Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (T. K. turto vagystė) ir nubaustas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; BK 178 straipsnio 2 dalyje (M. S. turto vagystė) ir nubaustas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; BK 178 straipsnio 2 dalyje (B. M. turto vagystė) ir nubaustas 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; BK 253 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir L. L. paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. L. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 22 d. teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė L. L. paskirta – 1 metų 8 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimas, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime jo išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 27 d. iki 2018 m. sausio 28 d. ir nuo 2018 m sausio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomus daiktus: mačetę, perduotą kvitu B Nr. (duomenys neskelbtini), dėžutę su ginklo dalimis ir 5 šoviniais, 142 vnt. šovinių ir spyruokle, supakuoti į paketą (duomenys neskelbtini) ir 2 vnt. šovinių, supakuotų į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), virtuvinį peilį, supakuotą į kartoninę dėžutę Nr. 4, tamponus su kraujo pavyzdžiais, supakuotus į vokus Nr. 1 ir Nr. 2, daktiloskopines plokšteles su pirštų pėdsakais, supakuotas į voką Nr. 3-sunaikinti; porą sportinių batų, supakuotų į paketą (duomenys neskelbtini) – nuspręsta grąžinti D. L., šiam atsisakius – sunaikinti; patefoną „(duomenys neskelbtini)“, supakuotą į paketą Nr. 3, mobilaus ryšio telefoną „HUAWEI“, supakuotą į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-S5670“ be galinio dangtelio, mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“ be galinio dangtelio, supakuotus į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) ir USB raktą TELE2, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-15500“ su SIM kortele ir SIM kortelės dėklą, kurie supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), krepšį su įrankiais, supakuotą į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžtą, supakuotą į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), įrankių dėžę, supakuotą į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), variklį, supakuotą į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuspręsta sunaikinti; prie bylos esantį paketą su trimis kompaktinėmis laikmenomis – nuspręsta sunaikinti.

Šiuo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje buvo pripažintas kaltu ir nuteistas K. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. L. nuteistas už tai, kad naktį iš 2018 m. sausio 19 d. į sausio 20 d. (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, išlauždamas rūsio sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) duris, įsibrovė į T. K. priklausantį rūsio sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini) ir slaptai pagrobė svetimą turtą - krūmapjovę „Huskvarna (duomenys neskelbtini) 800 eurų vertės, diržą-liemenę 120 eurų vertės, kavos aparatą „Delonhgi“ 150 eurų vertės, vaikiškos automobilinės kėdutės metalinį rėmą 30 eurų vertės, paveikslą „Paskutinė vakarienė“ 20 eurų vertės, automobilinių raktų komplektą 20 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam T. K. padarė 1140 eurų turtinę žalą.

1.1.1. be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytą tvarką, 2018 m. sausio 22 d. apie 1 val., įsibrovė į sandėliuką, esantį Alytaus m., Kaštonų g. 11-16 ir neteisėtai įgijo 4 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinių; 50 vnt. pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių; 2 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio šovinių (7,62x39 mm), priskiriamų šaudmenų kategorijai, tęsdamas nusikalstamą veik, 2018 m. sausio 25 d. apie 21 val. neteisėtai pargabeno 4 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinių į (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai perdavė K. G., o likusius 52 vnt. šovinių neteisėtai laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. sausio 26 d. 21.22 val., kuomet juos kratos metu surado ir paėmė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

1.1.2. be to, 2018 m. sausio 26 d. naktį (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje nesaugojamojoje automobilių stovėjimo aikštelėje, išdauždamas galinių dešinės pusės durelių lango stiklą, iš A. S. priklausančio automobilio „BMW 320D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) slaptai pagrobė M. S. turtą – automagnetolą „Pionner“ 50 eurų vertės, 2 vnt. auto navigacijų „TomTom“, kurių vienos vertė 50 eurų, kitos – 30 eurų, akinius nuo saulės 10 eurų vertės, grandinėlę su asmens inicialais 10 eurų vertės, 3 vnt. garažo raktų, kurių vieno vertė 2 eurai bendrai 6 eurų sumai, USB šakotuvą 30 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam M. S. padarė 186 eurų turtinę žalą.

