Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su 2018 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme ir su 2018 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. B. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios A. L. civilinis ieškinys dėl 737 eurų turtinės žalos padarymo tenkintas visiškai ir A. L. iš D. P. priteista 737 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir D. P. veikdami bendrininkų grupėje pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpas, o būtent: jie, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2018-04-25, apie 12.00 val., išlaužė buto (duomenys neskelbtini), durų spyną, padarydami 24 eurų turtinę žalą, įsibrovė į buto vidų ir kartu pagrobė A. L. priklausantį turtą: televizorių „Samsung“, 300 eurų vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, 299 eurų vertės, sulčiaspaudę „Bomann“, 40 eurų vertės, 74 eurus grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobė svetimą, A. L. priklausantį 713 eurų vertės turtą,

A. B. ir D. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Šioje baudžiamojoje byloje nekyla klausimo dėl D. P. padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltės. Todėl, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apygardos teismas pasisako tik dėl tų aspektų, dėl kurių keliami klausimai apeliaciniame skunde – A. B. kaltės, A. B. ir D. P. veikimo bendrininkų grupėje bei civilinio ieškinio atlyginimo.

7. Išteisindamas A. B. dėl jam pareikštų kaltinimų apylinkės teismas konstatavo, jog vien tai, kad liudytoja matė A. B. įeinant į apvogtą butą kartu su nuteistuoju, savaime nepatvirtina jo kaltės. Su šia apylinkės teismo išvada apygardos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Iš policijos pareigūno R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į įvykio vieta liudytoja V. M. nurodė, kad asmenys iš 402 buto įvykdė nusikaltimą. Vėliau patekus į minėtą būstą buvo rasti išteisintasis ir nuteistasis (t. 1, b. l. 7). Iškart po įvykio apklausiama liudytoja V. M. parodė, kad į kaimynės butą įsilaužė būtent A. B. (jį nurodė tiesiogiai), bei jo draugas, kurį ji galėtų atpažinti (t. 1, b. l. 39). Vėliau liudytoja atpažino D. P. (t. 1, b. l. 46). Nukentėjusioji A. L. apylinkės teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad kaimynė V. M. jai pasakė, kad per akutę žiūrėjo ir matė, kad šis pilietis ir laužė buto duris, ir nešė turtą (t. 1, b. l. 189).

8. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad tikrai nieko nevogė ir girtas miegojo, jis nebūtų sugebėjęs nei užeiti į aptariamą butą, nei juo labiau ką nors išnešti (t. 1, b. l. 69). Šios apklausos metu išteisintasis teigė, kad tą dieną nuo 12 iki 16 ar 17 valandos buvo teismo posėdyje dėl jo sūnėno. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad tą dieną išteisintasis iš tiesų dalyvavo teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-9992-466/2018, tačiau toje byloje posėdis prasidėjo tik 15 val., o nusikalstama veika padaryta apie 12 val. Taigi, A. B. parodymai šioje dalyje yra paneigiami ne tik liudytojos parodymų, kuriuose ji patvirtino, kad A. B. tikrai buvo vienas asmenų, įėjusių į apvogtą butą, tačiau ir objektyviai nustatytų aplinkybių, nes matyti, jog A. B. nebuvo tikslo nuo 12 val. būti Vilniaus miesto apylinkės teisme, kas sudaro pagrindą jo parodymus vertinti kaip neteisingus.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad iš esmės esminis ir vienintelis apylinkės teismo argumentas išteisinant A. B. – jog nebuvo rasta jo pirštų atspaudų. Toks argumentavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra netikslus ir prieštarauja sprendimo logikai. Nuteistojo D. P. pirštų atspaudai buvo surasti ir užfiksuoti, todėl jo kaltės klausimas abejonių nekelia. Vis dėlto, liudytoja aiškiai nurodė, kad įtarimą jai sukėlė ir į nukentėjusiajai priklausantį butą įėjo du asmenys – nuteistasis ir išteisintasis. Akivaizdu, kad jie veikė kartu – kartu ilgą laiką vartojo alkoholį, miegojo A. B. bute, į nukentėjusiosios butą taip pat įėjo kartu. Tokiu atveju, jeigu remtumėmės apylinkės teismo sprendimo logika, A. B. kartu su D. P. pateko į butą, tačiau tuo jo veiksmai tarytum pasibaigė. Pats išteisintasis teigė, kad buvo neblaivus ir nebūtų galėjęs nei įsilaužti į butą, nei juo labiau išnešti iš jo daiktų, tačiau, kaip minėta, tą pačią dieną jis dalyvavo teismo posėdyje (maždaug nuo 15 val.), taigi, apie 12 valandą jo būklė negalėjo būti tokia, kuri neleistų jam orientuotis ir nešti daiktus, tačiau vėliau teismo posėdyje duoti parodymus. Įvykio dieną vykusio teismo posėdžio metu A. B. nuo 15 val. 24 min. iki 15 val. 27 min. davė parodymus ir tai darė pakankamai nuosekliai bei gerai orientavosi aplinkoje. Be to, išteisintojo parodymai šioje baudžiamojoje byloje yra nenuoseklūs, ką patvirtina aukščiau išdėstytos aplinkybės. Skundžiamo nuosprendžio teiginiai dėl abejonių aiškinimo A. B. naudai, viena vertus, yra atitinkantys teismų praktiką bei teisės mokslo nuostatas, kita vertus, yra nutolę nuo bylos esmės. Neturėtų kilti ginčo dėl to, kad abu asmenys, išteisintasis ir nuteistasis kartu įsilaužė į nukentėjusiosios butą. Tolesnė judviejų veiksmų seka nėra aiški, nes nė vienas jų nedavė parodymų apie tai, kas ir ką veikė tame bute. Tokiu atveju abiejų bendrininkų veiksmai vertintini kaip vykdytojų ir abu jie atsako pagal kilusius padarinius.

10. Apygardos teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad du vienas kito atžvilgiu lygiaverčiai asmenys, kurie kartu įsilaužė į jiems nepriklausantį butą, toliau dėl nežinomų priežasčių būtų veikę atskirai. Susidarytų situacija, kad abu minimi asmenys kartu įsilaužė į butą ir vienam jų darant vagystę ir grobiant svetimą turtą, kitas (A. B.) ne tik kad nebūtų stebėjęs ir nesulaikęs kito, tačiau ir apskritai nežinotų, kas ten vyksta. Kadangi byloje yra nustatyta, kad abu asmenys – išteisintasis ir nuteistasis pateko į apvogtą butą, buvo rasti vieno iš jų pirštų atspaudai (atspaudai rasti ant televizoriaus priedėlio, o vienas iš pagrobtų daiktų – televizorius), darytina logiška ir nuosekli išvada, kad abu jie turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą už vagystės padarymą.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-895/2017). Šioje byloje nėra aišku, kaip tarp išteisintojo ir nuteistojo įvyko susitarimas, ką konkrečiai jie buvo susitarę, neaišku, kada suformavo jų tyčia daryti nusikalstamą veiką, tačiau iš visumos aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad A. B. bei D. P. veikė kartu, pasikliovė vienas kitu, į apvagiamą butą įsilaužė bendromis pastangomis, todėl nėra tikslo nustatyti, kuris iš jų pagrobė kurį daiktą. Abu asmenys veikė kartu, pasitikėdami vienas kitu ir abiejų jų naudai. Pabrėžtina, kad abu asmenis pripažįstant vykdytojais nėra būtina, kad abu jie fiziškai neštų (paimtų) grobiamus daiktus. A. B. veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip bendravykdytojo kartu su D. P. ir baudžiamojon atsakomybėn jis patrauktinas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Dėl šios priežasties tenkintinas prokuroro skundas dalyje dėl A. B. nuteisimo bei pripažinimo, kad D. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

12. Skiriant bausmę A. B. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad jis praeityje ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš įstatymo leidėjo numatytų bausmės rūšių tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins, kad būtų pasiekti kriminalinei bausmei keliami tikslai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į sankcijos vidurkį, kuris yra 3 metai, todėl A. B. skiriama už sankcijos vidurkį švelnesnė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

13. Kadangi byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje, civilinio ieškinio atlyginimas turi būti priteistas iš jų abiejų. Šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas taip pat tenkinamas.

14. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad byloje esantys duomenys yra pakankami ir įrodantys, kad D. P. nusikalstamą veiką padarė kartu su A. B.. Tokiu atveju apylinkės teismo nuosprendis yra naikintinas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

Nu sprendžia:

Prokuroro G. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį dalyje dėl A. B. išteisinimo ir priimti naują nuosprendį šioje dalyje.

Pripažinti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 25 iki 2018 m. balandžio 27 dienos (2 paras).

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį, pripažįstant, kad D. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio atlyginimo, nurodant, kad nukentėjusiosios A. L. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir jai priteistina 737 Eur žalos atlyginimo solidariai iš A. B. ir D. P..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.