Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims V. K., A. K., antstolei A. K. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko V. K. turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine A. K. nuosavybė, dalį. Nurodė, kad antstolės A. K. kontorai pateikė vykdyti Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros poskyrio nutarimą dėl likusios neišieškotos 853,76 Eur baudos (2 947,87 Lt) išieškojimo iš skolininko V. K. valstybei. Vykdymo proceso eigoje antstolė areštavo nekilnojamąjį turtą Nekilnojamo turto registre registruotą skolininko ir jo sutuoktinės vardais, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolė pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Teismui kartu su prašymu pateikti duomenys patvirtina, kad antstolė A. K. vykdo Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros poskyrio nutarimą dėl likusios neišieškotos 853,76 Eur baudos (2 947,87 Lt) išieškojimo iš skolininko V. K. valstybei. Antstolė, patikrinusi skolininko turtinę padėtį nustatė, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, areštavo turtą ir pasiūlė išieškotojai iki 2019 m. vasario 4 d. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotoja, nepraleidusi nustatyto termino, 2019 m. sausio 16 d. kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Nei pareiškėja nei antstolė nepateikė siūlymų ir/ar pageidavimų dėl turto atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesas, vieno sutuoktinio sveikata ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini) kurį prašoma atidalinti, įgytas 2002 m. spalio 14 d. Nekilnojamas turtas viešuose registruose įregistruotas skolininko ir jo sutuoktinės vardais. Byloje nėra duomenų, jog turtas įgytas vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnis). Aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, byloje esančiais duomenimis nenustatyta.

Nustačius nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Šiuo atveju pareiškėja neprašė nustatyti realiosios turto dalies, nepateikė siūlymo dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Šios kategorijos bylose galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai lemia, kad teismas ex officio nėra aktyvus ir bylą sprendžia vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-966-657/2013). Teismas, neperžengdamas prašymo ribų, vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nesant aplinkybių dėl kurių būtų galima nukrypti nuo šios prezumpcijos, sprendžia, jog prašymas tenkintinas nustatant skolininko turto idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje, kuri atitinka ½ turto dalį. Visas turtas lieka bendro naudojimo (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-115-163/2014). Pagal formuojamą teismų praktiką idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1; Teismų praktika 32).

Teismas pažymi, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas nėra atidalijimas iš bendro turto, kuriuo siekiama panaikinti bendrąją nuosavybę, ir toks naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) kitu būdu negu nustatyta naudojimosi tvarka, įskaitant atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-966-657/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 593 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti skolininko V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad skolininkui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)

Nurodyti, kad V. K. ir A. K. nekilnojamuoju turtu naudojasi bendrai.

Nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.