Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6461-991/2023 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui K. E. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų

6. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir nuspręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

7. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šiuos įrodymus, kuriuos apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui, jis yra pateikęs pirmosios instancijos teismui 2023 m. liepos 3 d. (DOK-28885; DOK-28923; DOK-28924), todėl teisėjų kolegija atsisako juos priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos, kadangi jie jau yra pridėti prie bylos.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

8. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. E., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė E. E., gim. (duomenys neskelbtini), o tėvas – K. E., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-672-869/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-12632-2015-5) pagal ieškovės E. E. patikslintą ieškinį atsakovui K. E. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškinį tenkinto iš dalies; panaikino bažnytinės santuokos, (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo Naujosios Vilnios šv. Kazimiero bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. balandžio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 7 d. 2020 m. gegužės 11 d. išduotas vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo. Ieškovei išduotas 2021 m. liepos 30 d. vykdomasis raštas dėl 200,00 Eur periodinėmis išmokomis išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo.

9. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. paskirta nepilnamečio vaiko išlaikymui teismo nustatyta 200,00 Eur dydžio išmoka per mėnesį, taip pat nutarta mokėti nepilnamečiam vaikui paskirtos išmokos ir atsakovo mokamos išlaikymo lėšų dalies skirtumą, ne didesnį nei 1,80 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį, už kurį mokama išmoka. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės N. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-672-869/2020 dėl 200,00 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo iš skolininko (atsakovo) kas mėnesį nuo 2020 m. balandžio 6 d. nepilnamečiam vaikui.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią į nepilnametę dukrą, kadangi atsakovas vaiko išlaikymui nėra mokėjęs nė vienos periodinės išmokos, taip pat atsakovas nesilaiko nustatyto bendravimo tvarkos, atsakovas trejus praėjusius metus su dukra praktiškai nebendravo, nesirūpino jos auklėjimu, priežiūra, išlaikymu, tarp dukros ir tėvo nėra ne tik artimo emocinio, bet praktiškai jokio ryšio. Atsakovas su šiais ieškovės teiginiais nesutiko, nurodė, kad ieškovė siekia galutinai sužlugdyti bet kokias tėvo ir dukros ateities bendravimo perspektyvas, atsakovas visada jausdavo spaudimą iš ieškovės, kuri, prisidengdama vaiku, iš jo nuolat reikalavo pinigų, jo vertinimu, periodinių įmokų nemokėjimas negali būti pagrindas riboti tėvo valdžią dukrai. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą nurodė, jog atsakovo veiksmai neleidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas norėtų keisti esamą situaciją ir dėtų aktyvias pastangas vienokiu ar kitokiu būdu imtis iniciatyvos atkurti prarastus ryšius su nepilnamečiu vaiku, todėl, nesant jokių objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju tikslinga tenkinti ieškovės prašymą nustatant neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu apeliaciniame skunde iš esmės argumentuoja, kad nėra nė vieno fakto, nurodyto CK 3.180 straipsnyje, dėl kurio būtų galima riboti atsakovo tėvo valdžią dukrai neribotam laikui.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

11. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos nusprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, nuspręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai, bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt., užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas ir taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). CK 3.180 straipsnyje numatytas tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-672-869/2020 iš atsakovo nutraukiant santuoką priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį. Nustatęs, kad atsakovas nevykdo minėto teismo sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. e2-672-869/2020 dėl 200,00 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo iš skolininko (atsakovo) kas mėnesį nuo 2020 m. balandžio 6 d. nepilnamečiam vaikui, todėl tuo pagrindu Antstolės N. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą priėjo prie išvados, kad atsakovas nuo 2020 m. išlaikymo nepilnametei dukrai nemokėjo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Konkrečiu atveju ieškovė 2023 m. rugsėjo 12 d. pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus (DOK-39306) (duomenys neskelbtini) raštišką susitarimą su atsakovu, kad jis nemokės 200,00 Eur vaiko išlaikymo iki 2020 m. gruodžio 10 d., ir tai bus kaip kompensacija už santuokos metu atliktą buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontą už 4 800,00 Eur sumą. Šiame susitarime nurodoma, kad išlaikymas nemokamas tik iki 2020 m. gruodžio 10 d., bet apmokamas darželis ir kitos reikalingos išlaidos (nedetalizuota). Atsakovas 2023 m. liepos 3 d. į bylą yra pateikęs TŪB „Eigesta“ ir buto įrengimo sąmatą (DOK-28924), iš kurios matyti, kad jis remonto darbams išleido 1 800,00 Eur, prekybinės įrangos įsigijimui – 5 500,00 Eur, apyvartinės lėšos prekėms įsigyti – 2 500,00 Eur, dviejų darbuotojų atlyginimai – 6 000,00 Eur (vienas darbuotojas buvo atleistas), buhalterės atlyginimas – 200,00 Eur per mėnesį, parduotuvė buvo apiplėšta – 2 000,00 Eur nuostolis, 2018 m. įrengtas ieškovės tėvų name esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), už 6 000,00 Eur. Taigi šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pažymėti tai, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu atsakovui priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį, t. y. nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau šalys (duomenys neskelbtini) raštišku susitarimu buvo sutarusios, kad atsakovas nemokės 200,00 Eur nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo iki 2020 m. gruodžio 10 d, kadangi jis atliko buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontą iš savo asmeninių lėšų ir jam skyrė 4 800,00 Eur sumą. Byloje dėl to, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontas buvo atliktas atsakovo lėšomis, ginčo nėra, taip pat nėra ginčo dėl šalių susitarimo. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas po 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo dukros išlaikymui būtų kas mėnesį mokėjęs, pervedęs lėšas jos išlaikymui po 200,00 Eur ir atsakovas to neneigė. Tačiau vertindama pateiktus duomenis teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad, esant konkrečiam šalių susitarimui, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. (aštuonis mėnesius) savo nepilnametės dukros išlaikymui neskyrė lėšų, t. y. neteikė išlaikymo. Todėl, atsižvelgus į šalių susitarimą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nuo 2020 m. neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo, vertintina kaip nepagrįsta.

15. Atsakovas įrodinėdamas savo sunkią finansinę padėtį į bylą teikė antstolio D. T. (duomenys neskelbtini) turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį areštuotos atsakovo piniginės lėšos pagal pensijų kaupimo sutartį (skola 50 252,02 Eur, apskaičiuota 3 013,54 Eur vykdymo išlaidų); UAB „Ekametas“ (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė E. J. buvo įdarbinta projektų vadove-apskaitininke; (duomenys neskelbtini) E. E. prašymą dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. priimtą preliminarų sprendimą dėl 16 622,47 Eur skolos priteisimo Š. M.; TŪB „Eigesta“ 2013 m. kovo 6 d. veiklos sutartį (bendrijos tikrieji nariai – K. E. ir E. J.). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-672-869/2020 matyti, kad nutraukiant santuoką pagal konkrečius teismo sprendimus priteistos lėšos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokėtinos valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, skolos, baudos pagal antstolių žinioje esančias konkrečias vykdomąsias bylas išieškomos sumos pripažintos asmenine atsakovo K. E. prievole. Taigi iš minėto teismo sprendimo matyti, kad nutraukus santuoką atsakovas turėjo pakankamai daug finansinių įsipareigojimų.

16. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo finansinę padėtį taip pat nustatė, kad atsakovas nuo 2010 m. spalio 19 d. iki 2022 m. spalio 5 d. vykdė individualią veiklą ne pagal verslo liudijimą. Teismas nurodė, kad duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Remiantis Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis nustatė, kad atsakovui užvestos 42 vykdomosios bylos pagal vykdomuosius dokumentus dėl skolų, administracinių baudų išieškojimo, iš jų 17 vykdomųjų bylų yra užbaigta.

18. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, tai reiškia, kad tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams, gali kisti tik šios prievolės dydis ir forma. Kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi, o tėvai turi pareigą užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi abu vaiko tėvai nepriklausomai nuo to, ar vaikas auga kartu su tėvais, ar tėvai gyvena atskirai. Atskirai gyvenančio tėvo pareigos nesikeičia. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis), reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus suponuoja tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Be to, pažymėtina, kad tais atvejais, kai valstybė teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagal CK 3.204 straipsnį, ji turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš vaiko tėvų ar kitų jo pilnamečių artimųjų giminaičių, jeigu jie neteikė vaikui išlaikymo dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis (3.204 straipsnio 3 dalis). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

20. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis, tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

21. Aptariamos situacijos kontekste, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtą kasacinio teismo praktiką dėl tėvų pareigos auginti ir auklėti, išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės, pažymi, kad pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, turi galimybę dirbti ir gauti pajamas, tokiu būdu gali iš esmės prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo. Minėti apelianto teiginiai dėl ieškovės naudojamo psichologinio smurto prieš atsakovą, dėl jo sunkios psichologinės būklės nepateisina jo elgesio dėl neteikiamo išlaikymo ir pasyvaus bendravimo su nepilnamete dukra. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo psichologinė sveikata ar būsena bylos nagrinėjimo metu būtų buvusi prasta. Taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė psichologiškai smurtauja ar smurtavo prieš atsakovą. Atsakovo teikti duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apelianto teiginius dėl patiriamo psichologinio smurto, dėl prastos atsakovo psichologinės sveikatos atmeta kaip nepagrįstus. Iš byloje pateiktos šalių susirašinėjimo telefono žinutėmis medžiagos matyti, kad šalių santykiai yra įtempti, kad šalys nesutaria, tačiau ši konfliktinė situacija, kuri yra susiklosčiusi tarp šalių, negali paneigti nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą. Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

23. Apeliacinės instancijos teismui išklausius atsakovo argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismo posėdyje (šios nutarties 25 punktas), byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo argumentus, nėra pakankamo pagrindo daryti išvados, kad atsakovo pozicija yra nemokėti vaikui išlaikymą mažiausiai 10 m. Tikėtina, toks argumentas buvo labiau pasakytas bendrame kontekste, turint omenyje jo materialinį indėlį užtikrinant šeimos poreikius šalims gyvenant santuokoje. Tačiau pažymėtina, kad esant jo pareigai teikti išlaikymą ir esant priimtam teismo sprendimui, įvertinus šalių susitarimą, kad jo skirtos lėšos vaikui išlaikyti įskaitomos iki 2020 m. gruodžio 10 d., jo pareiga po šios datos teikti išlaikymą negali būti paneigta jokiomis aplinkybėmis, t. y. nei dėl anksčiau skirtų lėšų šeimai, nei sunkia finansine padėtimi, nei kitais atsakovo nurodytais argumentais, kadangi vaikui reikalinga užtikrinti kasdieninius jo poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentus dėl jo neteikto išlaikymo, tikėtina, yra pagrindo labiau vertinti kaip klaidingą poziciją, kuri pažeidžia nepilnametės dukros interesus, nepakankamą pareigų supratimą, o ne sąmoningą atsisakymą, vengimą teikti išlaikymą. Pažymėtina, kad dukrai teikiamas išlaikymas yra skiriamas ne ieškovei, o išimtinai nepilnametės dukros interesų tenkinimui. Taip pat pažymėtina, kad nors apeliantas ir nurodė, kad bendrauja su dukra, padengs išlaikymo įsiskolinimą, tačiau nuolat akcentuoja savo finansinę padėtį santuokos ir jos nutraukimo metu, taip pat po santuokos nutraukimo, ieškovės interesą į jo finansus, nuoskaudas dėl tarpusavio santykių, ieškovės elgesio, jam ieškovės darytą ir daromą psichologinį spaudimą, t. y. labiau savo poreikius, nors turėtų pareigą atsižvelgti išimtinai į nepilnametės dukros interesus, dukros poreikių tenkinimą, jo indėlį į dukros ugdymą ir kt.

24. Minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-672-869/2020 nustatyta atsakovo K. E. bendravimo su nepilnamete dukra E. E. tvarka: tėvas K. E. bendrauja su dukra E. E. mažiausiai vieną savaitgalį per mėnesį (ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatomo bendravimo suderinęs su vaiko motina bendravimo laiką) nuo penktadienio 18.00 val., paimdamas ją iš dukters gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją sekmadienį iki 18.00 val. į dukters gyvenamąją vietą; eilinėmis darbo dienomis tėvas K. E. gali bendrauti su dukra jam patogiu laiku apie bendravimo laiką informuodamas dukters motiną SMS žinute ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki numatomo bendravimo, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą arba į ugdymo įstaigą kitą dieną iki 8 val.; antrą šv. Kalėdų ir šv. Velykų dieną tėvas pasiima dukrą iš dukters gyvenamosios vietos nuo 12.00 val. ir grąžina dukrą tą pačią dieną iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą arba į ugdymo įstaigą kitą dieną iki 8 val.; Tėvo dieną dukrą tėvas pasiima iš jos gyvenamosios vietos šventės išvakarėse 18 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą šventės dieną iki 18 val.; Motinos dieną dukra būna su motina; tėvas K. E. gali bendrauti su dukra kitu, tvarkoje nenumatytu, bet su dukros motina suderintu laiku suderintoje vietoje.

25. Nepilnametės dukros interesais atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su dukra. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikė. Nėra duomenų, kad atsakovas, ar ieškovė būtų inicijavę nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimą, pasikeitus aplinkybėms dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, ar kitų aplinkybių, nėra duomenų, kad bendravimo tvarka būtų pakeista.

26. Tarp šalių nekilo ginčo, kad gyvendamas santuokoje atsakovas dukra rūpinosi. Pirmosios instancijos teismas papildomai įpareigojo šalis pateikti rašytinius įrodymus dėl atsakovo bendravimo su dukra. Remiantis byloje esančiais duomenimis atsakovas grįžęs iš Norvegijos su nepilnamete dukra bendravo 2018 m. lapkričio 17 d. Vėliau susitikimai po grįžimo iš Norvegijos vyko kas dvi savaites, lapkričio gale, taip pat gruodžio mėnesį, šv. Kalėdų dienomis, ieškovė kartu su dukra atvažiuodavo į Kauną. 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesį buvo kartu su dukra ir jos pussesere keletą kartų Kaune. Toliau susitikimai vyko apie du kartus per mėnesį. 2019 m. rugpjūčio 31 d. susitikimas su dukra įvyko PC „Mega“ patalpose, tuo metu jis nupirko dukrai drabužių. Susitikimo 2019 m. spalio 18 d. metu buvo išvykę į Birštoną. 2019 m. pabaigoje keletą kartų atsakovas su dukra susitiko Vilniuje, kai atsakovas vykdavo darbo reikalais. 2020 m. vasario 3 d. susitikimas su vaiku įvyko PC „Ozas“ Vilniuje, 2020 m. liepos 18 d. – Kaune, su dukra atsakovas laiką leisdavo Kaune, savaitgaliais, 2–3 dienas. 2020 m. balandžio 6 d. nutraukus santuoką, atsakovas nurodė, kad paniro į depresiją, todėl po truputį atsiribojo nuo dukters. Tačiau 2020 m. rugsėjo 12 dieną šventė kartu su dukra jos 5-ąjį gimtadienį, prasidėjus karantinui susitikimai su dukra tapo retesni. 2022 m. rugpjūčio mėnesį išvyko dirbti į Norvegiją, grįžęs tų pačių metų spalio mėnesį aplankė dukrą Klaipėdoje, ten kartu praleido visą dieną, taip pat nupirko papuošalų ir kitų daiktų. Atsakovas papildomai su dukra susitikdavo Kaune, kai ieškovė ją atveždavo pas jo mamą (vaiko močiutę) (teismo posėdžio vykusio 2023 m. lapkričio 7 d. garso įrašas nuo 52.45 iki 2.12.12, 2023-11-20 rašytiniai paaiškinimai).

29. Minėta, kad apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kurioje nustatyta, kad, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

30. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, nuspręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių.

31. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

32. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia teismo taikoma sankcija tėvams. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

33. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja epizodiškai, nuo 2020 m. per trejus metus tik keletą kartų buvo susitikęs, atsakovas vaiko auklėjime nedalyvauja, pripažįsta, jog elgėsi pasyviai, kurį laiką buvo atsiribojęs nuo bendravimo, nesidomi vaiko interesais, atsakovo interesai jam yra svarbesni nei vaiko, atsakovas nesirūpina jo ugdymu ir sveikata, nesugeba prisiimti atsakomybę už vaiką, be to, išklausyta vaiko nuomonė, jog nors tėvą mergaitė pažįsta, tačiau jai nėra svarbu dažniau su tėvu bendrauti, todėl padarė išvadą, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių bei pareigų. Teismo vertinimu, nuo 2020 m. balandžio 6 d. teismo sprendimo priėmimo atsakovas nesirūpina vaiku, reguliariai neteikia jam nuolatinio išlaikymo, bendrauja epizodiškai, nedalyvauja vaiko auginimo, priežiūros, ugdymo procesuose, nededa pastangų atkurti ryšį su vaiku, atsakovas yra abejingas savo vaikui, savo elgesio nekeičia, t. y. net ir prasidėjus nagrinėjamai bylai, kurioje sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios ribojimo, atsakovas nepradėjo daugiau matytis ar rūpintis savo dukra. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas neatlieka savo, kaip tėvo, pareigų ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėjo, kad atsakovas, nors ir domėjosi byla, buvo pakankamai aktyvus viso teisminio proceso metu, tačiau atsakovo veiksmai neleidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas norėtų keisti esamą situaciją ir dėtų aktyvias pastangas vienokiu ar kitokiu būdu imtis iniciatyvos atkurti prarastus ryšius su nepilnamečiu vaiku, todėl, teismo vertinimu, nesant jokių objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tikslinga nustatyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.

34. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad jam bendravimas su dukra nėra svarbus, taip pat bendravimas su tėvu dukrai nėra svarbus. Jo vertinimu, dukra, jo atžvilgiu, nėra nieko neigiamo ar nepalankaus pasakiusi, ji tik pasakė, kad anksčiau bendravo dažniau, o dabar rečiau. Mano, kad dukra jo nevadina tėvu, nebenori susitikti tik dėl to, kad taip moko mama ir to nori, ji nori atskirti dukrą nuo tėvo. Nurodė, kad jis visada bus dukrai tėvas, to neįmanoma pakeisti ar panaikinti. Nurodė, kad atsakovui yra susikaupusi skola ieškovei dėl vaikui teismo priteistos periodinės išmokos, kurią reikės padengti, ir tą atsakovas artimiausiu metu ir padarys. Apelianto vertinimu, tai nesudaro pagrindo dėl šios priežasties atsakovui neterminuotai riboti tėvo valdžią. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

35. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į šalių paaiškinimus, šalių konfliktinius santykius, byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo taikyta sankcija – atsakovo (tėvo) valdžios apribojimas neterminuotam laikui nepilnametės dukters atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) – yra per griežta. Nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. (aštuonis mėnesius) teikė nepilnametei savo dukrai išlaikymą pagal (duomenys neskelbtini) raštišką šalių susitarimą. Vėliau, motyvuodamas susiklosčiusiomis aplinkybėmis, savo pareigos nevykdė, priteisto išlaikymo kas mėnesį po 200,00 Eur dukrai neteikė. Neabejotina, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą teikti išlaikymą ir, kaip minėta, jokie jo nurodyti argumentai tokio jo elgesio pateisinti negali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo pateisinti atsakovo pasyvaus elgesio dėl bendravimo su dukra. Jo nurodytos aplinkybės, kad jis su dukra mažiau bendravo dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, išvykimo į užsienį, konfliktinių santykių su ieškove, depresijos, noro atsiriboti nuo ieškovės, pačios ieškovės siekio atriboti atsakovą nuo bendravimo su dukra, vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo ir kitų argumentų, nepateisina jo pareigų nevykdymo. Tačiau vienareikšmiškai teigti, kad atsakovas po santuokos iširimo absoliučiai nebendravo su dukra, ja nesidomėjo, nėra pakankamo pagrindo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 7 d., metu atsakovas teigė, kad ketina sumokėti susidariusį nepilnametės dukters išlaikymui skirtą įsiskolinimą, tą patį nurodė ir apeliaciniame skunde, kad artimiausiu metu įsiskolinimą dengs. Taigi šios savo pareigos iš esmės atsakovas neneigia, ketina ją vykdyti. Be to, atsakovas tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nuosekliai teigė, jog nenori nutraukti ryšių su nepilnamete savo dukra, jog dės pastangas ryšius su vaiku stiprinti, bendraus su dukra.

36. Nors kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vaiko pavardės pakeitimą, nesant bendro tėvų sutarimo, aiškinimo ir taikymo, tačiau iš esmės tai, kas pažymėta, aktualu ir šioje byloje, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

37. Teismas, taikydamas įstatymus ginčo santykiams, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Iš byloje esančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje 2023 m. liepos 5 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad, socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, nėra buvę gauta pranešimų apie galimus vaiko E. E. teisių pažeidimus, šeimai atvejo vadybos procesas nėra buvęs inicijuotas. Byloje nenustatyta, kad atsakovas darytų neigiamą įtaką dukrai, kad bendravimas su dukra galėtų pakenkti vaiko interesams. Atsižvelgus į šalių nurodytas aplinkybes, kad gyvenant santuokoje tėvas dukra rūpinosi, jo santykiai su dukra buvo geri, po santuokos nutraukimo praėjo neilgas laiko tarpas, įvertinus vaiko amžių, E. E. gimusi (duomenys neskelbtini), pateiktus duomenis dėl tėvo bendravimo su dukra, taip pat kitais artimais giminaičiais iš tėvo pusės, visumą aplinkybių, nėra pakankamo pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovas nebendravo su dukra, nesirūpino jos auklėjimu, priežiūra, kad tarp dukros ir tėvo nėra ne tik artimo emocinio, bet praktiškai jokio ryšio, iš esmės išvadai, kad tėvo ryšys su dukra yra nutrūkęs, kad dažniau bendraujant emocinio ryšio atkurti nėra galimybės ir kad situacija negali iš esmės pasikeisti.

38. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Pažymėtina, kad nustačius, jog situacija nesikeičia, atsakovas iš esmės savo elgesio nekeičia, neteikia išlaikymo nepilnamečiam vaikui, juo nesidomi, nesirūpina, nebendrauja ir panašiai, ieškovei tokiu atveju neužkertamas kelias kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvo neterminuotos valdžios apribojimo nepilnametės dukters atžvilgiu.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimas, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys, panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinys atsakovui K. E. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1dalis). Nesant byloje duomenų apie tai, kokias bylinėjimosi išlaidas apeliantas patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šis klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės E. J. ieškinį atsakovui K. E. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atmesti.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.