- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- 1-3168-988/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19338-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Civilinis ieškovas
- A. L.
- Kaltinamasis
- A. B., D. P.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
1) 1996-08-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 4 metams. Vilniaus apygardos teismo 1996-10-15 nuosprendžiu teismo 1996-08-02 nuosprendis pakeistas, veika iš 272 str. 2 d. perkvalifikuota į 225 str. 2 d. ir nustatyta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 1999-06-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 273 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), vadovaujantis BK 43 str., 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu ir 2000 Lt bauda;
3) 2001-11-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 246-1 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 3125 Lt bauda, vadovaujantis BK 48 str. 2 d. pagrindinė bausmė sušvelninta, teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas 4 metams atimant teisę vairuoti transporto priemones;
4) 2005-01-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
5) 2005-11-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-01-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Žemesnės instancijos teismas
6) 2007-06-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 1 p. laisvės atėmimu 4 metams. 2010-03-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d., 3 d. 3 p. 5 d., paleistas lygtinai 7 mėnesius 26 dienas įpareigojant 2 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje bei uždraudžiant be bausmės vykdančios institucijos leidimo išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms.
7) 2013-07-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. - 4 mėn. viešųjų darbų; 2014-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 13 parų areštu;
8) 2017-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d. 187 str. 2 d. - 30 parų areštas; bausmę atlikęs 2017-10-13;
9) 2018-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. - 60 parų areštu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
1) 2016-01-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64(1) str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 4 mėn. laisvės apribojimo;
2) 2018-08-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 str. 1 d. - 30 parų areštu, vadovaujantis BK 64(1) str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 20 parų areštas;
3) 2018-08-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 90 parų areštu; vadovaujantis BK 64(1) str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 60 parų areštas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. P. įsibrovęs į patalpą – butą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018-04-25, apie 12.00 val., išlaužė buto Nr. 417, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spyną, padarydamas 24 eurų turtinę žalą, įsibrovė į buto vidų ir pagrobė A. L. priklausantį turtą: televizorių „Samsung“, 300 eurų vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, 299 eurai vertės, sulčiaspaudę „Bomann“, 40 eurų vertės, 74 eurus grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobė A. L. priklausantį 713 eurų vertės turtą.
A. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpas, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su D. P., 2018-04-25, apie 12.00 vai., išlaužė buto Nr. 417, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spyną, padarydamas 24 eurų turtinę žalą, įsibrovė į buto vidų ir kartu su D. P. pagrobė A. L. priklausantį turtą: televizorių „Samsung“, 300 eurų vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, 299 eurai vertės, sulčiaspaudę „Bomann“, 40 eurų vertės, 74 eurus grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobė svetimą, A. L. priklausantį 713 eurų vertės turtą,
A. B. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo teisme, vėliau nuvažiavo namo, Jeruzalės g. 27, gėrė pas save, po to ėjo pas kaimyną, ten išgėrė. Gėrė šnapsą ir alų. Pradėjo gerti jis, P. ir kaimynas S.. Išgėrė, po to miegojo. Kaimynas sakė, kad pas jį dar buvo kažkas atėję. L. pažįsta, žino kur ji gyvena. Tuo metu nebuvo pas ją. Prieš tai yra buvęs kaimyniškai užėjęs. Tą dieną nebuvo jos bute, nes buvo labai neblaivus. Sakė, kad buvo atėję kažkokie kaimynai. Su P. gėrė, tada jis užmigo, ką toliau D. P. veikė, nežino. Nežino, ar P. vaikščiojo, galbūt iki tualeto, į kurį pro nukentėjusiosios ir S. butą reikia praeiti. Nežino, ar P. buvo nukentėjusiosios bute.
