- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- e2-9992-466/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04627-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Laimonas Gasiūnas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. J. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos E. J. mirties faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą – butą / patalpą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi pagal 2017-10-05 palikimo perėjimo valstybei liudijimą turtą paveldėjo valstybė, ieškovas prašė pripažinti minėtą liudijimą negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, kad jei remiantis įrodymų visuma teismas pripažintų, jog juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas, VĮ Turto bankas neprieštarautų dėl ieškinio patenkinimo, tačiau ieškovas turėtų padengti valstybės patirtas 150,37 eurų išlaidas, susidariusias administruojant E. J. palikimą iki 2018-03-02.
Šalies argumentai
Ieškovas I. J. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog sutinka padengti administruojant E. J. palikimą susidariusias išlaidas bei patvirtino, kad yra pasirengęs apmokėti ir papildomai (po 2018-03-02) susidariusias išlaidas, susijusias su E. J. palikimo administravimu. 2018-04-17 ieškovas pateikė teismui įrodymus (pinigų perlaidą Nr. PP1423397 ir akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos pašto 2018-04-13 kvitą), patvirtinančius, jog ieškovas sumokėjo VĮ Turto bankui 150,37 eurų sumą.
Apie teismo posėdį, vykusį 2018 m. balandžio 25 d. 15:00 val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Nenustačius kliūčių, nutarta nagrinėti bylą iš esmės.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovo motina E. J. nuosavybės teise turėjo butą – bendrabučio kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su savo sutuoktiniu J. J. (duomenys neskelbtini) E. J. mirė, todėl ieškovas I. J. atsikraustė gyventi į šį butą, kad galėtų pasirūpinti savo tėvu. (duomenys neskelbtini) J. J. mirė, o ieškovas toliau gyveno bute kartu su savo drauge iki 2014 metų pabaigos. Nuo 2015 metų ieškovas leido bute gyventi giminaičiui A. B., kuris gyveno minėtame bute iki šios dienos. Po tėvų mirties ieškovas atliko buto remontą, jį tvarkė ir prižiūrėjo, tačiau sumokėjo ne visus mokesčius, kadangi ieškovas negavo jokių pranešimų ir nežinojo, kad turi juos sumokėti. Dėl palikimo priėmimo ieškovas nesikreipė dėl savo nerūpestingumo, manė, jog užtenka to fakto, kad butas yra gyvenamas ir prižiūrimas. Per nustatytą terminą ieškovui nepriėmus palikimo, Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi dėl palikimo priėmimo, 2007-10-05 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas po savo motinos mirties visą laiką naudojosi butu, jį prižiūrėjo ir savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą, todėl yra pagrindas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovas I. J. paaiškino, kad po jo motinos mirties jo dėdė A. B. grįžo iš užsienio ir neturėjo kur gyventi, todėl ieškovas leido jam gyventi bute. Dėl palikimo priėmimo ieškovas nesikreipė, nes nežinojo, kad tai būtina. Po motinos mirties ieškovas atliko buto remontą, keitė santechniką, sudėjo laminatą. Liudytojo teigimu, pranešimai apie mokėtinas už paslaugas sumas nebuvo siunčiami. Šiuo metu ieškovas pats ketina gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių ieškovas prašė jo ieškinį tenkinti.
Liudytojas A. B. nurodė, kad yra ieškovo I. J. dėdė, I. J. leidimu nuo 2015 metų jis gyveno E. J. priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kai kuriuos mokesčius už butą jis mokėjo, tačiau ne visus, kadangi name nebuvo pašto dėžučių ir gyventojai negaudavo visų pranešimų apie mokėtinus mokesčius. Ieškovas visą laiką rūpinosi butu, atliko pagerinimus.
Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji po J. J. mirties apie 2-3 mėnesius gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas I. J. butą prižiūrėjo kaip savo, atliko jo remontą, keitė radiatorius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo I. J. motina E. J., kuriai nuosavybės teise priklausė butas (bendrabutis), esantis (duomenys neskelbtini). Po E. J. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, todėl 2007-10-05 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad jis po motinos mirties liko gyventi bute kartu su savo tėvu J. J., o (duomenys neskelbtini) šiam mirus – gyveno bute kartu su savo drauge. Nuo 2015 metų bute gyveno ieškovo dėdė A. B., tačiau ieškovas I. J. toliau prižiūrėjo butą ir valdė kaip savo, atliko remontą, mokėjo kai kuriuos mokesčius. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai bei liudytojų paaiškinimai. Be to, 2018-04-13 ieškovas sumokėjo VĮ Turto bankui 150,37 eurų išlaidas, susidariusias administruojant E. J. palikimą iki 2018-03-02. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovas faktiniais veiksmais priėmė savo motinos E. J. palikimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovas savo veiksmais priėmė motinos palikimą, nors tam tikru metu nedėjo reikiamų pastangų domėtis apie mokėtinus už turto išlaikymą mokesčius, tačiau įsiskolinimą padengė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nustatyta tvarka nesikreipė dėl palikimo priėmimo, o valstybei atstovaujanti institucija iš esmės neprieštaravo dėl šio fakto nustatymo, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog I. J. priėmė palikimą po motinos E. J. mirties, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pripažinus juridinę reikšmę turintį faktą, jog po E. J. mirties jos palikimą faktiniais veiksmais priėmė I. J., egzistuoja pagrindas pripažinti negaliojančiu 2017‑10‑05 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė visą jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Pripažinti negaliojančiu 2017‑10‑05 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. ((duomenys neskelbtini).
Juridinis faktas ieškovui I. J. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.