- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-33-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09587-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- M. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. P., UAB „Izovoltas“, LUAB „Riedmena“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. M., R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas M. B. 2024 m. gegužės 30 d. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodyta, jog antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nebuvo tenkintas jo (skolininko vykdomojoje byloje) 2024 m. gegužės 8 d. prašymas, o taip pat skolininko sutuoktinės 2024 m. gegužės 10 d. prašymas leisti įsirengti gręžinį, nes išieškotojas UAB „Izovoltas“ nesutiko duoti tam leidimo. Prašo panaikinti patvarkymą ir leisti įsirengti gręžinį. Nurodė, kad su patvarkymu nesutinka, nes tarp UAB „Izovoltas“ akcininkų (pareiškėjo ir nurodytos įmonės direktorės) vyksta ginčas dėl priverstinio akcijų išpirkimo, antstolės patvarkymu leista rengti žemės sklypo plėtros projektą, o gręžinį tam ir siekiama įrengti. Nacionalinė žemės tarnyba yra išdavusi leidimą rengti sodybos projektą, o pagal Molėtų savivaldybės reikalavimus gręžinys yra vienas reikalavimų. Antstolė neleisdama įrengti gręžinio siekia mažinti kainą, trukdo pareiškėjui vykdyti ūkininko veiklą, gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais. Antstolė neįvertino to, kad gręžinio įrengimu bus padidinta sklypo vertė, ir to, kad sklypas yra sutuoktinių nuosavybė, o gręžinį siekia įrengti ir bendrasavininkė, kuriai, pareiškėjo teigimu, nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo dalis. Antstolė neatsižvelgė į tai, kad areštuoto turto kiekis yra dešimtis kartų didesnis nei pareiškėjo skola, ir į parduodamo turto varžytinių rezultatą (b. l. 1-4).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo M. B. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė (b. l. 67-71).
6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas, ar pagrįstai antstolė 2024 m. gegužės 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjo (skolininko vykdomojoje byloje) 2024 m. gegužės 8 d. prašymo leisti įsirengti gręžinį pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančiame žemės sklype. Teismas nustatė, kad 0,8790 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei R. B., todėl argumentus, kad nurodyto žemės sklypo ½ dalis nuosavybės teise priklauso sutuoktinei, laikė nepagrįstais. Molėtų rajono savivaldybės meras teikė neigiamą išvadą dėl požeminio gėlo vandens gavybos gręžinio įrengimo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nes pastarajam uždėtas areštas. Išieškotojas UAB „Izovoltas“ nesutinka, jog jo naudai areštuotame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būtų įrengtas gręžinys. Iki disponavimo teisės apribojimo pabaigos, t. y. arešto panaikinimo, areštuotame pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pareiškėjas, jo sutuoktinė ar tretieji asmenys negali atlikti jokių veiksmų, galinčių pakeisti turto teisinę padėtį, tame tarpe nėra galimas ir gręžinio įrengimas, nepriklausomai nuo to, kokios priežastys nulėmė poreikį gręžinį įrengti. Pareiškėjo argumentai, kad gręžinio įrengimu suinteresuota ir jo sutuoktinė, kad turto areštuota didesnei vertei nei išieškoma suma, kad tarp pareiškėjo ir tarp UAB „Izovoltas“ dalyvių ir/ar vadovo vyksta kiti ginčai, kad gręžinio įrengimu bus padidinta sklypo vertė, kad gręžinio įrengimui gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimas, kad gręžinio įrengimas reikalingas vykdant kaimo plėtros projektą bei kiti, yra teisiškai nereikšmingi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Pareiškėjas M. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir patenkinti jo skundą – panaikinti antstolės patvarkymą ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti M. B. ir R. B. žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje įsirengti vandens gręžinį. Taip pat panaikinti nutarties dalį, kuria UAB ,,Izovoltas“ priteista 1 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas solidariai iš antstolės ir UAB ,,Izovoltas“ (b. l. 73-74). Atskirojo skundo argumentuose nurodė:
7.1. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Įstatymo pagrindu R. B. priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek šio sklypo dalies areštas, tiek veiksmai šioje dalyje trukdant ūkinę-ekonominę veiklą negali būti pateisinami įrašu turto arešto aktų registre, motyvuojant disponavimo teisės apribojimu;
7.2. teismas netinkamai įvertino R. B. teisinę padėtį, nesilaikė teismų praktikos nuostatų. R. B. turi teisę reikalauti, kad jos turto daliai nebūtų taikomi jokie apribojimai, o antstolis privalo užtikrinti, kad R. B. teisės nebūtų pažeidžiamos;
