Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-03-14 · Civilinė byla Nr. e2-756-894/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-14
Bylos Nr.
e2-756-894/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07872-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
S. P., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-756-894/2017;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07872-2016-3;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.6.; 2.7.5.; 2.6.10.5.2.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 3.2.6.1.; 3.1.7.5.;3.1.7.9.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.11. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m.kovo 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė,sekretoriaujant Rasai Ganienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams I. B. ir S. J.,

atsakovei S. P., atsakovės S. P. atstovui advokatui R. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams V. D., advokatui L. J.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams S. P., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl komercinės paslapties atskleidimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1. Įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus ir nenaudoti savo veikloje ieškovės pacientų duomenų, sudarančių ieškovės komercinę paslaptį; 2. Priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 22 488,00 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė S. P. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vaikų ligų gydytoja dirbo apie 15 metų, jos apylinkę sudarė apie 600 pacientų. 2015 m. lapkričio 30 d. gydytoja S. P. buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaikų ligų gydytojos pareigų. Iki atleidimo, atsakovė S. P. kelerius metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje. Nutraukus darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, gydytoja S. P. asmeniškai kreipėsi į pacientus su pasiūlymu persirašyti į jos dabartinę darbovietę. Dėl einamų pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovė S. P. turėjo prieigą prie konfidencialios informacijos, kuria disponuojantis subjektas įgyja konkurencinį pranašumą. Pacientų asmens duomenys atitinka komercinės paslapties sampratą, jie nėra viešai prieinami. Išeidama atsakovė S. P. išsinešė savo pacientų asmens duomenis ir tokiu būdu atskleidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiais savo veiksmais padarė materialinę žalą ieškovui. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad kiekviena gydymo įstaiga, sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, kiekvieną mėnesį gauna fiksuotą pinigų sumą, priklausančią nuo prisirašiusių pacientų skaičiaus. Ieškovė pažymi, kad 2015 m. gruodžio 7 d. buvo įdarbinta vaikų ligų gydytoja V. R.. Visos išlaidos, skirtos išlaikyti vaikų ligų gydytoją išliko tos pačios, pasikeitė tik kiekvieną mėnesį klinikos negaunamos išmokos iš teritorinės ligonių kasos už prarastus pacientus. Ieškovė nurodo, kad 22 488,00 Eur yra ieškovės negautas grynasis pelnas. Ieškovė nurodė, kad atsakovių neteisėta veika truko nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. Per šį laikotarpį ieškovė neteko 317 pacientų. Ieškovės nuomone, pacientų persirašymo momentas įrodo priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos.

Atsiliepimas

2016 m. birželio 8 d. teisme gautas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad gydytoja S. P. dirba pas atsakovę nuo 2011 m. lapkričio 23 d. Ieškovei 2015 m. lapkričio 30 d. nutraukus darbo sutartį su S. P., gydytoja įsidarbino pas atsakovę didesniam valandų skaičiui. Atsiliepime nurodoma, kad S. P. atsakovei neperdavė jokių duomenų, kurie Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 4 dalies prasme būtų laikomi ieškovės komercine paslaptimi, todėl atsakovė negalėjo įgyti, atskleisti, pasinaudoti tuo, kas jai nebuvo patikėta ar perduota. Duomenys, kuriais disponavo gydytoja S. P. (paciento, vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys) nebuvo įtraukti į ieškovės komercinių paslapčių sąrašą. Atsakovė pažymi, kad pasitikėjimo pagrindu atsiradęs paciento ir gydytojo ryšys sąlygoja, kad pacientai yra prisirišę prie gydytojo, o ne prie gydymo įstaigos, kurioje gydytojas dirba. Atsiliepime akcentuojama, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigos administracija turi skelbti įstaigos registratūroje ir, esant galimybei, vietos spaudoje, informaciją apie gydytojų darbo santykių nutraukimą ir specialybės pakeitimą, tokiu būdu užtikrinant Sveikatos sistemos įstatymo 84 straipsnio 6 punkte ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą paciento teisę pasirinkti gydytoją, sveikatos priežiūros įstaigą. Tokiu atveju, pati ieškovė turėjo pareigą užtikrinti pacientų teisę pasirinkti gydytoją ir gydymo įstaigą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimu fondo biudžeto lėšomis sutarties su Kauno teritorine ligonių kasa pagrindu, atsakovė neturi teisės atsisakyti priimti pacientą. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti apie atsakovės veiksmų neteisėtumą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėjo protingas pastangas išsaugoti tokią informaciją: nepatvirtino komercinių paslapčių sąrašo lokaliniais aktais, nesudarė su darbuotoja sutarties dėl komercinių paslapčių. Ieškovės elgesys rodo, kad ieškovė nelaikė komercine paslaptimi paciento vardo, pavardės ir telefono numerio.

