškovo atstovas V. G. , bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė, o priešieškinį prašė atmesti. Jis nurodė, kad paskolos sutartis 2007-11-27 buvo sudaryta tarp atsakovo T. K. ir AB Sampo banko. Jų įmonė perėmė skolą iš banko ir įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Atstovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad T. K. prašo pripažinti sandorį kaip apsimestinį, kadangi juo yra pridengti kiti kredito gavėjai , nepagrįstai, nes T. K. neįrodė fakto, kad dėl sutarties sudarymo tarėsi Kęstutis ir R. P., kad jie derėjosi su banku dėl paskolos. Atsakovas neneigia , kad jam buvo pervesti pinigai iš banko, o kam jis juos pervedė neturi reikšmės. Jeigu Reda ir K. P. bus pripažinti kaltais dėl sukčiavimo, tai tik įrodys, kad Reda ir K. P. išviliojo pinigus iš atsakovo sukčiavimo būdu. Tačiau tai neįrodo, kad vartojimo kreditą siekė gauti Reda ir K. P., per statytinį T. K.. Ieškovas pateikė įrodymus, kad bankas tikrino atsakovo darbo vietą, jo gaunamas pajamas, tai yra , kad bankas kreditą suteikė tik įvertinęs atsakovo T. K. mokumą, vien tai , kad sutartyje buvo įrašytas P adresas dar nesudaro pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia, nes šalys adresą nurodo tokį, kuriuo bankas galėtų siųsti korespondenciją ir šalis ją gautų. Vien tai, kad į atsakovo sąskaitą pinigus įnešdavo Pliopliai, nurodydami kad papildo sąskaitą, dar nepreziumuoja pinigų įnešimo paskirties, nes buvo nurodo, kad nenešama sąskaitos papildymui. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas , prieš sudarydamas sutartį pats turėjo elgtis objektyviai protingai, skaityti sudarytį, kurioje buvo nurodyta, kad jis privalės grąžinti paskolą, be to atsakovas nepateikia jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių savo ligos pobūdį kuomet būtų galima abejoti jo veiksnumu ir galimybe atsakyti už savo veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovas T. K. su ieškiniu nesutiko, o savo priešieškinį palaikė ir parodė, kad jo draugo dėdė ir teta yra Kęstutis ir R. P.. Besilankant pas P namuose abu P paprašė paimti jo vardu iš banko paskolą, jų namo remontui. Kęstutis ir R. P. nurodė, kad jiems bankas jam paskolų neduoda, nes jie jau yra pasiėmė paskolų iš bakų. Jis su P susitarė, kad banke viską sutvarkys R. P., o jis tik nusiveš savo dokumentus, pasirašys sutartį, o P grąžins bankui paskolą. Kiek kartų vyko su P į kauną jis neatsimena. Visus dokumentus sutvarkė P , jis pasirašė. Į kokią sąskaitą buvo pervesti pinigai ar juos gavo grynais neatsimena. Jokio atlygio už paskolos paėmimą iš P negavo. Sutartyje buvo nurodytas P gyvenamosios vietos adresas, nes jie žadėjo kad mokės paskolą, o be to jis nenorėjo, kad apie paskolos paėmimą sužinotų jo motina, nes būtų pykusi. Jis pasitikėjo P dėl savo sveikatos problemų ir nesugebėjo adekvačiai įvertinti situacijos, tai yra įvertinti to iš ko P grąžins pinigus. P dar kažkiek tai mokėjo skolą bankui, bet po to nutraukė ir jis gavo po kelių metų pranešimą iš banko apie skolą. Dėl ko su K. P. pasirašė visai skolai vekselį, kurį atidavė vykdyti antstoliams. Kažkiek tai pinigų antstoliai yra pervedę, bet kiek tiksliai nežino. Be šios 2007-11-27 paskolos sutarties jis dar yra sudaręs apie 13 paskolos sutarčių per 2 metus ir visus pinigus atidavė P , bet kodėl taip padarė negali paaiškinti. Prašo jo priešieškinį tenkinti ir skolą priteisti iš P , nes pastarieji jį apgavo, pasinaudodami jo liga , taip įkalbėjo padaryti ir atiduoti pinigus.
