Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8447-641/2016 pagal pareiškėjo M. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis T. U., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio T. U. veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, nukreipiant išieškojimą į skolininko sutuoktinės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.Pareiškėjas M. R. nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 antstolio T. U. 2016 m. gegužės 6 d. patvarkymas Nr. S010827 dėl skolos išieškojimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes po povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas gautas ir (ar) patenkančias į skolininko sutuoktinės E. R. vardu atidarytas sąskaitas bankuose. Prašo nutraukti neteisėtus veiksmus dėl piniginių lėšų išieškojimo iš jo sutuoktinės E. R. darbo užmokesčio, panaikinti patvarkymą Nr. S010827 dėl skolos išieškojimo ir patvarkymą Nr. S010826 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, sustabdyti visus išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje (b. l. 1–2). Antstolis T. U. 2016 m. rugpjūčio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S018795, kuriuo pareiškėjo M. R. skundą tenkino iš dalies, sustabdė pagal 2016 m. gegužės 31 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš E. R. išieškotų lėšų skirstymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė ir kartu su vykdomosiomis bylos perdavė Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolis skolininko M. R. atžvilgiu vykdo tris vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. jog laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 21 d. (iki povedybinės sutarties įregistravimo) E. R. gauto darbo užmokesčio ar kitų pajamų ½ dalis priklauso M. R.. Šią nutartį teismas priėmė jau po vedybų sutarties įregistravimo, įvertinęs sutuoktinių turto teisinio režimo pasikeitimą, todėl ši nutartis galiojanti. Pareiškėjas netinkamai ir neteisėtai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, formuojama civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Pažymėjo, jog išieškojimas į pareiškėjo sutuoktinės darbines pajamas yra nukreiptas griežtai laikantis Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutarties bei remiantis antstolio turimais duomenimis apie pareiškėjo skolų likučius vykdomosiose bylose (b. l. 3–5).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies ir panaikino antstolio T. U. 2016 m. gegužės 6 d. patvarkymą Nr. S010826 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, likusioje dalyje skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (b. l. 15–20) .Teismas nurodė, kad prašymas dėl išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo išspręstas antstolio 2016 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. S018795, todėl šie skundo argumentai nenagrinėjami, nes dėl jų nėra ginčo. Teismas nustatė, kad antstolio T. U. kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko M. R. trijose vykdomosiose bylose. Vedybų sutarčių registre 2015 m. spalio 21 d. įregistruota E. R. ir M. R. vedybų sutartis, kuria sutuoktiniai susitarė, jog nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas turtas, gaunamos pajamos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pažymėjo, kad santuokoje įgyto turto teisinio režimo pasikeitimas orientuotas į ateitį, t. y. nuo vedybų sutarties sudarymo, sutartimi nėra keičiamas iki jos sudarymo galiojęs turto teisinis režimas. Tuo tarpu skolininko prievolės kreditorei atsirado iki povedybinės sutarties įregistravimo, todėl įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatyta skolininko M. R. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (sutuoktinės darbo užmokestyje) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 21 d., t. y. iki vedybų sutarties įregistravimo registre. Antstolis, gavęs duomenis apie nurodytu laikotarpiu E. R. gautą darbo užmokestį, 2016 m. gegužės 6 d. priėmė patvarkymus Nr. S010827 ir Nr. S010826, kuriais skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą nukreipė į pareiškėjo sutuoktinės darbo užmokestį. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamas patvarkymas Nr. S010827 yra panaikintas antstolio 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. S012926, todėl skundas dalyje dėl šio patvarkymo panaikinimo atmestinas, kaip nepagrįstas. Nurodė, kad antstolis 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. S012926 panaikino 2016 m. gegužės 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S010825, tačiau neišsprendė 2016 m. gegužės 6 d. patvarkymo Nr. S010826 panaikinimo klausimo, kurio išspręstas apskaičiuotų vykdymo išlaidų išieškojimo klausimas. Kadangi vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra neatsiejamai tarpusavyje susiję, todėl antstolio 2016 m. gegužės 6 d. patvarkymas Nr. S010826 naikintinas. Teismas sutiko su antstolio 2016 m. rugpjūčio 8 d. patvarkyme Nr. S018795 išdėstyta nuomone, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, formuojama civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, negalima remtis nagrinėjamoje byloje, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Teismas nurodė, kad antstolio veiksmai, kuriais skolos bei vykdymo išlaidų išieškojimą nukreipdamas į pareiškėjo sutuoktinės darbo užmokestį, yra teisėti, nes atliekami laikantis Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties sąlygų bei vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais.

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad M. R. ir E. R. susituokė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) sudarė Vedybų sutartį, kurią 2015 m. spalio 21 d. įregistravo Vedybų sutarčių registre. Vedybų sutarties 5.1. ir 5.4. punktuose numatyta, jog nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas būsimas turtas, įskaitant darbo užmokestį, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 51, 52–57). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalį laikoma, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau sudarius vedybų sutartimi pakeistas santuokoje įgyto turto teisinis režimas iš įstatyminio, kuriuo įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, į sutartinį, numatant, kad nuo vedybų sutarties sudarymo būsimas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Antstolio T. U. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 551,54 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. R. pagal VMI viršininko 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-25107, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6 897,65 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. R. pagal VMI viršininko 2013 m, gegužės 29 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-39458 ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 748,87 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. R. pagal VMI viršininko 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-58166, t. y. trys vykdomosios bylos iš skolininko M. R. išieškotojui VMI. Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė E. R. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 21 d. dirbo Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje ir gavo darbo užmokestį (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 83, 85–88). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad antstolio veiksmai, kuriais skolos bei vykdymo išlaidų išieškojimas nukreiptas į skolininkui tenkančią dalį sutuoktinės darbo užmokestyje yra teisėti (b. l. 15–20),Pirmos instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 neturi precedento galios nagrinėjamu atveju, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Kasacinės instancijos teismas nusprendė, kad povedybine sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą, išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte, t. y. į dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, į būsimas pajamas. Sudarius ir įregistravus suinteresuoto asmens E. R. ir pareiškėjo M. R. Vedybų sutartį, E. R. turto teisinis statusas pasikeitė, iš jos nebegalima išieškoti jokių lėšų pagal 9 punkte nurodytas vykdomąsias bylas. Tokia nuostata suformuota nurodytoje kasacinio teismo nutartyje. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi, kuri patikslinta Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi, nustatyta apelianto dalis bendrojoje nuosavybėje iki vedybų sutarties įregistravimo. Šiose nutartyse konstatuotas juridinis faktas dėl sutuoktinių turto statuso iki vedybų sutarties sudarymo. Tuo tarpu antstolis 2016-05-06 priėmė Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr.S010827 į M. R. sutuoktinės E. R. darbo užmokestį bei kitas jam prilygintas išmokas jau įregistravus vedybų sutartį, t.y. pasikeitus jos turto statusui – šias išmokas pripažinus jos asmeniniu turtu. Antstolis turėjo galimybę nukreipti išieškojimą į ½ dalį jos darbo užmokesčio, tačiau tai nebuvo atlikta iki vedybų sutarties sudarymo. Šioje byloje teismas neturi pagrindo analizuoti, dėl kokių priežasčių tai laiku nebuvo padaryta. Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad išieškojimas iš jo sutuoktinės turto po vedybų sutarties sudarymo nebegali būti vykdomas iš jai priklausančio turto, tame tarpe ir – viso darbo užmokesčio. Taigi, realiai Patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr.S010827 nebegali būti vykdomas E. R. atžvilgiu, kadangi skolininko M. R. atžvilgiu išieškojimas VMI naudai gali būti vykdomas tik iš jo turto. Tuo tarpu E. R. darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos skolininkui nebepriklauso pagal Vedybų sutartį.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis dalyje dėl 2016-05-06 Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr.S010827 iš E. R. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų panaikintina, o likusi jos dalis paliktina nepakeista. Įvertinama ir ta aplinkybė, kad apeliantas iš esmės skundžia tik dalį šios nutarties.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 - 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį. Panaikinti 2016-05-06 Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr.S010827 iš E. R. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.