- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-224-823/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12528-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Atsakovas
- G. G.
- Ieškovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- K. G.
- Advokatai
- Zita Vizbarienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo K. G., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1999 m. vasario 4 d. nutarimu iš G. G. priteisė J. G. dukters K. G. išlaikymui ketvirtadalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį nuo 1999 m. sausio 14 d. iki dukters pilnametystės.
Šalies argumentai
Ieškovė J. G. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama padidinti išlaikymo dydį – nustatyti, kad atsakovas išlaikymą K. G. teikia kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad anksčiau priteistos pinigų sumos neužtenka dukters išlaikymui, atsakovo teikiamas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių ir pasikeitusios šalių turtinės padėties. Dukters išlaikymui per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 1000 Lt. Šią sumą sudaro išlaidos maistui, drabužiams, apavui, įvairioms mokymo priemonėms, išlaidos papildomoms pamokoms apmokėti, išlaidos sveikatos palaikymui, vaiko pomėgiams ir laisvalaikiui, būsto išlaikymui ir kt. Dukra turi sveikatos problemų, todėl jos poreikiai didesni. Atsakovas buvo nupirkęs dukteriai keletą daiktų, buvo pakvietęs ją vasarą padirbėti kaimo turizmo sodyboje, tačiau priteistas išlaikymas buvo išieškomas per antstolius. Ieškovė yra sudariusi naują santuoką, kurioje jai 2006 m. birželio 12 d. gimė sūnus Pijus G. G., be to, ieškovė materialiai padeda savo pilnamečiam sūnui M. T., studijuojančiam Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dieniniame skyriuje. Ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia 860 Lt, ji turi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų. Sūnui P. G. teikia materialinę paramą jos dabartinis sutuoktinis, kurio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia 654 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas G. G. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti iš dalies – dukters išlaikymui kas mėnesį skirti po 250 Lt. Atsiliepime nurodė, kad priteistą išlaikymą teikė savanoriškai, todėl jokio įsiskolinimo nėra. Ieškovė neprieštaravo, kad išlaikymas būtų mokamas ne kas mėnesį, o kas kelis mėnesius. Ieškovė neleido atsakovui ir jo mamai bendrauti su dukra, todėl jis dar 1999 metais kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad ieškovė būtų įpareigota leisti bendrauti su dukra. Po atsakovo skyrybų su ieškove jai atiteko visas santuokoje užgyventas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Atsakovas bendrauja su dukra, perka jai drabužius ir įvairius daiktus. Šiuo metu atsakovas išlaiko ir kitą nepilnametę dukterį – G. G., gimusią 2002 m. balandžio 17 d. 2001 m. vasario 8 d. sudarė naują santuoką su A. G., kuri dirba sezoninį darbą kaimo turizmo sodyboje pagal verslo liudijimą, per metus šeima gauna vidutiniškai 5000-8000 Lt grynųjų pajamų. Ieškinyje išdėstyti dukters poreikiai neatitinka būtinųjų vaiko poreikių ir yra per dideli. Nuo 2010 metų sausio mėnesio atsakovas neturi jokių pajamų iš dantų techniko praktikos, gyvena iš santaupų, turi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų. Kitos dukters išlaikymui per mėnesį išleidžia vidutiniškai po 1125 Lt, kas mėnesį moka bankui po 1473,50 Lt kredito grąžinimui ir palūkanoms, būsto išlaikymo išlaidos kas mėnesį siekia vidutiniškai 700 Lt. Kito, geriau apmokamo darbo šiuo metu dėl sunkios ekonominės situacijos rasti neįmanoma. Galimybė teikti vaikui didesnį išlaikymą nuo 1999 metų iš esmės tik sumažėjo. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir ji gali dukteriai skirti didesnę nei jis išlaikymo dalį.