7.3. TAARĮ 2 straipsnio 4 dalyje yra aptarta turto arešto akto sąvoka. Turto arešto akto surašymas savaime nereiškia, kad bet koks naudojimasis turtu yra apribotas. Įstatymų leidėjas numatė atskirus apribojimus turtui (disponavimą, naudojimąsi, valdymą), kad nebūtų taikomi nepagrįstai per dideli ribojimai;
7.4. viešame registre yra įrašas, kad apribota disponavimo teisė žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau leidžiama rengti žemės sklypo kaimo plėtros projektą. Teismas privalėjo konstatuoti, kad nėra teisės naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti priverstinio laikino apribojimo ir nėra teisės įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį priverstinio laikino apribojimo;
7.5. teismas netinkamai taikė CPK 675 straipsnio 1 dalį, nes disponavimo teisės apribojimas nereiškia valdymo ir naudojimo teisių apribojimo. Tai, kad Molėtų rajono savivaldybė netinkamai taikė galiojančią teisę, nesudaro pagrindo neteisėtais savivaldybės veiksmais grįsti teismo sprendimo;
7.6. teismas privalėjo nurodyti, koks įstatymas numato išieškotojo teisę neleisti žemės sklype vykdyti ūkinę veiklą, jei tai nenumatyta teismo sprendime ar turto arešto akte. Kadangi teismas nenurodė normos, kuri suteikia minėtą teisę išieškotojui, tai yra atskiras pagrindas teismo nutarties naikinimui;
Žemesnės instancijos teismas
7.7. Teismas nesilaikė 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų maksimalių įkainių teisinių paslaugų civilinėse bylose apmokėjimui (toliau – ir Rekomendacijų). Atsiliepimas į skundą dėl antstolio veiksmų patenka į Rekomendacijų 8.15 punkto reguliavimo sritį ir maksimali priteistina suma sudaro 0,4 vidutinio darbo užmokesčio bruto, tai yra ne daugiau kaip 864,40 Eur.
Atsiliepimas
8. UAB ,,Izovoltas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartį nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 77-80). Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė:
8.1. teismas pagrįstai vertino, kad bendroji jungtinė nuosavybė neatskirta, sutuoktinių turto dalys nenustatytos. Pagal CK 4.91 str. 1 d. vieno bendraturčio sudarytus sandorius išieškoti galima iš visos bendrosios jungtinės nuosavybės, jei nėra asmeninio pobūdžio. Pareiškėjas nesikreipė dėl sklypo atidalijimo, kad kiekvienam sutuoktiniui tektų po ½ sklypo;
8.2. pareiškėjo turtas areštuotas, t. y. apribotas disponavimas, naudojimasis ir valdymas sklypu. Aplinkybė, kad buvo suteiktas leidimas rengti žemės sklypo Kauno plėtros projektą neįrodo, kad areštu taikomi apribojimai nukreipti tik į vieną iš nuosavybės teisių dalių – galėjimą disponuoti nuosavybe. Jei skolininkas galėtų imtis kokių veiksmų areštuotame turte, būtų sumažinta ar panaikinta išieškojimo veiksmų ar reikalavimų patenkinimo galimybė, nes skolininkai galėtų ignoruoti atliktus turto areštus. Be to gręžinio įrengimui leidimas nebuvo duotas dėl sklype taikyto arešto, šio sprendimo pareiškėjas neginčijo;
8.3. UAB ,,Izovoltas“ priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose nustatytus bylinėjimosi išlaidų dydžius. Buvo pateiktos realios patirtos išlaidos, t. y. 1 415,70 Eur, kai pagal Rekomendacijas užmokestis už atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų yra 2 772,00 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas M. B. skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad nepagrįstai neleidžiama įsirengti gręžinio, nes jam apribotas disponavimas turtu, o turto arešto taikymas nereiškia bet kokio naudojimosi turtu apribojimo; nepagrįstai teismas rėmėsi Molėtų savo savivaldybės mero išvada; nepagrįstai apribotos pareiškėjo sutuoktinės (žemės sklypo bendraturtės) teisės.
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15 900,00 Eur ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš M. B. išieškotojos UAB ,,Riedmena“ naudai ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 19 273,30 Eur ir 5 proc. dydžio palūkanų priteisimo, išieškotojas UAB ,,Izovoltas“, skolininkas M. B.. Vykdydama išieškojimą, antstolė vykdomosiose bylose buvo areštavusi ne vieną skolininkui (pareiškėjui) priklausantį turtą ir/ar dalį jo pardavusi iš varžytinių. Šiuo atveju ginčas susijęs su konkrečiu areštuotu turtu, t. y. žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) . Areštavus nurodytą turtą apribota disponavimo teisė.
13. Remiantis Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – ir TAARĮ) 2 straipsnio 3 dalimi, skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą. Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis). Pagal TAARĮ 4 straipsnio 1 dalį turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip.