2016 m. birželio 8 d. teisme gautas atsakovės S. P. atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymima, kad pacientų duomenų atsakovė nepasisavino, o tie duomenys, kuriuos turėjo, tai pacientų (vaikų) tėvų telefonų numeriai. Minėti duomenys negali būti laikomi komercine paslaptimi. Atsakovė nurodo, kad didžiąją pacientų dalį susirado pati - asmeniškai kvietė savo artimuosius, gimines, klasės draugus, kaimynus bei jų pažįstamus. Didelės dalies vaikų tėvų telefonų numerius gavo dar iki jiems tampant pacientais. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė niekada neinformavo atsakovės, jog pacientų telefonų numeriai yra komercinė paslaptis, nebuvo supažindinusi atsakovės su kokiais nors lokaliniais aktais dėl komercinių paslapčių. Atsakovė nurodė, kad visi pacientai perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kliniką savo apsisprendimu, nes juos tenkino atsakovės, kaip vaikų gydytojos, kvalifikacija. Atsakovės žiniomis, jai išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalis jos pacientų lankėsi pas naujai ieškovės priimtą vaikų gydytoją, tačiau vėliau vėl pasirinko atsakovę prisirašydami prie UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2016 m. liepos 11 d. teisme gautas ieškovės dublikas, kuriame nurodoma, kad nebūtina, jog tai, kas įstaigoje laikoma komercine paslaptimi, būtų nurodyta viename dokumente. Ieškovė nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje dėl komercinių paslapčių atskleidimo laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais, kai civilinė atsakomybė kyla tiek naujai įsteigtai konkuruojančiai įmonei, tiek šios steigėjams ar kitiems juridinio asmens dalyviams, tokių asmenų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti konkrečiai įvardijant kiekvieno iš jų padarytos žalos dydį, todėl žala iš visų atsakovų priteisiama solidariai. Ieškovės nuomone, atsakovė S. P. siekė paveikti pacientų nuomonę bei juos įtakoti.

2016 m. liepos 29 d. teisme gautas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ triplikas, kuriame nurodoma, kad lieka neaišku, ką ieškovė laiko komercine paslaptimi. Iš ieškovės persirašiusių pacientų asmens duomenis atsakovė nurodo gavusi tik po to, kai šie pacientai tapo atsakovės pacientais ir tokius duomenis patys suteikė atsakovei. Atsakovė pažymėjo, kad laikant, jog pacientų užsiregistravimas atsakovės gydymo įstaigoje yra neteisėta veika, tokiu atveju būtų užkirstas kelias įgyvendinti asmens konstitucinę teisę pasirinkti gydymo įstaigą.

2016 m. rugpjūčio 1 d. teisme gautas atsakovės S. P. triplikas, kuriame nurodoma, kad pacientų perėjimas kartu su priimtais į darbą naujais gydytojais pas ieškovę buvo įprasta praktika, t. y. iš kitų pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygiai taip pat perėjo didelis pacientų skaičius. Tokiu atveju, nelogiškas ieškovės teiginys, jog atsakovės veiksmai dėl pacientų perėjimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neteisėti. Triplike nurodoma, kad ieškovė vilkina persirašiusių pacientų ambulatorinių kortelių perdavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors tai privalo padaryti per 3 darbo dienas. Be to, šiems pacientams reikėjo atlikti piniginių lėšų reikalaujančius tyrimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinika privalėjo atlikti šiuos tyrimus kitų pacientų sąskaita, nes lėšas už perėjusius pacientus tebegaudavo ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad S. P. (buvusi pavardė D.) nuo 2001 m. gruodžio 21 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vaikų ligų gydytoja (1 t., b. l. 25). S. P. 2011 m. lapkričio 23 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaikų ligų gydytoja, nustatant 10 val. per savaitę darbo laiką. Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas 25 val. per savaitę darbo laikas, o nuo 2016 m. sausio 4 d. – 38 val. per savaitę darbo laikas (1 t., b. l. 41-43).

