- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-538-657/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- A. D. K.
- Ieškovas
- Z. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovei A. D. K. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. B. kreipėsi į teismą, prašydama:
- nustatyti tarnaujančiam daiktui – 1,05 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 638 kv. m neterminuotą servitutą viešpataujančio daikto – 0,2766 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, matininko A. L. 2022 m. gegužės 4 d. Kelio ir inžinerinių komunikacijų servituto nustatymo plane žymimą indeksais S214 ir S222, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas;
- nustatyti tarnaujančiam daiktui – 1,05 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 638 kv. m neterminuotą servitutą viešpataujančio daikto – 0,5021 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, matininko A. L. 2022 m. gegužės 4 d. Kelio ir inžinerinių komunikacijų servituto nustatymo plane žymimą indeksais S214 ir S222, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas;
- priteisti atsakovei A. D. K. iš ieškovės Z. B. 103,05 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už naudojimąsi nustatytu servitutu;
- priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei buvo atkurta ir įregistruota nuosavybės teisė į 0,7787 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui kaip viešpataujančiam daiktui buvo įregistruotas 0,0615 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, todėl ieškovė buvo įsitikinusi, jog, atkūrus nuosavybės teises, ji turės privažiavimą prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 3SK-73-(14.3.110 E.) minėtas žemės sklypas buvo pertvarkytas į du atskirus žemės sklypus – 0,5021 ha ir 0,2766 ha.
3. Žemės sklypai iš visų pusių yra apsupti kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais. Vienintelis būdas ieškovei patekti į savo žemės sklypus yra per (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini), tačiau sklypai tiesiogiai su šia gatve nesusisiekia, patekimui į juos būtinas servitutas. Atsakovei priklausančiame tarnaujančiame žemės sklype yra nustatytas 0,0509 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, tačiau ieškovė sužinojo, jog jo vieta neatitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Servitutas nustatytas taip, kad ieškovė neturi jokio privažiavimo prie žemės sklypų. Ieškovė buvo informuota, kad UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2013 m. lapkričio 17 d. parengtas tarnaujančio žemės sklypo planas neatitinka Projekto sprendinių, matininkui pateiktas nurodymas pateikti patikslintą kadastro duomenų bylą, tačiau naujoji tarnaujančio žemės sklypo savininkė nesutiko keisti servituto vietą, todėl ieškovė neturi galimybės naudotis jai priklausančiais žemės sklypais.
4. Pateiktame servituto plane matyti, kad dalis prašomo nustatyti servituto (323 kv. m.) sutampa su dalimi tarnaujančiam žemės sklypui jau nustatyto ir įregistruoto kelio servituto. Tuo tarpu likusi dalis būtų nustatoma tiesiu keliu, palei elektros tinklų liniją miško proskynoje, siekiant kuo mažiau varžyti atsakovės teises, naudojantis tarnaujančiu žemės sklypu. Toje vietoje nesant medžių, yra objektyvi galimybė minimaliomis sąnaudomis, nežalojant gamtos, įrengti pravažiavimo kelią. Ieškovės siūlomas servitutas yra racionaliausias, atsakovės teisės naudotis žemės sklypu nebūtų suvaržytos daugiau, negu jos yra suvaržytos. Tolimesnis keliuko per miško proskyną įrengimas nereikalautų atsakovės miško iškirtimo, pakaktų apgenėti kelis brandžius medžius, persodinti kelis mažus medelius bei pašalinti kelis krūmokšnius. Ieškovės siūlomas servitutas nepadarytų reikšmingos žalos nei atsakovei, nei gamtai. Ieškovė prašo nustatyti net mažesnio pločio servitutą, negu jų plotį numato teisės aktai. Taigi, ieškovė prašo pagrįsto ir sąžiningo servituto pločio, kuris akivaizdžiai nepažeis atsakovės interesų.
5. Nustatant kompensacijos už servituto nustatymą dydį, atsižvelgtina, kad tarnaujančiame žemės sklype jau yra įregistruotas servitutas, kurio dalis sutampa su ieškovės prašomo įregistruoti servituto ribomis. Atsakovei dar iki nuosavybės teisių į tarnaujantį žemės sklypą atkūrimo negalėjo būti nežinoma, jog pagal teritorijų planavimo dokumentus ir faktinę situaciją tarnaujančiame žemės sklype turės būti nustatytas servitutas. Vis dėlto dėl nustatomo servituto atsakovė iš esmės prarastų galimybę naudotis savo tarnaujančio žemės sklypo dalimi, todėl už nustatomą servitutą atsakovei būtų atlyginta, sumokant vienkartinę 103,05 Eur piniginę kompensaciją pagal tarnaujančio žemės sklypo dalies rinkos vertę.