Kaltinamasis D. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nepamena dienos, su B. sėdėjo, gėrė namuose, jis išėjo parūkyti į prausyklą ir supainiojo duris, užėjo į butą, pamatė, kad ne tas, ir išėjo, nuėjo pas S. Pas B. gėrė ir tada užmigo. Bute nieko neveikė, pamatė, kad ne tas butas ir išėjo. Butas buvo atrakintas ir įėjo paprastai. Nežino, koks to buto numeris ir kam priklauso butas. Dienos nepamena, bet vyko šiais metais, gali būti 2018-04-25, adreso, gatvės nežino. Buvo pas A. B. svečiuose. Šiaip atvažiavo. Pora dienų nakvojo pas B., pas jį gėrė alų, degtinę. Bute nieko nepaėmė, gal kažką lietė, nes buvo girtas. Jokių daiktų neėmė. Nežino, ką B. veikė. Kai atėjo, tai jis savo namuose miegojo. Nežino, kas paėmė daiktus iš buto, į kurį buvo užėjęs. Nežino, kodėl TV priedėlį lietė, buvo girtas, gal ką ir palietė. Durys buvo atrakintos, niekas jų neatrakino. Tyrimo metu nepasakojo, kad netyčia buvo užėjęs į butą. Dabar atsiminė, kad buvo užėjęs.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. L. parodė, kad buvo išvažiavusi pas dukrą į Vokietiją, paskambino kaimynė, paklausė, kur randiesi, butą apvogė. Niekam nesakė, kad išvažiuoja. Tarp jos buto ir S. buto labai plona siena ir puikiai girdisi kas už sienos vyksta. S. pasakė šiam piliečiui (rodo į kaltinamąjį D. P.), kad bute nieko nėra. Ji anksčiau jo nėra mačiusi. B. 8-10 metų jau pažįsta. Jeigu B. būtų norėjęs ją apvogti, tai galėjo apvogti 100 kartų. Kai grįždavo iš darbo, o vyras girtas miegodavo, tai pasakydavo, kad duris uždarė. Ji grįžo dar po savaitės po vagystės. Butą apžiūrėjo, kai grįžo. Kriminalistai nuvyko pas kaimyną, pas kurį buvau atsarginį raktą palikusi. Policija su kriminalistai užrakino butą. Kaimynas I. G. turėjo jos buto raktą. Kriminalistai paėmė iš jo raktą ir užrakino butą tą pačią dieną vakare. Nežino, kaip buvo įeita pro užrakintas duris. Pas ją senos medinės durys, tikriausiai staktą atlaužė, spynos liežuvėlį išstūmė ir įėjo. Dabar yra atskilusi staktos dalis, prieš išvykstant to nebuvo. Buvo pavogtas televizorius Samsung, apie 300 eurų vertės, kompiuteris Asus, 299 eurų vertės, sulčiaspaudė, 40 eurų vertės, taupyklėje buvo 74-76 eurai, kurie irgi buvo paimti, bet taupyklė palikta. Šaldytuvo turinys, kava buvo dar paimta. Palaiko pareikštą ieškinį 737 eurų sumai. Jos ir B. butas yra skirtingose koridoriaus vietose, jo antros durys, jos prieš septintą, gaunasi kad 5 durų skirtumas. Maždaug 20-30 metrų atstumas. Kaltinamojo P. nematė anksčiau. S. butas šalia jos. Jo 16, o jos 17 butas. Liudytoja M. sakė, kad per akutę žiūrėjo ir matė, kad šis pilietis ir laužė, ir nešė. Ji tik po gimdymo, klausė, kodėl iš karto nekvietė policijos, tada tai būtų. Sakė pagrinde buvo P., kaip ji jį vadina „A.“.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. M. parodė, kad dienos metu, apie 12 val. išgirdo triukšmą, pasižiūrėjo pro akutę ir matė kaip kaltinamasis, kaip jį vadina „A.