Žemesnės instancijos teismas

Konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmiau nurodytų teisės normų taikymo sąlygas, yra pasisakęs, kad, norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas: pirma, turi būti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, būtina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2008).

Tarp šalių nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra konkurentės sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje.

Pagal KĮ 2 straipsnio 1 dalį, šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, numatomos išimtys. Taikant KĮ 15 straipsnį negali būti sukuriama situacija, prieštaraujanti atitinkamą ūkinės veiklos sritį reglamentuojančioms specialiosioms teisės normoms. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra specifinė, valstybės reguliuojama ir prižiūrima ūkinės veiklos sritis. KĮ nuostatos sveikatos priežiūros veiklai taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja specialiems teisės aktams, reglamentuojantiems visuomenės sveikatos priežiūrą.

Specialieji teisės aktai, reglamentuojantys visuomenės sveikatos priežiūros veiklą ir pacientų teises, įtvirtina iš esmės neribojamą paciento teisę teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 straipsnis). Ši pacientų teisė negali būti apribota ar paneigta medicinos įstaigų ir jų darbuotojų sudarytais nekonkuravimo susitarimais ar draudimu sveikatos priežiūros įstaigai tam tikrą laikotarpį teikti medicinos paslaugas atitinkamiems subjektams, paremtu konkurencijos teisės nuostatomis (2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-830-823/2016).

Konstatavus, jog pacientų teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą konkurencijos teisės normomis negali būti ribojama, esminė aplinkybė, kurią būtina nustatyti nagrinėjamoje byloje, yra ta, ar ieškovės pacientų įstatyminių atstovų (tėvų) valia persiregistruoti į konkuruojančią medicinos įstaigą buvo paveikta neteisėtais atsakovių veiksmais, t. y. ar nesant ieškovės įrodinėjamų neteisėtų veiksmų, konkretūs pacientai būtų toliau gydęsi ieškovės gydymo įstaigoje.

Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų

Atsakovės S. P. neteisėtus veiksmus ieškovė įvardijo, kaip neteisėtą pacientų asmens duomenų rinkimą ir pasinaudojimą šiais duomenimis po darbo santykių su ieškove nutrūkimo. Ieškovės vadovas S. P. neteisėtais veiksmais laikė pacientų telefono numerių persirašymą iš tarnybinio į asmeninį telefono aparatą. Nurodė, kad tarnybinis telefono aparatas ieškovei buvo perduotas 2012 m. liepos 3 d. Teismas pažymi, jog aplinkybei, kad S. P. perkėlė iš tarnybinio į asmeninį telefono aparatą pacientų kontaktus, pagrįsti jokių objektyvių įrodymų ieškovė nėra pateikusi. Atsakovė S. P. teismo posėdyje paaiškino, kad iš tarnybinio į asmeninį telefono aparatą pacientų kontaktų neperkėlinėjo, nes asmeniniame telefono aparate turėjo daugiau pacientų kontaktų. Paaiškino, kad pati ieškovė klinikoje prisirašiusiems pacientams (pacientų tėvams) platino lapelius su gydytojos S. P. darbo grafiku ir jos asmeninio telefono numeriu (2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 39 min.). Minėtą aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas rašytinis įrodymas (1 t., b. l. 75). Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir ieškovės atstovai. Teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad atsakovė S. P. per 10 darbo ieškovės klinikoje metų su pacientais (jų tėvais) bendravo savo asmeniniu telefonu, todėl buvo išsisaugojusi pacientų (jų įstatyminių atstovų) telefonų numerius. Aplinkybę, kad savo telefonų numerius S. P. asmeniškai davė patys pacientų tėvai, patvirtina ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai.