Atsakovė( pagal priešieškinį) R. P. , bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji pažinojo 2007 metais T. K., kuris lankydavosi jų namuose. Kartą ji su vyru paprašė, kad T. K. paimtų iš banko paskolą, jų namo įrengimui. T. K. paaiškino, kad bankas jiems paskolos jau neduoda, nes yra pasiėmė daug paskolų, o namą pabaigti įrengti reikia, todėl trūksta pinigų. T. K. sutiko savo vardu paimti paskolą. Į kauną važiavo du kartus , veržė K. P., o ji ėjo su T. K. į banką, Ji banke kalbėjo dėl paskolos suteikimo, bet prašymą rašė T. K., be to ir sutartį pasirašė T. K.. Antrą kartą vyko į banką, pasirašyti paskolos sutartį, nes prieš tai bankas tikrino atsakovo mokumą. Ji savo T. K., kad grąžins paskolą, todėl ant sutarties ir buvo nurodytas jų namų adresas. T. K. nenorėjo kad kokie nors raštai eitų jo adresui, nes bijojo savo motinos. T. K. už paskolos paėmimą gavo 1000 litų. Ji, jos vyras bei kartą ir tėvas įnešinėjo pinigus į atsakovo sąskaitą, paskolos dengimui. Prasidėjus ekonominei krizei, jos pajamos sumažėjo, todėl negalėjo padengti paskolų. Vyras pasirašė vekselį didesnei sumai nei paimtoji paskola. Nieko apie T. K. ligą ji nežinojo. Prašo priešieškinį atmesti.
Atsakovas(pagal priešieškinį) K. P. , bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad T. K. pažinojo 2007 metais, jis ateidavo pas juos į namus. Apie kokią nors jo ligą nežinojo, nes T. K. dirbo, turėjo vairuotojo pažymėjimą. Jis su žmona paprašė T. K., kad pastarasis paimtų savo vardu iš banko paskolą ir jiems perduotų pinigus, nes bankas jiems pinigų jau neskolina. Jie nurodė, atsakovui, kad jau yra paėmę daugiau paskolų, todėl bankai jų vardu jau paskolų neduoda, o jie nori pabaigti suremontuoti namą. Jis vežė T. K. su žmona į Kauną, kur buvo sudaryta paskolos sutartis. Į banką ėjo tik R. P., bet T. K. pasirašė sutartį ir nurodė, jų namų adresą, kadangi jis norėjo, kad motina nesužinotų apie tai, kad T. K. paima paskolą. T. K. jie davė pinigų už paskolos paėmimą. Jie su žmona dar įnešinėjo pinigus į atsakovo sąskaitą keletą kartų, tai galėjo padaryti ir žmonos tėvas. Kuomet atsirado sunki ekonominė padėtis ir jie su žmona negalėjo sugrąžinti paskolos, jis pasirašė vekselį didesnei nei paskola sumai. Prašo priešieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007m. lapkričio 27d. AB Sampo bankas ir atsakovas T. K. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. VKSAV480702636, atsakovo T. K. vartojimo poreikių tenkinimui sutarties 1p. (b.l.5-9). Ieškovas ,2013-02-25 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, yra įgijęs kaip naujas kreditorius reikalavimo teisę T. K. skolą pagal sutartį Nr. VKSAV480702636(b.l.10-11). Iš T. K. sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui į sąskaitą buvo pervesti pinigai (b.l.16). Atsakovas T. K. pinigų gavimo iš banko fakto neginčijo. Iš aukščiau išdėstyto seka, kad tarp šalių ieškovo ir atsakovo yra susiklostę paskoliniai santykiai.
CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai.
Šioje byloje atsakovas T. K. savo priešieškinio reikalavimus grindžia kredito sutarties šalių(paskolos gavėjų) neatitikimu tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-26/2011). Sprendžiant, ar paskolos sandoris laikytinas apsimestiniu dėl subjekto, svarbu nustatyti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes, kaip antai, kas derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo teises bei atliko pareigas pagal sutartį, konstatuoti kredito davėjo ir jo gavėjo, nurodyto sutartyje, susitarimą sudaryti apsimestinę sutartį, pridengiant tikrąjį paskolos gavėją.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas T. K. paaiškino, kad Kęstučio ir R. P. prašymu paėmė kreditą. T. K. nurodė, kad P jam sakė, kad jie nori užbaigti savo namo remontą, tačiau bankai paskolų jiems jau neduoda. P T. K. aiškino, kad jie mokės paskolą ir taip grąžins kreditą. T. K. sutiko padėti, tai yra paimti vartojimo kreditą savo vardu, o gautus pinigus perduoti P , kadangi pasitikėjo P , o be to turi sveikatos problemų ir nelabai suprato savo veiksmus. T. K. pasirašė sutartį, pinigus perdavė P , o P keletą kartų pervedė pinigus į T. K. sąskaitą, paskolos dengimui. T. K. paaiškino, kad jis gerai neatsimena kiek kartų vyko į banką, tačiau visada su juo buvo R. P., kuri ir tvarkė dokumentus.
