Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jūratės Jakubonienės ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. L. (toliau – L. L.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. birželio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. kaltinamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis naktį iš 2018 m. sausio 19 d. į sausio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išlauždamas rūsio sandėliuko Nr. 36 duris, įsibrovė į T. K. priklausantį rūsio sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini) ir slaptai pagrobė svetimą turtą – krūmapjovę „Huskvarna FXT 545“ 800 eurų vertės, diržą-liemenę 120 eurų vertės, kavos aparatą „Delonhgi“ 150 eurų vertės, vaikiškos automobilinės kėdutės metalinį rėmą 30 eurų vertės, paveikslą „Paskutinė vakarienė“ 20 eurų vertės, automobilinių raktų komplektą 20 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam T. K. padarydamas 1140 eurų turtinę žalą;Be to, jis kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytą tvarką, 2018 m. sausio 22 d. apie 1 val. 00 min., įsibraudamas į sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo 4 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinių; 50 vnt. pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių; 2 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, 1943 m. pavyzdžio šovinių (7,62x39 mm), priskiriamų šaudmenų kategorijai, tęsdamas nusikalstamą veiką 2018 m. sausio 25 d. apie 21.00 val. neteisėtai pergabeno 4 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinių į Alytaus m., Kauno g. 61, kur neteisėtai perdavė K. G., o likusius 52 vnt. šovinių neteisėtai, laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. sausio 26 d. 21.22 val., kuomet juos kratos metu surado ir paėmė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai;Be to, L. L. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. sausio 26 d., naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje nesaugojamojoje automobilių stovėjimo aikštelėje, išdauždamas galinių dešinės pusės durelių lango stiklą, iš A. S. priklausančio automobilio BMW 320D, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) slaptai pagrobė svetimą turtą – automagnetolą „Pionner“ 50 eurų vertės, 2 vnt. auto navigacijų „TomTom“, kurių vienos vertė 50 eurų, kitos - 30 eurų, akinius nuo saulės 10 eurų vertės, grandinėlę su asmens inicialais 10 eurų vertės, 3 vnt. garažo raktų, kurių vieno vertė 2 eurai, bendra 6 eurai, USB šakotuvą 30 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam M. S. padarydamas 186 eurų turtinę žalą;Be to, jis kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis naktį iš 2018 m. sausio 28 d. į 2018 m. sausio 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), atlupdamas pirmo aukšto lango rėmą, įsibrovė į R. N. priklausantį gyvenamą namą ir slaptai pagrobė svetimą turtą, B. M. priklausančius daiktus: benzininį pjūklą ERMAN 80 eurų vertės, televizorių LG 300 eurų vertės, garso aparatūrą SONY, kurią sudaro dvi garso kolonėlės ir garso stiprintuvas, 150 eurų vertės, USB raktą 64 GB SONY 25 eurų vertės, radijo imtuvą JVS 100 eurų vertės, maistines svarstykles BOMANN 20 eurų vertės, elektrinį smulkintuvą HAND BLENDER 25 eurų vertės, vibro diržą 54 eurų vertės, oro gaiviklį AIR WIC 8 eurų vertės, vartų skambutį KALNUX 20 eurų vertės, televizorių „TV star“ 100 eurų vertės, dvi odines striukes, kurių kiekvienos vertė po 35 eurus, dvi sukneles, kurių kiekvienos vertė po 18 eurų, suknelę 20 eurų vertės, džemperį 12 eurų vertės, sportinį krepšį CVRER 22 eurų vertės, lagaminą 20 eurų vertės, muzikinį centrą PHILIPS 100 eurų vertės, du peilius 30 eurų vertės, du pakelius arbatos LOYD, kurių kiekvieno vertė po 1,50 euro, viso 3 eurų vertės, pakelį kavos „Aroma gold“ 3,50 eurų vertės, porą kojinių 2 eurų vertės, tris vonios rinkinius, kurių vertė 10 eurų, 12 eurų ir 8 eurai, viso 30 eurų vertės, dvi sidabrines apyrankes, kurių vienos vertė 23 eurai, kitos 20 eurų, viso 43 eurų vertės, statulėlę 5 eurų vertės, tris sidabrines grandinėles, kurių kiekvienos vertė po 20 eurų, viso 