Šalies argumentai
6. Atsakovė A. D. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad ieškovė turi galimybę patekti į jai priklausančius žemės sklypus per (duomenys neskelbtini) gatvę bei jos pabaigoje esantį kelią, einantį per kaimyninius žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklauso G. V. ir A. B.. Tuo keliu galima patekti ne tik į ieškovės, bet ir už jų esantį privačiam asmeniui priklausantį žemės sklypą, prie (duomenys neskelbtini) upės bei ten esančio šaltinio, o tai yra susiję ne vien su privačiais žemės sklypų savininkų interesais, bet ir viešuoju interesu. Nurodytas kelias (jo dalis) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane, parengtame UAB „Laukodeta“, nėra pažymėtas. Atsakovei nėra žinoma, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai neleistų ieškovei per jų sklypus patekti į savo žemės sklypus. Net jei egzistuotų tokios aplinkybės, ieškovė reikalavimą dėl servituto nustatymo turėtų reikšti jiems, o ne atsakovei. Toks servituto nustatymas mažiausiai ribotų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, labiausiai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Realiai keliuko, kuris parodytas žemės sklypo plane, nėra. Visas žemės plotas, kurį apima įregistruotas servitutas, yra apaugęs medžiais (mišku), juo nėra patenkama į jokius kitus žemės sklypus nei į pačiai atsakovei priklausantį sklypą. Reiktų įrengti naują kelią toje žemės sklypo dalyje, kurioje yra miško proskyna, iškirsti visus atsakovei nuosavybės teise priklausančius medžius. Alternatyvos buvimas leidžia spręsti apie antrosios būtinosios sąlygos servitutui nustatyti nebuvimą ir sudaro savarankišką pagrindą netenkinti ieškinio.
8. Kelio plotis, atsižvelgiant į jo naudojimo poreikius, yra neprotingas ir neproporcingas. Šiuo metu tam pačiam tikslui yra naudojamas dvigubai siauresnis kelias, prasidedantis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigos Ieškovės pageidaujamas nustatyti servitutas akivaizdžiai ribotų atsakovės teises ir teisėtus interesus labiau nei to reikia. Ieškovės siūlomas servitutas turėtų būti nustatomas ne tik atsakovės, bet ir valstybinės žemės sklype, kuris net nėra pradėtas formuoti, ir tik po to galėtų būti įrengiamas kelias. Byloje nėra jokių duomenų, kad ant istoriškai susiformavusio kelio, kertančio žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) būtų ruošiamasi statyti gyvenamuosius namus ar kitus statinius.
Šalies argumentai
9. Ieškovės nurodoma žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 3 435 Eur nustatyta masinio vertinimo būdu, o ne atliekant individualų vertinimą. Ieškovė 103,05 Eur sumą apskaičiavo tik nuo žemės sklypo 0,0315 ha dalies, o nuo likusios sklypo dalies, kurią apimtų prašomas nustatyti servitutas, kompensacijos neskaičiavo, tačiau nustačius ieškovės prašomą servitutą, atsakovės teisės ir galimybės būtų apribotos ir šioje žemės sklypo dalyje. Tai, kad ieškovės nurodoma žemės sklypo vidutinė rinkos vertė neatitinka tikrosios šio žemės sklypo rinkos vertės, patvirtina ir skelbimas apie besiribojančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą, siūlant šiuos sklypus parduoti už 85 000 Eur sumą. Nuostolius dėl servituto nustatymo sudaro ne tik kompensacija už neterminuotai prarandamą galimybę naudoti žemės sklypą pagal jo paskirtį, bet ir už sunaikintinus medžius.
10. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
11. Nurodė, kad žemės sklype (projektinis Nr. 1008) registruotas kelio servitutas (tarnaujantis), kuris pagal 2011 m. Projekto sprendinius buvo skirtas privažiavimui prie laisvos valstybinės žemės ploto ir žemės sklypo (projektinis Nr. 638-5), tačiau žemės sklypo (projektinis Nr. 1008) planuose buvo neteisingai pažymėtas (kitoje vietoje). Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius 2021 m. rugsėjo 2 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), faktinių duomenų patikrinimą ir nustatė, kad UAB „Vilniaus hidroprojektas“ parengtas minėto žemės sklypo planas neatitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, sprendinių ir yra parengtas neteisingai. Matininkas D. P. nepatikslino žemės sklypo kadastro duomenų, nurodė, kad naujoji žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkė nesutiko keisti servituto vietos minėtame žemės sklype. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, sklypų suformavimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė negali patekti iki jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Servitutas galėtų būti nustatomas pagal ieškovės siūlomą variantą, kadangi dalis prašomo nustatyti servituto sutampa su dalimi atsakovės sklype jau nustatyto ir įregistruoto kelio servituto, o likusi dalis būtų nustatoma palei elektros tinklų liniją esančioje miško proskynoje, kiek įmanoma mažiau suvaržant atsakovės teises naudotis sklypu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
12. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
- nustatė tarnaujančiam daiktui – 1,05 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 metrų pločio, 574,20 kv. m ploto, neterminuotą servitutą viešpataujančio daikto – 0,2766 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, matininko A. L. 2022 m. gegužės 4 d. Kelio ir inžinerinių komunikacijų servituto nustatymo plane žymimą indeksais S214 ir S222, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, taip pat tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas;
- nustatė tarnaujančiam daiktui – 1,05 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 metrų pločio, 574,20 kv. m ploto, neterminuotą servitutą viešpataujančio daikto – 0,5021 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, matininko A. L. 2022 m. gegužės 4 d. Kelio ir inžinerinių komunikacijų servituto nustatymo plane žymimą indeksais S214 ir S222, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, taip pat tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas;
- priteisė iš atsakovės A. D. K. ieškovei Z. B. 794 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
- 2023 m. sausio 12 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei A. D. K. iš ieškovės Z. B. 1 000 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už naudojimąsi nustatytu servitutu, o iš ieškovės Z. B. atsakovei A. D. K. – 300 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
13. Teismas nurodė, kad ginčas dėl servituto nustatymo kilo tarp dviejų privačių asmenų ir yra susijęs su ieškovės interesu turėti privažiavimą prie nuosavybės teise priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Nesant viešojo intereso, Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) negali administraciniu aktu nustatyti ieškovės prašomo servituto per atsakovei priklausantį žemės sklypą. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių žemės sklypų ribos yra nustatytos, jos nėra ginčijamos.
14. Iš (duomenys neskelbtini) g. aplinkos matosi, kad gatvės teritorija yra šalia miško, o iš kitos pusės ribojasi su (duomenys neskelbtini) upe, dauguma sodybų yra aptvertos tvoromis. Nustatant servitutą per G. V. ir A. B. priklausančius namų valdos žemės sklypus, o šių sklypų savininkams įsirengus tvoras, ieškovei reikėtų spręsti jos praleidimo pro vartus problemą, važinėjant per namų valdų sklypus būtų aiškiai trikdoma šiuose žemės sklypuose esančių žmonių ramybė, tiesiogiai namų valdose keliamos dulkės, kas aiškiai ženkliai pablogintų šių namų valdų būklę. Tuo tarpu nustatant ieškovei pravažiavimo servitutą per Žemėtvarkos tarnybos anksčiau nustatytą servitutą miško proskyna bei toliau šalia elektros linijos, nebūtų pakenkta netoliese esančiai ieškovės sodybai, kadangi sodyba yra per atstumą nuo įvažiavimo į miško proskyną, o ją nuo proskynos bei pravažiavimo dalies ties elektros linija skiria miškas. Iš proskynos ir apsauginės zonos aplink elektros tiekimo liniją matosi, kad ten auga krūmai, žolės, įrengiant pravažiavimą nereiktų atlikti ženklesnio miško kirtimo, šalinant brandžius medžius, reiktų tik pašalinti krūmus, žolės ar samanų sluoksnį, sustiprinti pravažiavimo kelio dangą žvyru ar kitomis medžiagomis.
15. Ieškovė įrodė, kad jos pasiūlytas servitutinio kelio variantas yra optimaliausias, labiausiai atitinkantis ieškovės ir atsakovės interesų balansą. Ieškovė yra išnaudojusi visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad į jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą būtų galima patekti, neapribojant atsakovės nuosavybės teisių į jos miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
16. Byloje pateiktais įrodymais neginčijamai patvirtinta, kad ieškovė nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), valdo namų valdos paskirties žemės sklypą, kuriam išduotas leidimas gyvenamajam namui statyti. Dėl to ieškovė turi objektyvų ir pagrįstą pagrindą turėti privažiavimą nuo bendro naudojimo kelio iki jos žemės sklypo, galimybę įsirengti elektros tiekimą, atsivežti statybines medžiagas. Iš byloje surinktų įrodymų matosi, kad šiuo metu ieškovė faktiškai neturi teisėto pagrindo privažiuoti prie savo žemės sklypų. Atsakovei nesutinkant, jog ieškovė važinėtų per NŽT jos žemės sklype nustatytą servitutinį pravažiavimo keliuką bei toliau pagal elektros energijos tiekimo liniją, kyla servituto nustatymo būtinumo klausimas.