Reda ir K. P. taip pat parodė, kad jiems bankas daugiau paskolų jau nedavė, o namą įrengti reikėjo, todėl jie įkalbėjo T. K., kad jis savo vardu paimtų paskolą, o pinigus perduotų jiems. P žadėjo grąžinti paskolą, nes kaip aiškino, buvo įsitikinę, kad pagal gaunamas pajamas tai padaryti sugebės. R. P. parodė , kad į Kauną vyko du kartus . Abu kartus ją ir T. K. vežė vyras K. P.. R. P. ėjo į banką su T. K. ir ten padėjo gauti paskolą, nes ji šiame banke jau savo vardu buvo ėmusi paskolų, todėl žinojo kur reikia kreiptis.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų seka, kad vartojimo kredito sutartį pasirašė T. K.(1t.b.l.5-8). Rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad į banką T. K. buvo atvykęs du kartus , tai yra 2007-11-21 ir 2007-11-27, kuomet buvo pasirašyta sutartis . Banko darbuotojai , prieš suteikdami paskolą T. K., tinkamai atliko savo darbą, tai yra patikrino atsakovo T. K. kaip kliento patikimumą, o būtent jo darbą, gaunamas pajams, apie tai, kad nėra areštuotas jo turtas ( 1 t. b.l. 98-104). Tai tik dar kartą įrodo, kad bankas paskolą suteikė būtent T. K., o ne R. P. ar K. P., tai dar kartą patvirtina banko valią sudaryti sutartį su T. K.. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad bankui, prieš suteikiant paskolą, buvo žinoma apie Kęstučio ir R. P. bei T. K. susitarimą, kad į banką , kartu su T. K., ėjo R. P. , kad juos vežė K. P. , dar neįrodo fakto, kad bankas žinojo apie atsakovų susitarimą. Iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad apie T. K. ir K. P. bei R. P. susitarimą bankas nieko nežinojo, o T. K. prieš sudarydamas paskolos sutartį pats turėjo įvertinti savo riziką, tai yra prieš atiduodamas pinigus Kęstučiui ir R. P. . Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad K. P. yra parašęs atsakovui T. K. vekselį, skolos sumai ( 1t. b.l. 144).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad K. P. ir R. P., pagal jų ir T. K. susitarimą įnešdavo pinigus į T. K. sąskaitą,(1t.b.l. 12-12-17, 75-79), tačiau įnašai padaryti nurodant, kad sąskaitos papildymas , o ne paskolos grąžinimas, tai tik dar kartą įrodo buvusį susitarimą tarp T. K. ir K. P. ir R. P., o ne tarp banko. Pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį, bankas pinigus pervedė, o T. K. gavo, tuo tarpu kaip T. K. panaudojo gautus pinigus yra jo reikalas ir nesudaro pagrindo pripažinti sandorį apsimestiniu.
