Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo M. R. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis Tomas Ubartas, (išieškotojas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, E. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis T. Ubartas 2016-08-08 patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo Nr. S018795 pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies ir sustabdė pagal 2016-05-31 patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš E. R. išieškotų lėšų skirstymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė ir kartu su vykdomosiomis bylos perdavė Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolis T. Ubartas skolininko M. R. atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. 0136/12/01393 dėl 6595,80 Eur skolos išieškojimo pagal 2012-05-15 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR Finansų ministerijos) viršininko sprendimą Nr. (23.17-08)-320-25107, vykdomąją byla Nr. 0136/13/01355 dėl 6897,65 Eur pagal 2013-05-29 VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko sprendimą Nr. (23.17-08)-320-39458 ir vykdomąją bylą Nr. 0136/14/01176 dėl 3748,87 Eur skolos išieškojimo pagal 2014-05-29 VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-58166. Šiaulių apylinkės teismas 2015-11-23 nutartimi nustatė pareiškėjo ½ turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y., jog laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-10-21 gauta E. R. darbo užmokesčio ar kitų pajamų ½ dalis priklauso M. R.. Šią nutartį teismas priėmė jau po povedybinės sutarties įregistravimo ir nutartimi įvertinęs šios sutarties sąlygotą sutuoktinių turto teisinio režimo pasikeitimą, todėl ši nutartis nepraranda savo teisinės galios, o pareiškėjas netinkamai ir neteisėtai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, formuojama civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/415/2016, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Pažymėjo, jog išieškojimas į pareiškėjo sutuoktinės darbines pajamas yra nukreiptas griežtai laikantis teismo nutartyje nustatytu laikotarpiu 2010-01-01 – 2015-10-21 gautų pajamų atskaičius mokesčius sumos bei remiantis antstolio turimais duomenimis apie pareiškėjo skolų likučius vykdomosiose bylose. Nurodo, jog šiose vykdomosiose bylose išieškojimas yra nukreiptas į sutuoktinės darbines pajamas, gautas iki povedybinės sutarties sudarymo, būtent laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki povedybinės sutarties įregistravimo vedybų registre momento – 2015-10-21, todėl mano, jog pareiškėjo skundas turėtų būti atmesdamas, kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Kadangi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, dalyje dėl išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo, jau buvo išspręstas ir patenkintas antstolio T. Ubarto 2016-08-08 patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo Nr. S018795, todėl neesant ginčo dalyko, jis teismo nespręstinas.

Byloje kilo ginčas dėl antstolio T. Ubarto vykdymo veiksmų - išieškojimą nukreipiant į skolininko sutuoktinės pajamų dalį po povedybinės sutarties pasirašymo ir įregistravimo vedybinių sutarčių registre – teisėtumo, o būtent, dėl sutuoktinių teisių vedybų (povedybine) sutartimi nustatyti sutuoktinių turto režimą (sutarčių laisvės) ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), priimtu po sutuoktinių povedybinės sutarties sudarymo, nustatytos skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje santykio.

Pareiškėjas tvirtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualią teismų praktiką, suformuotą civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, antstolis, po povedybinės sutarties įregistravimo registre, neturėto teisės nukreipti išieškojimą į laiko atžvilgiu vėliau gautas ar dar gausimas jo sutuoktinės pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir reikalauja nutraukti šiuos antstolio neteisėtus veiksmus, panaikinti 2016-05-06 patvarkymą Nr. S010827 dėl skolos išieškojimo ir 2016-05-06 patvarkymą Nr. S010826 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.

Išieškojimą vykdomosiose byloje Nr. 0136/12/01393, Nr. 0136/13/01355, Nr. 0136/14/01176 vykdantis antstolis T. Ubartas su minėtais pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka, teigdamas, jog pareiškėjas netinkamai ir neteisėtai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, formuojama civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/415/2016, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl nėra ratio decidendi nagrinėjamoje byloje. Taip pat nurodo, jog Šiaulių apylinkės teismas 2015-11-23 nutartimi nustatė pareiškėjo ½ turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir nustatydamas, jog laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-10-21 gauta E. R. darbo užmokesčio ar kitų pajamų ½ dalis priklauso M. R., jau po povedybinės sutarties įregistravimo ir įvertinęs šios sutarties sąlygotą sutuoktinių turto teisinio režimo pasikeitimą, todėl ši nutartis nepraranda savo teisinės galios.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti - ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir numatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-2008). Atsižvelgiant į tai, antstolis negali teikti pirmenybės kuriai nors vykdymo proceso šaliai, jis privalo vadovautis jų interesų derinimo principu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio T. Ubarto kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0136/12/01393 dėl 7551,54 Eur skolos išieškojimo iš M. R. pagal 2012-05-15 VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko sprendimą Nr. (23.17-08)-320-25107, vykdomoji byla Nr. 0136/13/01355 dėl 6897,65 Eur skolos išieškojimo iš M. R. pagal 2013-05-29 VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko sprendimą Nr. (23.17-08)-320-39458 ir vykdomoji byla Nr. 0136/14/01176 dėl 3748,87 Eur skolos išieškojimo iš M. R. pagal 2014-05-29 VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-58166.

2015-10-21 Vedybų sutarčių registre įregistruota E. R. ir M. R. 2015-10-19 vedybų sutartis, notarinio registro Nr. 1-10947, kuria, be kitų sutarties sąlygų, sutuoktiniai M. R. ir E. R. susitarė, jog nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir šia sutartimi nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas bus taikomas visam ateityje įgytam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos pajamos iš darbinės ir asmeninės veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos, pajamos gautos iš intelektualinės veiklos ir bet kokios kitos pajamos yra kiekvieno sutuoktinio gavusiojo jas asmeninė nuosavybė (vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 51, 52-57 b. l.).

Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-23 nutartimi, įsiteisėjusia 2016-01-26, nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nustatyta, kad skolininko M. R. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-10-21 yra ½ dalis sutuoktinės E. R. gauto darbo užmokesčio ir kitų pajamų (vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 62-63, 65-67 b. l.).

2016-04-25 išieškojimą vykdantis antstolis patikrino pareiškėjo ir jo sutuoktinės E. R. apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenis, bei informaciją apie jų vardu atidarytas banko sąskaitas (vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 75, 76, 77 b. l.) ir paaiškėjus faktinei aplinkybei, jog pareiškėjo sutuoktinė E. R. dirba Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje, 2016-04-26 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S009788 kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos apie E. R. su darbo santykiais susijusias išmokėtas pinigines lėšas „į rankas“ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-10-21 pateikimo (vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 83 b. l.). 2016-05-03 antstolio T. Ubarto kontoroje buvo gautas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2016-04-29 raštas Nr. 19-376 (6.30) su trimis pažymomis Nr. B-48, Nr. B-49, Nr. B-50 apie E. R. gautą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-10-21 (vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 85-88 b. l.).

2016-05-06 antstolis T. Ubartas priėmė, pareiškėjo skundžiamus, patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S010827, kuriuo pareikalavo iš pareiškėjo sutuoktinės E. R. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti 70 proc. nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, M. R. įsiskolinimo VMI prie LR Finansų ministerijos dengimui iki bendra išskaitytų lėšų suma sudarys 16368,34 Eur, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S010826, o taip pat ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S010825 (vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 89, 90, 91-92 b. l.). 2016-05-30 patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo Nr. S012926 antstolis T. Ubartas patenkindamas pareiškėjo 2016-05-25 skundą antstolio veiksmų panaikino 2016-05-06 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S010827 ir 2016-05-06 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S010825 ir priėmė 2016-05-31 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S012935, kuriuo pareikalavo iš pareiškėjo sutuoktinės E. R. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti 70 proc. nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, M. R. įsiskolinimo VMI prie LR Finansų ministerijos dengimui (skolos suma – 14442,15 Eur, vykdymo išlaidų suma – 814,26 Eur), patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S012932, o taip pat ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S012934 (vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 96-97, 98, 99, 100 b. l.). 2016-05-31 patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S012935, jo priėmimo dieną, buvo išsiųstas vykdyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 101 b. l.).

Kadangi iš anksčiau aptarto matyti, jog pareiškėjo skundžiamas ir prašomas panaikinti antstolio T. Ubarto 2016-05-06 patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S010827 jau yra panaikintas 2016-05-30 (vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 101 b. l.), todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl šio patvarkymo panaikinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 duomenų matyti, jog antstolis T. Ubartas 2016-05-30 patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo Nr. S012926 patenkindamas pareiškėjo 2016-05-25 skundą dėl antstolio veiksmų panaikino ne tik 2016-05-06 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S010827, tačiau ir 2016-05-06 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S010825 bei sumažino iš pareiškėjo išieškotiną antstolio atlyginimo dydį iki 755,44 Eur, tačiau neišsprendė 2016-05-06 patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S010826 panaikinimo klausimo. Tiek CPK 611 straipsnio 2 dalis, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas numato antstolio pareigą išsiųsti skolininkui CPK 605 straipsnio nustatyta tvarka patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimu kartu su detaliais vykdymo išlaidų apskaičiavimais. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra antstolio procesinis dokumentas, kuriuo jis motyvuotai išsprendžia vykdymo proceso metu iškilusį klausimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pagal prieš tai atliktą vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Iš aptarto matyti, jog šie antstolio priimami procesiniai dokumentai – Vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo - yra neatsiejamai tarpusavyje susiję, todėl naikinant vieną jų, turi būti naikinamas ir kitas procesinis dokumentas, nes panaikinus Vykdymo išlaidų apskaičiavimą nebelieka patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo sprendžiamo klausimo esmės. Aptarto pasekoje, kadangi antstolis T. Ubartas 2016-05-30 patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo Nr. S012926, patenkindamas pareiškėjo 2016-05-25 skundą antstolio veiksmų, panaikino 2016-05-06 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S010825, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų dalyje dėl 2016-05-06 patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S010826 panaikinimo, tenkinamas ir antstolio T. Ubarto 2016-05-06 patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S010826 panaikinamas.

Kitoje skundo dėl antstolio veiksmų dalyje – nutraukti antstolio neteisėtus veiksmus dėl išieškojimo iš E. R. darbo užmokesčio – teismas sutinka su antstolio T. Ubarto 2016-08-08 patvarkyme dėl skundo išnagrinėjimo Nr. S018795 išdėstyta nuomone, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, formuojama civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/415/2016, nėra ratio decidendi šioje byloje, kadangi minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje teisinės išvados padarytos visiškai skirtingų faktinių bylos aplinkybių išdavoje, t. y. dėl sutuoktinių teisių vedybų (povedybine) sutartimi nustatyti sutuoktinių turto režimą (sutarčių laisvės) ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), priimtu iki sutuoktinių povedybinės sutarties sudarymo, nustatytos skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje santykio, o šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl sutuoktinių teisių vedybų (povedybine) sutartimi nustatyti sutuoktinių turto režimą (sutarčių laisvės) ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), priimtu po sutuoktinių povedybinės sutarties sudarymo, nustatytos skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje santykio, todėl pareiškėjo skunde dėl antstolių veiksmų nurodyti argumentai dėl antstolio T. Ubarto veiksmų areštuojant pareiškėjo sutuoktinės lėšas, gaunamas kaip darbo užmokestis ir kiekvieną kalendorinį mėnesį nusirašant jas kaip išieškojimą, nesuderinamumo su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/415/2016 atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-23 nutartimi, įsiteisėjusia 2016-01-26, teismas nustatė skolininko M. R. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-10-21 - ½ dalis sutuoktinės E. R. gauto darbo užmokesčio ir kitų pajamų (vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 62-63, 65-67 b. l.). Kaip matyti iš šios nutarties motyvuojamosios dalies, teismas, sprendė skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo klausimą jau po povedybinės sutarties dėl skolininko ir jo sutuoktinės pasirašymo ir jos išviešinimo 2015-10-21 fakto bei sprendimą priėmė įvertinęs sutuoktinių povedybinės sutarties sąlygotus sutuoktinių turto režimo pasikeitimus, konstatuodamas, jog skolininko M. R. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra būtent laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-10-21, t. y. iki povedybinės sutarties įregistravimo vedybų registre, sutuoktinės E. R. gauto darbo užmokesčio ir kitų pajamų ½ dalis. Šio teismo sprendimo (nutarties) teisingumą patvirtino ir Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-169-883/2016 ir turinčia prejudicinę reikšmę šioje byloje, konstatavęs, jog pareiškėjo M. R. ir jo sutuoktinės E. R. susitarimas dėl pajamų teisinio režimo sudarytas ir notarine tvarka patvirtintas 2015-10-19. Šiame susitarime numatyta, kad jis įsigalioja nuo pasirašymo momento, juo nekeičiamas turto, įgyto iki sutarties sudarymo, teisinis režimas, šis susitarimas taikytinas tik po jo sudarymo, t. y. po 2015-10-19 gautinoms sutuoktinių lėšoms. Nustačius šią aplinkybę, teismas konstatuoja, kad skolininko ir jo sutuoktinės povedybinė sutartis yra sudaryta po skolininko prievolių atsiradimo, todėl turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kreditoriaus išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo iš turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo. Visas vedybinėje sutartyje numatytas teisinis režimas yra taikytinas tik po jos įregistravimo Vedybų sutarčių registre, t. y. po 2015-10-21 gautoms sutuoktinių lėšoms ar įsigytam turtui (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas pažymėjo, kad tik lėšos, įgytos po povedybinės sutarties sudarymo ir jos išviešinimo, laikytinos asmenine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taigi išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į skolininko asmenines lėšas ir į jam priklausančią turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2015-10-21, dalį.

Iš vykdomųjų bylų Nr. Nr. 0136/12/01393, Nr. 0136/13/01355, Nr. 0136/14/01176 duomenų -antstolio T. Ubarto 2016-04-26 patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. S009788, kuriuo jis kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos apie E. R. su darbo santykiais susijusias išmokėtas pinigines lėšas „į rankas“ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-10-21 pateikimo (vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 83 b. l.), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2016-04-29 rašto Nr. 19-376 (6.30) su trimis pažymomis Nr. B-48, Nr. B-49, Nr. B-50 apie E. R. gautą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-10-21 (vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 85-88 b. l.), 2016-05-31 patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S012935, kuriuo antstolis pareikalavo iš pareiškėjo sutuoktinės E. R. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti 70 proc. nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, M. R. įsiskolinimo VMI prie LR Finansų ministerijos dengimui (skolos suma – 14442,15 Eur, vykdymo išlaidų suma – 814,26 Eur) (vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 100 b. l.) - matyti, jog išieškojimo veiksmus antstolis T. Ubartas vykdė nenukrypdamas nuo Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-23 nutarties, įsiteisėjusios 2016-01-26, sąlygų, t. y. ėmėsi aktyvių veiksmų išieškoti skolininkui priklausančią ½ dalį sutuoktinės E. R. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-10-21 gauto darbo užmokesčio ir kitų pajamų, įvertindamas tai, kokias pajamas ir darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-10-21 pareiškėjo sutuoktinė E. R. buvo gavusi ir kokią šių pajamų dalis priklauso pareiškėjui bei tai, kokie yra iš pareiškėjo išieškomų skolų likučiai vykdomosiose bylose Nr. 0136/12/01393, Nr. 0136/13/01355, Nr. 0136/14/01176. Vykdymo procese išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą. Tačiau tai nereiškia, kad negali būti nukreiptas išieškojimas į turtą, kuris priklauso skolininkui ne asmeninės nuosavybės teise. Procesinė teisės norma, leidžianti nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, yra CPK 666 straipsnis. Pagal šį straipsnį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Procedūra, kurios laikantis nustatoma skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje, nurodyta CPK 667 straipsnyje. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, teismui vieną kartą nustačius skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje, ši dalis laikoma asmeniniu skolininko turtu. Išieškojimas iš tokio turto vykdomas bendra tvarka. Todėl atsižvelgiant į tai, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo nustatyta skolininko turto dalis ir antstolis pradėjo išieškojimą iš pareiškėjo sutuoktinės pajamų, nereiškia, jog išieškojimas nukreiptas į sutuoktinės asmeninį turtą, o į pareiškėjo turto dalį, kuri nustatyta teismo nutartimi. Pažymėtina, jog prejudicinę galią šioje byloje turinčiomis Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-23 ir Šiaulių apygardos teismo 2016-01-26 nutartimis buvo nustatyta, jog pareiškėjo sutuoktinės E. R. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-10-21 gautas darbo užmokestis ir kitos pajamos yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios ½ dalis priklauso pareiškėjui ir į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas. Teismo nutartis, kuria nustatyta skolininko turto dalis yra įsiteisėjusi ir privalo būti vykdoma. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Teismas mano, jog antstolio T. Ubarto procesiniuose veiksmuose - priimant 2016-05-31 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S012935, 2016-05-31 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S012932, 2016-05-31 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S012934 (vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 98, 99, 100 b. l.) ir 2016-05-31 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S012935 išsiunčiant vykdyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01176 101 b. l.) – procesinių pažeidimų padaryta nebuvo, nes vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinio prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Pagal formuojamą praktiką povedybinė sutartis neturi reikšmės vykdant išieškojimą iš vieno iš sutuoktinių turto dėl prievolių, atsiradusių iki tokios povedybinės sutarties sudarymo. Be to, šiuo atveju ieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0136/12/01393, Nr. 0136/13/01355, Nr. 0136/14/01176 buvo nukreiptas ne į pareiškėjo sutuoktinės E. R. po povedybinės sutarties sudarymo gaunamas ir ateityje gausimas pajamas iš darbo santykių, tačiau į pareiškėjo sutuoktinės E. R. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-10-21 gautų pajamų iš darbo santykių ½ dalį, kuri įsiteisėjusia teismo nutartimi priklauso pareiškėjui ir į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti argumentai, jog antstolis neteisėtai atlieka išieškojimo veiksmus iš E. R. darbo užmokesčio, nepasitvirtino, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 443 straipsnio 1 dalimi, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo M. R. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų tenkinti iš dalies ir panaikinti antstolio Tomo Ubarto 2016-05-06 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S010826.

Likusioje dalyje pareiškėjo M. R. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąsias bylas Nr. 0136/12/01393, Nr. 0136/13/01355, Nr. 0136/14/01176 grąžinti antstoliui Tomui Ubartui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.