Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-12 · Administracinė byla Nr. eI2-3362-535/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-12
Bylos Nr.
eI2-3362-535/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09144-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3362-535/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09144-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 12 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) , Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Sauliui Kibildai,atsakovo atstovei Agatai Ulevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo : panaikinti. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 15 d. Sprendimą Nr. 23S184340 ir Migracijos departamento 2023 m. spalio 17 d. Sprendimą Nr. 23S185929 bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir dokumentus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam, (duomenys neskelbtini) piliečiui, Migracijos departamento 2022 m. spalio 27 d. sprendimu išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - LR) UTPĮ 40 str. 1 d. 4 (1) p. pagrindu, galiojantis iki 2025-11-04 d. Pareiškėjas 2023 m. spalio 18 d. gavo Migracijos departamento Sprendimą Nr. 23S184340 panaikinti jo turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (UTPĮ 50 str. 1 d. 14 p.). Sprendime nurodytas laikino leidimo panaikinimo pagrindas – grėsmė valstybės saugumui konstatuota atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 1999-2003 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) apsaugos policijoje, o tai suponuoja jo galimą pažeidžiamumą ir iš to kylančią grėsmę visuomenės saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 17 d. priėmė Sprendimą Nr. 23S185929, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023-10-17 iki 2028-10-16 vadovaujantis LR įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 str. 5 d. (keliama grėsmė valstybės saugumui).

Pareiškėjas nesutinka su šiais Migracijos departamento Sprendimais, prašo teismo juos panaikinti. Nurodo, kad . Migracijos departamentas, panaikindamas pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, priimtą Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) grindė VSD 2023-07-31 d. rašte Nr. 18-8393 pateikta išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamento nuomone, UTPĮ nenumato jokių išimčių, kada galėtų būti netaikoma imperatyvi UTPĮ 50 str. 1 d. 14 p. nuostata. UTPĮ tiesiogiai įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD ir Migracijos departamentas neturi pagrindo kvestionuoti šios išvados. Kadangi pareiškėjas 1999-2003 metais dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje - apsaugos policijoje, todėl privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti jos valdžią, vykdomą agresyvią užsienio politiką, o tai reiškia, kad asmuo gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys. Egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė, nes gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes vykdyti žvalgybos tarnybų užduotis. Papildomai pažymėjo, jog užsienietis net ir nedirbdamas minėtose įstaigose gali ir toliau palaikyti ryšius su Rusijos Federacijoje ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais lojaliais asmenimis ir toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Atsakovo vertinimu, valstybės saugumas ir daugumos Lietuvos Respublikos visuomenės interesas yra svarbesnis nei užsienio piliečio interesas gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė. Nors S. M., atsakydamas į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo santykių aukščiau minėtose įstaigose. Migracijos departamento vertinimu, užsieniečio leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė. Nurodytu grėsmės valstybės saugumui pagrindu pareiškėjui Sprendimu Nr. 23S15929 uždrausta 5 metų laikotarpyje atvykti į Lietuvos Respubliką. Šis atsakovo Sprendimas iš esmės visiškai nemotyvuotas, nurodant tik įstatymo pagrindą – UTPĮ 133 str. 5 d. 8. Su atsakovo priimtais Sprendimais pareiškėjas kategoriškai nesutinka, laiko juos neteisėtais ir nepagrįstais. Nurodo, kad atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero viešojo administravimo principo imperatyvų.

