- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- e2A-38-638/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02214-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- B. B.
- Ieškovas
- L. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei B. B. dėl garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. B. (toliau – ieškovė) ieškinyje prašė pripažinti, kad atsakovės B. B. (toliau – atsakovė) paskleista informacija, kad ieškovė vagia iš jos pašto dėžutės korespondenciją, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą, įpareigoti atsakovę paneigti paskleistą melagingą informaciją daugiabučių (duomenys neskelbtini) gyventojų bendrijos susirinkimo metu, priteisti iš atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė gyvena daugiabučiame name(duomenys neskelbtini) , yra vienos namo laiptinės kaimynės. Į ieškovės buto duris (duomenys neskelbtini) paskambino kaimynė A. B.. Ieškovės sutuoktiniui atidarius duris, pamatė, kad prie durų stovi ne vienas, bet dar trys namo gyventojai, t. y. B. B., J. L., D. L.. Jie pasakė, kad nori užeiti pakalbėti su ieškove, kuri tuo metu laikinai pavadavo bendrijos pirmininkę. Ieškovės sutuoktinis įsileido šiuos asmenis į butą. Pokalbio su ieškove metu atsakovė, kitiems atėjusiesiems girdint, pradėjo sakyti, kad „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės sutuoktiniui užsistojus ieškovę dėl nepagrįstų kaltinimų ir įžeidinėjimų, atsakovė pareiškė, kad šis eitų iš čia, nes čia ne jo reikalas. Pokalbis su kaimynais truko apie pusantros valandos ir viso pokalbio metu atsakovė ne vieną kartą melagingai teigė, jog ieškovė iš atsakovės pašto dėžutės vagia laiškus. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini). vyko daugiabučių namų (duomenys neskelbtini)savininkų bendrijos valdybos susirinkimas. Susirinkime dalyvavo valdybos nariai - ieškovė kaip laikinai pavaduojanti bendrijos pirmininkę, J. J., K. L. (daugiabučio namo(duomenys neskelbtini)), G. O., M. T., T. B. (daugiabučio namo(duomenys neskelbtini)), J. L. (daugiabučio namo(duomenys neskelbtini)). Taip pat šiame susirinkime dalyvavo trys asmenys – ne valdybos nariai – atsakovė B. B., R. J. ir A. B.. Šio susirinkimo metu atsakovė, girdint visiems susirinkime dalyvaujantiems asmenims, ne kartą pasakė, kad ieškovė vagia laiškus iš jos pašto dėžutės. Ieškovė nurodė, kad valdybos narė K. L. įspėjo atsakovę dėl atsakomybės už tokius pareiškimus, T. B. taip pat paantrino K. L., tačiau atsakovė atsikirto, jog žino dėl teisinės atsakomybės už tokius kaltinimus ir dar kartą pakartojo, jog atsakovė vagia jos korespondenciją. Kiti daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) gyventojai ieškovei ne kartą yra pasakę, jog atsakovė apkalba ieškovę ir visiems pasakoja, kad neva ši vagia atsakovės korespondenciją. Atsakovė viešai skelbia tiesos neatitinkančią informaciją, žemina ieškovės garbę ir orumą, tokiais neteisėtais veiksmais sukėlė ieškovei neturtinę žalą. Atsakovė, manytina, tyčia skleidžia tokią melagingą informaciją apie ieškovę, dėl ieškovės aktyvios veiklos bendrijos gyvenime, kadangi prieš tai pirmininkavusi atsakovė bei J. L. daugiabučių bendrijos reikalus tvarkė pasyviai, dėl ko daugiabučių namų gyventojai yra nepatenkinti. Ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, nes ji nuolat jaučia įtampą, ji nuolatos jaučia nepagrįstą gėdą, kad apie ją kiti asmenys galvoja kaip apie vagį. Sumažėjo jos bendravimas su kitais daugiabučių namų gyventojais. Akivaizdu, kad dėl nepagrįstų kaltinimų ieškovės reputacija nukentėjo, sumenko kitų asmenų pasitikėjimas ja, kaip viena iš bendrijos atstovų. Po šių įvykių dėl pablogėjusios psichologinės sveikatos ji kreipėsi į gydytoją, jai buvo skirti medikamentai.