14. Šiuo atveju antstolė areštavo turtą, t. y. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas siekia įsirengti gręžinį, kuris skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jų dalys nėra atidalintos. Taigi tokiame žemės sklype, kuris areštuotas ir į kurio dalį, t. y. skolininko dalį nukreiptas išieškojimas, o sklypas neatidalintas (nėra konkrečiai aiškios sutuoktinių dalys, kurias atidalijus tampa asmenine nuosavybe), siekiama įsirengti vandens gręžinį. Vandens gręžinys yra įrenginys, inžinerinio statinio (sistemos) dalis, kurio įrengimui numatyta tam tikrų juridinių reikalavimų visuma, kas suponuoja išvadą, kad tokio objekto įrengimas areštuotame sklype pakeistų areštuoto sklypo teisinę padėtį, kadangi ginčo sklypas turėtų priklausinį, kuris, kaip suprantama, nuosavybės teise priklaustų ne tik pareiškėjui (skolininkui).
15. Molėtų rajono savivaldybės meras skolininkui M. B. teikė neigiamą išvadą dėl gėlo vandens požeminio vandens gavybos gręžinio įrengimo projekto rengimo sklype (duomenys neskelbtini), kadangi jam uždėtas areštas. Šiuo aspektu skolininkas atskirajame skunde nurodė, kad Molėtų rajono savivaldybės meras netinkamai taikė galiojančią teisę, kas nesudaro pagrindo neteisėtais savivaldybės veiksmais grįsti teismo sprendimo. Taigi, kaip matyti, apeliantas teismo nutarties neteisėtumą iš esmės grindžia Molėtų rajono mero sprendimo neteisėtumu ir netinkamu galiojančios teisės taikymu. Tačiau šie apelianto argumentai deklaratyvūs ir visai nepagrįsti, kadangi Molėtų rajono savivaldybės mero išvada, kuria teikta neigiama išvada dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio įrengimo projekto rengimo ginčo sklype yra galiojanti, t. y. nėra duomenų, kad skolininkas ją būtų ginčijęs administracine tvarka, todėl ji laikytina pagrįsta ir vertintina kitų įrodymų kontekste.
16. Skolininkas atskirajame skunde nurodo argumentus dėl jo sutuoktinės byloje procesinio statuso ir jos pažeistų teisių gynimo. Nurodo, kad išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą. R. B. turi teisę reikalauti, kad jos turto daliai nebūtų taikomi jokie apribojimai, o antstolis privalo užtikrinti, kad R. B. teisės nebūtų pažeidžiamos.
17. Nekilnojamojo turto registro duomenimis matyti, kad nurodytas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso skolininkui M. B. ir jo sutuoktinei R. B.. Šis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas ir buvo areštuotas. Tačiau tokią turto arešto taikymo taisyklę, kokia taikyta nagrinėjamu atveju, numato CPK 667 straipsnio 1 dalis, kurioje reglamentuota, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. <...>.
18. Taikant CPK 667 straipsnio nuostatas svarbu nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurių būtų galima realiai išieškoti. Dažniausiai poreikis nustatyti skolininkui fiziniam asmeniui priklausančią bendro turto dalį kyla tada, kai turtas yra įgytas santuokos metu ir fiziniams asmenis priklauso bendrąja jungtine nuosavybės teise. Tačiau kaip minėta, įstatyme numatytas reguliavimas antstolį įpareigoja areštuoti visą bendrą turtą ir toks areštas turi būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti turto dalis. Todėl tokiu atveju pats teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kad areštuoto turto vertė gerokai viršys vykdymo proceso išieškotinos sumos dydį, tačiau tuo pačiu negali būti paneigta CPK 675 straipsnyje 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad negali būti areštuota skolininko turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, taikymo. Tokiu atveju, kai išieškojimas nukreipiamas į bendrą su kitais asmenimis turimą turtą, šios taisyklės taikymo tikslais aktualu tik turto areštu taikomi ribojimai pačiam skolininkui. Tai reiškia, kad šiuo atveju reikšmės neturi aplinkybė, kad areštuojant bendrą turtą, kartu areštuojama ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje dalis, nes išieškotojo reikalavimus bus galimas patenkinti tik iš skolininkui priklausančios bendros turto dalies. Taigi išieškojimas nukreipiamas ne į visą skolininkui su kitais asmeninis priklausantį bendrą turtą, o tik į skolininkui priklausančią bendro turto dalį.
19. Apeliacinės instancijos teismas susidariusią situaciją vertina šios bylos ir vykdomosiose bylose esančių aplinkybių kontekste.