1.1.3. be to, naktį iš 2018 m. sausio 28 d. į 2018 m. sausio 29 d. (duomenys neskelbtini), atlupdamas pirmo aukšto lango rėmą, įsibrovė į R. N. priklausantį gyvenamą namą ir slaptai pagrobė B. M. priklausantį turtą: benzininį pjūklą ERMAN 80 eurų vertės, televizorių LG 300 eurų vertės, garso aparatūrą SONY, kurią sudaro dvi garso kolonėlės ir garso stiprintuvas, 150 eurų vertės, USB raktą 64 GB SONY 25 eurų vertės, radijo imtuvą (duomenys neskelbtini) eurų vertės, svarstykles BOMANN 20 eurų vertės, elektrinį smulkintuvą HAND BLENDER 25 eurų vertės, vibruojantį diržą 54 eurų vertės, oro gaiviklį AIR WIC 8 eurų vertės, vartų skambutį KALNUX 20 eurų vertės, televizorių „TV star“ 100 eurų vertės, dvi odines striukes po 35 eurus, dvi sukneles po 18 eurų, suknelę 20 eurų vertės, džemperį 12 eurų vertės, sportinį krepšį CVRER 22 eurų vertės, lagaminą 20 eurų vertės, muzikinį centrą (duomenys neskelbtini) eurų vertės, du peilius 30 eurų vertės, du pakelius arbatos LOYD po 1,50 euro, viso 3 eurų vertės, pakelį kavos „Aroma gold“ 3,50 eurų vertės, porą kojinių 2 eurų vertės, tris vonios rinkinius, kurių vertė 10 eurų, 12 eurų ir 8 eurai, viso 30 eurų vertės, dvi sidabrines apyrankes, po 23 eurus ir 20 eurų, viso 43 eurų vertės, statulėlę 5 eurų vertės, tris sidabrines grandinėles po 20 eurų, viso 60 eurų vertės, porą sidabrinių auskarų 25 eurų vertės, porą auksinių auskarų 100 eurų vertės, sidabrinį žiedą 18 eurų vertės, metalinį žiedą 2 eurų vertės, kirpimo mašinėlę PHILIPS 25 eurų vertės, buteliuką dušo želės „Nivea“ 2 eurų vertės, buteliuką šampūno „Loreal Elvital“ 5 eurų vertės, buteliuką balzamo „Loreal Elvital“ 5 eurų vertės, buteliuką šampūno „Jonsson“ 2 eurų vertės, buteliuką šampūno „Head schoulders“ 5 eurų vertės, dėžutę skalbimo kapsulių „Persil“ 5 eurų vertės, tris gabaliukus muilo po 0,5 euro, viso 1,5 euro vertės, du oro gaiviklio papildymus po 1 eurą, viso 2 eurų vertės, tris flakonėlius vyriško dezodoranto po 2 eurus, viso 6 eurų vertės, dvi pakuotes kosmetinių vatos padelių po 1,5 euro, viso 3 eurų vertės, dantų pastą „Colgate“ 2 eurų vertės, moteriškus kvepalus: „Calven Klein“ 40 eurų vertės, „Dolce gabana“ 40 eurų vertės, „Chanel“ 40 eurų vertės, „Miracle“ 40 eurų vertės, „Versace“ 40 eurų vertės, vyriškus kvepalus „Armani Code“ 60 eurų vertės, du prailgintuvus, kurių vieno vertė 5 eurai, kito 8 eurai, viso 13 eurų vertės, 10 vnt. raktų, kurių kiekvieno vertė po 5 eurus, viso 50 eurų vertės, akinius nuo saulės 28 eurų vertės, žiebtuvėlį 5 eurų vertės, veidrodėlį 2 eurų vertės, lūpų blizgį 3 eurų vertės, USB raktą 16 eurų vertės, tabako pakuotę „Winston“ 4 eurų vertės, tris atsuktuvus po 1 eurą, viso 3 eurų vertės, plaukų formavimo priemonę „Got2B“ 14 eurų vertės, šešis buteliukus kvepalų po 5 eurus, viso 30 eurų vertės, sijoną 12 eurų vertės, palaidinę 8 eurų vertės, marškinėlius 5 eurų vertės, proginę suknelę 10 eurų vertės, palaidinę 12 eurų vertės, suknelę 8 eurų vertės, penkis laidus po 2 eurus, viso 10 eurų vertės, dvi dėžutes papuošalams po 2 eurus, viso 4 eurų vertės, dvidešimt septynias bižuterines apyrankes po 2 eurus, viso 54 eurų vertės, dvidešimt aštuonis bižuterinius ir pasidabruotus kaklo papuošalus po 5 eurus, viso 140 eurų vertės, penkiolika bižuterinių auskarų po 1 eurą, viso 15 eurų vertės, tris pripučiamus čiužinius, vienas 25 eurų vertės, kitas kartu su elektrine pompa 80 eurų vertės, trečias 19 eurų vertės, viso 124 eurų vertės, kampinį šlifuoklį „Makita“ 100 eurų vertės, statybinį šildytuvą 80 eurų vertės, porą vyriškų batų 80 eurų vertės, du televizoriaus priedėlius po 20 eurų, viso 40 eurų vertės, modemą 35 eurų vertės, maitinimo blokelį 7 eurų vertės, tuo nukentėjusiajai B. M. padarė 2709 eurų turtinę žalą.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas L. L. bausmę vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir teisingumo principu. Teismas atsižvelgė į tai, jog L. L. atžvilgiu teistumai nėra išnykę, nusikalstamas veikas jis daro sistemingai, nei vienam nukentėjusiajam jis nėra atlyginęs savo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos.

3. Nuteistasis L. L. skunde prašo atidėti likusios bausmės vykdymą, o jei šis prašymas nebus tenkintas, tuomet sušvelninti paskirtą bausmę bei grąžinti nuteistajam nuosavybės teise priklausančius daiktus.