60 eurų vertės, porą sidabrinių auskarų 25 eurų vertės, porą auksinių auskarų 100 eurų vertės, sidabrinį žiedą 18 eurų vertės, metalinį žiedą 2 eurų vertės, kirpimo mašinėlę PHILIPS 25 eurų vertės, buteliuką dušo želės „Nivea“ 2 eurų vertės, buteliuką šampūno „Loreal Elvital“ 5 eurų vertės, buteliuką balzamo „Loreal Elvital“ 5 eurų vertės, buteliuką šampūno „Jonsson“ 2 eurų vertės, buteliuką šampūno „Head schoulders“ 5 eurų vertės, dėžutę skalbimo kapsulių „Persil“ 5 eurų vertės, tris gabaliukus muilo, kurio vieno vieneto vertė po 0,5 euro, viso 1,5 euro vertės, du oro gaiviklio papildymus, kurių kiekvieno vertė po 1 eurą, viso 2 eurų vertės, tris flakonėlius vyriško dezodoranto, kurio kiekvieno vertė po 2 eurus, viso 6 eurų vertės, dvi pakuotes kosmetinių vatos padėlių, kurių kiekvienos vertė po 1,5 euro, viso 3 eurų vertės, dantų pastą „Colgate“ 2 eurų vertės, moteriškus kvepalus: „Calven Klein“ 40 eurų vertės, „Dolce gabana“ 40 eurų vertės, „Chanel“ 40 eurų vertės, „Miracle“ 40 eurų vertės, „Versace“ 40 eurų vertės, vyriškus kvepalus „Armani Code“ 60 eurų vertės, du prailgintuvus, kurių vieno vertė 5 eurai, kito 8 eurai, viso 13 eurų vertės, 10 vnt. raktų, kurių kiekvieno vertė po 5 eurus, viso 50 eurų vertės, akinius nuo saulės 28 eurų vertės, žiebtuvėlį 5 eurų vertės, veidrodėlį 2 eurų vertės, lūpų blizgį 3 eurų vertės, USB raktą 16 eurų vertės, tabako pakuotę „Winston“ 4 eurų vertės, tris atsuktuvų, kurių kiekvieno vertė po 1 eurą, viso 3 eurų vertės, plaukų formavimo priemonę „Got2B“ 14 eurų vertės, šešis buteliukus kvepalų, kurių kiekvieno vertė po 5 eurus, viso 30 eurų vertės, sijoną 12 eurų vertės, palaidinę 8 eurų vertės, marškinėlius 5 eurų vertės, proginę suknelę 10 eurų vertės, palaidinę 12 eurų vertės, suknelę 8 eurų vertės, penkis laidus, kurių kiekvieno vertė po 2 eurus, viso 10 eurų vertės, dvi dėžutes papuošalams, kurios kiekvienos vertė po 2 eurus, viso 4 eurų vertės, dvidešimt septynias bižuterines apyrankes, kurių kiekvienos vertė po 2 eurus, viso 54 eurų vertės, dvidešimt aštuonis bižuterinius ir pasidabruotus kaklo papuošalus, kurių kiekvieno vertė po 5 eurus, viso 140 eurų vertės, penkiolika bižuterinių auskarų, kurių kiekvieno vertė po 1 eurą, viso 15 eurų vertės, tris pripučiamus čiužinius, vienas 25 eurų vertės, kitas kartu su elektrine pompa 80 eurų vertės, trečias 19 eurų vertės, viso 124 eurų vertės, kampinį šlifuokį „Makita“ 100 eurų vertės, statybinį šildytuvą 80 eurų vertės, porą vyriškų batų 80 eurų vertės, du televizoriaus priedėlius, kurių kiekvieno vertė po 20 eurų, viso 40 eurų vertės, modemą 35 eurų vertės, maitinimo blokelį 7 eurų vertės, medžiaginį krepšį ir 1 litro pieno pakelį, neturinčius materialinės vertės, tuo nukentėjusiajai B. M. padarydamas 2709 eurų turtinę žalą.Kaltinamasis L. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2018 m. sausio 27 d. Iš sulaikymo paleistas 2018 m. sausio 28 d., paskiriant jam kardomąsias priemones – periodinę registraciją policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą. Pakartotinai BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka kaltinamasis L. L. buvo sulaikytas 2018 m. sausio 29 d. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi kaltinamajam L. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2018 m. balandžio 30 d. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi kaltinamajam L. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki 2018 m. birželio 30 d. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi kaltinamajam L. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 30 d. Skundu apygardos teismui kaltinamasis L. L. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį, pakeisti jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, švelnesne - intensyvia priežiūra. Kaltinamojo teigimu, paleistas iš suėmimo jis gyventų pas savo mamą. Nors jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu su savo mama jis ir nesutarė, tačiau jos atsiprašė, ši jam atleido ir šiuo metu visais įmanomais būdais jam padeda. Skundu pabrėžiama, jog išėjęs į laisvę naujų nusikaltimų L. L. nedarys. Nors naują nusikalstamą veiką jis įvykdė vos paleistas iš sulaikymo, tačiau jos įvykdymas buvo spontaniškas, o kitą dieną jis savanoriškai prisipažino apie jos padarymą policijai. Analogiškas kaltinamojo elgesys, jo paties teigimu, pasireiškė ir dėl kitų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų – savo kaltę dėl jų įvykdymo jis pripažįsta. Paleistas iš suėmimo ketina įsidarbinti ir atlyginti bent dalį savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems padarytos žalos. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti, kadangi suėmimo pagrindai nėra išnykę, nutartis teisėta ir pagrįsta.Kaltinamojo L. L. skundas atmetamas. Išnagrinėjus skundą ir įvertinus teismui pateiktą medžiagą, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminą kaltinamojo L. L. 3 (trims) mėnesiams, apylinkės teismas nei BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, ar šioje proceso stadijoje pakeisti ją švelnesne, teisinio pagrindo nėra.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. kaltinamojo L. L. parodymai, jo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės, nukentėjusiųjų bei liudytojais byloje apklaustų asmenų parodymų visuma, reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo, jų apžiūros bei atpažinimo protokolais nustatytos aplinkybės, specialisto išvadose užfiksuoti faktiniai duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės taikymo ar jos termino pratęsimo, aukštesnysis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, pateiktoje baudžiamojoje byloje pakanka.Sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo, o tuo pačiu ir kaltinamojo skundo pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.Vertinamu atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam L. L. paskirta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Abejoti šių suėmimo taikymo pagrindų egzistavimu, įvertinus kaltinamojo skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamojoje byloje esančius duomenis, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, L. L. yra kaltinamas kelių nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarymu. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikaltimų padarymą kaltinamajam, be kitų bausmių rūšių, gresia ir reali terminuoto laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė. Šiuo aspektu analizuojant teismų praktiką, pastebėtina, kad būtent nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kas iš esmės leidžia manyti, jog vien šios aplinkybės konstatavimo pakanka griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Ir vis tik, ši aplinkybė, nėra absoliuti sąlyga suėmimo skyrimui, jo taikymo termino nustatymui ar pratęsimui. Kaip numato BPK 121 straipsnio 4 dalis, teisėjas, spręsdamas ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar jos taikymo termino pratęsimo.Bylos duomenimis, L. L. yra nevedęs, nors yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba, jokios specialybės neturi, yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, todėl tikėti kaltinamojo teiginiais, jog paleistas į laisvę L. L. ketina atlyginti padarytą žalą, neturėdamas jokių oficialių pajamų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir L. L. teiginiai, jog jis yra išklausęs UAB „V.“ organizuojamus kursus, dėl ko, paleidus jį iš suėmimo, UAB „V.“ jį įdarbins. Jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų kaltinamasis teismui nepateikė, o įvertinus dar ir tai, kad mokymus L. L. išklausė dar būdamas laisvėje, tačiau įdarbintas vis tik nebuvo, leidžia pagrįstai abejoti kaltinamojo teiginių pagrįstumu bei pasiryžimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Juo labiau, jog L. L. inkriminuojami BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai yra neabejotinai susiję su finansinės naudos siekimu, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog kaltinamajam gyvenant laisvėje jo pajamos, gaunamos iš nusikaltimų darymo, buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad L. L. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą ir nors skundu apygardos teismui teigiama, jog gyventi paleistas iš suėmimo kaltinamasis grįš pas savo mamą, tačiau, vien tik ši aplinkybė, net ir tikint ja, pakankamo pagrindo panaikinti kaltinamajam taikomą griežčiausią kardomąją priemonę ar pakeisti ją švelnesne, nesudaro. Remiantis L. L. teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis taip pat gyveno pas savo mamą, tačiau, akivaizdu, kad ši aplinkybė nuo nusikalstamo elgesio L. L. nesulaikė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju galėtų veikti kaip apsauginis faktorius tiek nuo galimo kaltinamojo pakartotinio nusikalstamumo, tiek ir nuo galimo jo slapstymosi nuo jo atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo. Be to, kaltinamojo ketinimai išėjus į laisvę grįžti gyventi pas savo motiną aukštesniajam teismui kelia pagrįstų abejonių, kadangi teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad gyventi paleistas iš suėmimo jis vyktų pas savo draugę, nei jos asmens duomenų, nei gyvenamosios vietos adreso nenurodydamas.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste akcentuotina ir tai, kad praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio teisės pažeidimų/nusižengimų (ANK 108 straipsnis, ATPK 50 straipsnis) padarymą, administracine tvarka kaltinamasis buvo baustas ne kartą, paskutinį kartą – 2018 m. kovo 28 d. (t. y. jau po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo) jis buvo nubaustas pagal ANK 115 straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Be to, praeityje kaltinamasis buvo ne tik baustas administracine tvarka, bet ir eilę kartų teistas, jo nusikalstamas elgesys prasidėjo L. L. dar būnant nepilnamečiu, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, o šiuo metu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimas įvykdymas buvo tik loginis jo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Vertinant šias aplinkybes aukščiau aptartų duomenų kontekste, neabejotina, jog L. L., praeityje teistas ne kartą, tokiu būdu neabejotinai žinodamas teisines nusikaltimų įvykdymo pasekmes, būdamas laisvėje vis tik gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir bėgti (slėptis) nuo jo atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir kaltinamojo teiginiai, jog jis nesislapstė, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino. Šios aplinkybės sprendžiant kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo klausimą vertinamu atveju jokios reikšmės neturi. Į jas bus neabejotinai atsižvelgta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priimant nuosprendį ir skiriant bausmę kaltininkui. Abejonių BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto suėmimo taikymo pagrindu aukštesniajam teismui taip pat nekyla. Nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas L. L., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą (BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikaltimas), o remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje išdėstytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, L. L. kaltinamas kelių nusikalstamų veikų, įvykdytų per trumpą laikotarpį, padarymu, praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas (įskaitant ir nusikaltimus nuosavybei) buvo teistas ne vieną kartą, baustas ir administracine tvarka, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio iki suėmimo neturėjo, jo atžvilgiu paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, būdamas laisvėje, jis vėl nusikalto, dėl ko pagrįstai manytina, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.Atsižvelgiant į išdėstytą, kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas kaltinamojo L. L. atžvilgiu laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamojo atžvilgiu taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones, įskaitant ir intensyvią priežiūrą, šioje proceso stadijoje, net ir įvertinus kaltinamojo skundo argumentus dėl nuoširdaus L. L. gailesčio ir noro atlyginti padarytą žalą, galimybės nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo L. L. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.