- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2-2234/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jurgio baldai“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, civilinėje byloje Nr. 2-283-267/2011 pagal ieškovo bankrutavusios A. J. individualios įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jurgio baldai“ (trečiasis asmuo - A. J.) dėl nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ priešieškinį dėl teisės išskaičiuoti iš nuomos mokesčio nuomojamų patalpų trūkumų pašalinimo išlaidas pripažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas bankrutavusi A. J. individuali įmonė kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 121 300 Lt skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi areštavo atsakovui UAB „Jurgio baldai“ priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 121 300 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o neužtekus šio turto, nutarė areštuoti atsakovui priklausančias lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, turtines teises priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovui UAB „Jurgio baldai“ priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 121 300 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o neužtekus šio turto, nutarė areštuoti atsakovui UAB „Jurgio baldai“ priklausančias lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui išmokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, įvykdyti prievolę ieškovui.
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui bankrutavusiai A. J. individualiai įmonei iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 24 300 Lt nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2010 m. vasario 5 d. ir 6 procentų palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, o bylos dalį dėl priešieškinio nutraukė. Tuo tarpu 2010 m. balandžio 7 d. ir 2010 m. balandžio 14 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Civilinei bylai pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ apeliacinį skundą esant Lietuvos apeliacinio teismo žinioje, Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 2012 m. sausio 27 d. nutartimi sumažino Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi taikytų ir to paties teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, paliekant taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 24 300 Lt vertės turtui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Atsakovas UAB „Jurgio baldai“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir prašė: išduoti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties vykdomąjį raštą; įpareigoti UAB „Dinalas“ direktorių A. Č. grąžinti UAB „Jurgio baldai“ nuosavybės teise priklausantį turtą, darbo priemones ir įrankius; A. Č. geranoriškai negrąžinant UAB „Jurgio baldai“ nuosavybės, UAB „Jurgio baldai“ nuosavybės grąžinimą atlikti pasirinktam antstoliui priverstinai. Nurodė, kad antstolis T. U. atsisakė vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį, o kiti antstoliai taip pat nesutiko (atsisakė žodžiu) vykdyti teismo nutartį. Pažymi, kad 2011 m. sausio 19 d. UAB „Dinalas“ direktorius A. Č. užvaldė visą UAB „Jurgio baldai“ nuosavybę, kurios1/3 dalis buvo areštuota antstolio T. U. 2010 m. liepos 15 d. turto arešto aktu, su darbo priemonėmis ir dokumentais už 328 000 Lt sumą, o UAB „Dinalas“ direktorius, nepaisydamas turto arešto mąsto sumažinimo, turto negrąžina. Tuo tarpu UAB „Jurgio baldai“ dėl A. Č. užgrobto turto kas mėnesį patiria 9 680 Lt žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal UAB „Jurgio baldai“ prašymą Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2 A-363/2012. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimu laikinosios apsaugos priemones paliktos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, o byloje nėra įrodymų, kad atsakovas įvykdė teismo sprendimą. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą išsprendė tik civilinėje byloje Nr. 2-283-267/2011, o pareiškėjas reikalauja išduoti vykdomąjį raštą byloje, kurioje apeliacinės instancijos teismas visiškai nepanaikino laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismo nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis nėra vykdomasis dokumentas, o įpareigojimas UAB „Dinalas“ direktorių A. Č. grąžinti UAB „Jurgio baldai“ turtą yra visiškai atskiras reikalavimas, nesusijęs su vykdomojo rašto išdavimu civilinėje byloje, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Be to, pažymėjo, kad kaip matyti iš LITEKO sistemos, pareiškėjas jau yra pateikęs ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovams, tame tarpe ir UAB „Dinalas“.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo A. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir bylą grąžinti Šiaulių apygardos teismui išduoti vykdomąjį raštą, priverstinai surašant naują turto arešto aprašą. Nurodo, kad A. Č. apelianto turtą pasiėmė savo iniciatyva, o UAB „Dinalas“ jokios reikalavimo teisės atsakovui UAB „Jurgio baldai“ neturėjo, todėl UAB „Jurgio baldai“ turtas turi būti perduotas savininkui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo UAB „Jurgio baldai“ prašymą dėl vykdomojo rašto Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-363/2012 (pirmosios instancijos teismo bylos Nr. 2-283-267/2011) pagrindu išdavimo nurodė, kad minėta nutartis nėra vykdomasis dokumentas, o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimu laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ir duomenų apie minėto sprendimo įvykdymą nėra. Be to, pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovas reikalauja išduoti vykdomąjį raštą byloje, kurioje apeliacinės instancijos teismas visiškai nepanaikino laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad vykdomojo rašto išdavimo klausimas šiuo metu sprendžiamas būtent civilinėje byloje Nr. 2-283-267/2011 (52 b. l.), todėl teigti, kad UAB „Jurgio baldai“ prašo išduoti vykdomąjį raštą kažkokioje kitoje byloje, nėra jokio pagrindo. Atitinkamai nėra jokio pagrindo teigti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis negali būti vykdoma dėl to, kad UAB „Jurgio baldai“ atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, nes būtent minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-283-267/2011 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas ir sumažintas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi. Kita vertus, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (įskaitant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar jų taikymo masto sumažinimo) yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 4 p.), kuris yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 str.), todėl šios nutarties vykdymui įgyvendinti vykdomieji raštai nereikalingi ir būtent tai konkrečiu atveju yra atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-363/2012 pagrindas. Tiesa, atsakovo teigimu, antstoliai atsisako vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mąsto sumažinimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokie antstolių veiksmai gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, t. y. visų pirma teikiant skundą pačiam nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakančiam vykdyti antstoliui (CPK 510 str. 2 d.), o ne kreipiantis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo vykdomojo dokumento (CPK 587 str. 4 p.) pagrindu.
Atsakovas UAB „Jurgio baldai“, teikdamas prašymą pirmosios instancijos teismui, taip pat prašė įpareigoti UAB „Dinalas“ grąžinti UAB „Jurgio baldai“ turtą, tačiau, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Dinalas“ apskritai nėra civilinėje byloje Nr. 2-283-267/2011 dalyvaujantis asmuo, o ginčo turto perdavimo savininkui klausimas, kaip pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1369/2012, jau yra išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi, kuria prašymas buvo atmestas (Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1368/2012 minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą).
Kita vertus, pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-487-267/2012 (CPK 179 str. 3 d.) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „Jurgio baldai“ priklausančių baldų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), aprašytų antstolio T. U. 2010 m. liepos 15 d. apraše pagal Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį, - šiuo metu yra panaikintos Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-487-267/2012), kuriuo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leista vykdyti skubiai. Šiuo metu teismui nėra tiksliai žinoma, koks ir kokios vertės atsakovo turtas yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau negu to reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 str. 2 d.), todėl antstoliui sudarius naują turto aprašą ir aprašius UAB „Jurgio baldai“ turtą 24 300 Lt sumai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-363/2012; CPK 681 str.), likęs turtas (nesant jam pritaikyto arešto kurioje nors kitoje byloje), turėtų būti grąžintas atsakovui UAB „Jurgio baldai“ (priešingu atveju, UAB „Jurgio baldai“ galėtų reikšti ieškinį dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir/ar nuostolių atlyginimo).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą motyvavo netinkamai, tačiau pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį, o taip pat ir šiuo metu (nesant sudaryto turto aprašo atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-363/2012) įpareigoti UAB „Dinalas“ direktorių A. Č. grąžinti turtą atsakovui UAB „Jurgio baldai“, todėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartis paliktina galioti apeliacinės instancijos teismo nurodytų motyvų pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį nepakeistą.