“ (D. P.), atidarė duris, jis pirmas įėjo, kartu į ėjo ir Artūras, ir užsidarė duris. Jos vaikas pradėjo verkti ir ji nuėjo. Nematė, kaip jie nešė, kaip įsilaužė. Po to kaimynei skambino, nes žinojo, kad nukentėjusioji turi dukrą. Galvojo gal giminaičiai. Skambino draugei, iš kurios nuomojosi, bet pasakė, kad nieko neturi. Pasakė nueiti pasižiūrėti. Nuėjo ir pamatė, kad stakta išplėšta. Tada jai pasakė. Tada jos draugė bandė susisiekti su nukentėjusiąja per visur, bet nepavyko. Tada skambino kaimynui Jonukui, kad išlaužta. Policijos nekvietė, nes pirma norėjo išsiaiškinti, ar tikrai čia išlaužta, ar neturi giminių. Jonukas policiją iškvietė. Kai išėjo, tai policija buvo. P. po to 3 dienas baliavojo. Artūras niekada neis į butą, nes kiek jos buvo palikta ir nieko. Tai buvo suplanuota tik jo, kažkas turėjo pasakyti. Jos butas 408. Buvo įeita į butą, kuris yra priešais ir šalia kitas butas. Gali būti 417 butas. Jos butas yra priešais kaimyno, kurio šalia yra jos butas. Vienas butas priešais jos butą ir sekančios durys nukentėjusiosios. Išgirdo triukšmą, šnekesį, todėl pažiūrėjo pro akutę. Matė, kad pirmas įėjo P., iš paskos įėjo A. B.. Nematė, kad ką nešė iš buto, kaip išėjo. Paskui nuėjo pažiūrėti, ar išlaužta. Pamatė, stakta atlaužta ir matyt kažkas užkišta, nes medinės durys. Pagal nuotrauką atpažino B. ir P. B. būtų nėjęs, nors įėjo. Nebent kažką pasakė į kitą butą, nes B. buvo neblaivus. P. jai grasino vieną dieną, sakė, atsiimti pareiškimą.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad gyvena Jeruzalės g. 27-416. Apie kaimynės vagystę nieko nežino. Ryte gėrė alkoholį, po to nuėjo miegoti. Apie vagystę sužinojo po 2 parų. Gėrė su B. ir P. Nežino, kaip kaimynės butas buvo apvogtas. Matė B. ir P. savo bute. Po to atsigulė miegoti, nes buvo girtas. Nežino, kur jie po to. Kai atsigulė miegoti, jų nebuvo su juo bute. Gėrė pas B., po to pas jį, po to išėjo, duris užsirakino, nuėjo miegoti. Nežino, kas galėjo apvogti kaimynės butą. Nematė kompiuterio, televizoriaus. Užmigo apie pietus, nes buvo girtas. Žinojo, kad kaimynė išvažiavusi. Nesakė, kad kaimynė išvykusi išgertuvių metu. Nežino, kodėl nukentėjusioji sako, kad prasitarė. Apie ją jie nešnekėjo.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja V. M. atpažino D. P. kaip asmenį, kuris kartu su A. B. 2018-04-25 užėjo į butą, esantį Jeruzalės g. 27-417, Vilniuje (t. 1, b.l. 44-46).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja V. M. atpažino A. B. kaip asmenį, kuris kartu su D. P. 2018-04-25 užėjo į butą, esantį Jeruzalės g. 27-417, Vilniuje (t. 1, b.l. 48-50).
2018-04-25 įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad apžiūrimas butas, esantis Jeruzalės g. 27-417, Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad ant buto durų matomos laužimo žymės, yra išlaužta durų spyna. Butas yra vieno kambario. Kambaryje yra televizoriaus staliukas, ant kurio yra TV priedėlis ir ant kurio užfiksuoti rankų pirštų pėdsakai. Ant šio televizoriaus staliuko televizoriaus nėra. Kambaryje taip pat stovi sekcija, kurios lentynoje yra saldainių dėžutė, ant kurios yra užfiksuoti rankų pirštų pėdsakai. Įvykio vietos apžiūros metu paimtos trys daktiloskopinės plokštelės su rankų pirštų pėdsakais (Nr. 1 ir Nr. 2 nuo TV priedėlio; Nr. 3 nuo sekcijoje buvusios saldainių dėžutės) (t. 1, b.l. 9-14).
2018-06-08 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2754)-IS1-3243 nurodyta, kad du rankų pėdsakai, rasti 2018-04-25 įvykio vietos apžiūros metu Vilniuje, Jeruzalės g. 27-417 ir nukopijuoti ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokštelių Nr. 1 vienas rankos delno pėdsakas ir Nr. 2 vienas rankos piršto pėdsakas (abu paimti nuo TV priedėlio), tinkami asmeniui identifikuoti. Rankos delno pėdsakas yra paliktas D. P. dešinės rankos delnu, rankos piršto pėdsakas yra paliktas D. P. dešinės rankos didžiuoju pirštu (t. 1, b.l. 25-27).
Motyvuojamoji dalis
Dėl D. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL (įsigaliojus naujai BK 190 straipsnio redakcijai – 3 MGL) bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011).
Vadovaujantis galiojančia teismų praktika, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis - išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių – kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro, šiuo atveju, gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Dėl šių aplinkybių įsibrovimu laikomas ir neteisėtas patekimas į gyvenamąją patalpą ne tik pašalinant tam tikras kliūtis, trukdančias patekti į jas, tačiau įsibrovimu laikomas ir patekimas į atviras, neužrakintas gyvenamąsias patalpas be savininko sutikimo. Kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016).
Nors kaltinamasis D. P. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais, teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais.
Teisiamojo posėdžio metu (taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu) apklausta liudytoja V. M. parodė, kad per savo durų „akutę“ matė kaip į kaimynės A. L. butą 2018-04-25 įėjo D. P. (kartu su A. B.). Ikiteisminio tyrimo atlikus asmens parodymą atpažinti pagal jo nutrauką, ji atpažino D. P. kaip asmenį, kuris kartu su A. B. 2018-04-25 užėjo į butą, esantį Jeruzalės g. 27-417, Vilniuje (t. 1, b.l. 44-46). Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, nes ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, byloje nėra duomenų, kad ji turėtų motyvą apkalbėti D. P.. Be to, jos parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas ir specialisto išvada. Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad ant buto durų matomos laužimo žymės, yra išlaužta durų spyna. Kambaryje yra televizoriaus staliukas, ant kurio yra TV priedėlis ir ant kurio užfiksuoti rankų pirštų pėdsakai (t. 1, b.l. 9-14). Atlikus specialų tyrimą, nustatyta, kad ant TV priedėlio buvęs rankos delno pėdsakas yra paliktas D. P. dešinės rankos delnu, o rankos piršto pėdsakas yra paliktas D. P. dešinės rankos didžiuoju pirštu (t. 1, b.l. 25-27). Pagal nukentėjusiosios pareiškimą ir parodymus, iš jos buto buvo pagrobti šie daiktai: televizorius „Samsung“, nešiojamasis kompiuteris „Asus“, sulčiaspaudė „Bomann“, 74 eurai grynųjų pinigų. Šie duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad būtent D. P. įsibrovė į nukentėjusiosios butą ir pagrobė ten buvusius daiktus. Pažymėtina, kad D. P. rankų pėdsakai palikti būtent ant TV priedėlio, kuris stovėjo ant TV staliuko, ant kurio taip pat stovėjo pagrobtas televizorius. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad D. P., būdamas neblaivus, įsibrovė į svetimą butą, iš ten pagrobė paminėtus daiktus, o grobimo metu paliko savo pirštų pėdsakus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. P. parodė, kad apskritai nebuvo užėjęs į nukentėjusiosios butą, o apklausiamas teisme jau paaiškino, kad prisiminė, jog buvo sumaišęs butus ir netyčia įėjo į kitą butą, tačiau jokių daiktų iš jos neėmė. Teismas tokius jo parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, nes jie nėra nuoseklūs, prieštarauja tiek tarpusavyje, tiek kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismui kelia didelių abejonių kaip per apsirikimą galima patekti į svetimą užrakintą butą, dar daugiau – liesti daiktus, kurie buvo šalia pagrobtų daiktų, arba apskritai svetimame bute liesti bet kokius daiktus.
Todėl teismas, įvertinęs nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadą ir kitus byloje esančius įrodymus daro neabejotiną išvadą, kad būtent D. P. 2018-04-25, apie 12.00 val., išlaužė buto Nr. 417, esančio Jeruzalės g. 27, Vilniuje, durų spyną, padarydamas 24 eurų turtinę žalą, įsibrovė į buto vidų ir pagrobė A. L. priklausantį turtą: televizorių „Samsung“, 300 eurų vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, 299 eurai vertės, sulčiaspaudę „Bomann“, 40 eurų vertės, 74 eurus grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobė svetimą, A. L. priklausantį, 713 eurų vertės turtą.
Dėl A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir įrodymų vertinimo
Kaltinamasis A. B. nepripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nėra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Teisiamojo posėdžio metu (taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu) apklausta liudytoja V. M. parodė, kad per savo durų „akutę“ matė kaip į kaimynės A. L. butą 2018-04-25 įėjo D. P. kartu su A. B.. Ikiteisminio tyrimo atlikus asmens parodymą atpažinti pagal jo nutrauką, ji atpažino A. B. kaip asmenį, kuris kartu su D. P. 2018-04-25 užėjo į butą, esantį Jeruzalės g. 27-417, Vilniuje (b.l. 48-50). Tačiau liudytoja V. M. nematė, kad A. B. grobtų iš buto daiktus, nematė kaip ir kada jis iš buto išėjo. A. L. bute nerasta jokių A. B. pėdsakų. Nors pats A. B. teigė tuo metu buvęs savo bute ir ten miegojęs, tačiau vien šiuos jo parodymus paneigiančių liudytojos parodymų nepakanka jo kaltei dėl vagystės pagrįsti. Teismas, kaip minėta, tiki liudytojos V. M. paaiškinimais ir sprendžia, kad A. B. galimai buvo užėjęs į nukentėjusiosios butą. Tačiau kartu teismas vertina ir tai, kad šiuo atveju byloje vienintelis įrodymas dėl pateikto kaltinimo yra tik vienos liudytojos subjektyvūs paaiškinimai. Kitų įrodymų (objektyvių ar subjektyvių), patvirtinančių šios liudytojos paaiškinimus arba įrodančius A. B. galimai padarytą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Teismas nustatė, kad daiktus buvusius A. L. bute pagrobė D. P., tačiau, kad prie šių daiktų vagystės prisidėjo ir A. B. byloje nepakanka įrodymų.
Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).
Nesant pakankamai neginčijamų ir patikimų įrodymų bei kylant abejonių dėl to, kad kaltinamasis įsibrovęs į butą pagrobė iš ten kaltinime nurodytus daiktus, teismas visas abejones vertina kaltinamojo naudai ir konstatuoja, kad nėra įrodyta, jog A. B. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo D. P. atsakomybę sunkinančių ar jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas D. P. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), pagrobto turto vertę, į kaltinamojo asmenybę – anksčiau 3 kartus teistas (t. 1, 131-132), teistumas neišnykęs, teistas daugiausiai už turtinių nusikalstamų veikų padarymą, byloje nustatytas nusikaltimas padarytas būnant teistam vieną kartą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b.l. 143), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 138-142). Teismas atsižvelgia taip pat į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre nėra. Nustatydamas bausmės trukmę teismas vertina, kad D. P. anksčiau nebuvo paskirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Bausmė atliktina pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2018-08-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme ir su 2018-08-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme. Į bausmės laiką įskaityti 2018-08-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme ir su 2018-08-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nurodytus laikotarpius.
Ikiteisminio tyrimo metu D. P. nuo 2018-04-25 21.50 val. iki 2018-04-27 14.52 val., buvo laikinai sulaikytas (t.1, b.l. 108, 116), todėl šis laikotarpis, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytinas į skirtinos bausmės laiką.
Kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b.l. 119). Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b.l. 71). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinio ieškinio ir daiktų
Nukentėjusioji A. L. pareiškė 737 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l. 36). Kaltinamąjį D. P. pripažinus kaltu dėl nukentėjusiajai padarytos žalos, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 daktiloskopinės plokštelės, saugomos byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3 dalimis, 307 straipsnio 1, 4, 6, 7 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018-08-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme ir su 2018-08-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme ir D. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti 2018-08-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme ir su 2018-08-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nurodytus į bausmę įskaitytinus laikotarpius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti D. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-04-25 iki 2018-04-27.
Išteisinti A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
D. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios A. L. civilinį ieškinį dėl 737 eurų turtinės žalos padarymo tenkinti visiškai. Priteisti A. L. iš D. P. 737 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 daktiloskopines plokšteles, saugomas byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.