Ieškovė kartu įrodinėjo, kad atsakovė S. P. išsiųsta trumpąja SMS žinute padarė spaudimą pacientams (jų tėvams) persirašyti į kitą gydymo įstaigą. S. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jai nutraukus darbo santykius su ieškove ir perėjus dirbti pas atsakovę, buvo žiemos sezonas, gripo epidemija. Nurodė, kad daug vaikų sirgo, o jų medicininės kortelės dar buvo likę ieškovės klinikoje, todėl, siekdama kuo sklandesnio darbo organizavimo, išsiuntė pacientams ginčo SMS trumpąją žinutę (2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 39 min.). Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad ieškovė delsė perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikai buvusių pacientų medicinines korteles (2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 1 val. 13 min.). Ieškovei į bylą nepateikus priešingų duomenų, nėra pagrindo netikėti S. P. paaiškinimais. Šiame kontekste teismas pažymi, kad paskutinis trumposios SMS žinutės sakinys buvo „Žinoma, jei jūs pasirinkote mane“ (ieškinio (bylos 1 t., neskaitmenizuotas dokumentas Nr. CBP-7813) priedas Nr. 2). Sistemiškai vertinat trumposios SMS žinutės turinį, nėra pagrindo spręsti, kad minėta žinute S. P. darė spaudimą pacientams (jų tėvams) prisirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje. S. P. nurodė, jog tiek ieškovės, tiek atsakovės klinikose tuo pat metu dirbo 4 metus, todėl, siekdama pacientus pervilioti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kliniką, tai galėjo padaryti ir anksčiau. Teismo nuomone, nėra pagrindo nesutikti su tokia išvada.

Teismas pabrėžia, jog ieškovė į bylą taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad S. P. klaidino pacientus, teigdama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje nebebus pediatrės. Todėl šią aplinkybę teismas laiko neįrodyta (CPK 178 str.).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. D. paaiškino, kad S. P. ją pakvietė prisirašyti gydymo įstaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad gydytojai savo telefono numerį davė pati (2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 1 min. 20 s.). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. U. paaiškino, kad gydytoją S. P. jiems rekomendavo pažįstami, todėl prisirašė gydymo įstaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad renkasi specialistą, o ne gydymo įstaigą, todėl atsakovei pakeitus darbo vietą, persirašytų į tą gydymo įstaigą, kurioje dirba S. P.. Nurodė, kad S. P. savo telefono numerį davė asmeniškai (2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 8 min. 58 s.). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. B. paaiškino, kad iš gydymo įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neskubėjo išeiti po to, kai joje nebedirbo S. P., bet praradę pasitikėjimą naująja vaikų gydytoja, grįžo pas buvusią gydytoją S. P.. Nurodė, kad S. P. savo telefono numerį davė asmeniškai (2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 17 min. 37 s.). Teismo posėdyje apklausta liudytoja Neringa L. K. paaiškino, kad S. P. kvietė prisirašyti gydymo įstaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą šeimą. Nurodė, kad šios gydymo įstaigos paslaugos jos netenkino, todėl prirašė tik vaiką pas rekomenduotą pediatrę S. P.. Nurodė, kad renkasi ne gydymo įstaigą, o specialistą. Nurodė, kad S. P. savo telefono numerį davė asmeniškai (2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 25 min. 00 s.). Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. G.-J. paaiškino, kad pediatrės S. P. pasirinkimas lėmė, jog gydymo įstaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisirašė ir ji pati su sutuoktiniu. Nurodė, kad gydymo įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos jos netenkino, todėl gydytojai S. P. nutraukus darbo sutartį su šia klinika, ir jų šeima persirašė į gydymo įstaigą, kurioje dirbo S. P.. Nurodė, kad gydytojai pakeitus darbovietę, persirašytų ten, kur ji įsidarbintų (2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 5 min.).