Nagrinėjamu atveju, ginčijami atsakovo Sprendimai negali būti vertinami kaip atitinkantys esminius VAĮ 10 straipsnyje nustatytus administracinio sprendimo turinio reikalavimus, o tuo pačiu ir gero administravimo, proporcingumo, išsamumo principų (VAĮ 3 str.). Sprendimai nėra tinkamai motyvuoti ir pagrįsti UTPĮ 50 str. 1 dalies 14 punkto, 133 str. 5 d. nustatytinų aplinkybių apimtyje, o nemotyvuotas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti. Ginčijamuose Sprendimuose konstatuojama, kad pareiškėjas kelia grėsmę LR valstybės saugumui, visuomenės interesams, ir ši išvada grindžiama iš esmės vienu faktu, tai, kad pareiškėjas 1999-2003 metais, t. y. prieš daugiau nei 20-24 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje. VSD ir atsakovo nuomone, šis pareiškėjo biografijos faktas pakankamas pagrindas išvadai, suponuojančiai užsieniečio pažeidžiamumą, o kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovo argumentai, kuriais remiantis jo atžvilgiu priimti Sprendimai panaikinti leidimą laikinai gyventi LR bei uždrausta atvykti į LR 5 metų laikotarpyje, yra laikytini priimtais formaliai, neįvertinus individualios pareiškėjo situacijos, taip pat individualiai nepagrindus jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ir visuomenės saugumui, visuomenės daugumos interesams, todėl turi būti panaikinti, kaip priimti neteisėtai ir nepagrįstai. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, kad LLG užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pažymi, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti/pakeisti/panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Akivaizdu, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija yra individuali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą, be kita ko, būtina įvertinti individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas.

Nurodo, kad šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) ir (ar) panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas ginčijamus Sprendimus grindžia vien spėlionėmis ir įtarimais, o ne nustatytais faktais, kurie pagrįstų pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamą realią ir akivaizdžią grėsmę valstybės saugumui. Atsakovo bei VSD prielaidos, kad pareiškėjas 1999-2003 metais dirbo vidaus reikalų sistemoje, todėl privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti jos valdžią, vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl toks asmuo gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, yra visiškai nepagrįstos pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas neneigia fakto, kad 1999-2003 m. jis, būdamas (duomenys neskelbtini) pilietis, dirbo vidaus reikalų sistemoje apsaugos policijoje, tai nurodė 2023-08-21 d. klausimyne ,,Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškina, kad baigė (duomenys neskelbtini) s valstybinį informatikos ir elektronikos universitetą, specialybė – inžinierius pedagogas. 1999 m. pradėjo tarnybą (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemos apsaugos policijoje. Pareiškėjas vykdė bankų apsaugą, vėliau įvairių institucijų – tiek privačių (mokymo įstaigų), tiek valstybės nuosavybės objektų – apsaugą. Dėl žemo atlyginimo, didelio darbo krūvio ir perspektyvos nebuvimo, pareiškėjas 2003 m. nutarė palikti tarnybą ir atsistatydino savo noru. 2003-06-02 įsidarbino įmonėje “Medchor2”, kanceliarinių prekių sandėlio vadovo vadybininko pareigose, nes tuo metu surasti pagal įgytą profesiją darbo nepavyko. Nuo 2004-12-13 įmonėje „Sirob“ prietaisų montuotojo pareigose. Nuo 2005-07-05 iki atvykimo į Lietuvą 17 metų dirbo įmonėje „Polimaster“ radioelektroninės aparatūros ir prietaisų reguliuotojo pareigose. Po atleidimo iš darbo, jokių ryšių su buvusia vidaus reikalų sistemos apsaugos policijos tarnyba ir jos darbuotojais pareiškėjas neturi. Pažymi, kad nėra teisinga ir pagrįsta susieti dabartinę agresyvią (duomenys neskelbtini) užsienio politiką ir režimą su politine situacija, kuri tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) 1999-2003 m.

Atkreipia dėmesį, kad 1999-2003 m. Lietuva ir Baltarusija nebuvo priešiškos valstybės, priešingai, buvo plačiai vykdoma ES Rytų partnerystės koncepcija, plėtojama išskirtinė šalių partnerystė, Lietuva stipriai rėmė (duomenys neskelbtini) europinės ir euroatlantinės integracijos siekius, buvo rengiamos aktyvios bendradarbiavimo programos. Todėl ginčijame Sprendime nepagrįstai sakoma, kad dirbdamas vidaus reikalų sistemoje jis privalėjo palaikyti (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, priešingai, tuo metu (duomenys neskelbtini) užsienio politika su Lietuvos Respublika nebuvo agresyvi, buvo įgyvendinamos įvairios geros kaimynystės ir partnerystės priemonės.