Atsiliepimas
3. A. B. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašė juos atmesti. Nurodė ir paaiškino, jog ieškinyje nėra jokio leistino įrodymo, kuris patvirtintų, jog atsakovė (duomenys neskelbtini). ieškovės bute, pasakė “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini) ”. Nesutinka, kad (duomenys neskelbtini) vykusio daugiabučių namų (duomenys neskelbtini)savininkų bendrijos valdybos susirinkime ji pasakė, kad “ieškovė vagia laiškus iš jos pašto dėžutės”, kad “ieškovė vagia jos korespondenciją”. Iš šių teiginių, kurie neva žemina ieškovės garbę ir orumą nėra aišku, kas tiksliai susirinkimo metu šiuos nurodytus ieškinyje teiginius pasakė ir kam jie buvo adresuoti, nėra aišku ir kodėl ieškovė mano, kad jie buvo išsakyti jos atžvilgiu. Bendrijos valdybos susirinkimas buvo protokoluojamas ir susirinkimo protokole nėra fiksuota, kad ieškovė buvo įžeidinėjama, ar buvo menkinama jos garbė ir orumas. Atsakovė pažymi, kad ieškovei, kaip laikinai pavaduojančiai bendrijos pirmininkę, tik(duomenys neskelbtini) vykusio susirinkimo metu pranešė, kad iš jos pašto dėžutės dingo vienas jai siųstas dokumentas, ir, kad dėl to reikėtų susirūpinti. Atsakovė laiškų dingimo fakto nesiejo su ieškovės asmeniu, jos niekas nekaltino, neįžeidinėjo ir juo labiau jai negrasino. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė paskleidė faktą, kuris neatitinka tikrovės. Ieškovė, kaip tuo metu einanti laikinai bendrijos pirmininkės pareigas, nesilaikydama bendrijos įstatų ir pažeidžiant kitus norminius teisės aktus, vienašališkai priiminėja sprendimus ir pasirašinėjo dokumentus.
0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad atsakovės B. B. paskleista informacija, kad ieškovė L. B. vagia iš jos pašto dėžutės korespondenciją, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės L. B. garbę ir orumą. Teismas įpareigojo atsakovę B. B. paneigti paskleistą melagingą informaciją artimiausio daugiabučių (duomenys neskelbtini) gyventojų bendrijos susirinkimo metu. Teismas priteisė iš atsakovės B. B. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 1 675 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. B.. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad vertinant atsakovės teiginius, kad „(duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šie teiginiai išreikšti siekiant konstatuoti objektyviai egzistuojantį faktą apie tai, kad ieškovė apvogė atsakovę. Nurodyti teiginiai išsakyti garsiai ieškovės bute bei bendrijos valdybos narių susirinkime, girdint tiek valdybos susirinkime dalyvavusiems asmenims (be ieškovės 8) ir jos bute dalyvavusiai ne valdybos narei D. L., nes kiti du dalyvavo valdybos susirinkime, viso 9 žmonės. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų išreiškusi abejonę dėl minėtų teiginių tikrumo ar būtų nurodžiusi, kad tai yra jos nuomonė, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad nurodyti teiginiai galėtų būti suprasti kaip atsakovės subjektyvus atitinkamų aplinkybių ar įvykių vertinimas. Teismas vertino, kad šie atsakovės teiginiai yra žinia.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad aukščiau nurodyti atsakovės teiginiai buvo perduoti žodžiu tiek ieškovės bute, tiek bendrijos valdybos narių susirinkime. Atsakovė skleidžiamoje žinioje, nors ir neįvardijo to asmens vardo, pavardės, kurį kaltina, jog jis pavogė iš jos pašto dėžutės korespondenciją, tačiau viešai paskleistas ginčo duomenų turinys leido aiškiai suprasti, kad (duomenys neskelbtini) butas vagia, kuriame gyvena būtent ieškovė, o ne kuris nors kitas asmuo. Kitiems asmenims, o taip pat ir ieškovei, nekilo jokių abejonių, kad minėtas teiginys yra apie ieškovę ir jos neva atliekamus neteisėtus veiksmus. Šis teiginys išreikštas siekiant konstatuoti objektyviai egzistuojantį faktą apie tai, kad ieškovė apvogė atsakovę.