Visi liudytojai paaiškino, kad gydytoją S. P. pasirinko dėl jos aukštos kvalifikacijos ir į ieškovės gydymo įstaigą vaikus prirašė tik dėl galimybės gydytis pas minėtą gydytoją. Liudytojai nurodė, kad S. P. ragino prie ieškovės įstaigos prisirašyti ir vaikų tėvus, ką kai kurie iš jų ir padarė. Iš esmės visi liudytojai nurodė savo kontaktus gydytojai davę asmeniškai. Aptarti liudytojų parodymai paneigia ieškovės teiginį, kad S. P. darė spaudimą pacientams (jų tėvams) prisirašyti klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priešingai, šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad per ilgametę gydytojo pediatro praktiką S. P. turėjo susiformavusį pastovių pacientų ratą, kurie, vertindami jos kokybiškas paslaugas, nenorėjo šios gydytojos pakeisti kitu gydytoju. Pacientų valią gydytis atsakovės įstaigoje lėmė pacientų asmeninis ryšys su atsakove S. P., kaip šeimos gydytoja, o ne atsakovių neteisėtas poveikis.

Ieškovė nurodė, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėti veiksmai pasireiškė pasinaudojant ieškovės komercine paslaptimi. Nurodė, kad ši atsakovė turėjo sudrausminti S. P., kad ji nesiųstų ginčo trumposios SMS žinutės, nedarytų spaudimo pacientams pereiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdyje nurodė, kad apie S. P. išsiųstą ginčo trumpąją SMS žinutę klinika nieko nežinojo. Minėtą aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir S. P.. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad po S. P. darbo santykių su ieškove nutraukimo, prisirašančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje pacientų srautai nebuvo išskirtinai dideli. Kartu nurodė, kad nuo pat S. P. įsidarbinimo jų klinikoje 2011 metais 0,25 etato, pacientai nuolat teiravosi, ar klinikoje jau dirba minėta gydytoja ir prisirašydavo pas šią gydytoją. Atstovė taip pat akcentavo, kad pacientų duomenis atsakovės klinika gavo tik po jų prisirašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas pažymi, jog ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad po S. P. darbo santykių su ieškove nutraukimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje prisirašančių pacientų skaičius ženkliai viršijo įprastinį (CPK 178 str.). Ieškovei nepateikus į bylą jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti tokius neteisėtus veiksmus buvus.

Priežastiniu ryšiu tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir ieškovės įvardijamų nuostolių ieškovė laikė pacientų perėjimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kliniką, kurioje dirbo S. P.. Teismas sutinka su atsakovių pozicija, kad pediatro pacientai gydymo įstaigą keičia pagal pediatro darbo vietą dažniau, nei kitų specialistų pacientai. Kartu teismas vertina, kad pacientų lojalumas sveikatos priežiūros specialistui neabejotinai priklauso nuo tokių subjektyvių veiksnių, kaip šio specialisto profesinė kvalifikacija, asmeninės savybės. Teismas vertina, kaip labai tikėtiną, kad ir S. P. pacientų perėjimas paskui ją į kitą kliniką iš esmės buvo nulemtas gydytojos teikiamų paslaugų kokybės.

Teismas vertina, kad asmens sveikatos paslaugų sritis yra itin jautri, todėl negali būti prilyginama kitoms komercinėms paslaugoms. Teismo nuomone, dažniausiai pacientai gydymo įstaigą pasirenka pagal joje dirbančius specialistus. Kartu teismas pažymi, jog pacientas yra laisvas apsispręsti ir pasirinkti konkrečią gydymo įstaigą, taip pat ir ją keisti pagal savo poreikius.

Pagal Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarką, paciento perregistravimas negali būti vykdomas nesant raštiško paciento prašymo. Į bylą nėra pateikta duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad pacientai (jų tėvai) UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikai prašymus juos prirašyti į šią kliniką teikė ne patys ir/ar ne savo valia. Pagal Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos 2, 4 punktus, pakeisti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą galima bet kuriuo metu, sumokant 2,90 Eur mokestį, jei toks pakeitimas vykdomas anksčiau nei po šešių mėnesių. Byloje nėra duomenų, kad pacientai, ieškovės teigimu, prieš jų valią pervilioti į atsakovės kliniką, būtų grįžę gydytis į ieškovės kliniką. Priešingai, pačios ieškovės teigimu, dėl pacientų persiregistravimo ieškovė neteko dalies pajamų.

Teismas vertina, kad atsakovei neįrodžius, kad nors vieno iš 317 pacientų tėvų sprendimas tęsti savo vaikų gydymą pas juos anksčiau gydžiusią specialistę kitoje medicinos įstaigoje turėjo valios trūkumų raštiško paciento tėvų prašymo surašymo metu, nėra galimybės nustatyti priežastinį ryšį tarp S. P. trumposios SMS žinutės ir pacientų perėjimo iš vienos klinikos į kitą. Juo labiau nėra pagrindo išvadai, kad yra koks nors priežastinis ryšys tarp pacientų perėjimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų.

Nenustačius nei vienos atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų.

Dėl komercinės paslapties

Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės komercinę paslaptį sudarė 1) pacientų tėvų telefonų numeriai bei 2) žinios apie pacientams reikalingą sveikatos priežiūrą.

Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

Ieškovės atstovai nurodė, jog komercinių paslapčių sąrašas jų gydymo įstaigoje nebuvo patvirtintas. Ieškovės vadovas teismo posėdyje paaiškino, kad S. P. perdavus naudojimui tarnybinį telefono aparatą, žodžiu gydytoja buvo įspėta, kad naudotų jį tik tarnybinėms reikmėms. S. P. teismo posėdyje paaiškino priešingai, t.y. teigė, kad ieškovė jos nei žodžiu, nei raštu nebuvo supažindinusi su sąrašu informacijos, kuri sudaro ieškovės komercinę paslaptį (2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 39 min.).

Teismas vertina, kad ieškovė neįrodė, jog, pacientų tėvų telefonų numerius laikydama klinikos komercine paslaptimi, apie tai aiškiai ir nedviprasmiškai informavo S. P.. Kartu teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad ėmėsi protingų priemonių pacientų tėvų telefonų numeriams išsaugoti. Atitinkamai nėra galimybės daryti pagrįstą išvadą, jog ginčo pacientų tėvų telefonų numeriai sudarė ieškovės komercinę paslaptį.

Teismas pažymi, kad ieškovė į bylą nepateikė savo klinikoje galiojusios vidaus tvarkos dėl pacientų medicininių kortelių laikymo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog informacija apie ieškovės buvusiems pacientams reikalingą sveikatos priežiūrą buvo pasinaudota paveikiant ieškovės pacientų tėvų valią persirašyti į atsakovės kliniką, teismas plačiau nepasisako dėl to, ar ieškovės buvusių pacientų medicininiai duomenys atitinka komercinės paslapties požymius. Akcentuotina, jog paciento medicininė informacija, esant tinkamai išreikštai paciento (jo įstatyminio atstovo) valiai persiregistruoti į kitą gydymo įstaigą, privalo būti perduodama paciento pasirinktai gydymo įstaigai (Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos 16 punktas).

Dėl reikalavimo priteisti nuostolius

Žalos atsiradimo fakto įrodymas yra ieškovo pareiga (CPK 12, 178 str.). Žalos negautų pajamų pavidalu fakto įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-199/2007). Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad prašomi solidariai iš atsakovių priteisti 22 488,00 Eur yra ieškovės negautas grynasis pelnas. Ieškovė nurodė, kad jos nuostolius sudaro iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) negautos pajamos. Ieškovė nuostolių dydį iš esmės įrodinėjo prie ieškinio pridėta ieškovės nuožiūra užpildyta Bazinio mokėjimo už pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas ataskaita (toliau – ir ataskaita) (ieškinio (bylos 1 t., neskaitmenizuotas dokumentas Nr. CBP-7813) priedas Nr. 4).

Teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad prašo iš atsakovių priteisti ne pelną, bet negautas pajamas. Nurodė, kad reikalavimo suma yra suapvalinta. Nurodė, kad klinikos sąnaudos buvo padengtos iš kitų VLK klinikai sumokėtų sumų, tačiau konkrečiai jų nedetalizavo. Kartu nurodė, kad pripažįsta, jog dalis iš 317 pacientų perėjo į atsakovės gydymo įstaigą patys, o ne dėl S. P. veiksmų. Ieškovės atstovė nurodė, kad neatliko paskaičiavimų pagal kiekvieno iš 317 pacientų amžių, nors išmoka iš VLK skirtingų amžiaus grupių pacientams yra skirtinga. Pripažino, kad per laikotarpį, už kurį paskaičiavo nuostolius (nuo 2016 m. balandžio 1 d. už 12 mėnesių), daliai iš 317 pacientų galėjo sueiti 18 m. ir tuomet jau turėtų būti taikomas mažesnis įkainis, kurį klinika už pacientą gauna iš VLK, nei įrašyta aukščiau minėtoje ieškovės parengtoje ataskaitoje (2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio po pertraukos (nuo 13 val. 35 min.) garso įrašas nuo 39 min.).

