- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-683-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00826-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- O. G., A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovėms O. G. ir A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė J. V.,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu J. B. testamentą, patvirtintą 2016 m. lapkričio 10 d. Anykščių rajono savivaldybės I-ojo notarų biuro notarės J. V. ir atnaujinti/pratęsti įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą A. B. palikimui priimti po J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. B.. Po tėvo mirties ieškovas sužinojo, jog jo tėvas J. B. 2016 m. lapkričio 10 d. testamentu, patvirtintu Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. V., jam priklausančią 750/1125 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini) ir 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini) su ūkio pastatu bei kiemo statinių dalimis, (duomenis neskelbtini), paliko savo dukrai O. G., o visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamą turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų ir visą kitą turtą paliko dukterėčiai A. K.. J. B. dar prieš testamento sudarymą buvo diagnozuotas smegenų kraujotakos sutrikimas bei sutrikusi smegenų veikla, atsiradusi kaip smegenų infarkto pasekmė. Testamento sudarymo metu J. B., nors ir buvo veiksnus, tačiau buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti. Tai patvirtina ir išrašai iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodyta, jog J. B. sirgo neorganine nemiga, kraujagysline encefalopatija, I laipsnio hidrocefalija, Levi(Lewy) kūnelių liga, jam buvo diagnozuoti degeneraciniai smegenų pakitimai, demencija. Taip pat testamento sudarymo metu J. B. buvo senyvo amžiaus - 87 metų, sirgo kitomis ligomis, buvo gydomas ligoninėje, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, jis neadekvačiai reaguodavo į paprastas gyvenimo situacijas. J. B. turėjo regėjimo trūkumų, jam diagnozuotas abiejų akių aklumas dėl glaukomos, todėl pats pasirašyti testamento negalėjo. Įrašo, kad tvirtinamas testamentas buvo garsiai perskaitytas kaip to reikalauja įstatymas, testamente nėra. Beveik nematantis testatorius pasirašė po neskaitytu tekstu, notarės neišaiškintu ir neįgarsintu tekstu, todėl negali būti pripažįstama, jog testamento turinys išreiškia tikrąją palikėjo valią. Testamento sudarymo metu palikėjas sunkiai sirgo, vartojo stiprius vaistus bei dėl sveikatos būklės, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl šių priežasčių, palikėjas negalėjo suvokti sudaromo sandorio padarinių. Kadangi palikėjo testamente ieškovas, kaip palikėjo turto įpėdinis pagal testamentą nebuvo įvardintas, ieškovui notarė atsisakė priimti prašymą dėl palikėjo palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tik 2017 m. birželio 22 d. jis sužinojo, kad yra praleidęs įstatymų nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. Teismui patenkinus ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ieškovas negalėtų įgyvendinti savo, kaip pirmosios eilės įpėdinio teisės, pretenduoti į po palikėjo mirties likusį palikimą, todėl prašo atnaujinti/pratęsti įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po palikėjo mirties.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė A. K. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad nėra pagrindų, dėl kurių testamentas turėtų būti panaikintas. J. B. buvo sudaręs iš viso tris testamentus. Nei viename iš testamentų įpėdiniu nebuvo nurodytas ieškovas. Tai patvirtina, kad J. B., sudarydamas testamentą, išreiškė savo valią, suprato savo veiksmus. Testatorius paliko ir paaiškinimą, kurį surašė 2014 m. sausio 17 d., nurodęs aplinkybes, kodėl jis pakeitė 1-ąjį testamentą. Jis prieš kreipdamasis į notarų biurą dėl testamento pakeitimo kreipėsi į Anykščių PSPC psichiatrą dėl savo psichinės būklės, gavo medicininį pažymėjimą, kurį jis pateikė notarų biurui. J. B. išduotoje pažymoje nurodyta, kad jam yra nustatyta neorganinė nemiga, pas psichiatrą lankėsi savo iniciatyva dėl nemigos. Psichikos ligomis jis nesirgo, pastoviai lankydavosi pas šeimos gydytoją ir akių gydytoją dėl širdies ritmo sutrikimo, kraujotakos sutrikimų, regos sutrikimų. Jam pastoviai buvo išrašomi vaistai. Pas gydytojus J. B. visuomet ateidavo vienas, niekas jo nelydėdavo. Šeimos gydytoja, bendraudama su J. B., nepastebėjo elgesio sutrikimų, demencijos ar silpnaprotystės, todėl nėra siuntusi pas psichiatrą. J. B. turėjo regos sutrikimų, jam buvo diagnozuota glaukoma, prieš 9 metus buvo operuotos kataraktos. Tačiau dėl regėjimo sutrikimų jis netgi nenešiojo akinių, kadangi pakankamai gerai matė. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad J. B. buvo diagnozuotas abiejų akių aklumas. Gydytojas nurodė, kad J. B. rega labai pablogėjo po 2016 m. gruodžio mėn. persirgto smegenų insulto. Testamento sudarymo metu jis neturėjo šio regos sutrikimo. J. B. iki 2016 m. gruodžio 30 d. patirto insulto pats ateidavo į choro repeticijas, pats savarankiškai pirkosi maistą, lankydavosi pas gydytojus, todėl ieškovo argumentai dėl aklumo ir psichinės sveikatos būklės, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų, yra nepagrįsti. Ieškovas pastaruosius 27 metus ignoravo savo tėvą, visiškai juo nesirūpino, ryšiai buvo visiškai nutrūkę. J. B. netgi nepažinojo anūkų, t. y. sūnaus ieškovo vaikų. Dėl šių priežasčių J. B. ieškovo nenurodė kaip įpėdinio savo testamente. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad tėvui J. B. buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Apie tai, kad testamente privalo būti nuoroda, kad testamentas perskaitytas, įstatymas nenumato. J. B. pageidavimu, jis savo ranka ant nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo parašė kam palieka turtą po savo mirties. Tokiu būdu, būdamas senyvo amžiaus, J. B. stengėsi patvirtinti, kad testamente yra nurodyta jo valia dėl palikimo. Tai, kad testatorius testamento sudarymo metu turėjo sveikatos problemų, neleidžia daryti išvados, kad jis negalėjo išreikšti savo valios dėl palikimo.