7. Teismas nurodė, kad atsakovei nepateikus įrodymų, kad jos išsakyti teiginiai atitinka tikrovę, taikoma CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija ir atsakovės teiginiai vertinami kaip išgalvoti, melagingi, netikri, t. y. neatitinkantys tikrovės. Atsakovės teiginiai, skirti ieškovei, yra nemalonūs, užgaulūs, įžeidūs. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovę sumenkino jos savivertę, tai yra orumą, be to, žvelgiant iš pasyvaus (pašalinio) stebėtojo perspektyvos, sudarė pagrindą suabejoti jos veiksmų teisėtumu, tai yra, pažemino ir jos garbę. Teismas sprendė, kad šioje byloje nustatyti visi pagrindai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį taikyti. Tikrovės neatitinkančių ir ieškovės garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimas turi būti atliktas ta pačia forma, kaip ir duomenų paskleidimas.
8. Teismas nurodė, kad pagal surinktus įrodymus nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad viešai paskleistas ginčo duomenų turinys leido aiškiai suprasti, kad atsakovė apkaltino ieškovę kaip fizinį asmenį, kuriai atsikėlus į (duomenys neskelbtini) butą pradėjo dingti atsakovės laiškai, o ne kaip viešąjį asmenį, t. y. susijusį su ieškovės užimamomis pareigomis, todėl pagrindo atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu, nėra. Darant prielaidą, kad ieškovė buvo apkaltinta atsakovės laiško vagyste dėl jos užimamų pareigų, nes laiškas, kuris galimai dingo buvo susijęs su bendrija (sutarties kopija, sudaryta su UAB „Dzūkijos būstas“), kurią G. O. buvo įmetusi į atsakovės pašto dėžutę, teismo vertinimu, atsakovė turėjo veikti sąžiningai. Teismas pažymėjo, kad asmens viešas žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobūdis ir paskleidimo tikslas yra viešai pasmerkti kitą asmenį dėl jo veiksmų, turinčių neteisėtos veikos požymių, negali būti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas. Tokių žinių tiek ieškovės bute, tiek bendrijos valdybos narių susirinkime viešas paskleidimas, jų nepagrindus faktais, aiškiai buvo nukreiptas sumenkinti ieškovės reputaciją, dėl to šis atsakovės veiksmas negali būti vertinamas kaip sąžiningas.
9. Teismas nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovė siekia prevencinio poveikio atsakovei, kad ši ateityje neskleistų apie ieškovę tikrovės neatitinkančių žinių. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba, atsižvelgė į jos turtinę padėtį. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 500 Eur.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 2 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 2 500 Eur, kurios patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (2022-09-23, CBP-6061, 2023-06-14, DOK-25162). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kadangi patenkinta ieškinio reikalavimo dalis sudaro 67 procentus, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 675 Eur išlaidų bylinėjimosi išlaidoms apmokėti (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6,10 punktai, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė B. B. prašo panaikinti 2023 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1.Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai įvertino įrodymus, prioritetą suteikdamas ieškovės parodymams, o atsakovės parodymus atmesdamas. Ieškovės teiginiai dėl neva atsakovės jos atžvilgiu išsakytų žodžių, kad ji vagia atsakovės korespondenciją ir kad(duomenys neskelbtini), yra išgalvoti, pramanyti, ir ieškinys pareikštas tikslu nukreipti nuo jos, kaip laikinai einančios bendrijos pirmininkės pareigas, dėmesį dėl galimai suklastoto protokolo, kuris, kaip įvykusio susirinkimo protokolas su surinktais parašais buvo jos nuneštas į UAB „Šilumos tinklai“. Tačiau teismas į atsakovės tokius paaiškinimus nekreipė dėmesio ir jų tinkamai kartu su kitais įrodymais nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad neva atsakovės pasakyti ieškovės adresu jos garbę ir orumą žeminantys žodžiai nebuvo užfiksuoti nei raštu, nei garso įrašu, o liudytojai byloje apklausti po gana ilgo laiko tarpo, t. y. po šešių-aštuonių mėnesių nuo nagrinėjamų byloje įvykių. Teismas, eilės liudytojų parodymus vertindamas kaip subjektyvius ir jais nesiremdamas, rėmėsi liudytojos D. L. parodymais. Iš D. L. parodymų seka, kad ji nepatvirtino, kad atsakovė būtų ieškovę pavadinusi vagimi ar apkaltinusi ją dokumento vagyste iš atsakovės pašto dėžutės.