17. Šalių pateikti procesiniai dokumentai, pateikti skirtingi kelio servituto variantai patvirtina, kad jos nesutaria tiek dėl servituto būtinumo, tiek dėl jo konkrečios vietos. Kreipimasis į teismą ir jų iš esmės priešingos pozicijos bei tai, kad jos iki šiol servituto nenustatė sandoriu, taikos sutartimi, nedalyvavo mediacijoje, leidžia teigti, jog šalys laisva valia neketina nustatyti servituto, t. y. tarp šalių yra esminis nesutarimas, kuris yra viena iš būtinųjų sąlygų priverstiniam servituto nustatymui teismine tvarka.
18. Šiuo atveju yra pagrindas nustatyti mokamą servitutą, nes nustačius neatlygintinį, būtų nepaisoma šalių interesų pusiausvyros, be pakankamo pagrindo būtų suvaržytos atsakovės nuosavybės teisės, o ieškovei kilusios problemos dėl patekimo į jos naudojamą žemės sklypą būtų sprendžiamos tik atsakovės teisių suvaržymo sąskaita, atsakovei niekuo nekompensuojant.
19. Iš ieškovės pateiktų įrodymų galima konstatuoti, kad privažiavimo kelio nuo (duomenys neskelbtini) g. pabaigos ties namu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) link ieškovės namų valdos žemės sklypo paskirtis būtų privažiuoti prie ieškovės žemės sklypo. Ieškovė siūlomą nustatyti 4,5 metrų pločio pravažiavimo kelio servitutą grindžia aplinkybėmis dėl būtinumo privažiuoti prie savo žemės sklypo bei būsimų kuriamos sodybos statinių, todėl jos nurodytos aplinkybės dėl tokio privažiavimo būtinumo yra pagrįstos.
20. Iš ieškovės pateikto 2009 m. gegužės 5 d. sudaryto tarnaujančio žemės sklypo plano matyti, kad per atsakovei priklausantį 1,05 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo suprojektuotas ir patvirtintas 4 m pločio kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, bei, apžiūrint proskyną vietoje – miške, matosi, kad ši proskyna atitinka maždaug 4 m plotą. Racionalus ir tinkamas tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principą atitinkantis kelio plotis galėtų būti 4 metrai. Iš nustatytų aplinkybių matosi, kad pravažiavimo servitutas vestų tik į ieškovės žemės sklypus, nuolatinis intensyvus eismas nevyktų. Pats pravažiavimas būtų santykinai lygioje vietoje, todėl, prasilenkiant dviem automobiliams, jie galėtų važiuoti ties kelio kraštais ir nekiltų pavojus jiems nuvažiuoti nuo kelio.
21. Atsakovė nepateikė įrodymų apie jos žemės sklypo rinkos vertę. Atsižvelgus, kad atsakovės žemės sklypas yra tokioje kaimo vietovėje, kur dėl reakreacinio vietovės pobūdžio (šalia miško, (duomenys neskelbtini) upės ir dėl vietovės kraštovaizdžio) yra vystoma naujų sodybų statyba, senų sodybų renovacija, pritaikant jas poilsiui, žemės sklypų vertė šioje vietovėje yra ženkliai išaugusi. Dėl to nėra pagrindo vadovautis VĮ Registrų centras nurodyta žemės sklypo verte. Atsakovė nepateikė savo skaičiavimo, kaip pinigine išraiška vertina savo nepatogumus dėl nuosavybės teisių apribojimo. Ieškovės pasiūlyta 103,05 Eur vienkartinė kompensacija šiuo atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, visiškai nekompensuotų atsakovės patiriamų nepatogumų, kadangi jai reikėtų iš miško perkelti ten laikomus bičių avilius, atsakovė patirtų dalinį ramybės praradimą dėl pravažiuojančių automobilių į ieškovės sodybą, todėl nustatytina 1 000 Eur kompensacijos suma, kuri būtų pagrįsta ir teisinga.
22. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 94 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina mokėjimo dokumentai. Ieškovės išlaidos advokato pagalbai, atsižvelgus, kad ieškovės atstovas rengė ieškinį, ruošė dubliką, ieškovę atstovavo teismo posėdyje, yra pagrįstos ir neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“(2015-03-19 įsakymo Nr.1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės. Iš atsakovės valstybei priteistinos 28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
23. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. sausio 12 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei iš ieškovės 1 000 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už naudojimąsi nustatytu servitutu bei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
24. Teismas nurodė, kad iš 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo aprašomosios dalies matosi, kad teismas pasisakė dėl kompensacijos priteisimo ir jos dydžio, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje šis klausimas liko neišspręstas. Be to, liko neišspręstas ir atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atsižvelgęs, kad nors ieškinys buvo tenkintas iš dalies, pagrindiniai jo reikalavimai dėl servitutų nustatymo ir piniginės kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo buvo tenkinti, jis netenkintas tik nedidele dalimi, t. y. mažinant nustatomus servitutus po 64 kv. m bei padidinant priteisiamą vienkartinę kompensaciją už servitutų nustatymą, teismas sprendė, kad atsakovei priteistina 300 Eur turėtų advokato atstovavimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
25. Apeliaciniame skunde atsakovė A. D. K. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą bei 2023 m. sausio 12 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Teismas neištyrė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl darė nepagrįstas išvadas, kad nustatyti servitutai yra būtini ir racionaliausi. Šiuo atveju nėra servituto būtinumo sąlygos, kadangi ieškovė turi galimybę patekti į jai priklausančius žemės sklypus ne per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ieškovė jau eilę metų faktiškai naudoja kelią, einantį per kaimyninius žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas, net ir įsitikinęs šių faktų buvimu vietoje, dėl sprendime aiškiai nenurodytų priežasčių prioritetą suteikė visiškai naujo kelio atsakovės žemės sklype suformavimui. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovės šiuo metu naudojamas kelias eina ne tik iki jos žemės sklypų, bet ir juos kerta, todėl juo galėtų naudotis ne tik ieškovė. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, kad visas žemės plotas, kurį apima šiuo metu atsakovės žemės sklype įregistruotas servitutas, yra apaugęs medžiais ir krūmais, kad ieškovės prašomi nustatyti servitutai atsakovei priklausantį žemės sklypą padalintų į dvi atskiras dalis, todėl toks ieškovės siūlomas variantas nėra racionalus ir optimalus ne tik dėl egzistuojančios mažiau neigiamų padarinių sukeliančios alternatyvos, bet ir dėl to, jog ieškovės siūlomi sprendiniai pačiame atsakovės žemės sklype yra neracionalūs. Teismas nesiaiškino, kodėl servitutų nustatymas pagal A. L. 2022 m. gegužės 4 d. Kelio ir inžinerinių komunikacijų servituto nustatymo planą ginčo situacijoje yra racionalesnis ir optimalesnis nei, pavyzdžiui, pagal to paties matininko 2022 m. kovo 15 d. parengtą servitutų nustatymo planą. Teismas turėjo įvertinti ir Nacionalinės žemės tarnybos nurodytą aplinkybę, kad nustačius servitutus ieškovės pageidaujamu būdu, papildomai reiktų suformuoti valstybinės žemės sklypą. Ieškovė byloje jokių alternatyvių reikalavimų neformulavo, todėl pagal faktines bylos aplinkybes nustačius, kad jos siūlomas vienintelis servitutų nustatymo variantas nėra racionaliausias ir optimaliausias, ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, kas suteiktų ieškovei galimybę ateityje kreiptis su nauju reikalavimu. Teismas neturėjo savo iniciatyva modifikuoti plano.
25.2. Teismas darė aiškiai nepagrįstas išvadas dėl 1 000 Eur dydžio kompensacijos ginčo situacijoje adekvatumo, jos akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams. Visų pirma, ieškovė siekia nustatyti ne vieną, o du atskirus servitutus. Be to, teismas, darydamas išvadas dėl priteistinos kompensacijos dydžio, turėjo atsižvelgti, kad realiai jokio kelio, kuris žymimas planuose, atsakovės žemės sklype nėra, 509 kv. m ploto kelio servitutas atsakovės žemės sklype niekuomet nebuvo nustatytas ir įregistruotas tikslu tarnauti ieškovei priklausantiems žemės sklypams.
25.3. Teismas netinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs tik į apytikrį tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Atsakovei padengus 794 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovei bei 28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, iš teismo priteistos 1 000 Eur dydžio kompensacijos jai liktų tik 178 Eur, t. y. iš esmės panaši suma į ieškinyje pasiūlytą 103,05 Eur kompensacijos sumą, kurią pats teismas skundžiamuose procesiniuose sprendimuose pripažino ginčo situacijoje nepagrįsta ir neteisinga.