Teismas pažymi, kad pirmi ieškovės pacientai į atsakovės klinika perėjo 2015 m. lapkričio mėnesį, o ieškovė negautas pajamas pradeda skaičiuoti nuo 2016 m. balandžio 1 d. Kartu teismas pažymi, kad vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu yra svarbu nustatyti tiek pajamas, tiek ir veiklos sąnaudas. Tuo tarpu, ieškovė jokių objektyvių duomenų apie patirtas klinikos sąnaudas už 12 mėnesių laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. nėra pateikusi.

Teismas pažymi, kad ieškovės pozicija ginčo nagrinėjimo metu buvo nekonkreti ir nenuosekli, viena vertus nuostolių dydį ieškovė paskaičiavo kaip iš VLK negautas pajamas už buvusius 317 pacientų, kita vertus, teismo posėdyje nurodė, kad galimai tik dalis iš šių 317 pacientų pakeitė kliniką dėl neteisėtų S. P. veiksmų.

Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus, konstatuotina, kad ieškovės pateikti žalos dydžio paskaičiavimai neatitinka objektyvumo, tikslumo kriterijų, todėl negali būti vertinami, kaip tinkamas įrodymas byloje. Ieškovei neįrodžius, kad apskaičiuojant nuostolius ji įvertino tiek savo veiklos, tiek pelno mokesčio sąnaudas, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė nuostolių realumo, dydžio ir priežastinio ryšio su neteisėtais atsakovių veiksmais (CPK 12, 178 straipsniai).

Papildomai teismas pažymi, kad pirmasis ieškinio reikalavimas suformuluotas netiksliai, nekonkrečiai. Jame nėra sukonkretinta, kokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pacientų duomenų, sudarančių ieškovės komercinę paslaptį, atsakovės turėtų būti įpareigotos nenaudoti. Teismo vertinimu, tenkinus tokį reikalavimą, nebūtų įmanoma jo įvykdyti.

Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Į bylą pateikta 2016 m. gegužės 23 d. atstovavimo sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta su advokatu L. J. (1 t., b. l. 32 ). Advokatas L. J. pateikė prašymą priteisti 1923,90 Eur advokato išlaidų bei šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 86-87; 4 t., b. l. 30-42). Advokatas parengė atsiliepimą, tripliką, atstovavo teismo posėdžiuose. Teismas pažymi, kad bendra į bylą pateiktų advokato išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų suma yra 1597,20 Eur, todėl 326,70 Eur (1923,90 Eur-1597,20 Eur) advokato išlaidų suma nepriteistina, kaip neįrodyta. Prašyme nurodyta, kad už atstovavimą 2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje klientas sumokėjo 272,25 Eur. Teismas pažymi, kad minėtas posėdis truko 2 val. ir 9 min., todėl už atstovavimą šiame posėdyje advokato išlaidos mažintinos ir priteistina 149,60 Eur (74,80 Eur x 2 val) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.19 p.; 9 p.). Bendra UAB „(duomenys neskelbtini)“ už advokato pagalbos išlaidas iš ieškovės priteistina suma – 1474,55 Eur (1597,20 Eur-272,25 Eur+149,60 Eur).

Į bylą pateikta 2016 m. gegužės 25 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp S. P. ir advokato R. M. (1 t., b. l. 33). Advokatas R. M. į bylą pateikė 2017 m. vasario 20 d. prašymą priteisti 825,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (1 t., b. l. 158-165; 4 t., b. l. 24-29). Advokatas parengė atsiliepimą, tripliką, atstovavo teismo posėdžiuose. Atsakovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei S. P. kaip pagrįstos ir įrodytos priteistinos 825,00 Eur advokato išlaidų

Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 11,60 Eur valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 825,00 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 1474,55 (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 11,60 Eur (vienuolika eurų 60 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė