- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- eAS-831-261/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02318-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Atsakovas
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Pareiškėjas
- T. N.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialas
- Advokatai
- Aurelija Maumevičė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. kovo 24 d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą (toliau – ir atsakovas) atnaujinti terminą skundui dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (2070/08)MAS-4673 „Dėl daikto pripažinimo atskiru nekilnojamuoju turto objektu ir jo unikalaus numerio įtraukimo į atskirą registrą“ (toliau – ir Marijampolės filialo sprendimas) panaikinimo paduoti; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą priimti skundą dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (2070/08)MAS-4673 „Dėl daikto pripažinimo atskiru nekilnojamuoju turto objektu ir jo unikalaus numerio įtraukimo į atskirą registrą“ ir išnagrinėti jį iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą iš esmės tenkino: panaikino Komisijos Sprendimą bei įpareigojo VĮ Registrų centrą priimti sprendimą atnaujinti terminą pareiškėjo skundui dėl Marijampolės filialo sprendimo panaikinimo paduoti ir šį skundą nagrinėti.
Pareiškėjas T. N. 2016 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 781,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.
Paaiškino, kad pareiškėjo prašomos priteisti teismo išlaidos patirtos sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl termino skundui paduoti, kuriuo yra išsprendžiamas tik procesinio pobūdžio klausimas, todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip savarankiškas pareiškėjo reikalavimas. Tik atnaujinus pareiškėjui terminą skundui paduoti yra sprendžiami pareiškėjo materialiniai teisiniai reikalavimai. Teigė, kad pagal šiuo metu priimtą ir neįsiteisėjusį sprendimą, pareiškėjas laikomas pralaimėjusia šalimi, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Teigė, kad pareiškėjas ir jo advokatė galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdami bet kokiomis priemonėmis vilkinti išieškojimo procesą. Manė, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo VĮ Registrų centro 321 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 Eur už skundo parengimą ir 21 Eur žyminį mokestį už skundą); kitą prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, (150 Eur išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje) atmetė, be to, pareiškėjo prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, (300 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 10,86 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą) perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Atsiliepimas
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 321 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais. Atsakovo atsiliepime nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS146-68/2010 ir šios bylos aplinkybės nėra tapačios, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartyje pateikti išaiškinimai netaikytini šioje byloje.
III.
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras, atstovaujamas Marijampolės filialo, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl priteisiant bylinėjimosi išlaidas buvo nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, kurioje nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kol nebus byloje priimtas galutinis sprendimas iš esmės.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016, 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-568- 313/2015, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013 suformuota praktika ir teigia, kad prašymo atnaujinti terminą išsprendimas pareiškėjo naudai negali būti vertinamas kaip savarankiško reikalavimo pareiškėjo naudai išsprendimas, nes byla yra baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Šioje byloje buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl termino skundui paduoti.
Paaiškina, kad atnaujinus terminą skundui paduoti, 2016 m. liepos 4 d. buvo sprendžiami pareiškėjo 2015 m. kovo 6 d. skunde nurodyti materialiniai teisiniai reikalavimai ir pagal Komisijos priimtą ir galiojantį sprendimą, kuris nėra apskųstas teismui, pareiškėjas laikomas administracinį ginčą pralaimėjusia šalimi, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Daro išvadą, jog tik išsprendus T. N. pareikštus materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir įsiteisėjus sprendimui, kuriuo pareiškėjas T. N. būtų laikomas laimėjusia šalimi, galėtų būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisti pareiškėjui už šio atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. 200 Eur.
Nurodo, kad byloje, kurioje buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas, pareiškėjo patikslintu skundu atsakovui VĮ Registrų centrui pareikštas reikalavimas – panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. kovo 24 d. sprendimą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo – materialinis, ne procesinis. Kiti du patikslinto skundo reikalavimai – išvestiniai. Byloje (šioje) reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. MAS-4673 „Dėl daikto pripažinimo atskiru nekilnojamuoju turto objektu ir jo unikalaus numerio įtraukimo į atskirą registrą“ nebuvo reiškiamas. Dėl to jis negali būti laikytinas šios bylos materialiniu reikalavimu. Nurodytas reikalavimas bus reiškiamas kitoje byloje, kurioje bus ginčijamas Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. cspr-178 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“. Taigi, šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2203-520/2016 panaikinęs VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. cspr1-64 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“, įpareigojęs VĮ Registrų centrą priimti sprendimą atnaujinti terminą pareiškėjo T. N. skundui dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (2070/08)MAS - 4673 „Dėl daikto pripažinimo atskiru nekilnojamuoju turto objektu ir jo unikalaus numerio įtraukimo į atskirą registrą“ panaikinimo paduoti ir šį skundą nagrinėti, t. y. iš esmės visiškai patenkinęs pareikėjo T. N. patikslintu skundu atsakovui VĮ Registrų centrui pareikštus reikalavimus, išsprendė ne procedūrinio pobūdžio prašymus, bet iš esmės išsprendė ginčą tarp šalių, tiek, kiek tai susiję su šios bylos ginčo dalyku. Atsižvelgus į administracinių teismų praktikoje pabrėžiamą principą „pralaimėjęs moka“, galutinis teismo sprendimas, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2203-520/2016, priimtas pareiškėjo T. N. naudai, todėl jis turi teisę į išlaidų atlyginimą.
Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2203-520/2016 įsiteisėjo jo priėmimo dieną, o pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo, kadangi toks nebuvo paduotas teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalimi, galėjo būti paduotas teismui ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 30 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas tokį prašymą pateikė tinkamai ir laiku. Vėlesnis jo pateikimas, taip pat, teismui kitoje administracinėje byloje išsprendus jos (kitos bylos) materialinius reikalavimus - Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. cspr-178 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ ir VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (2070/08)MAS-4673 „Dėl daikto pripažinimo atskiru nekilnojamuoju turto objektu ir jo unikalaus numerio įtraukimo į atskirą registrą“ pagrįstumo klausimą, būtų užkirtęs kelią teismui priteisti pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje byloje, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo teisę į teisingą teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atlyginti bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos patirtos iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Taigi, atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir pareiškėjui priteistas 321 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (ABTĮ 45 str.).
