- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- eA-2203-520/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02318-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- T. N.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas
- Advokatai
- Aurelija Maumevičė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. N. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pagal T. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. kovo 24 d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą (toliau – ir atsakovas) atnaujinti terminą skundui dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (2070/08)MAS-4673 „Dėl daikto pripažinimo atskiru nekilnojamuoju turto objektu ir jo unikalaus numerio įtraukimo į atskirą registrą“ (toliau – ir Marijampolės filialo sprendimas) panaikinimo paduoti; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą priimti skundą dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (2070/08)MAS-4673 „Dėl daikto pripažinimo atskiru nekilnojamuoju turto objektu ir jo unikalaus numerio įtraukimo į atskirą registrą“ ir išnagrinėti jį iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą iš esmės tenkino: panaikino Komisijos Sprendimą bei įpareigojo VĮ Registrų centrą priimti sprendimą atnaujinti terminą pareiškėjo skundui dėl Marijampolės filialo sprendimo panaikinimo paduoti ir šį skundą nagrinėti.
II.
Pareiškėjas T. N. Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymus priteisti iš atsakovo VĮ Registrų centro jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 781,86 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro už skundą sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis, 10,86 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 750 Eur atstovavimo išlaidų (150 Eur už atstovavimą 2015 m. spalio 6 d. teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir po 300 Eur už skundo bei apeliacinio skundo parengimą). Pareiškėjo teigimu, galutiniu res judicata galią turinčiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2203-520/2016 buvo patenkintos ir apgintos pareiškėjo teisės, todėl byla pralaimėjusi šalis yra atsakovas VĮ Registrų centras.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo VĮ Registrų centro 321 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 Eur už skundo parengimą ir 21 Eur žyminį mokestį už skundą); kitą prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, (150 Eur išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje) atmetė, be to, pareiškėjo prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, (300 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 10,86 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą) perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo jį atmesti.
Atsakovo teigimu, tiek Komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl termino skundui paduoti. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015 suformuota praktika ir teigia, kad prašymo atnaujinti terminą išsprendimas pareiškėjo naudai negali būti vertinamas kaip savarankiško reikalavimo pareiškėjo naudai išsprendimas, nes byla yra baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Atsakovas paaiškino, kad atnaujinus terminą skundui paduoti, buvo sprendžiami pareiškėjo 2015 m. kovo 6 d. skunde nurodyti materialiniai teisiniai reikalavimai ir pagal Komisijos priimtą ir galiojantį sprendimą, kuris nėra apskųstas teismui, pareiškėjas laikomas administracinį ginčą pralaimėjusia šalimi, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalimi, tvirtina, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes pareiškėjas ir jo atstovė, siekdami bet kokiomis priemonėmis vilkinti išieškojimo procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, t. y. dėl tos pačios automobilių stovėjimo aikštelės inicijavo net kelis ginčus administracinio ir civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas T. N. Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė 2016 m. birželio 28 d. prašymus priteisti iš atsakovo VĮ Registrų centro jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 781,86 Eur. Pažymėtina, kad abiems teismams adresuotų prašymų turinys yra analogiškas, t. y. juose prašoma atlyginti išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Akcentuotina, kad pareiškėjo prašytų priteisti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, kuria taip pat nutarta pareiškėjo prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovas VĮ Registrų centras padavė atskirąjį skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas.
Atsižvelgusi į tai, kad prašymas atlyginti, be kita ko, apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas buvo paduotas ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį priteisti jam iš atsakovo VĮ Registrų centro 310,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (300 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 10,86 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą).
Prašymo dalis atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos patirtos iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Nagrinėdama atsakovo argumentus, kad pareiškėjui negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes jis turėtų būti laikomas administracinį ginčą pralaimėjusia šalimi, ir kad ginčas šioje byloje nebuvo išnagrinėtas iš esmės, nes buvo sprendžiamas tik procesinio pobūdžio klausimas dėl termino atnaujinimo, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog sistemiškai vertinant ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, pagal kurį proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-696/2010; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011).
Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinis skundas buvo iš esmės tenkintas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas, t. y. galutinis sprendimas byloje yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis (pareiškėjas) įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Aplinkybė, kad jau po šios bylos išnagrinėjimo Komisija 2016 m. liepos 4 d. sprendimu paliko galioti Marijampolės filialo sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas turėtų būti laikomas administracinę bylą Nr. eA-2203-520/2016 pralaimėjusia šalimi, nes išnagrinėjus būtent šioje byloje kilusį administracinį ginčą, kuris buvo nagrinėjamas pagal šioje byloje pareikštus pareiškėjo reikalavimus, galutinis teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas negali būti laikomas šį administracinį ginčą pralaimėjusia šalimi, nes šios administracinės bylos baigtis iš esmės yra jam palanki.
Dėl atsakovo teiginių, kad ši byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o išsprendus tik procesinio pobūdžio klausimą dėl termino atnaujinimo ir todėl remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015 suformuota praktika pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ši byla buvo išnagrinėta iš esmės ir joje buvo priimtas galutinis teismo sprendimas iš esmės patenkinti pareiškėjo šioje byloje pareikštus reikalavimus. Atsakovo nurodyta teismų praktika dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo skiriasi nuo šioje byloje susiklosčiusios situacijos, todėl apeliacinės instancijos teismas ja nesiremia. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015 sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi apeliacinis procesas buvo nutrauktas, ir pažymėjo, jog bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Kaip jau minėta, šiuo atveju byla buvo išnagrinėta iš esmės ir joje priimtas galutinis teismo sprendimas, atsižvelgiant į šioje byloje kilusio ginčo apimtį. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010 asmens prašymas atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą buvo įvertintas kaip procesinio pobūdžio prašymas, kurio išsprendimas neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimo net nebuvo sprendžiamas.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįsta atsakovo pozicijos, kad šiuo atveju turėtų būti nukrypta nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes pareiškėjas ir jo atstovė, siekdami bet kokiomis priemonėmis vilkinti išieškojimo procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, taip pat yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013).
Akcentuotina, kad pareiškėjo ir jo atstovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovas šiuo atveju sieja su pačiu šios bylos ir kitų bylų dėl tos pačios automobilių stovėjimo aikštelės inicijavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, kelių bylų dėl tos pačios automobilių stovėjimo aikštelės inicijavimas pats savaime nepagrindžia fakto, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Be to, šios bylos baigtis patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas nepagrįstai inicijavo administracinį ginčą, kuris buvo išspręstas jo naudai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“.
Dėl pareiškėjo prašymo dalies priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį (10,86 Eur) teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, jog pareiškėjo atstovė Aurelija Maumevičė už pareiškėjo apeliacinį skundą sumokėjo 10,86 Eur žyminį mokestį, patvirtina byloje esantis 2015 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 216 (b. l. 133). Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas buvo patenkintas ir galutinis teismo sprendimas yra palankus pareiškėjui, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo už apeliacinį skundą sumokėtą 10,86 Eur žyminį mokestį.
Pareiškėjas taip pat prašo jam priteisti 300 Eur jo turėtų atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Iš į bylą pateiktos atstovavimo sutarties (b. l. 94) matyti, kad pareiškėjui byloje atstovavo advokatė Aurelija Maumevičė, kuri parengė 2015 m. lapkričio 6 d. apeliacinį skundą bei išsiuntė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (b. l. 82–88). Pareiškėjas kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė įrodymus, kad jis už apeliacinį skundą savo atstovei advokatei Aurelijai Maumevičei 2016 m. birželio 10 d. sumokėjo 300 Eur (b. l. 130–131).
ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Taigi nagrinėjamu atveju už 2015 m. lapkričio 6 d. apeliacinio skundo parengimą taikytinas 2015 m. antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. antrąjį ketvirtį sudarė 713,9 Eur. Pareiškėjo už apeliacinio skundo parengimą prašoma priteisti 300 Eur suma neviršija nustatytos maksimalios sumos, nes maksimaliai pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.10 punktą už apeliacinio skundo surašymą galėtų būti priteista 1 213,63 Eur (1,7 x 713,9 Eur). Kadangi šiuo atveju nėra nustatyta, kad pareiškėjo prašoma priteisti už apeliacinio skundo parengimą suma yra neprotinga ar pernelyg didelė, be to, pats atsakovas atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neteikia jokių argumentų dėl šios sumos dydžio nepagrįstumo, todėl ji pareiškėjui priteistina.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo ir jam iš atsakovo VĮ Registrų centro priteisia 310,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo parengimą), patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2, 6 dalimis, 45 straipsnio 2 dalimi (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. N. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti.
Priteisti pareiškėjui T. N. iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 310,86 Eur (tris šimtus dešimt eurų ir 86 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.