11.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo S. B. parodymais, kuris teigė, kad (duomenys neskelbtini), į jų butą atėjus keturiems namo gyventojams įvyko konfliktas, kurio metu atsakovė apkaltino ieškovę vagyste dėl dingusių laiškų iš atsakovės pašto dėžutės, todėl jis liepė atsakovei išeiti iš jų namų. Pažymėtina, kad S. B. yra ieškovės sutuoktinis, taigi, turi neabejotiną suinteresuotumą bylos baigtimi, ir jo parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, be to, jo parodymų nepatvirtino jokie kiti įrodymai.
11.4. Teismas sprendime netinkamai interpretavo liudytojos A. B. parodymus, duotus 2023 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje. A. B. kategoriškai patvirtino, kad nei ieškovės namuose, nei valdybos susirinkimo metu atsakovė ieškovės nekaltino laiško vagyste, nevadino vagimi, tik kalbėjo apie tai, kad reikia pakeisti atsakovės pašto dėžutės adresą, nes dingsta dokumentai, ir atsakovė nenori būti už juos atsakinga.
11.5. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo J. L. parodymais. J. L. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valdybos narių susirinkime atsakovė kėlė klausimą dėl bendrijos adreso. Barnio nebuvo, kaltinimų vagyste taip pat nebuvo. Kalbų, kad atsakovė vadintų ieškovę vagile, liudytojas negirdėjo. Kai iškilo klausimas dėl dokumentų klastojimo, būtent, liudytojas J. L. nurodė sakęs, kad jie gal nesiruošia čia ilgiau gyventi, jeigu taip elgiasi ( 2023 m. balandžio 24 d. posėdžio garso įrašas nuo 55 min 43 s). Tuo tarpu ieškovė ieškinyje žodžius „jūs čia ilgai negyvensit, neturėkit jokių vilčių“ nepagrįstai priskyrė atsakovei.
11.6. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo J. J. parodymais, kaip duodančiais pagrindo teigti, kad atsakovė apkaltino ieškovę vagyste iš atsakovei priklausančios pašto dėžutės. J. J. teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valdybos susirinkimas vyko mokyklos salėje, kurioje sklido aidas, vieni per kitus šnekėjo, sunku suprasti, kas vyksta. Jis suprato, kad susibarė ieškovė su atsakove, kad (duomenys neskelbtini)užgaulioja, tačiau dėl ko, gerai neprisiminė. (duomenys neskelbtini)sako, aš tau neatleisiu. J. J. girdėjo, kad atsakovė sakė, kad kažkur kažkas dingsta, o ieškovė užpyko. Nurodė, kad kalba buvo abstrakti, buvo sunku susigaudyti (2023 metų balandžio 12 dienos posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 18 min.). Taigi, iš tokių J. J. parodymų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad atsakovė kaltino ieškovę vagyste.
11.7. Liudytojos K. L. parodymai taip pat nesudarė pagrindo teigti, kad atsakovė kaltino ieškovę dokumentų vagyste iš atsakovės pašto dėžutės. K. L. negirdėjusi, kad kiti žmonės negražiai atsilieptų apie ieškovę, nurodė, kad kažkas susirinkime rėkė ant pirmininkės, kad ji melagė, nurodė, kad replikos susirinkimuose turi būti protokoluojamos (2023 m. balandžio 15 d. posėdžio garso įrašas 1 val. 33 min).
11.8. Ieškovė pateikė duomenis iš e. sveikata, iš kurių matyti, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. ieškovei skirti kompensuojami vaistai nuo kraujo spaudimo, nuo cholesterolio bei nuo nerimo (nekompensuojamas), 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2023 m. sausio 12 d. lankėsi pas psichiatrą, skirti nervų sistemą veikiantys vaistai. Tačiau ieškovė nepateikė išrašo iš medicininių dokumentų, iš kurio būtų galima spręsti, kad nurodyti vaistai jai skirti tik nuo 2022 m. rugsėjo 8 d., o nėra skirti nuolatiniam naudojimui iš anksčiau, ir kad pas psichiatrą pirmą kartą apsilankė tik 2022 m. lapkričio 14 d., o nesilankė nuolat. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą ir nepagrįstai priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
11.9. Teismo įpareigojimas, kad tikrovės neatitinkančią ir ieškovės garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimas turi būti atliktas ta pačia forma, kaip ir duomenų paskleidimas yra nepagrįstas, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad daugiabučių namų statybos bendrijoje (duomenys neskelbtini) yra apie 180 bendrijos narių, todėl nesuprantama, kodėl atsakovė įpareigota paneigti neva paskleistą melagingą informaciją visos daugiabučių namų statybos bendrijos narių susirinkime. Toks paneigimo būdas yra neproporcingas, nes apie laiško dingimą iš atsakovės pašto dėžutės ieškovės bute atsakovė kalbėjo girdint trims namo gyventojams (du iš jų dalyvavo valdybos susirinkime) ir visiems valdybos narių susirinkime dalyvavusiems asmenims, viso girdėjo 9 žmonės. Teismo įpareigojimas yra neadekvatus, apsunkintas ir negalimas.
11.10 Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, padarė skaičiavimo klaidą. Ieškovės atstovės advokato padėjėjos A. O. pateiktoje 2022 m. rugsėjo 9 d. – 2023 m. birželio 15 d. atliktų darbų ataskaitoje nurodyta, kad ji ieškovei atliko teisinių paslaugų už 2 400 Eur sumą. Tačiau prie ataskaitos pridėti pavedimai patvirtina, kad ieškovė savo atstovei viso sumokėjo 2 100 Eur bei 134 Eur žyminio mokesčio (teismas sprendime klaidingai nurodė, kad sumokėta 100 Eur žyminio mokesčio), reiškia, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viso yra ne 2 500 Eur, o 2 234 Eur. Teismo nurodyta, kad patenkinta 67 procentai ieškinio reikalavimų, tokiu būdu, iš atsakovės turėjo būti ieškovei priteista ne 1 675 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o 1 496,78 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
4. I. L. B. atsiliepimu prašė apeliantės B. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
12.1. Teismas, siekdamas objektyviai ištirti bylos aplinkybes, labai kritiškai vertino liudytojų parodymus ir teismo sprendime nurodė, jog galimai suinteresuotų liudytojų parodymų nevertina, atsižvelgdamas į tai, jog dalis liudytojų aiškiai palaikė ieškovės, kita dalis - apeliantės pusę. Teismas vertino tik nešališkų, nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymus, bei tuos, kurių parodymai neprieštarauja kitų liudytojų nurodytoms aplinkybėms. Kadangi apeliantė paskleidė apie ieškovę tiesos neatitinkančią informaciją žodžiu, akivaizdu, kad kitokių įrodymų, nei liudytojų parodymai, negalėtų būti.
Žemesnės instancijos teismas
12.2.Visiškai nepagrįstas apeliantės motyvas, jog per 6-8 mėnesius liudytojai galėjo ir neprisiminti išsakytų apeliantės žodžių, dėl to kyla abejonės dėl liudytojų parodymų teisingumo. Visiškai natūralu, kad laikui bėgant žmonės pamiršta kai kurias aplinkybes arba prisimena ne tas pačias aplinkybes, tačiau šiuo atveju, iš visumos liudytojų parodymų, akivaizdu, kad liudytojai kalbėjo apie tuos pačius įvykius, prisiminė tas pačias detales ir savo parodymais papildė kitų liudytojų parodymus.
12.3.Ieškovės nuomone, būtent kitų žmonių apeliantės išsakytų žodžių vertinimas - interpretavimas ir parodo, kokia susiformavo žmonių nuomonė apie įvykius. Iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad žmonės apeliantės išsakytus apie ieškovę žodžius vertino kaip kaltinimus ieškovei vagyste. Ir vertino ne kaip apeliantės keltą klausimą ar abejonę, bet kaip kaltinimą, t. y. faktą, jog ieškovė įvykdė nusikalstamą veiką - pavogė korespondenciją iš apeliantės pašto dėžutės.
12.4.Taip pat visiškai nepagristas apeliantės motyvas, jog teismas turėjo vertinti aplinkybę dėl galimai suklastoto bendrijos dokumento, už kurio suklastojimą neva atsakinga ieškovė. Apeliantė nepateikė teismui jokių duomenų, jog dėl suklastoto dokumento bendrija, ar jos gyventojai, būtų kreipęsi į atitinkamas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ar būtų pradėtas teisminis procesas dėl tokio dokumento pripažinimo negaliojančiu.
12.5.Duomenys, jog ieškovė anksčiau yra vartojusi antidepresantus ir vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio, nereiškia, jog ieškovė neturėjo sureaguoti ir nereiškia, kad apeliantės išsakyti žodžiai nesukėlė ieškovei žalos. Apeliantė ieškovę apkaltino padarius nusikalstamą veiką, tokią informaciją skleidė ne vieną kartą, todėl ieškovės reakcija - pergyvenimas, psichologinės sveikatos pablogėjimas, yra visiškai suprantamas.
Žemesnės instancijos teismas
12.6.Teismo įpareigojimas yra pagrįstas ir proporcingas padarytam pažeidimui. Jei apeliantė paskleidė melagingą informaciją visuotiniame daugiabučių namų statybos bendrijos narių susirinkime, tuomet ir ją paneigti privalo visuotiniame daugiabučių namų statybos bendrijos narių susirinkime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis), įpareigojimo paneigti paskleistas žinias tinkamumo (CK 2.24 straipsnis), neturtinės žalos dydžio, bylinėjimosi išlaidų.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktas).
8. Kasacinės instancijos teismo konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
9. Pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas, asmens garbė ir orumas gali būti ginami, nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Teismas, nustatydamas duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti du dalykus: kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė; ar duomenys tikrai buvo paskleisti. Kokia forma, buvo paskleisti duomenys, raštu, žodžiu, teisinės reikšmės neturi. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad duomenų paskleidimui esant neužfiksuotam nei raštu, nei garso įrašu, nėra galimybės įrodyti tokių duomenų paskleidimą.
10. Teismas apklausė iš viso 18 liudytojų, iš kurių 9 asmenys patvirtino, kad atsakovė kalbėjo apie korespondencijos vagystę iš jos pašto dėžutės ir tiesiogiai nurodė arba sakydama „pavardėmis nevardinsim“ reikšmingai žiūrėjo į ieškovės pusę arba nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) butas“ (kuriame gyvena ieškovė). Šie liudytojai patvirtino buvus tris atvejus, kai ieškovė buvo apkaltinta korespondencijos vagyste(duomenys neskelbtini). Kiti 9 teismo apklausti asmenys nepatvirtino girdėję, kad atsakovė apkaltino ieškovę dėl korespondencijos dingimo, tačiau kai kurie iš šių liudytojų patvirtino girdėję, kad atsakovė kalba apie dokumentų/ korespondencijos dingimą iš jos pašto dėžutės (pvz., J. J., R. J.).
11. Apeliaciniame skunde apeliantė B. B. iš esmės pateikia savo nuomonę apie liudytojų parodymus, siekdama, kad liudytojų parodymai būtų kitaip interpretuojami, kad būtų remiamasi kitų asmenų parodymais, tų, kurie nepatvirtino girdėję atsakovę išsakant įžeidžiančius teiginius ieškovės atžvilgiu ir kad būtent šių asmenų parodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde apeliantas kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, savo išvadas grindė byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176-177str., 183 str., 185 str.).
12. Pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008). Šiuo atveju liudytojų parodymų visuma leido teismui susidaryti vaizdą apie daugiabučio namo savininkų bendrijos narių tarpusavio santykius ir padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė ne vieną kartą paskleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančias ir žeminančio pobūdžio žinias/teiginius. Teismas pagrįstai kvalifikavo paskleistą informaciją kaip žinią, o ne nuomonę, taip pat pagrįstai sprendė, kad informacija yra neigiamo turinio, t. y. teiginiai, skirti ieškovei, yra nemalonūs, užgaulūs, įžeidūs, menkinantys ieškovės savivertę, sudarantys pagrindą abejoti ieškovės veiksmų teisėtumu, tai yra, žeminantys jos garbę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šioje byloje nustatyti visi pagrindai taikyti atsakovei civilinę atsakomybę pagal LR CK 2.24 straipsnio 1 dalį. Teismo išvados atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką ( žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).
11. Apeliantė kritikuoja teismo sprendimu nustatytą paskleistos informacijos paneigimo būdą paskelbiant apie tai bendrijos narių susirinkime, nurodo, kad toks paneigimo būdas yra neproporcingas ir neįgyvendinamas, nes bendrijoje yra 180 narių. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Kaip jau minėta, žinios apie ieškovę buvo paskleistos mažiausiai tris kartus: ieškovės bute girdint dar trims asmenims, valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo 8-9 asmenys, ne tik valdybos nariai ir bendrijos narių susirinkime, kuris neįvyko, tačiau buvo susirinkę apie 10 asmenų (nors pastarasis epizodas nebuvo įtrauktas į ieškinį, tačiau teismo posėdžiuose apklausti liudytojai minėjo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkimo metu buvusius pasakytus ieškovės teiginius, ir teismas sprendime taip pat aptarė (duomenys neskelbtini)susirinkimo atvejį). Pažymėtina ir tai, kad paskleistą informaciją asmenys paprastai perduoda vieni kitiems kaip įspūdžius, gandus. Todėl sutiktina su teismo argumentais, kad tikrovės neatitinkančią ir ieškovės garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimas turi būti atliktas ta pačia forma, kaip ir duomenų paskleidimas, t. y. paskelbiant paneigimą ir racionaliausias būdas tai padaryti yra būtent bendrijos narių susirinkime. Apeliantė nepasiūlė kito pagrįsto ir priimtino būdo paneigti paskleistas žinias.
12. Apeliantė ginčija ieškovės pateiktus įrodymus apie jai 2022 m. rugsėjo 8 d. paskirtus raminančius ir kraujospūdį mažinančius vaistus, nurodo, kad nepateikta įrodymų, kad tie vaistai nebuvo paskirti jau anksčiau, dėl to esą teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Šie apeliantės argumentai atmestini, nes teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, vertino ne tik vaistų paskyrimo ir vartojimo faktą, bet ir paskleistų teiginių pasekmes ieškovės reputacijai, jos pergyvenimus, pačios atsakovės turtinę padėtį (kiek ji išgalėtų mokėti neturtinės žalos atlyginimo), be to, nurodė, kad ir prevencinis/atgrasomasis poveikis turi reikšmės. Tokia teismo motyvacija visiškai atitinka kasacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
13. Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl protokolo ar kito dokumento klastojimo, netinkamo pateikimo ir pan.) neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų plačiau neanalizuoja.
14. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę už garbės ir orumo pažeidimus (CK 2.24 straipsnis), nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priimto sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
15. Apeliantė nurodo, kad teismas suklydo paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Išvados, kad patenkinta ieškinio reikalavimo dalis sudaro 67 procentus, apeliantė neginčija, tačiau nurodo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso yra ne 2 500 Eur, o 2 234 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, nes į bylą yra pateikti įrodymai, kad ieškovė sumokėjo advokato padėjėjai 2100 Eur, o ne 2400 Eur, kaip kad nurodyta atliktų darbų ataskaitoje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas realumo kriterijus, t. y. priteisiama ta suma ar dalis sumos, kuri buvo sumokėta už suteiktas teisines paslaugas ir bylą laimėjusi šalis teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str.)(Civilinė byla Nr. 3K-3-189-969/2017). Todėl ieškovei priteistina išlaidų dalis (67 proc.) sudaro 1 496,78 Eur (2234*0,67). Iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme sumažintina iki 1496,78 Eur.
16. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei priteistina iš atsakovės išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą - 500 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą patikslinant rezoliucinę dalį ir priteistą iš atsakovės B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 675 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sumą sumažinant iki 1496,78 Eur (tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt šešių eurų ir 78 ct).
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ieškovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.