- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-1178-232/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21039-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vidas Stankevičius, Liuda Uckienė, Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui R. B. dėl iškeldinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovą su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos ir nustatant keturiolikos kalendorinių dienų terminą teismo sprendimui įvykdyti. Nurodė, kad 2016 m. sausio 11 d. įvykusiose varžytynėse nusipirko butą su rūsiu. Paaiškino, kad informavo atsakovą apie būtinybę išsikraustyti, tačiau atsakovas ir toliau be teisinio pagrindo gyvena ir naudojasi ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu.Atsakovas R. B. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad bute gyvena su nepilnamete dukterimi, todėl atsakovo ir jo nepilnametes dukters iškeldinimas iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, pažeistų atsakovo ir nepilnamečio vaiko teises. Taip pat nurodė, kad į bylą nebuvo įtraukta vaiko teisių apsaugos institucija. Atsakovo teigimu, iškeldinimas iš buto negali būti atliekamas tol, kol jo nepilnametei dukrai nebus užtikrintas gyvenamasis būstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, iškeldino atsakovą R. B. su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui R. V. nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), nustatant atsakovui 14 dienų terminą teismo sprendimui įvykdyti.Teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 11 d. įvyko varžytynės, kurių metu ieškovas nusipirko atsakovui nuosavybės teisėmis priklausiusį butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuosavybės teisės į nurodytą butą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2016 m. vasario 22 d.Nurodė, kad nustačius, jog ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiame bute atsakovas gyvena be teisinio pagrindo, konstatuotinas ieškovo, kaip buto savininko, teisių pažeidimas. Pažymėjo, kad atsakovo argumentai, kuriais apeliuojama į nepilnamečio vaiko teisių apsaugą, nepateisina atsakovo gyvenimo ieškovo bute ir nepaneigia konstatuoto ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Pažymi, kad teismas nevertino atsiliepime pateiktų argumentų, kad bute atsakovas gyvena su nepilnamete dukra. Paaiškina, kad privalo būti užtikrinti nepilnamečio asmens teisės ir teisėti interesai. Teismas nurodytas aplinkybes atsisakė vertinti.Nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad į bylą nebuvo įtraukta vaiko teisių apsaugos institucija, kuri iškeldinimo bylose yra įtraukiama kaip išvadą teikianti institucija.Pažymi, kad teismo nustatytas 14 dienų terminas nėra pakankamas išsikelti iš buto, susirasti gyvenamąją vietą, dukrą tinkamai supažindinti su esama situacija nesukeliant streso. Nurodo, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra aiškiai išdėstęs poziciją, kad sprendimo vykdymo atidėjimas yra galimas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą. Pastebi, kad analogiško pobūdžio bylose sprendimo vykdymo atidėjimo terminas yra 3-6 mėnesiai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. V. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip visiškai nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovo pagrindinis motyvas, kad bute atsakovas nuolat gyvena su nepilnamete dukra, neatitinka nei juridinių nei faktinių aplinkybių. Pateikia Druskininkų savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 21 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) nėra asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas pateikė naujus įrodymus – Druskininkų savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 21 d. pažymą. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtinybė pateikti įrodymus iškilo vėliau, todėl ieškovo pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta iškeldinti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais ir dėl iškeldinimo galimo atsakovo nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo.Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovui R. V. nuosavybės teisė priklauso butas su rusiu, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytą būtą ieškovas įgijo varžytinių metų 2016 m. sausio 11 d. Buvęs buto savininkas, atsakovas R. B. iki šiol gyvena ginčo bute.Ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.). Abi šios sąlygos yra įrodytos. Byloje neginčijamai nustatytas faktas, kad ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovas neginčija, kad be ieškovo sutikimo gyvena ieškovui priklausančiame bute ir tokiu būdu pažeidžia savininko teises.Apeliantas teigia, kad teismas nevertino atsiliepime pateiktų argumentų, kad bute atsakovas gyvena su nepilnamete dukra. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime vertino nepilnamečio vaiko teisęs į būstą, nurodydamas, kad vaiko interesų prioritetinės teisės gynimo principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas privalo užtikrinti vaiko tėvai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Pareigą užtikrinti mažametės S. B. teisę į gyvenamąjį būstą privalo jos tėvai - R. B. ir K. C.. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog remiantis Druskininkų savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 21 d. pažyma (e. b. l. 77) ieškovui nuosavybės teise priklausančioje gyvenamoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nėra asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iškeldinus atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, nebus pažeistos nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąjį būstą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, nuo 2016 m. sausio 11 d., kai butą iš varžytinių nupirko ieškovas, nesiėmė veiksmų, kad nepilnamečiai dukrai užtikrintų teisę į gyvenamąjį būstą. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą dėl atsakovo iškeldinimo priėmė 2016 m. rugpjūčio 19 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų nuo buto pirkimo dienos. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 14 dienų terminas nėra pakankamas išsikelti iš buto.Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Įrodžius abi būtinąsias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas ir nenustačius nepilnamečio vaiko teisių pažeidimų, ieškinys pagrįstai buvo patenkintas. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.