Atsiliepimas
26. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė Z. B. prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
26.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad būtinoji servituto nustatymui sąlyga – servituto būtinumas egzistuoja. Apeliantės nurodomas patekimas į ieškovės žemės sklypus per sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribotų trečiųjų asmenų nuosavybės teises, todėl toks patekimo būdas nepanaikina servituto būtinumo. Be to, tai nurodžiusi apeliantė pati pripažino, jog servituto būtinumas egzistuoja. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė įrodė, jog jos pasiūlytas servitutinio kelio variantas yra optimaliausias, labiausiai atitinka ieškovės ir apeliantės interesų balansą. Ieškovė teismui pateikė nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matyti, jog žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai yra įrengę užtvarą, kuriam esant uždarytam, ji neleistų ieškovei privažiuoti prie jos žemės sklypų. Be to, šie žemės sklypai yra parduodami, todėl, net esant dabartinių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimui, naujieji gali nebesutikti, kad ieškovė važinėtų per jų sklypus. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype yra įregistruotas 0,02 ha ploto kelio servitutas, tačiau iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad šiame žemės sklype įregistruotas servitutas yra visiškai kitoje vietoje, negu pravažiavimo keliukas, kuris apeliantės įvardijamas kaip galimas naudoti patekimui prie ieškovės sklypų. Servitutą nustatant žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jis būtų nustatytas viduryje gyvenamosios paskirties žemės sklypo, kas sukeltų neproporcingas neigiamas pasekmes šių žemės sklypų savininkams. Apeliantė nepateikė jokių įtikinamų argumentų, jog Plane pažymėto servituto nustatymas apeliantės žemės sklype būtų neracionalus ar negalimas. Susiklostė situacija, kai formuojant žemės sklypus, apeliantės žemės sklype buvo nustatytas kelio servitutas ieškovės žemės sklypų naudai, tačiau dėl matininko klaidos jis buvo nubraižytas, patvirtintas ir įregistruotas kitoje vietoje. Teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį tenkino iš dalies, neturėjo pagrindo jį atmesti vien dėl to, jog buvo nustatytas mažesnės apimties servitutas.
Žemesnės instancijos teismas
26.2. Teismas nustatė teisingo dydžio kompensaciją už nustatomus servitutus. Dėl to, jog numatomas servitutas inžinerinių komunikacijų įrengimui, pačio servituto plotas nepadidėjo, todėl tai neturi reikšmės sprendžiant dėl priteistos kompensacijos dydžio pagrįstumo. Jokios reikšmės neturi ir tai, kelių sklypų naudai nustatomas servitutas. Kompensacijos dydis yra siejamas su apeliantės teisių suvaržymu, įvertinant nustatomą servitutą, o ne vertinant, kiek asmenų juo naudosis. Ieškovės prašomo nustatyti servituto dalyje nėra jokių medžių, yra tik keliukas. Dalis teismo nustatyto servituto patenka į jau anksčiau įregistruoto servituto teritoriją, o likusi dalis patenka į elektros tinklų apsaugos zoną. Apeliantės nuostoliai galėtų būti apskaičiuoti taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką. Tokiu atveju vienkartinė kompensacija už 279,09 kv. m ploto servitutą būtų: Nk= 0.027909 x 3 271,43 Eur x 1, t. y. 91,30 Eur. Pagal teismų praktiką, nustatant kompensacijos dydį, galima paskaičiuoti ir pagal žemės sklypo vidutinę vertę, kas taip pat sudarytų 91,30 Eur. Teismas apeliantei priteisė daugiau kaip 10 kartų didesnę sumą, todėl kompensacijos dydis yra pakankamas.
26.3. Teismas tinkamai ir teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, kadangi, net įvertinus bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, apeliantei liekanti kompensacijos suma yra daugiau kaip 5 kartus didesnė už jos žemės sklypo dalies, kurioje naujai nustatomas servitutas, vertę. Papildomu sprendimu apeliantei buvo priteista su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis susijusi 300 Eur suma, kurios apeliantė į savo skaičiavimus dėl nežinomų priežasčių neįtraukia. Galutinė apeliantei liekanti suma yra ne 178 Eur, bet 478 Eur. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nepažeidė servituto atlygintinumo principo. Pati apeliantė, nepagrįstai nesutikdama pakeisti servituto vietą, sudarė sąlygas joms atsirasti.
Atsiliepimas
27. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo NŽT prašo apeliacinį skundą atmesti.
28. Atsiliepime nurodė, kad teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, kad jos pasiūlytas servitutinio kelio variantas yra optimaliausias, labiausiai atitinkantis ieškovės ir atsakovės interesų balansą. Įvertinus atsakovės nuosavybės teisės suvaržymų turinį ir apimtį, teismas nustatė teisingą ir pagrįstą kompensacijos dydį, kuris atitinka atsakovės interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Z. B. yra dviejų žemės sklypų – 0,5021 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., miškų ūkio paskirties žemės sklypas), esančio (duomenys neskelbtini) bei 0,2766 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., kitos paskirties žemės sklypas), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovei A. D. K. nuosavybės teise priklauso 1,0500 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., miškų ūkio paskirties žemės sklypas) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Visi sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš Kadastro žemėlapio ištraukos nustatyta, kad ieškovės Z. B. ir atsakovės A. D. K. žemės sklypus skiria Nekilnojamojo turto registre neregistruotas nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, kurio tikslus faktinis plotas nėra žinomas. Atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype yra nustatytas 0,0509 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis).
31. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimai dėl kelio ir komunikacijų servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype, teisėtumas ir pagrįstumas.
32. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą. Būtent šių sąlygų kontekste ir būtina vertinti ieškovės reikalavimo dėl kelio ir komunikacijų servitutų nustatymo atsakovės žemės sklypuose, pagrįstumą.
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 str.). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).
34. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės A. D. K. apeliacinio skundo argumentų, atsakovė iš esmės pripažįsta, jog ieškovė neturi galimybės patekti į jai priklausančius žemės sklypus, tačiau nurodo, jog servitutai galėtų būti nustatyti aplenkiant jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
35. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį sprendime nurodė, kad byloje ieškovė ir atsakovė iš esmės nesutaria dėl servitutų vietos, todėl egzistuoja viena iš CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų – savininkų nesutarimas. Apeliaciniame skunde ši teismo nustatyta aplinkybė nekvestionuojama, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jos nepasisako.
36. Skundžiamame sprendime, teismas sprendė, jog ieškovė įrodė servitutų būtinumą, kad jos pasiūlytas servitutinio kelio variantas yra optimaliausias, labiausiai atitinkantis ieškovės ir atsakovės interesų balansą, todėl yra pagrindas nustatyti atlygintinius servitutus.
37. Apeliantės nuomone, teismas neturėjo teisės savo iniciatyva modifikuoti ieškovės byloje pateikto A. L. 2022 m. gegužės 4 d. parengto plano, detalizuojančio ieškovės prašomų nustatyti servitutų sprendinius, t. y. ieškovės iš esmės byloje įrodinėto faktinio ieškinio pagrindo, ir turėjo ieškinį atmesti. Jos teigimu, nustatytų bylos aplinkybių visuma rodo, kad ieškovė neįrodė prašomų nustatyti servitutų būtinumo, racionalumo ir proporcingumo.
38. Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį – teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus pirmiausia turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).
39. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 str.). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017).
40. Nustatant servitutą turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).
41. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė yra išnaudojusi visas objektyvias ir įmanomas galimybes turėti privažiavimą į jos nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, atsivesti elektros tiekimą, sodybos statybai atsivežti statybines medžiagas, neapribojant atsakovės nuosavybės teisių. Teismo nuomone, iš ieškovės pateikto 2009 m. gegužės 5 d. sudaryto tarnaujančio žemės sklypo plano matyti, kad per atsakovei priklausantį 1,05 ha dydžio žemės sklypą buvo suprojektuotas ir patvirtintas 4 m pločio kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, o apžiūrint vietoje proskyną miške, nepaisant jos apžėlimo krūmais, matosi, kad ši proskyna atitinka maždaug 4 m plotą, todėl yra pagrindas nustatyti tokio dydžio atlygintinį servitutą.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareikštų reikalavimų, tinkamai nenustatė iškelto ginčo faktinių aplinkybių, nesurinko įrodymų ir neatskleidė bylos esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nustatyti servitutus per atsakovės sklypą, motyvuodama tuo, jog ji neturi kitos galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausančius sklypus, bei kitu būdu nusitiesti komunikacijas, atsivežti statybines medžiagas.
43. Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023).
44. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).
45. Taigi, šiuo atveju aktualu nustatyti faktą, ar tik nustačius servitutą per atsakovės žemės sklypą, būtų apgintos ieškovės teisės, nepažeidžiant atsakovės teisėtų interesų. Šios aplinkybės yra svarbios ne tik įrodinėjamo ieškovės intereso pažeidimo turiniui nustatyti, siekiant šalinti pažeidimo pasekmes, bet ir užtikrinant teisinio apibrėžtumo bei asmens teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tik formaliai nustatė, kad ieškovė neturi kitos galimybės patekti į savo žemės sklypus, įsivesti komunikacijas, atsivežti statybines medžiagas kitaip, nei per atsakovės žemės sklypą.
46. Dėl šios priežasties pirmiausia turėjo vertinama, kaip istoriškai keitėsi ginčo teritorijos išplanavimas, žemės sklypo, į kurį ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės, naudojimo paskirtis ir ribojimai juo disponuoti iki atskiro sklypų suformavimo, kokią įtaką sklypų suformavimui turėjo žemėtvarkos projektas ir, kodėl UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2014 m. rugsėjo 9 d. parengtame Žemės sklypo plane M 1:1000 privažiavimo kelias į ieškovės žemės sklypus (kelio servitutas – teisė važiuoti transportu priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis)) buvo numatytas per (duomenys neskelbtini) gatvę ir toliau ribojasi su atsakovės žemės sklypo ribomis šiaurės vakarų pusėje, galimai arba su valstybine žeme, ar sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pietrytinėje pusėje. Juolab, kad pažiūrėjus viešai skelbiamus duomenis portale www.geoportal.lt/map matyti, jog šioje vietoje yra duoti sutikimai tiesti susisiekimo tinklus valstybinėje žemėje. Teismas nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, kam yra skirti sutikimai tiesti komunikacijas valstybinėje žemėje, ar nėra galimybės šiuo būdu ieškovei patekti prie jai nuosavybės teise priklausančių sklypų. Sprendime teismas tik deklaratyviai teigė, jog šioje vietoje dauguma sodybų yra aptvertos tvoromis, todėl nustatant servitutą per G. V. ir A. B. priklausančius namų valdos žemės sklypus, o šių sklypų savininkams įsirengus tvoras, ieškovei reikėtų spręsti jos praleidimo pro vartus problemą, važinėjant per namų valdų sklypus būtų aiškiai trikdoma šiuose žemės sklypuose esančių žmonių ramybė, tiesiogiai namų valdose keliamos dulkės, kas aiškiai ženkliai pablogintų šių namų valdų būklę. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovei šiuo keliu (šioje vietoje) važiuojant į savo sklypus, tiesiant komunikacijas (ką nuosekliai bylos metu ir apeliaciniame skunde tvirtino atsakovė) būtų galimai būtų kertami žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o ne su jais ribotųsi. Teismas taip pat nenustatinėjo ir nevertino aplinkybių, ar žemėtvarkos projekte pažymėtas ir atsakovės sklype nustatytas servitutas (jo dalis) buvo skirtas patekimui į ieškovės žemės sklypą, ar atkuriant nuosavybės teises į žemę ieškovei 2016 m., ir priimant administracinius sprendimus dėl sklypų pertvarkymo (NŽT (duomenys neskelbtini) d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), keičiant sklypų paskirtį ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo vertinami teritorijų planavimo dokumentai, sprendžiami privažiavimo, komunikacijų tiesimo ir kt. klausimai.
47. Jei tokių įrodymų neteikė ieškovė su ieškiniu, teismas turėjo pasiūlyti šalims juos pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimu sudarė tokią faktinę situaciją, kai nustatant servitutą per atsakovės sklypą, net ir sumokant vienkartinę 1 000 Eur kompensaciją, kuri teismo vertinta kaip pakankama, atsakovei priklausantis žemės sklypas būtų išskaidomas jau į tris dalis, o nutiestų komunikacijų eksploatavimas galbūt gali turėti įtakos atsakovės sklypo vertei, prieštarautų ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyros, teisinio apibrėžtumo principams. Taigi, teismas ginčą išsprendė neatskleisdamas bylos esmės.
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad servituto nustatymui turi būti nustatytas būtinumas, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nepažeidžiant imperatyvių išsaugoti teisės normų nustatančių teritorijos pobūdžio vertybinių savybių išsaugojimui nustatytų reikalavimų ir trečiųjų asmenų įstatymo saugomų interesų. Be to, nesant byloje duomenų, kokie sprendiniai buvo fiksuoti ginčo teritorijoje komunikacijų tiesimui, negalima įvertinti, ar ieškovė tikrai neturi kitos galimybės patekti į savo žemės sklypus ir nusiteisti į juos komunikacijas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, jog pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, iš esmės nepatikslino šalių įrodinėjimo pareigos, byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus vertino selektyviai, netinkamai, neatsižvelgdamas į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vis dėlto apeliacija nėra ir neturėtų virsti detaliu bylos nagrinėjimu iš naujo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
50. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo / nepagrįstumo yra padarytos tinkamai neištyrus ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikius teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą. Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes buvo neatskleista bylos esmė, o dėl tirtinų bylos aplinkybių masto, pašalinti nurodytų aplinkybių nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
51. Pažymėtina, kad iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).
52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kasacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015). Analogiška praktika taikoma bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, priėmus sprendimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir 2023 m. sausio 12 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.