20. Iš pateiktų duomenų visumos matyti, kad skolininkas M. B. įsiskolinimų geranoriškai nedengė. Antstolė priėmė nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, buvo areštuotas skolininko vardu registruotas nekilnojamasis turtas, skirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti (vėliau skolininkas išreiškė pageidavimą pats pateikti areštuoto nekilnojamojo turto vertes), nepateikus turto vertės - priimtas patvarkymas dėl ekspertizė skyrimo, taip pat buvo areštuotos skolininko lėšos esančios pas trečiuosius asmenis, teismo ekspertui turto vertintojui atlikus areštuoto turto ekspertizę ir nustačius jo vertę buvo skelbiamos 13800/103400 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) varžytinės ir 158/1314 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) varžytinės. Varžytines laimėjusiam asmeniui per nustatytą terminą nesumokėjus visos sumos už varžytinėse pirktą turtą, varžytinės paskelbtos neįvykusiomis. Organizuotos pirmosios pakartotinės varžytinės, turtas, t y. 13800/103400 žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas už 17 320,00 Eur ir 158/1314 žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – už 12 800,00 Eur.
21. Buvo areštuojamas kitas skolininko ir jo sutuoktinės bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (garažas, (duomenys neskelbtini); 7,82 a žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); 1358997/4693000 dalis negyvenamosios patalpos – sandėlio patalpos 4 kamb. 46,93 kv. m., (duomenys neskelbtini)). M. B. ir R. B. (bendrasavininkams) pasiūlyta pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Nurodyto skolininkui ir jo sutuoktinei neįvykdžius, pareiškėja (taip pat ieškotoja) UAB ,,Riedmena“ kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartimi nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui M. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini); ir ½ 1358998/4693000 negyvenamosios sandėliavimo patalpos dalies, esančios (duomenys neskelbtini).
22. 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/3 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), už 4 600 Eur parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui, visa suma sumokėta 2023 m. gruodžio 15 d.
23. Aukščiau nurodyti duomenys suponuoja išvadą, kad skolininkui priklausantis turtas (kurio dalis yra ir bendrąja jungtine nuosavybe su kitais asmenimis) yra realizuojamas, t. y. jis parduodamas ir tampa kitų (trečiųjų) asmenų nuosavybe.
24. Išieškojimo vykdymo atveju areštuotame sklype, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso skolininkui ir jo sutuoktinei, leidus įrengti gręžinį, pastarasis, kaip suprantama, galimai taptų ir kitų asmenų nuosavybės teisės objektu, kas susidariusios situacijos kontekste dėl bendraturčių daugeto galimai mažintų turto kainą ir apskritai apsunkintų išieškojimo vykdymą. Be to, perspektyviai vertinant situaciją, skolininkui ir jo sutuoktinei įrengus gręžinį areštuotame sklype ir tokiu būdu pakeitus žemės sklypo padėtį ir jo teisinio statuso apimtį, o antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus į skolininko dalį, t. y. nustatant skolininko dalį ir nukreipiant išieškojimą į jo dalį, galimi nauji ginčai dėl gręžinio nuosavybės teisių, jų apimties ir kt. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamą atvejį plačiuoju aspektu, siekdamas išlaikyti stabilią teisinę situaciją ir turto teisinę padėtį bei užkirsti galimų ginčų kilimą ateityje sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skolininko skundą, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų.
25. Teismas išnagrinėjęs bylą dėl antstolės veiksmų, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi bei Rekomendacijomis priteisė iš pareiškėjo (skolininko) išieškotojos UAB ,,Izovoltas“ naudai 1 415,70 Eur sumą, tačiau pareiškėjas prašo panaikinti ir šią nutarties dalį. Nurodo, kad pagal Rekomendacijų maksimalius dydžius už atsiliepimo pateikimą gali būti priteista ne daugiau kaip 864,40 Eur suma.
26. Iš pateiktų duomenų matyti, kad išieškotojas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato atliktą situacijos aplinkybių vertinimą ir atsiliepimo į skundą rengimą. Iš esmės sutiktina, kad tiek skundui, tiek atsiliepimui į skundą dėl antstolio veiksmų taikytinas Rekomendacijų 8.2 koeficientas, kas reiškia, kad už atsiliepimo parengimą maksimali priteistina suma galėtų būti 5 402,50 Eur (2,5 x 2 161 Eur). Šiuo atveju prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl pagrįstai priteista iš pareiškėjo M. B. išieškotojai UAB ,,Izovoltas“ 1 415,70 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
27. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme UAB ,,Izovoltas“ patyrė 832,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Nurodyta suma taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7; 8.15 p.), todėl pareiškėjo atskirojo skundo netenkinus, suinteresuotam asmeniui UAB ,,Izovoltas“ iš apelianto priteistina 832,00 Eur suma.
28. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens UAB ,,Izovoltas“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 832,00 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt du eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.