Be kita ko T. K. nurodė, kad jis nesuprato savo poelgio pasekmių ir prasmės, kadangi turėjo ir turi sveikatos problemų, o Kęstutis ir R. P. apie tai žinodami, pasinaudojo jo patiklumu ir nesupratimu. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad T. K. yra nustatytas psichomotorinis vystymosi atsilikimas, sulėtėjęs psichinių funkcijų vystymasis, paskutinė diagnozė 1997 metais, po ko tik 2013 metais. ( 1t.b.l.82) Iš to seka, kad T. K. turi sveikatos problemų, tačiau jis nėra ir sandorio sudarymo metu nebuvo pripažintas neveiksniu, o tai, kad jo mąstymas yra sulėtėjęs dar neduoda pagrindo abejoti jo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Ši aplinkybė taip pat nesukėlė jokių abejonių ir banko darbuotojams, o be to T. K. buvo ir yra darbingas. Juolab, kad sudaryti sandorį jis vyko du kartus savaitės laiko intervale, tai yra turėjo laiko apgalvoti savo veiksmus, prieš pasirašant sutartį, o be to jis pats nurodė, kad nenori jog apie sutarties sudarymą žinotų jo motina, tai yra įvertino sandorio sudarymą ir pats išreiškė valią sudaryti kredito sutartį. R. P. ir K. P. parodė, kad jie nieko nežinojo apie T. K. sveikatos būklę, kadangi jis dirbo, turėjo vairuotojo pažymėjimą. Pažymėtina, kad T. K. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad K. P. ir R. P. žinojo apie jo ligą. Tai, kad galbūt šis sandoris atsakovo sudarytas dėl tam tikrų paskatų, K. P. ir R. P. įtikinėjimų, o gal ir atlygio gavimo, kadangi K. P. ir R. P. aiškino, kad T. K. gavo už sutarties sudarymą atlygį, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Kadangi šie motyvai kitai sandorio šaliai paprastai nėra žinomi arba tiesiog neturi reikšmės.
R. P. ir K. P. bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad jiems bankas jau daugiau nesuteikė paskolų, todėl prašė paskolą paimti T. K. byloje neįrodyta, tai aiškino tik atsakovai.
Iš aukščiau išdėstytų šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų , teismas daro išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą, tai yra teismas traktuoja, kad ieškovo ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, o atsakovo priešieškinis yra atmestinas. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). nurodytų nustatytų aplinkybių ir daryti kitas, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, išvadas.
Darytina išvada, kad nagrinėjamojo byloje šiuo pagrindu sandorius pripažinti sudarytais dėl apgaulės būtų nesąžininga kitos jų šalies , o būtent banko , atžvilgiu , kadangi banko kaip ginčo sandorių šalies sąžiningumo prezumpcija šioje byloje nebuvo paneigta. ( 2A-599/2013 Kauno apygardos teismo 2013-04-26 nutartis, 3K-3-122/2014 Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-01-08 nutartis).
Priešieškinį atmestus, ieškinys tenkintinas pilnai, kadangi T. K. buvo pervesti pinigai pagal sutartį, o jis tinkamai sutartinių įsipareigojimų nevykdė , todėl priteistina (7285,51 litų) 2110 eurų skola . ( LR CK 6.38 str.). CK 6.258 str.1d. numatyta, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas. Vartojimo kredito sutarties 25 p. aptarta, kad kredito gavėjui netenkamai vykdant mokėjimus, kredito gavėjas įsipareigoja mokėti bankui 0,15 procentų dydžio netesybas už kiekvieną praleisto termino dieną. Iš pateiktos pažymos matyti, kad netesybų-delspinigių suma sudaro 1967,09 litus arba 569,70 eurų . Atsakovas T. K. delspinigių skaičiavimo tvarkos ar dydžio neginčijo, todėl ši suma yra priteistina (1t.b.l. 22). Vartojimo kredito sutarties 3p. aptarta, kad kredito gavėjas moka 10 procentų metinių palūkanų visam kredito laikotarpiui, kai bendra palūkanų suma yra 1417,18 litų arba 410,44 eurų.(1t.b.l.23). Atsakovas šio sutarties punkto ir palūkanų normos dydžio neginčijo, todėl ji suma yra priteistina. Tai pat iš atsakovo priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo momento tai yra nuo 2013-11-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( CK 6.37 str.2d. ).
Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovo T. K. priteistina 320,10 litų arba 92,70 eurų žyminio mokesčio ieškovo naudai. ( LR CPK 88 str., 93 str.).
Iš atsakovo T. K. priteistina 63,28 litai arba 18,32 eurus pašto išlaidų valstybei. LR CPK 88 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Ieškinį patenkinti. Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo T. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Dariaus ir Girėno 32,Marijampolė 2110 eurų skolos, delspinigių 569,70 eurų , 410,44 eurus sutartinių palūkanų, 5 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2013-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 92,70 eurų žyminio mokesčio ieškovo Plus Plus Inkaso UAB įm.k. 302864103 naudai.
Priteisti iš atsakovo T. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Dariaus ir Girėno 32,Marijampolė 18,32 eurus pašto išlaidų valstybės naudai. (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą , įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30d. , apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui , skundą paduodant, per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.