Atsakovas iš esmės nesutinka su tuo, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Nagrinėdama atsakovo argumentus, kad pareiškėjui negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes jis turėtų būti laikomas administracinį ginčą pralaimėjusia šalimi, ir kad ginčas šioje byloje nebuvo išnagrinėtas iš esmės, nes buvo sprendžiamas tik procesinio pobūdžio klausimas dėl termino atnaujinimo, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog sistemiškai vertinant ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, pagal kurį proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-696/2010; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011).
Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinis skundas buvo iš esmės tenkintas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas, t. y. galutinis sprendimas byloje yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis (pareiškėjas) įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Aplinkybė, kad jau po šios bylos išnagrinėjimo Komisija 2016 m. liepos 4 d. sprendimu paliko galioti Marijampolės filialo sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas turėtų būti laikomas administracinę bylą Nr. eA-2203-520/2016 pralaimėjusia šalimi, nes išnagrinėjus būtent šioje byloje kilusį administracinį ginčą, kuris buvo nagrinėjamas pagal šioje byloje pareikštus pareiškėjo reikalavimus, galutinis teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas negali būti laikomas šį administracinį ginčą pralaimėjusia šalimi, nes šios administracinės bylos baigtis iš esmės yra jam palanki.
Dėl atsakovo teiginių, kad ši byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o išsprendus tik procesinio pobūdžio klausimą dėl termino atnaujinimo ir todėl remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ši byla buvo išnagrinėta iš esmės ir joje buvo priimtas galutinis teismo sprendimas iš esmės patenkinti pareiškėjo šioje byloje pareikštus reikalavimus. Atsakovo nurodyta teismų praktika dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo skiriasi nuo šioje byloje susiklosčiusios situacijos, todėl apeliacinės instancijos teismas ja nesiremia. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010 asmens prašymas atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą buvo įvertintas kaip procesinio pobūdžio prašymas, kurio išsprendimas neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimo net nebuvo sprendžiamas. Be to, pirmuoju atveju, apeliacinės instancijos teismui atnaujinus terminą skundui paduoti teisme, procesas nesibaigė, t. y. jis buvo tęsiamas toje pačioje byloje. Antruoju, priešingai, teismui panaikinus centrinio registratoriaus sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl teritorinio registratoriaus sprendimo paduoti, administracinė byla dėl tokio centrinio registratoriaus sprendimo buvo baigta. Todėl prašymo dėl praleisto termino paduoti skundą atnaujinimo klausimo išsprendimas teisme, dėl to iš anksto nesant priimto tokį prašymą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka sprendusio organo sprendimo, negali būti tapatinamas su ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka termino paduoti skundą atnaujinimo klausimą sprendusio organo sprendimo ginčijimu. Be to, prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti sprendžiant teisme (kai skundo nagrinėjimas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka nėra privalomas), teismas dėl to priima ne sprendimą, kuriuo išsprendžia ginčą iš esmės, bet nutartį, kuri apeliacinės instancijos teismui skundžiama atskiruoju skundu, ir dėl kurios Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima, vėlgi, nutartį, ne sprendimą. Ir priešingai, teisme sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio ginčų nagrinėjimo organo sprendimo, kuriuo buvo atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (kai skundas privalo būti nagrinėjimas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka), pagrįstumo, teismas priima ne nutartį, bet sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas dėl tokio sprendimo, nusprendęs jį panaikinti, taip pat priima ne nutartį, bet sprendimą, kadangi išsprendžia ginčą iš esmės. Kas buvo padaryta ir šiuo atveju.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįsta atsakovo poziciją, kad šiuo atveju turėtų būti nukrypta nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes pareiškėjas ir jo atstovė, siekdami bet kokiomis priemonėmis vilkinti išieškojimo procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, taip pat yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013).
Akcentuotina, kad pareiškėjo ir jo atstovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovas šiuo atveju sieja su pačiu šios bylos ir kitų bylų dėl tos pačios automobilių stovėjimo aikštelės inicijavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, kelių bylų dėl tos pačios automobilių stovėjimo aikštelės inicijavimas pats savaime nepagrindžia fakto, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Be to, šios bylos baigtis patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas nepagrįstai inicijavo administracinį ginčą, kuris buvo išspręstas jo naudai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, laikytina, kad ir ši nutartis yra priimta pareiškėjo naudai ir jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d. ir 6 d.; taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje AS525-201/2013).
Taigi, dėl pareiškėjo prašymo priteisti už atsiliepimą į atskirąjį skundą sumokėtą 200 Eur atlyginimą advokatei Aurelijai Maumevičei teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, jog pareiškėją surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą atstovavo atstovė advokatė A. Maumevičė, patvirtina 2016 m. rugpjūčio 30 d. išrašas iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kad jis už atsiliepimą į atskirąjį skundą savo atstovei advokatei A. Maumevičei 2016 m. rugpjūčio 30 d. sumokėjo 200 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.16 punktų nuostatomis, už 2016 m. rugpjūčio 30 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pareiškėjo prašoma priteisti 200 Eur suma neviršija nustatytos maksimalios sumos, be to, kadangi šiuo atveju nėra nustatyta, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma yra neprotinga ar pernelyg didelė, todėl ji pareiškėjui priteistina iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (pagal 2016 m. sausio 15 d. įgaliojimą Nr. 5F-19).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui T. N. iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą), patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.