Pareiškėjas patvirtina, jog nepalaiko jokių ryšių su buvusiais vidaus reikalų sistemos darbuotojais, niekada nėra buvęs (duomenys neskelbtini) šalies agentas, žvalgybos verbavimo taikiniu, niekada nėra rinkęs žvalgybos ar kitos informacijos. Pareiškėjas savo darbinėje ir asmeninėje veikloje nėra susijęs su privačiomis įmonėmis, susijusiomis su NATO nepriklausomų valstybių karine pramone ir strateginės reikšmės objektais, nėra dirbęs su įslaptinta informacija, nėra turėjęs jokių kontaktų su NATO nepriklausančių valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybomis.

Niekada nėra pritaręs ir išreiškęs paramos (duomenys neskelbtini) ar Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, niekada nėra pritaręs Rusijos Federacijos vykdomai karinei agresijai Ukrainoje, nepateisina vykdomų Rusijos karo nusikaltimų tiek Ukrainoje, tiek kitose šalyse. Klausimyne pareiškėjas yra aiškiai nurodęs, kad niekada nėra reiškęs pritarimo Rusijos Federacijos vykdomai karinei agresijai Ukrainoje ir laiko, jog Krymas yra Ukrainos dalis. Taigi, šiuo atveju, išskyrus atsakovo abstrakčias interpretacijas, ginčijamuose Sprendimuose nėra pateikiama jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas atliko/atlieka/atliks kokius nors veiksmus vykdydamas (duomenys neskelbtini) ar Rusijos, kaip nurodyta Sprendime, žvalgybos užduotis ar atliks kitus veiksmus, priešingus LR valstybės interesams, gyventojų gerovei. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjas ar jo šeimos nariai rinko žvalgybos informaciją apie Lietuvos ar kitų užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, civilinės ir karinės infrastruktūros objektus, vykdė kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Taigi, atsakovas nepagrindė kaip konkrečiai pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Nurodo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, iš esmės rėmėsi VSD raštu 2023-07-31 Nr. 18-8393, kurio turinys bei jį pagrindžiantys dokumentai pareiškėjui nėra žinomi. Pažymi, kad Sprendimas Nr. 23S185929, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023-10-17 iki 2028-10-16 dėl nacionalinio saugumo grėsmės apskritai nėra motyvuotas. Atsakovas negali apsiriboti vien tik teisės normos nurodymu Sprendime, turi būti detaliai atskleidžiamas individualus vertinimas, kodėl būtent ši atsakovo pasirinkta priemonė laikytina proporcinga.

Atsakovas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, taip pat neįvertino pareiškėjo individualios situacijos (šeimyninių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuva). Darbdaviui dėl politinės situacijos Baltarusijoje nusprendus 2020-2022 m. perkelti veiklą į Lietuvą, pareiškėjas dalyvavo įmonių grupės Polimaster darbuotojų perkėlimo projekte. Nuo 2022-10-20 jis dirba Lietuvos įmonėje Polimaster Europe UAB, detektorių surinkėju, darbas sekasi puikiai. Nuo 2022-07-01 iki 2022-12-22 pareiškėjas gyveno Lietuvos Respublikoje turėdamas Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, šiuo metu – leidimo laikinai gyventi pagrindu. Jo šeimos nariai – sutuoktinė A. M., nepilnametis vaikas M. M. gyvena kartu Lietuvoje, turi galiojančius leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu. 2022 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas sudarė būsto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuri yra ilgalaikė. Sūnus M. M. lanko (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Pareiškėjas ir jo žmona, sūnus mokosi lietuvių kalbos, siekdami integruotis į visuomenę. Šeima planuoja savo tolesnį gyvenimą Lietuvoje. Atsakovo priimti ginčijami sprendimai sukelia šeimai didelius ekonominius ir socialinius praradimus. Pareiškėjas, o vėliau ir jo visa šeima privalės išvykti iš Lietuvos, kas sąlygoja, kad jis praras darbą, pragyvenimo šaltinį, vaikas ir šeima bus ,,išplėšti” iš nusistovėjusios aplinkos, sūnui teks keisti mokyklą, kas sukels esminių nepatogumų visai šeimai, ypatingai nepilnamečiui vaikui.

Ginčijamuose Sprendimuose visiškai nėra pasisakyta dėl pareiškėjo aukščiau nurodytų jo socialinių (privataus) gyvenimo aspektų: fakto, kad jis persikėlė dirbti su įmone į Lietuvą, fakto, kad Lietuvoje nepilnametis sūnus lanko mokyklą, neaptartas sunkumų, kurių patirs pareiškėjo šeima proporcingumas siekiamam tikslui, nevertintas socialinių, kultūrinių ir šeiminių ryšių stiprumas su Lietuva (pareiškėjas ir jo žmona mokosi lietuvių kalbą, pareiškėjas moka lietuvių kalba A3 lygiu). Šių aplinkybių neištyrimas patvirtina formalaus, nevisapusiško bei neobjektyvaus sprendimo priėmimą.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, net tais atvejais, kai asmuo teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs nusikaltimą, jo išsiuntimas negali būti automatinis, o turi būti tinkamai įvertinta individuali asmens situacija ir siekiama interesų balanso. Pareiškėjas nėra padaręs jokio nusižengimo Lietuvoje, todėl laikino leidimo panaikinimas ir uždraudimas jam 5 metus atvykti į Lietuvą dėl hipotetinės grėsmės galimybės yra visiškai nepagrįstas.

Nurodo, kad tiek VSD, tiek Migracijos departamentas pareiškėjo grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui konstatavo formaliai, nepagrindė realios ir akivaizdžios pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui, kas patvirtina, kad tariama grėsmė valstybės saugumui konstatuota nepagrįstai. Atsakovas neįvertino pareiškėjo individualios situacijos, priimti sprendimai nėra proporcingi siekiamam tikslui. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo neteisėtai ir nepagrįstai priimti Sprendimai turi būti panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas 2022-10-18 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 41 p. 2022-10-27 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 41 p. nustatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025-11-04, pareiškėjui buvo įteiktas 2022-11-18. 2023-08-17 Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę per MIGRIS komunikacijos priemonę paprašė pareiškėjo užpildyti Migracijos departamento klausimyną. 2023-08-21 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė užpildytą klausimyną. Pildydamas klausimyną pareiškėjas nurodė, kad 1999–2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų sistemoje pagal kontraktą (turėjo vyresniojo seržanto laipsnį).

VSD vertinimu pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė šiuos sprendimus : 2023-10-15 sprendimą Nr. 23S184340 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; - 2023-10-17 sprendimą Nr. 23S185929 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių. Įstatymas 4 str. 4 d. nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas.

Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p. numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymo 133 str. 5 d. numato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

Byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Kaip jau minėta, pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent Valstybės saugumo departamentas. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

VSD išvadoje nurodyta, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos ir (duomenys neskelbtini) politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Rusijos karinės agresijos šalyje atveju, tokie asmenys gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Lietuvos Respublikos Seimo 2022-12-13 nutarime Nr. XIV-16576 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ pažymima, jog dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę, vykdomas valstybinis terorizmas, sudarytos palankios sąlygos Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką. Rusijos Federacija ir toliau laikosi atviros, vis intensyvėjančios grasinimų Ukrainą remiančioms valstybėms retorikos, niekindama jų nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ar netgi neigdama jų egzistavimą, intensyvėja Rusijos Federacijos atakos prieš Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą, Rusijos Federacijos retorikoje vis dažniau minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė, tęsiamas Rusijos Federacijos karių ir ginkluotės telkimas (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

Europos Parlamentas 2022-11-23 savo rezoliucija pripažino Rusijos Federaciją terorizmą remiančia valstybe. Nutarime taip pat nurodyta, jog tokia situacija kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, dėl susidariusios padėties grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja, šios grėsmės neįmanoma pašalinti laikinai nenustačius nepaprastųjų priemonių – nepaprastosios padėties įvedimo visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, su (duomenys neskelbtini) ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos Respublikos pasienio ruožo teritorijoje (nepaprastoji padėtis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje taikoma nuo 2022-02-24 iki 2023-03-16).

Nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių.

Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant minėtame nutarime nustatytas nepaprastąsias priemones ir priimant sprendimus, pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teigia, kad priimti ginčijami Sprendimai yra grindžiami spėlionėmis ir įtarimais. Atsakovas nurodo, kad išvada yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Mano, kad reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios LVAT praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Nurodo, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi. Tačiau nei Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Nurodo, kad atsakant į pareiškėjo argumentą, kad jis nėra padaręs jokio nusižengimo Lietuvoje todėl ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, norime pabrėžti, kad jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.

Nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamame sprendime nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje pagal kontraktą bei turėjo vyresniojo seržanto laipsnį, tad iki šiol gali palaikyti ryšius su (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje likusiais kolegomis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Pareiškėjas, pasirinkdamas darbą pagal kontraktą (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, žinojo, kad kariškiams keliami itin griežti reikalavimai, o kariuomenės politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia (duomenys neskelbtini) valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą politiką. Ketvirta, buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), socialiniai, ekonominiai. Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

Atsakovas savo Sprendimuose vertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nuo 2022-07-01 iki 2022-12-27 galiojusią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą. Nuo 2022-11-04 iki 2025-11-04 turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nuo 2022-12-21 yra deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini).

Aktualiausiais 2023-10-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022-10-20 yra įdarbintas UAB „Polimaster Europe“. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika vertintini kaip išskirtinai ekonominio pobūdžio ir jie nėra ilgalaikiai. Vertinant jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jo sutuoktinė A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kuri turi leidimą laikinai gyventi išduotą Įstatymo 40 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu. A. M. gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sūnus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris turi leidimą laikinai gyventi išduotą Įstatymo 40 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu.

Aplinkybė, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje darbo metu Lietuvos Respublika nelaikė (duomenys neskelbtini) priešiška valstybe nepaneigia VSD surinktos informacijos, kad asmenys, tarnavę (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, negalėjo būti nelojalūs (duomenys neskelbtini) politiniam režimui ir, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Nesutinka, kad VSD išvada nepagrindžia pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Nesutinka su skundo argumentais, kad neįrodyta, jog pareiškėjas atliko/atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jo pusės. Nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad Migracijos departamentas nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo. Mano, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Nurodo, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi.

Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Vien užsieniečio noras gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje yra nepakankamas, užsienietis privalo atitikti Įstatymo reikalavimus Kriterijų vertinimo tvarkos 37 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 133 str. 5 d., užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įvertinus Įstatymo 133 str. 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, tai, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, ir tai, kad, nors pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir yra nustatyti (Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė ir sūnus), tačiau esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, todėl, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. VSD nuomone, skundžiami Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 18-9966 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad Pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

VSD vertinimu, pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.

VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad Pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistema. VSD vertinimu, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Toks VSD vertinimas atitinka ir LVAT poziciją analogiškomis aplinkybėmis grindžiamose bylose, kuriose teismas pagrįstai sprendė, jog pagal sutartį (duomenys neskelbtini) valstybinėje institucijoje dirbę (duomenys neskelbtini) piliečiai gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis, ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2264-1047/2023).

Tai, kad pareiškėjas jau nebedirba (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, nepaneigė VSD padarytos išvados. Tai pagrindžia Ukrainos saugumo tarnybos (toliau – SBU) kontržvalgybinės operacijos metu nustatyti faktai (www.ssu.gov.ua). SBU kontržvalgybinės operacijos metu sulaikė Rusijos žvalgybos tarnybos (toliau – FSB) agentą, kuris regione palaikė ryšį su iki dešimties informaciją teikusių asmenų, rinkusių informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinius priešakinėse pozicijose Chersono srityje. FSB kontaktą su šiai grupei vadovavusiu vietos gyventoju užmezgė prieš du dešimtmečius, kai šis asmuo darbo reikalais vykdavo į Rusiją. Po 2022 m. vasario 24 d. FSB susisiekė su juo ir suformulavo informacijos prieš Ukrainą rinkimo užduotis.

Atkreipia dėmesį, kad tiek VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija, tiek SBU kontržvalgybinės operacijos metu nustatyti faktai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) ir Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja jų režimui lojalius asmenis, neatsižvelgdamos į tai, prieš kiek metų atitinkamose institucijose jie dirbo ir kokias pareigas užėmė.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) režimas ne tik priešiškai nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu, vykdo hibridines atakas prieš Lietuvą, bet ir Migracijos departamento Sprendimų priėmimo metu padėjo ir toliau padeda Rusijai, kuri pradėjo ir vykdo precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis, todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama. Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai ir VSD bei Migracijos departamento priimami sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, t. y. neprisidėtų prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis (LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis adm. byloje Nr. eAS-846-756/2020). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Nagrinėjamuoju atveju, Skunde nėra pateikta objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad nacionalinio saugumo koncepcija buvo remtasi be racionalaus pagrindo.

Atkreipia dėmesį, kad LVAT, nagrinėdamas analogiškas bylas pažymėjo, kad grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinimas, yra mažiausią represinį, o daugiau prevencinį elementą turinti priemonė, todėl siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga (LVAT 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-2023-415/2023).

VSD vertinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą, prašydamas jį patenkinti, atsakovo atstovė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. VSD atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023-10-15 sprendimo Nr. 23S184340 ir 2023-10-17 sprendimo Nr. 23S185929 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. M. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis.

Pareiškėjui 2022-10-18 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4/ p. ). 2022-10-27 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimo terminas iki 2025-11-04.

Migracijos departamentas vykdydamas užsieniečių kontrolę pateikė pareiškėjui per MIGRIS sistemą užpildyti klausimyną. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 1999-2003 metais dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje pagal kontraktą (turėjo vyresniojo seržanto laipsnį).

Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento 2023-07-31 išvadą Nr. 18-8393, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, pareiškėjo atžvilgiu priėmė šiuos sprendimus:

2023-10-15 sprendimą Nr. 23S184340, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 1);

2023-10-17 sprendimą Nr. 23S185929, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

Pareiškėjas su skundžiamais sprendimais nesutinka ir prašo panaikinti kaip nepagrįstus. Teigia, kad atsakovas neįvertino ir nepateikė argumentų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, o tik perkėlė VSD išvadą į sprendimus.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 3 dalį, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal to paties straipsnio 4 dalį – užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, o šis ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

LVAT 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, kurioje taip pat buvo vertinamas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimas, yra konstatavęs, kad „nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Raštu gavo patikimos ir pakankamos informacijos būtent apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl įvertinęs pateiktas aplinkybes ir nustatęs, kad yra draudimo atvykti pagrindas, privalėjo priimti ir priėmė Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Migracijos departamentui nesuteikta teisė kvestionuoti kitos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją ar ją vertinti kitaip“. Taigi užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD ir teikia išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimai turėtų būti panaikinti ir tuo pagrindu, kad atsakovas iš esmės automatiškai perkėlė VSD išvadą į sprendimus, neatlikęs savarankiško grėsmės vertinimo, nenustatęs grėsmės realumo.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovo argumentais, kad Migracijos departamentas nekvestionuoja VSD išvadų ir nagrinėjamu atveju vertina, ar leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą) pasiekti.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 1 vadovavosi VSD 2023 -07-31 rašte Nr. 18-8393 pateikta išvada, jog pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pareiškėjas su tokiomis išvadomis nesutinka, nurodo, kad darbiniai santykiai su (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistema nutrūko labai seniai - dar 2003m. Pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemos apsaugos policijoje, vykdė bankų, privačių mokymo įstaigų ir valstybės nuosavybės objektų apsaugą.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek EŽTT (pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą, kad situacija susijusi su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.

Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).

Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, jos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, sugriežtinus vizų režimą, sustabdytas Rusijos ir (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos ir (duomenys neskelbtini) piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Remiantis minėto Seimo nutarimo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams; be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių. Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant šiame nutarime nustatytas nepaprastąsias priemones ir priimant sprendimus, pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nepaprastoji padėtis įvesta visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad visos indikacijos apie galimą grėsmę turi būti vertinamos itin jautriai.

Nors pareiškėjas ir nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje jis vykdė bankų bei kitų valstybinių objektų apsaugą, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai. Pareiškėjo paaiškinimai, kad savo ateities niekuomet nesiejo su darbo (duomenys neskelbtini) valstybinėse įstaigose, kad nepalaiko ryšių su ten dirbusiais kolegomis, nepaneigia pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai.

Pareiškėjas tarnybą (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje pasirinko savo noru ir joje dirbo apie 5 metus. VSD nurodo, kad kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

Teismo vertinimu, ne pareigos ir galimybė dirbti su slapta informacija apsprendžia pareiškėjo lojalumą valdžiai. Kaip nurodo VSD savo išvadoje ir atsiliepime į skundą, (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam rėžimui nelojalūs asmenys. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad Baltarusijoje baigus studijas (duomenys neskelbtini) valstybiniame informatikos ir elektronikos universitete, specialybė – inžinierius pedagogas, jis pradėjo tarnybą (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemos apsaugos policijoje (1999-2003m.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos pareiškėją vertino kaip lojalų valdančiajam rėžimui asmenį.

Ta aplinkybė, kad pareiškėjas, atsakydamas į klausimus nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmas Ukrainoje, Krymas priklauso Ukrainai, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Teismas nagrinėjamu atveju pabrėžia trečiojo suinteresuoto asmens nurodytus argumentus, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose - valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais - siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti - jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

Nagrinėjamu atveju buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuva, t. y. kad Lietuvoje pareiškėjas dirba tik nuo 2022 m. spalio 13 d. UAB „Polimaster Europe“. Jo gyvenamoji vieta nuo 2022-12-21 yra deklaruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė A.M. yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kuri turi leidimą gyventi, išduotą Įstatymo 40 str. 1 d. 3p. pagrindu. Pareiškėjo sūnus M.M. , (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris turi leidimą laikinai gyventi , išduotą Įstatymo 40 str. 1 d. 3p. pagrindu. Taigi pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra neilgalaikiai, išskirtinai ekonominio pobūdžio.

(duomenys neskelbtini) politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti šį režimą palaikantiems ar su režimu bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pvz., (duomenys neskelbtini) prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.

LVAT taip pat laikosi praktikos, kad visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023). Kaip jau buvo minėta, 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, sugriežtinus vizų režimą, sustabdytas Rusijos ir (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos ir (duomenys neskelbtini) piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Minėta LVAT praktika teismas vadovaujasi ir (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti, todėl VSD nustatytas aplinkybes įvertinus atsižvelgiant į pirmiau aptartą visuotinai žinomą informaciją, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama.

Teismas daro išvadą, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Jo asmeninis interesas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Pažymėtina ir tai, kad 2022-10-27, kai buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą lakinai gyventi Lietuvoje, reikalavimo pildyti Migracijos departamento pateiktą klausimyną, kuriame pateikus prašomą informaciją, yra pagrindas vertinti užsieniečio keliamą grėsmę Lietuvos saugumui, nebuvo. Aprašas 10.3¹ papunkčiu papildytas tik 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1V-700 ir įsigaliojo nuo 2022 m. lapkričio 19 d. Tik tuomet atsirado pareiga Migracijos departamentui vertinti klausimyne pateikta užsieniečių informaciją ir kilus abejonių kreiptis į VSD dėl užsieniečio grėsmės Lietuvos valstybės saugumui įvertinimo.

Tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, jis dirba Lietuvoje veikiančioje įmonėje legaliai ir moka Lietuvos valstybei mokesčius, savaime nėra reikšmingiau nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybės nėra pakankama, kad būtų konstatuotas Sprendimo Nr. 1 neproporcingumas bei nepagįstumas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčijamas Sprendimas Nr.1 yra motyvuotas, pagrįstas ir atitinkantis VAĮ 10 str. nuostatas.

Dėl Migracijos departamento 2023-10-17 sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metų) laikotarpiui teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nurodė tik argumentą, jog šis Sprendimas yra nemotyvuotas, o todėl nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti ir ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 133 str. 5 d. užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu 5 m. Atsakovas įvertino tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir kad jo leidimas laikinai gyventi panaikintas, ir, nors pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis yra nustatyti (Lietuvoje gyvena jo žmona ir sūnus), bet šie socialiniai bei ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą. Atsakovas, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 37 p., 38.3p. , 5p. nustatė 5 m. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį., kurį teismas vertina kaip proporcingą. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, nes Migracijos departamentas neatliko savarankiško aplinkybių vertinimo, nebendradarbiavo su pareiškėju. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo jokio teisės akto, nustatančio Migracijos departamento pareigą, gavus VSD informaciją, apklausti užsieniečius ar reikalauti papildomų duomenų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad, prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčijamuose sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamų sprendimų pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino jo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo šeimyninius ryšius bei tai, kad pareiškėją su Lietuva sieja iš esmės tik darbas UAB „Polimaster Europe“.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, prašymas priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė