Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, R. V. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (ketverių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustatant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus įpareigojimus: 1) visą laisvės apribojimo terminą nuo 22.30 val. iki 5.00 val. būti namuose; 2) per vieną mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti, ar mokytis ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ir visą laisvės apribojimo terminą tęsti darbą, ar mokslą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 23 d., 2.55 val., iki 2018 m. birželio 23 d., 15.46 val., taip pat įskaityta nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, viena suėmime (laikinajame sulaikyme) išbūta para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – suėmimas – panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – taikyta iš R. V. paimtiems 46,82 Eur, panaikinta ir nuosprendžiui įsiteisėjus šie pinigai grąžintini nuteistajam.

R. V. paskirtos bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. V. nuteistas už tai, kad naktiniame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 23 d., neteisėtai laikė su savimi tabletes, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos MDMA, tiksliai nenustatytu laiku iki 2.40 val., vieną tabletę neatlygintinai perdavė R. D., o likusią dalį psichotropinės medžiagos laikė su savimi iki 2018 m. birželio 23 d., apie 2.40 val., kai minėtame naktiniame klube buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie paviršutinės apžiūros metu rado ir paėmė 4 tabletes, kuriose iš viso buvo 0,491 g psichotropinės medžiagos MDMA, tokiu būdu neteisėtai laikė psichotropines medžiagas ir dalį jų išplatino. Šie R. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ar šios veikos teisinis kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu nuteistojo R. V. atžvilgiu.

11. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią ir neteisingą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018, 2K-7-648/2019).

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, R. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagrįstai skyrė švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta inkriminuojamos nusikalstamos veikos sankcijoje, tačiau neteisingai išimtines bausmės švelninimo nuostatas pritaikė skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas ir nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

13. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018).

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuteistajam skirdamas bausmes įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį (R. V. neatlygintinai perdavė R. D. vieną tabletę psichotropinės medžiagos, o likusią dalį psichotropinės medžiagos – 0,491 g MDMA neteisėtai laikė su savimi), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas sunkus ir vienas nesunkus tyčiniai, baigti nusikaltimai), šių nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus (R. V. psichotropinių medžiagų platinti neketino, laikė sau, o R. D. MDMA tabletė buvo perduota neatlygintinai, siekiant „pakelti“ šiam nuotaiką), kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas – 2014 m. lapkričio 28 d. ikiteisminis tyrimas dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo nutrauktas, atleidus R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (b. l. 101), baustas administracine tvarka už pažeidimus, kurie nelaikytini šiurkščiais (past. – paskirtą dieną neatvyko į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ir nepateikė pateisinančių neatvykimą priežasčių, ne kartą baustas už tai, kad nepateikė galiojančio terminuoto elektroninio bilieto, t. y. už važiavimą be bilieto), nuteistasis nedirbantis (b. l. 149), Užimtumo tarnyboje neregistruotas), taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-204-942/2015, 2K-316-788/2019 ir kt.).

17. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė, griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų, ir įvertinęs nusikaltimo padarymo bei kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, t. y. tai, kad išplatintos psichotropinės medžiagos MDMA kiekis yra nedidelis – viena tabletė, ši psichotropinė medžiaga buvo perduota ne ją siūlant įsigyti atsitiktiniam, o savo pažįstamam asmeniui, neturint tikslo pasipelnyti, pagrįstai konstatavo, jog padaryta veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, sąlygota jauno amžiaus bei lengvabūdiško požiūrio į baudžiamojo įstatymo pažeidimus, neteisingai suvokiant pačios veikos pavojingumą. Todėl, remdamasis aptartų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog R. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, o R. V. charakterizuojančios aplinkybės (past. – nuteistasis prisipažino ir gailisi, yra jauno amžiaus, neteistas), nors ir nėra, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, išskirtinės, tačiau būtent aptartų aplinkybių visuma, apibūdinanti nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, yra pakankamos išvadai, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo – paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo asmenybės formavimąsi bei socialinius įgūdžius, kurie ir taip nėra tvirti (past. – su motina, gyvenančia užsienyje, santykiai nepalaikomi, specialybės neįgijęs, dirbo nepastovų darbą ir neoficialiai).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmę, nustatydamas maksimalų – 2 (dvejų) metų terminą. Tokios rūšies bei dydžio paskirta bausmė laikytina adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui, kartu pakankama bausmės skyrimo tikslams pasiekti, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ar aiškiai per švelnia.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog negalima kategoriškai atmesti tikimybės, kad platinimas nebuvo vienkartinis, atsitiktinis atvejis, kadangi, kaip pats apklausiamas nurodė R. V., jis nemanė, kad veiksmas, kuomet jis pavaišino draugą viena tablete, laikytinas platinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Nurodytas reikalavimas draudžia preziumuoti neįrodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, jas įrodinėti neginčijamai nenustatytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, interpretuojant kaltinamojo parodymus.

20. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma pakeisti nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir R. V. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, konstatavo, jog minėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, susijusios su terminuotu laisvės atėmimu, nagrinėjamu atveju yra per griežtos, o sankcijoje numatyta bauda pernelyg apsunkintų nuteistojo asmens, kuris neturi pastovių pajamų, turtinę padėtį, todėl teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skyrė 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, šiuo atveju nėra pagrindo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuteistajam skirti BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą bausmę. Remiantis bylos duomenimis R. V. 2018 m. birželio 23 d., 2.40 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų naktiniame klube (duomenys neskelbtini), laikė prie savęs, t. y. kelnių kišenėje, 4 tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA (past. – 0,109 g, 0,126 g ir 0,256 g). Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 72 punkto nuostatomis R. V. laikytos MDMA medžiagos kiekis daugiau kaip 2 kartus (0,491g / 0,2 g = 2,455) viršija nedideliu laikytiną šių medžiagų kiekį. Taigi aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nurodytas nusikaltimas neatitinka rūšinio neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti nusikaltimo pavojingumo, o nuteistojo asmens turtinė padėtis nėra išimtinė aplinkybė, kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu baudos bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

22. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Skirdamas kaltininkui bausmės rūšį ir dydį, teismas, atsižvelgdamas į jau aptartų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, pabrėžia, jog padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas, R. V. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už pažeidimus, kurie nelaikytini itin šiurkščiais, nuteistasis savo kaltę pripažino ir gailėjosi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, galima sutikti su skundžiamo nuosprendžio argumentais, jog BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos arešto ar laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos ir būtų neproporcingos tiek baudžiamojo įstatymo pažeidimui, tiek kaltininko asmenybei, todėl R. V. skirtina BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio ? 50 MGL bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

23. Kai asmuo neteisėtai įsigyja narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas du tikslus – šias medžiagas platinti ir vartoti sau, tokiu būdu idealiąją sutaptimi padaromos dvi atskiros BK 259 straipsnyje bei 260 straipsnyje atitinkamose dalyse numatytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai R. V. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrinamos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant nuteistajam subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

24. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. V. paskirta bausmė mažintina trečdaliu, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paliekant pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, įstatymo Nr. XIII-960 (TAR, 2017, Nr. 2017-21692): 1) visą laisvės apribojimo terminą nuo 22.30 val. iki 5 val. būti namuose; 2) per vieną mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti, ar mokytis ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą laisvės apribojimo terminą tęsti darbą, ar mokslą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktą apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodomi sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. Nagrinėjamoje byloje iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už BK 260 straipsnio 1 dalyje (past. – taip pat ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, kuri šiuo nuosprendžiu keičiama) numatytą nusikalstamos veikos padarymą, R. V. pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnes bausmes negu numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, tačiau rezoliucinėje dalyje šio straipsnio nenurodė. Darytina išvada, jog apylinkės teismas šiuo atveju padarė rašymo apsirikimo klaidą, kuri neturi įtakos paskirtoms bausmėms, nekeičia nuosprendžio esmės, todėl šis netikslumas gali būti ištaisytas patikslinant nuosprendį ? rezoliucinėje dalyje nurodant, kad R. V. skiriant bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 308¹ straipsniu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. V. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė ir šią dalį išdėstyti taip:

R. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. V. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir nuteistajam paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, įstatymo Nr. XIII-960 (TAR, 2017, Nr. 2017-21692) R. V. paskirti įpareigojimus: 1) visą laisvės apribojimo terminą nuo 22.30 val. iki 5 val. būti namuose; 2) per vieną mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti, ar mokytis ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ir visą laisvės apribojimo terminą tęsti darbą, ar mokslą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. V., kad bausmės vykdymo laikotarpiu jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą nustatant, kad R. V., pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam už tai paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.