5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė O. G. prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad ieškovas neteisingai nurodė faktines aplinkybes, neva testatorius turėjo psichikos sutrikimų ir testamentą pasirašęs tokioje būsenoje, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, taip pat, kad testamentas neatitiko testatoriaus valios ir buvo pasirašytas dėl stiprių vaistų įtakos testatoriaus psichikos būklei. J. B. neketino ieškovui palikti savo turto. Ieškovo atžvilgiu testatoriaus valia dėl testamento turinio yra sąmoningai susiformavusi nuo 2001 metų. Atsakovė nuolat ir artimai bendravo su savo tėvu, dažnai jį lankė, žinojo, kad tėvas nuolat dalyvavo (duomenis neskelbtini) veikloje, ir iki mirties važinėjo į koncertus, buvo aktyvus ir visada gerai orientavosi aplinkoje. J. B. turėjo nemigos problemą, tačiau jis visada buvo sveiko proto ir visiškai veiksnus. Ieškovo ir atsakovės tėvai išsituokė, per teismą padalino namus, kiekvienas gyveno savo namo dalyje ir taip susiklostė santykiai, kad tėvas buvo arčiau dukros, o ieškovas - labiau prie motinos, o toliau nuo tėvo. Taip buvo iki testatoriaus mirties. Ši aplinkybė galėjo įtakoti testatoriaus apsisprendimą dėl testamento. Iš pridėtų medicininių išrašų kopijų negalima suprasti, kada J. B. buvo diagnozuotas smegenų infarktas. Ieškinio teiginiai ir rašytiniuose įrodymuose pateikti duomenys yra prieštaringi. Iš pateiktų duomenų negalima padaryti išvados, kad 2016 m. lapkričio 10 d., t. y. testamento sudarymo dieną, testatorius dėl psichikos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsakovės žiniomis, tėvas smegenų infarktu nesirgo, turėjo širdies ritmo sutikimus ir dėl kraujagyslių sutrikimų jam šalo kojos, gydytojai išrašydavo jam širdies raumens stiprinančius vaistus, kraujotaką stiprinančius vaistus. Vaistai, kuriuos nuolat vartojo tėvas, negalėjo taip paveikti žmogaus psichikos, kad žmogus nesuprastų savo veiksmų reikšmės ar negalėtų jų valdyti. J. B. niekada nebuvo įrašytas į psichiatrijos kabineto įskaitą ir niekada nesigydė psichiatrijos ligoninėje. Jos tėvas taip pat nebuvo aklas. Jis net neturėjo akinių ir iki paskutines dienos tėvas galėjo matyti dainų tekstus ir koncertavo. Atsakovė, pati būdama medike, niekada nepastebėdavo tėvo psichikos sveikatos sutrikimų ir tvirtina, kad jų nebuvo. 2016 m. testamentą pripažinus negaliojančiu ieškinyje nurodytu pagrindu, anksčiau - 2001 m. sudarytas testamentas tampa galiojančiu.
7. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė J. V. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Nurodė, kad sudarydamas testamentą J. B. buvo adekvatus, suprato savo veiksmus, pats išreiškė savo valią kaip testamentu turėtų būti padalintas jo turtas, samprotavo, reiškė savo nuomonę. Ji su testatoriumi bendravo du kartus: dieną, kai J. B. užėjo suderinti datos dėl testamento sudarymo ir testamento sudarymo dieną, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d. Bendravimas su J. B. buvo pakankamos trukmės, kad ji galėtų objektyviai įvertinti testatoriaus būklę. Testamento sudarymo momentu ji įsitikino J. B. veiksnumu, jokių abejonių dėl jo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti jai nekilo. Prieš sudarant testamentą buvo patikrinta, ar šis asmuo nėra įtrauktas į neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Testatorius pats savo ranka pageidavo padaryti prierašą ant nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kam palieka išraše nurodytą turtą. Testatorius abiejų apsilankymų metu buvo guvus, turintis humoro jausmą, pats rašėsi ant visų dokumentų, nesukeldamas jokių abejonių dėl regėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Reikalavimą dėl termino atnaujinimo paliko nenagrinėtą. Priteisė iš ieškovo A. B. atsakovės A. K. naudai 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Panaikino 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei R. B. sustabdyti testatoriaus J. B. paveldėjimo bylą, neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų J. B. įpėdiniams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog testamento sudarymo metu J. B. buvo tokios būklės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Priešingai, J. B. testamente išreikšta valia atitiko jo tikrąją valią. Įvertinęs teismo ekspertizės aktą, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, jog testatorius J. B. testamento sudarymo metu – 2016 m. lapkričio 10 d. buvo tokios būsenos, kuri neleistų jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Ekspertų išvados iš esmės sutampa tiek su teismo posėdyje apklaustų atsakovių paaiškinimais, tiek ir liudytojų parodymais. J. B. gydę gydytojai (šeimos gydytojas, neurologas, psichiatras) psichinės sveikatos sutrikimų irgi nestebėjo. Visa tai leido daryti teismui išvadą, kad testatorius iki savo mirties gyveno savo amžių atitinkantį normalų gyvenimą – gyveno vienas, pagal fizines galimybes rūpinosi savimi, savarankiškai lankėsi pas gydytojus, bendravo su aplinkiniais – giminaičiais, kaimynais, šventė šventes, skaitė knygas, dalyvavo (duomenis neskelbtini) veikloje ir renginiuose. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad J. B. adekvačiai vertino situaciją, savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ir ši valia gerbtina. Tai, kad testatoriaus tikroji valia dėl įpėdinių skyrimo netenkina ieškovo, ieškovo žodžiais tariant, kad testamentu turtas paliktas svetimam žmogui, galimai yra nesusiklosčiusių testatoriaus J. B. ir ieškovo tarpusavio santykių pasekmė.
11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad atsakovė A. K. tyčiniais veiksmais siekė, kad testatorius sudarytų jai palankaus turinio testamentą. Teismas taip pat reikšminga aplinkybe laikė tai, jog J. B. buvo sudaręs iš viso tris testamentus ir nei viename jų įpėdiniu nebuvo nurodytas ieškovas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovių atsiliepimuose išdėstyta pozicija, kad palikėjo J. B. valia dėl testamento turinio valia buvo tikra, nuosekli ir sąmoningai susiformavusi nuo 2001 metų. Tai, kad palikėjas testamento sudarymo metu sirgo įvairiomis ligomis, lankėsi pas psichiatrą dėl neorganinės nemigos, taip pat tai, kad jo regėjimas buvo silpnas, kad jis buvo senyvo amžiaus (87 metų), nerodo, kad jis negalėjo turėti savo nuomonės dėl turto palikimo ir kad testamento sudarymo metu tikroji valia buvo priešinga jo išreikštai valiai ir kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors ieškovas ir nori įtinkinti teismą, kad palikėjas J. B. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (demencija), tačiau toks psichikos sutrikimas J. B. niekada nebuvo diagnozuotas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo argumentus, jog testamentas pripažintinas negaliojančiu ir tuo pagrindu, jog J. B. buvo aklas, nurodė, jog šiuo atveju nustatyta, kad testatorius turėjo regėjimo trūkumų, šis faktas šalių byloje yra neginčijamas. Tačiau pažymėjo, jog nepaisant to, išnagrinėjus bylą nustatyta, regėjimo trūkumai nebuvo tokio laipsnio, kad jis pats negalėtų perskaityti testamento teksto ir po juo pasirašyti. Šias aplinkybes patvirtina paties testatoriaus parašai, sandorį tvirtinusios notarės bei jį gydžiusių gydytojų parodymai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo A. B. patikslintą ieškinį. Apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skirti pakartotinę pomirtinę psichiatrijos ekspertizę pagal civilinėje byloje pateiktus visus medicininius dokumentus, iš įvairių gydymo įstaigų susijusių su ieškovo tėvu J. B., Ekspertizę pavesti atlikti VšĮ "Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba" ekspertams, užduodant ieškovo suformuluotus klausimus. Skirti pomirtinę deontologinę - kompleksinę ekspertizę pagal civilinėje byloje pateiktus visus medicininius dokumentus iš įvairių gydymo įstaigų, susijusių su ieškovo tėvu J. B. tikslu nustatyti tikslią J. B. turėto regėjimo sutrikimo mastą, tikslią diagnozę ir galimybę perskaityti testamento bei jo priedų tekstą, kuriuos palikėjas turėjo perskaityti ir pasirašyti. Ekspertizę pavesti atlikti Valstybinės Teismo medicinos tarnybai, užduodant ieškovo suformuluotus klausimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Apelianto vertinimu, skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nukrypstant nuo vieningos teismų praktikos, netinkamai taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas (CPK 185 str.), CPK 263 str. 2 dalį, kurioje nurodyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje bei CPK 270 str. 4 d. 2 bei 3 p., kuriuose numatyta, jog motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinamas ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Pažymėjo, jog šioje byloje buvo ginčijamas ieškovo tėvo J. B. 2016-11-10 d. testamentas ir nagrinėtas klausimas dėl ieškovo tėvo sveikatos būklės bei savo veiksmų supratimo sudarant minėtą testamentą bei galimai testamento sudarymo apgaulės, realaus grasinimo, ekonominio spaudimo įtakoje.
14. Atkreipė dėmesį, jog teismas visiškai nevertino, jog atsakovė A. K. svetimas žmogus, dukterėčia (J. B. netikro brolio, kuris mirė 1976 m. duktė), palikėjo gyvenime atsirado kritišku momentu, jam senstant (83 m.) ir pablogėjus sveikatai, kai buvo diagnozuoti PSI ir regos sutrikimai. Vertinant bylos įrodymus, darytina išvada, kad galimai A. K. ir anksčiau darė įtaką palikėjui sudarant paskutinius 2 testamentus, apie kuriuos žinojo tik ji viena. Ji nuteikinėjo palikėją prieš savo vaikus, spaudė jį nepalaikyti jokių ryšių su vaikais ir suaugusiais anūkais, naudojo psichologinį spaudimą ir grasino, jog palikėjo niekas be jos neprižiūrės jo ligos atveju, reguliavo testatoriaus elgesį, naudojo psichologinį spaudimą parduoti sodą ir pirkti butą, reikalavo parduoti turimą namo dalį adresu: (duomenis neskelbtini) santaupas liepė laikyti banke, kad po palikėjo mirties būtų lengviau gauti pinigus paveldėjimo būdu. Palikėjas, dėl jam daromo pastovaus spaudimo, grasinimų, negalėjo išreikšti tikrosios savo valios ir sudarydamas testamentus negalėjo sąmoningai mąstyti, jo sveikatos būklė neleido adekvačiai vertinti susidariusios situacijos. Teismas rėmėsi tik atsakovių melagingais teiginiais ir parodymais apie palikėją, jo veiksmų supratimą ir sveikatos būklę. Neįvertino, kad atsakovės ir R. P. (atsakovės A. K. dukra) suinteresuotos bylos baigtimi. Melagingas šių lydytojų aplinkybes, kuriomis rėmėsi ir teismas, puikiai iliustruoja palikėjo „nuomonės“ išreiškimas 2014-01-17 kompiuteriu surašytame paaiškinime. Apeliantas pažymi, jog palikėjas nemokėjo naudotis kompiuteriu, beto jam diagnozuoti regos sutrikimai, dėl kurių jis nebūtų galėjęs matyti raidžių kompiuteryje, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis šiuo rašytiniu įrodymu vertinant palikėjo santykius su jo giminaičiais ir ypač ieškovu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantas taip pat kritiškai vertina, ekspertizę atlikusių eksperčių argumentus dėl palikėjo nuomonės išreiškimo 2014-01-17 kompiuteriu surašytame paaiškinime.
15. Teismas neteisingai vertino liudytojų D. P., L. K. ir R. B. parodymus. Priešingai nei nurodė D. P., į kolektyvo (duomenis neskelbtini) vakaronę palikėjas atėjo ne pats, o buvo atvežtas kolektyvo nario ir iš vakaronės pablogėjus sveikatai to paties kolektyvo nario buvo išvežtas į ligoninę, kur jam nustatytas insultas. Teismas visiškai nevertino liudytojos R. B. parodymų, nors ji palikėjo marti ir su juo buvo artima 40 metų iki jo mirties ir kartu su ieškovu rūpinosi J. B. sveikata ligos metus, konsultavosi su gydžiusiais gydytojais, lankė ligoninėje, kadangi pati yra provizorė ir rūpinosi laidotuvėmis su ieškovu. Teismas sprendime neteisingai teigia, kad liudytojai šeimos gydytojai V. G. abejonių dėl J. B. psichikos sveikatos būklės nekilo ir teigia kad, šeimos gydytoja V. G. J. B. pas psichiatrą nesiuntė, kadangi to nereikėjo. Priešingai 2016-09-30 d. gydytoja (neurologė) D. U. palikėjui išrašė siuntimą pas psichiatrą konsultacijai, kuris yra pateiktas Civilinėje byloje, bet jis nenuvyko pas psichiatrą. Teismas nepagrįstai rėmėsi gydytojo P. Š. parodymais, jog 2016 m. J. B. regėjimas įvertinus jo amžių, buvo neblogas, po atliktos operacijos buvo pagerėjęs, jog tuo metu palikėjas neturėjo periferinio matymo, tačiau turėjo centrinį matymą ir galėjo matyti 12 šriftu parašytą tekstą, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose yra nurodyta, kad nuo 2016 03 mėn. iki 2016 m 09 mėn. palikėjo regėjimas susilpnėjo. Apeliantas taip pat pažymi, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pateiktuose medicininiuose yra nurodyta, kad palikėjui dar prieš Testamento sudarymą buvo reikalinga socialinė priežiūra, kuri jam buvo paskirta ir jis ja naudojosi nuo 2009 m.
16. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės akto išvadomis. Pažymėjo, jog iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų, akivaizdu, kad palikėjui dar prieš 2016-11-10 oficialaus testamento, notarinio registro Nr. II-3723, sudarymą, buvo diagnozuotas smegenų kraujotakos sutrikimas bei palikėjui buvo sutrikusi smegenų veikla, atsiradusi kaip smegenų infarkto (insulto) pasekmė. 2016-09-09 atliktos galvos smegenų kompiuterinė tomografijos tyrimu (toliau - KT) buvo nustatyta, kad prieš KT tyrimą palikėją buvo ištikęs insultas po kurio smegenyse liko poinsultinisparenefalinis židinys, kuris sukeldavo palikėjui galvos svaigimą, ūžimą ausyse, miego sutrikimus, bendrąjį silpnumą, ėjimą plačiai išskėstomis kojomis, pusiausvyros nelaikymą, klampų mąstymą, smulkmeniškumą (sulėtėjusi psichomotorika, susilpnėjo kognityvinės funkcijos, sutriko atmintis ir orientacija). Palikėjui diagnozuotas degeneracinis centrinės nervų sistemos susirgimas, liekamieji reiškiniai po insulto irataksinis sindromas. Tačiau ekspertai pateikdami išvadą nepasisakė dėl persirgto insulto sukeltų pasekmių palikėjo mąstymui bei psichinei būklei sudarant testamentą ir šių aplinkybių nevertino.
17. Iš civilinėje byloje pateiktų medicininių dokumentų nuo 2016 m. sausio mėn. VšĮ „Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras" (Ligoninė) apie palikėjo sveikatos būklę matyti, kad palikėją kamavo psichiniai sutrikimai, dėl kurių Palikėjas nesuprato nei savo veiksmų nei jų sukeliamų padarinių. Pabrėžtina, kad palikėjas sirgo Levi (Lewy) kūnelių liga, kuria sergant ligonį vargina haliucinacijos, ligonio būklė ir nuotaika yra nepastovi, juos kamuoja dažni neįprastos elgsenos sutrikimai. Minėtas aplinkybes įrodo byloje esančios palikėjo medicininės 2016-09-30 ir 2016-10-03 diagnozės. Tačiau, skyriaus ekspertai, ieškovo nuomone, viršydami savo kompetenciją, nurodė, jog „manytina, jog 2016-10-03 šeimos gydytojos įraše pažymėtas ligos šifras G31.3 yra jo paskutinio skaitmens rašybos klaida“. Pažymėjo, kad ekspertizę atlikusioms teismo ekspertėms nesuteikta kompetencija paneigti medicininiuose dokumentuose medicinos specialistų nustatytų ligų diagnozių bei jų kodų, taisyti jų ar nurodyti kitas diagnozes. Be to ekspertės visiškai nevertino palikėjo vartotų medikamentų stiprumo ir poveikio jo veiksmams ir mastymui. Teismas paviršutiniškai vertinęs ekspertizės akte eksperčių nurodytas išvadas, kurios prieštarauja civilinėje byloje pateiktiems dokumentams, į civilinės bylos nagrinėjimą nekvietė ekspertizės aktą rengusių ekspertų, jų neapklausė ir šių veiksmų neleido atlikti ir proceso šalims, atmesdamas ieškovo prašymus dėl palikėjo pomirtinės deontologinės- kompleksinės ekspertizės atlikimo bei galimybės ir būtinybės skirti papildomą pomirtinę psichiatrinę palikėjo ekspertizę. Todėl siekiant panaikinti byloje pateiktų medicininių dokumentų, ir Ekspertizės akte nurodytų išvadų neatitikimus, šios ekspertizės skirtinos apeliacinės instancijos teisme užduodant ekspertams apelianto suformuluotus klausimus.
Šalies argumentai
18. Apelianto vertinimu, sprendimas naikintinas ir tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino visų byloje esančių įrodymų. Pažymėjo, jog ieškovas pateikė paaiškinimus, jog tvarkydamas mirusiojo palikėjo daiktus jo namuose, rado 2016-11-09 VĮ ,,Registrų centras" nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo reg. Nr. 34/24306 nepasirašytą kopiją, kas patvirtina, jog dar prieš sudarant ginčijamą testamentą, testamento priedai buvo atgabenti į palikėjo namus ir galimai jo pasirašyti ne notarės biure, o jo namuose. Pažymėjo, jog prierašą patikėjas atliko prie nekilnojamojo turto, kuris 1973-04-20 turto pasidalijimo sutartimi net nepriklausė palikėjui, kas galimai patvirtina, kad palikėjas turėjo tokių regos sutrikimų, dėl kurių net nematė kur ir ką pasirašo bei nesuvokė dėl kokių priežasčių tai atlieka. Notarė pažeisdama LR Notariato įstatymo normas neįgarsino testamento turinio palikėjui, kas tik patvirtina nurodytas aplinkybes, kad testamentas buvo pasirašytas palikėjo ne notarų biure, o jo namuose dieną prieš patvirtinant testamentą. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, neatsižvelgė, kad notarė J. V. patvirtindama ir sudarydama testamentą ne tik galimai pažeidė Notariato įstatymo nuostatas, tačiau galimai ir padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 182 ir 229 str. Priešingai, teismas priimdamas sprendimą vadovavosi tik atsakovių paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais – 2014-01-17 paaiškinimais, kurie net nėra surašyti ar pasirašyti palikėjo.
19. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
21. Apeliantas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo argumentus yra išsamiai išdėstęs apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija nenustatė būtinumo taikyti išimtį ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
23. Bylos medžiaga nustatyta, kad palikėjas J. B. mirė (duomenis neskelbtini) J. B. turėjo du vaikus: sūnų, šioje byloje ieškovą A. B. ir dukrą, šioje byloje atsakovę O. G.. J. B. 2016 m. lapkričio 10 d. testamentu, patvirtintu Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. V., jam priklausančią 750/1125 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), ir 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), su ūkio pastatu bei kiemo statinių dalimis, esančius (duomenis neskelbtini), paliko savo dukrai O. G., o visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamą turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų ir visą kitą turtą paliko dukterėčiai A. K.. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudarytą nors ir veiksnaus asmens, tačiau sandorio sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, šalių bei liudytojų parodymus, ekspertizės akto išvadą konstatavo, kad ginčijamo testamento pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, jog testamento sudarymo metu J. B. buvo tokios būklės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, priešingai, J. B. testamente išreikšta valia atitiko jo tikrąją valią.
25. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo tėvas pasirašydamas ginčijamą testamentą suprato savo veiksmų reikšmę, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, vertino tik tikrovės neatitinkančius atsakovių argumentus bei liudytojų parodymus, neatsižvelgė, kad testamentas pasirašytas atsakovės A. K. spaudimo įtakoje, nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, vadovavosi ekspertizės aktu, nors yra akivaizdūs prieštaravimai tarp byloje esančių palikėjo medicininių dokumentų bei ekspertų išvadų. Nurodytų argumentų pagrindu apeliantas prašo skirti byloje pakartotinę pomirtinę psichiatrijos ekspertizę ir pomirtinę deontologinę - kompleksinę ekspertizę, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti.
26. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino testatoriaus būseną sudarant ieškovo ginčijamą 2016 m. lapkričio 10 d. testamentą, remdamasis visų byloje surinktų įrodymų – šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, eksperto išvados – analize. Vien tai, kad ieškovas byloje esančius įrodymus vertina kitaip nei teismas, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris priimtas teismui laikantis materialinės ir procesinės teisės normų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmesdama apeliacinį skundą pasisako dėl esminių jo argumentų.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu jo turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad ginčijant testamentą galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą veiksnaus asmens, kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl pateikto ekspertizės akto trūkumų ir apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės akto išvadomis.
29. Pažymėtina, jog pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Taigi, ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).
30. Taigi asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje pateiktos ekspertizės akto išvadomis nėra pagrindo abejoti, kadangi jos neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
31. Nėra pagrindo sutikti su apelianto abejonėmis dėl ekspertizės akto išvadų susijusių su Levi (Levvy) kūnelių liga. Apeliantas teigia, kad ekspertizę atlikę ekspertai neturėjo teisės paneigti medicininių išrašų. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, jog nutartimi, kuria paskirta ekspertizė byloje be kitų klausimų ekspertams taip pat buvo užduotas klausimas ar J. B. sirgo Levi (Levvy) kūnelių liga, todėl visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad ekspertai neturėjo pagrindo pateikti išvadą šiuo klausimu. Pažymėtina, jog apeliantas savo argumentus dėl minėtos ligos diagnozės testatoriui grindžia vieninteliu įrodymu 2016-10-03 šeimos gydytojos išraše įrašytu ligos šifru G31.3. Tuo tarpu išvadą, kad šeimos gydytojos įraše pažymėtas ligos šifras G31.3 Levi (Levvy) kūnelių liga yra paskutinio skaitmens rašybos klaida, ekspertai padarė įvertinę pateiktų medicininių dokumentų visumą. T.y. atsiželgė į tai, kad minėtą ligą gali tik diagnozuoti gydytojas neurologas; testatoriui ne kartą lankantis pas gydytojus neurologus ši liga nebuvo nei diagnozuota, nei įtariama; šeimos gydytoja minėto išrašo sudarymo metu jokių naujų simptomų ar esminio paciento būklės pasikeitimo, kuris leistų įtarti minėtą ligą neaprašė; testatoriui diagnozuotas degeneracinis centrinės nervų sistemos sutrikimas, kurio šifras G31.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateikiami argumentai nesudaro pagrindo abejoti išsamiai pagrįstomis ekspertų išvadomis.
32. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ekspertizės akto trūkumų bei teiginiai, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. mediciniai dokumentai akivaizdžiai patvirtina, kad palikėją kamavo psichiniai sutrikimai, dėl kurių palikėjas nesuprato nei savo veiksmų nei jų sukeliamų padarinių. Iš byloje esančio 2019 m. birželio 12- liepos 12 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-124/2019 matyti, kad ekspertai susipažino su visa J. B. ligos istorija nuo 1963 m., tame tarpe ir apelianto apeliaciniame skunde akcentuojamais medicininiais įrašais nuo 2016 m.rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog ekspertizės metu nebuvo vertinami apelianto apeliaciniame skunde nurodyti medicininiai dokumentai ir juose įvardytos diagnozės (2016-09-09 atlikta galvos smegenų kompiuterinės tomografija (KT); 2016-09-30 neurologo diagnozuotas degeneracinis centrinės nervų sistemos sutrikimas, liekamieji reiškiniai po smegenų insulto, ataksinis sindromas ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė kad ekspertizės akte nėra pasisakyta atskirai dėl kiekvieno iš testatoriaus ligos istorijoje esančio dokumento, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadų teisingumu. Ekspertizės akto išvadoje, įvertinus J. B. sveikatos istoriją, konstatuota, kad jis sudarydamas testamentą lėtiniu psichikos sutrikimu (demencija) nesirgo; nėra duomenų, kad jis būtų buvęs tokioje psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl kurios nebūtų galėjęs teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsakant į paties ieškovo suformuluotus klausimus, ekspertizės akte taip pat pateikta išvada, kad nėra duomenų, kad J. B. sveikatos būklė iki 2016-11-10 ir testamento sudarymo metu turėjo esminės įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; objektyvių duomenų, kad testatorius būtų sirgęs Lewy kūneliu liga nėra; nėra duomenų, kad J. B. diagnozuotos somatinės ligos būtų turėję esminės įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti sudarant 2016-11-10 testamentą. Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog atliekant ekspertizę visiškai nebuvo atsižvelgta į palikėjo vartotų medikamento poveikį jo mąstymui. Priešingai iš ekspertizės akte dėl testatoriaus vartotų medikamentų nurodyta, kad ženklių, nepageidaujamų pašalinių vaistų reiškinių nefiksuota.
33. Nors ekspertizės akte pateikta kategoriška išvada, kad testatorius testamento sudarymo dieną suprato savo veiksmų reikšmę, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė pagal įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), o ekspertizės aktą vertino tik kaip vieną iš įrodymų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsamiai tyrė ir vertino ne tik nurodyto ekspertizės akto turinį, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti ekspertų išvadą. Šiuo atveju byloje yra pakankamai medicininių dokumentų, kurie leido specialias žinias turintiems ekspertams įvertinti testatoriaus psichinę būklę testamento sudarymo metu. Tuo tarpu ieškovo apeliaciniame skunde pateikta medicininių dokumentų analizė nesudaro pagrindo byloje nesivadovauti kvalifikuotų ekspertų pateikta išvada, kuri be kita ko neprieštarauja, o tik patvirtina byloje remiantis kitais įrodymais konstatuotą faktą, jog testatorius suprato savo veiksmų reikšmę ir gebėjo juos valdyti testamento sudarymo metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog be paties ieškovo ir jo žmonos parodymų, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes apie testatoriaus negebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės sudarant ginčo testamentą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti bylos baigtimi nesuinteresuotų, testatoriaus buvusio kolektyvo kolegų bei jį gydžiusių gydytojų prodymais, kurie vienas kitam neprieštaravo ir tik patvirtino faktą, kad iki 2016 m. gruodžio 30 d. insulto J. B. buvo aktyvus, savarankiškas, gebėjo apsirūpinti, niekam nekilo abejonių dėl jo psichinės sveikatos būklės. Tuo tarpu kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas nors testatorius testamento sudarymo metu turėjo vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų, tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo.
34. Pažymėtina, jog CPK 219 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.
35. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai rėmėsi ekspertizės akto išvadomis. Apelianto argumentai dėl ekspertizės akto netikslumų ir trūkumų nelaikytini pagrįstais ir nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis, todėl apelianto prašymas skirti pakartotinę ekspertizę byloje atmestinas. Kolegijos vertinimu, tokios ekspertizės skyrimas nelaikytinas tikslingu ir tuo pagrindu, kad pakartotinės ekspertizės akto išvados iš esmės nepaneigtų kitų byloje esančių įrodymų, kurių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčijamas testamentas atitiko tikrąją testatoriaus valią. Pažymėtina, jog sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.
36. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų apie testatoriaus regos sutrikimus.
37. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad testatorius turėjo regos sutrikimų, kad kaip pažymi apeliantas jam buvo diagnuozta pirminė atviro kampo glaukoma, trumparegystė, intraokulinis lęšisl, kiti abiakio matymo sutrikimai, ragenos randai ir drumstys. Tačiau kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šie sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad testatorius negebėjo perskaityti testamento. Aklumas jam diagnozuotas tik po 2016 m. gruodžio mėn. smegenų infarkto. Pažymėtina, jog notarė tvirtinusi testamentą patvirtino faktą, kad savo testamentą J. B. perskaitė pats. Aplinkybę, kad J. B. gebėjo perskaityti testamentą parašytą 12 šriftu teismo posėdžio metu patvirtino jo akių gydytojas. Teisėjų kolegijos vertinimu, abejoti šių suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių asmenų, savo srities profesionalų parodymais nėra jokio teisinio pagrindo.
38. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo prašymus nepasisakė dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo būtinumo. Priešingai, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog jame pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo ieškovo prašymų atmetimo priežastis ir konstatavo, kad tokių prašymų pareiškimas jau pažengusioje bylos stadijoje vertintinas kaip veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymėjo, kad aplinkybės dėl testatoriaus akių ligų buvo žinomos nuo 2018-02-21 posėdžio, be to aplinkybė, kad ekspertų išvados yra ne tokios, kokių tikėjosi ieškovas, nesudaro pagrindo teigti, jog ekspertizė atlikta netinkamai, yra negaliojanti ir juo labiau nėra pagrindas skirti kitas ekspertizes.
39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui atmeta apelianto argumentus, jog teismas neįvertino ieškovo pateiktų papildomų įrodymų, kad jis testatoriaus namuose rado Registrų centro išrašo reg. Nr. 34/24306 nepasirašytą kopiją, kuri yra civilinėje byloje pateikta palikėjo pasirašyta bei notarės J. V. ištraukta iš VĮ ,,Registrų centras" duomenų sistemos 2016-11-09 dieną 8 val 21 min. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai niekaip nepatvirtina ieškovo iškeltos versijos, kad palikimo priedai buvo atgabenti testatoriui į namus iki testamento sudarymo ir pasirašyti ne notarų biure, o jo namuose. Kita vertus šios aplinkybės neturi įtakos testamento galiojimui.
40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto arguentus, kad testamentas turėtų būti panaikintas tuo pagrindu, jog jame nėra įrašo, kad jis buvo perskaitytas testatoriui. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad testatoriaus regėjimas nebuvo tokio laipsnio, kad jis pats negalėtų perskaityti testamento teksto. Notarė, kurios parodymais abejoti nėra jokio teisinio pagrindo, patvirtino, kad testamentą J. B. perskaitė ir pasirašė pats. Šiame kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, jog sprendžiant, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrų testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Detalus teisinis testamento sudarymo, jo turinio ir formos reglamentavimas skirtas tam, kad šis dokumentas ir jo sudarymas nekeltų abejonių dėl testamento tikrumo. Nagrinėjamu atveju įrodymų byloje iš esmės nėra įrodymų sudarančių pagrindą abejoti testamento tikrumu ar tuo, kad testamente neišreikšta tikroji testatoriaus valia.
41. Apeliaciniame skunde taip pat daug dėmesio skiriama byloje esančiam 2014 m. sausio 17 d. paaiškinimui, kuriame nurodytos aplinkybes, kodėl J. B. pakeitė 1-ąjį testamentą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą šiuo byloje esančiu įrodymu iš esmės nesirėmė, nurodydamas, kad jis nėra susijęs su nagrinėjama byla.
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo taip pat nesudaro pagrindo apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad testamentą J. B. pasirašė atsakovės A. K. psichologinio spaudimo įtakoje (CK 1.91 str.).
43. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai, kad atsakovė A. K. darė įtaką palikėjui sudarant paskutinius 2 testamentus, nuteikinėjo palikėją prieš savo vaikus, naudojo psichologinį spaudimą ir grasino, jog palikėjo niekas be jos neprižiūrės, reguliavo testatoriaus elgesį ir nurodinėjo kaip elgtis su turtu byloje nėra pagrįsti įrodymais (CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad nurodydamas tokias aplinkybes apeliantas pats naudoja žodį „galimai“ kas tik patvirtina, jog tai yra subjektyvūs apelianto pamastymai. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės akte konstatuota, kad nenustatyta jokių duomenų apie testatoriaus susirgimus ir amžiaus nulemtus pažintinės veiklos sutrikimus, asmenybės pokyčius ar sunkius emocinius išgyvenimus, padidintą įtaigumą ar paveikumą, kurie testamento surašymo metu būtų sąlygoję jo gebėjimo kritiškai, teisingai suvokti aplinką bei savo veiksmus; duomenų, kad testamento sudarymą sąlygojo psichopatologiniai motyvai ar aplinkinių įtaka nėra. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų sudarančių pagrindą manyti, kad palikėjas šiuo atveju buvo atsakovės suklaidintas ir apgautas, jam buvo daromas psichologinis spaudimas.
45. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog testatorius nors ir turėjo įvairių sveikatos sutrikimų, tačiau sudarydamas 2016 m. lapkričio 10 d. testamentą suprato savo veiksmų reikšmę ir sąmoningai išreiškė savo paskutinę valią palikti visą savo turtą atsakovėms. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai šiuo atveju atsižvelgė į aplinkybę, kad ankstesni testatoriaus testamentai patvirtina faktą, kad testatoriaus valia ieškovui nepalikti palikimo dalies yra susiformavusi nuo 2001 m. Tuo tarpu ieškovo apeliacinio skundo motyvai šių išvadų nepaneigia ir nesuteikia pagrindo teisėjų kolegijai daryti priešingos išvados nei darė pirmosios instancijos teismas bei negerbti paskutinės testatoriaus valios.
46. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
47. Įvertinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė testamento pripažinimo negaliončiu, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.