1.3.1. Skunde nurodo, jog tik nuteistojo dėka iš K. G. buvo paimti ginklai ir šoviniai, nuteistasis, nieko neverčiamas, pareigūnams nurodė visas nusikalstamos veikos aplinkybes ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Apie vagystę iš (duomenys neskelbtini) namo, nuteistasis prisipažino ir pranešė pats nuėjęs į policiją, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

1.3.2. Nuteistasis taip pat pažymi, jog ankstesniais nuosprendžiais už analogiškas veikas jam buvo paskirtos švelnesnės bausmės, nors tuo metu laisvėje jis buvo trumpesnį laiką nei prieš padarant nagrinėjamu atveju aptariamas nusikalstamas veikas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad būdamas suimtas, faktiškai negalės atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo L. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo kaltė neginčijama, prašoma atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba sumažinti paskirtą bausmę bei grąžinti nuteistajam priklausančius daiktus. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Res­pub­li­kos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis bei tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. Taigi bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379-697/2018).

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-184-746/2016 ir kt.). Be to, teismas, įvertinęs visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Teismų praktikoje baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant teisingumo principo pusiausvyrą BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir (ar) 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016).

9. Individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam bausmę už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įver­tino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nu­teistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sun­ki­nan­čių aplinkybių, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir pas­kyrė L. L. už jo padarytus nusikaltimus tinkamos rūšies bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai atsi­žvel­gė į tai, kad jis anksčiau eilę kartų teistas, šis teistumas – 11, taip pat ir už pa­na­šaus pobūdžio nusikaltimus, teistumai neišnykę, veikas padarė būdamas recidyvistu, taip pat baustas ir administracine tvarka. Nuteistasis nedirba – neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl akivaizdu, kad nusikalstamų veikų darymas yra paties nuteistojo pasirinktas pragyvenimo būdas. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad L. L. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, o nu­lem­ta susi­for­mavusių neigiamų vertybinių nuostatų ir kad anksčiau paskirtos bausmės nepadarė poveikio nuteistojo elgesiui, nepakeitė jo polinkio nusikalsti. Todėl teismas jam pagrįstai pas­ky­rė griež­čiau­sią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Akivaizdu, kad nuteistasis yra linkęs nu­si­kalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusi­kals­tamų veikų.

10. Nuteistasis skunde nurodo, jog prisipažino padaręs nusikaltimus, davė išsamius parodymus ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos jam skiriant bausmę. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų, pagal 253 straipsnio 1 dalį baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistajam paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas yra gerokai mažesni, negu sankcijose numatyti bausmės vidurkiai, todėl nei formaliai, nei faktiškai nėra pažeistos bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, numatytos BK 41, 54, 61 straipsniuose. Be to, esant reikiamoms sąlygoms nuteistajam buvo pritaikyta BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta lengvata ir paskirta bausmė sumažinta trečdaliu. Taigi, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų.

11. Bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane nurodytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379-697/2018).

12. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir pas­kirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atė­mi­mo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo ati­dėjimas neturi būti taikomas.

13. Nagrinėjamu atveju apelianto kriminalinė praeitis paneigia galimybę jam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kaip jau buvo minėta, L. L. anksčiau teistas 10 kartų, šis teistumas 11. Teisėjų kolegija įvertina, jog nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau švelnus baudžiamumas apeliantui nebuvo efektyvus. Akivaizdu, kad L. L. nesu­geba pakeisti turimų nusikalstamų įpročių ir vėl nusikalsta. Visi šie duomenys patvirtina, kad ape­liantui ne kartą buvo suteikta galimybė įrodyti, jog jis taisosi, geba savo gyve­ni­mo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir būdais, tačiau nuteistasis jam suteiktomis gali­my­bėmis nepa­si­nau­dojo. Netinkamo elgesio korekcijos požymių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

14. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsa­ko­my­bės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuo­taikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo resocializacija yra galima tik su realaus laisvės atėmimo taikymu. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad bausmės indi­vi­dua­li­za­vi­mas L. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bausmę individualizavo pro­por­cingai padarytam nusikaltimui bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplin­ky­bėms, vertinant jas kaip visumą.

15. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nuteistajam grąžinti daiktus, kurie, jo teigimu, nėra vogti ir nesusiję su nusikaltimų padarymu. Šis nuteistojo prašymas taip pat atmestinas. Iš bylos duomenų matyti, jog 2019 m. sausio 29 dienos policijos pareigūno tarnybiniame pranešime fiksuota, kad į policiją kreipėsi nukentėjusioji B. M., nes socialinių tinklų skelbimuose S. C. pardavinėja iš jos namų pavogtus daiktus. S. C., pateikdamas dvi garso kolonėles, patefoną ir garso reguliatorių, nurodė, kad minėtus daiktus įgijo iš L. L. (2 t., b. l. 18). Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog mobilaus ryšio telefonus HUAWEI, Samsung GT-S5670, Samsung GT-S5230, USB raktą TELE2, pateikė ne L. L., o K. G.. Įrankiai ir grąžtai laikytini nusikalstamos veikos padarymo įrankiais, todėl nuteistajam negrąžintini. Taigi, įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė minėtus daiktus sunaikinti, nes jie arba nepriklauso nuteistajam, arba laikytini nusikalstamos veikos įrankiais.

16. Daroma išvada, kad bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo L. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.