Trečiasis asmuo K. G. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos tik būtiniausios išlaidos, dalies savo pomėgių ir poreikių ji atsisakanti dėl lėšų stygiaus.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad priteistas išlaikymas yra nepakankamas ir neužtikrina net būtinų mergaitės poreikių, neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pakeitus išlaikymo dydį bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai ir užtikrintos būtinos vaikui vystytis sąlygos. Tėvas taip pat privalo dalyvauti dukters auklėjime bei teikti nepilnamečiui tokį išlaikymą, kuris užtikrintų ne tik minimalių būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą. Vaikui skirtino išlaikymo dydžio orientyras galėtų būti vienos minimalios mėnesio algos dydis, tačiau nuolatinio pobūdžio sveikatos sutrikimai sąlygoja ir padidintas išlaidas vaiko sveikatos užtikrinimui, jos palaikymui.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. vasario 4 d. nutarimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir nustatė, kad atsakovas teikia nepilnametei K. G., gimusiai 1992 m. lapkričio 27 d., išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis 500 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. spalio 1 d.) iki dukters pilnametystės. Ieškovė paskirta išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šalių nepilnametės dukters poreikiai nuo 1999 m. sausio 14 d. žymiai išaugo. Nustatyti vaiko specialieji poreikiai: mergaitė turi regos sutrikimų, jai nustatyta plokščiapadystė, skoliozė. Atsakovas rūpinosi dukterimi, mokėdamas jai priteisto dydžio išlaikymą, su dukterimi bendravo mažai, papildomų išlaidų skyrė tik epizodiškai. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Ieškovės vidutinis mėnesinis uždarbis sudaro 860 Lt, jos sutuoktinio A. G. mėnesinis uždarbis sudaro 654 Lt. Atsakovas nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo IĮ G. G. dantų techniko laboratorijos savininkas, o nuo 2009 metų dirba joje savarankiškai. Už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. nėra duomenų apie atsakovo įmokas SoDrai ar šiuo laikotarpiu atsakovui priskaičiuotas pašalpas, kompensacijas ar pensijas. IĮ G. G. dantų techniko laboratorija 2009 metais turėjo 15 154 Lt pajamų. Atsakovas nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. pajamų iš IĮ G. G. dantų techniko laboratorijos negavo. Atsakovui nuosavybės teise priklauso: ½ buto Kaune ir žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais Zarasų rajone, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovui ir jo sutuoktinei priklauso administracinės patalpos su dantų techniko ekspozicine sale Kaune. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje. Ieškovės vardu yra įregistruota transporto priemonė CHRYSLER VOYAGER, pagaminta 1993 metais, jos sutuoktinio vardu – transporto priemonė YAMAHA AEROX. Atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė ZUGGABEL ZL 20, pagaminta 1993 metais, jo sutuoktinės vardu – transporto priemonė CHEVROLET HHR, pagaminta 2006 metais. Atsakovas bankui kas mėnesį įmoka vidutiniškai po 1400 Lt. Ieškovė kreditorių neturi. Atsakovo šeimos pajamas sudaro pajamos iš kaimo turizmo verslo (per metus vidutiniškai nuo 5 tūkstančių iki 8 tūkstančių litų grynųjų pajamų), šeima pragyvenimui naudoja atsakovo santaupas, iš kurių atsakovas su sutuoktine kas mėnesį vidutiniškai išleidžia po 1125 Lt dukters G. G. išlaikymui, ir po 130 Lt dukters K. G. išlaikymui. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi visas galimybes prisidėti prie augančių dukters poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrinti minimalūs jos poreikiai ir būtinos sąlygos vystytis, socializuotis ir lavintis. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad nuo 1999 metų atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis ženkliai pablogėjo, abiejų galimybės teikti išlaikymą yra lygios. Abu laikinai nevykdo veiklos, susijusios su įgyta dantų techniko profesija. Abu sukūrė kitas santuokas ir turi po antrą išlaikytinį. Vaiko būtiniems poreikiams patenkinti skirtinas 1000 Lt dydžio išlaikymas. Išlaikymas po 250 Lt per mėnesį nebūtų pakankamas, atsižvelgiant į septyniolikmetės dukters, turinčios dar ir sveikatos sutrikimų, poreikius. Priteisiant išlaikymą, kai teisę jį gauti turi du ir daugiau vaikų, teismas vadovaujasi lygybės principu, kuris reiškia, kad turi būti derinami vaikų interesai ir turi būti siekiama, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios. Nors šalių mėnesinės grynosios pajamos nėra didelės, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas turi nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų. Jų turtinė padėtis nėra itin sunki. Teismas atsižvelgė į ekonominį sunkmetį, tačiau nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turi paklausią profesiją, todėl didesnių ir pastovių pajamų praradimas yra laikino pobūdžio.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies, t.y. dukters išlaikymui kas mėnesį skirti po 250 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 2 dalį, pagal kurią jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus, neužtikrino socialinio teisingumo reikalavimo, pažeidė asmenų nediskriminavimo ir procesinio lygiateisiškumo principus. Teismas vertino tik vienos šalies pateiktus įrodymus, todėl neištyrė atsakovo sunkios turtinės padėties. Neatsižvelgta į atsakovo įsipareigojimus bankui, kad jau antri metai jis nedirba ir negali surasti darbo dėl objektyvių priežasčių, jo žmona dirba per metus tik tris mėnesius. Pastovių pajamų praradimas nėra laikino pobūdžio, nes ekonominis sunkmetis tęsiasi jau 2 metus. Žmonės pinigų neturi, todėl dantų technikai neturi darbo. Po skyrybų atsakovui liko tik 47 850 Lt skola, teko skolintis, kadangi statant namą neužteko uždarbio, reikėjo išlaikyti du nepilnamečius vaikus.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visas santuokos metu užgyventas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas liko ieškovei. Kadangi dukra liko gyventi su motina, atsakovas sutiko, kad ieškovė savo nuožiūra parduotų žemės sklypą su gyvenamuoju namu (šie pinigai turėjo būti skiriami dukros poreikiams). Ieškovė, pardavusi minėtą nekilnojamąjį turtą, nusipirko 3 kambarių butą, žemės sklypų. Kai iš parduoto išlaikymui priteisto turto gautų lėšų įgyjamas kitas turtas, vaikas yra šio turto savininkas arba bendraturtis proporcingai jam priklausančių lėtų lėšų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 4 dalis, 4.72 straipsnis). Ieškovė privalėtų dukrai priklausančią turto dalį grąžinti, o kiti asmenys, gyvenantys jai priklausančiame bute, - mokėti nuomos mokestį. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 1991 m. sausio 1 d. – 2000 m. gruodžio 31 d. matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, (duomenys neskelbtini); pastatas - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini); butas/patalpa (duomenys neskelbtini); butas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas Nr.8 (duomenys neskelbtini); transporto priemonė CHRYSLER VOYAGER. Ieškovė pristatė pažymas apie prabangias keliones į užsienį, taigi jos nurodytas uždarbis neatitinka tikrovės. Pirmoje ieškovės santuokoje gimęs M. T. yra pilnametis, tėvas juo rūpinasi, o Pijaus G. G. tėvas (dabartinis ieškovės vyras) taip pat pasirūpina savo vaiku, kadangi turi nuosavą verslą. Nėra žinoma ieškovės vyro turtinė padėtis – jo pajamos, turimas turtas. Teismas nepagrįstai įvardino kaip vaiko specialius poreikius plokščiapėdystę, nes ortopedo išvadoje rašoma, kad tai būdinga augimo periodu, tačiau kaip liga tai neįvardijama ir gydymas nėra skirtas. Be to, pažyma yra 2004 metų. Atsakovas ir jo mama nuo 1998 m. iki 2006 m. rūpinosi mergaitės regos sutrikimu (žvairumu), tačiau 2009 m. spalio 7 d. pažymoje rašoma, kad mergaitė jau yra sveika.Atsakovas skyrė papildomų lėšų dukters išlaikymui – aštuonerius metus rūpinosi akių gydymu (reikėdavo nuolat lankytis pas regos specialistus, kas trys mėnesiai lankyti akių pratimus, kas metus pirkti akinių rėmelius, keisti akinių stiklus). Atsakovo mama su anūke yra aplankiusi ne vieną pasaulio šalį, daug kartų atostogavo Palangoje, kelionių finansavimo dukros išlaidas padengė atsakovas. Taip pat pirko drabužius ir kitus daiktus, rėmė pinigais.Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 pažymėjo, jog minimalios mėnesinės algos dydis pripažintinas tik orientaciniu (rekomendaciniu) kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, kuris taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. G. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
K. G. poreikiai yra išaugę, ieškovė negali jos išlaikyti iš anksčiau priteistos sumos, kurios tėvas reguliariai nemokėjo, papildomą išlaikymą teikdavo tik epizodiškai. Ieškovės turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, nes ji turi kitą vaiką, kuris dažnai serga, todėl negali dirbti pilnos darbo dienos. K. G. iš esmės išlaikė dabartinis ieškovės sutuoktinis, nors jis neturi tokios pareigos.Atsakovas turi privatų dantų taisymo kabinetą-laboratoriją, užsiima kaimo turizmu, turi papildomų lėšų, kurios nėra apskaitomos. Paskaičiavus išlaidas jo šeimos išlaikymui, benzinui, kitas išlaidas ir mokamą paskolą, matyti, kad atsakovas gauna kur kas didesnes pajamas nei nurodė teismui. Apelianto teiginiai, kad dukrai buvo perkami atostogų kelialapiai, drabužiai, patvirtina, kad jo turtinė padėtis yra gera. Jis turi sutuoktinę, kuri turi verslą, kaimo turizmo sodybą, nuo savo dukters išlaikymo atsakovo sutuoktinė nėra atleista. Be to, atsakovo sutuoktinės dukra yra sveika. Atsakovas yra darbingas, sveikas žmogus, gali dirbti ir kitą darbą, ne vien dantų techniko. Atsakovas bando kelti skyrybų metu pasidalinto turto klausimą, nors tai negali daryti įtakos vaiko išlaikymui. Santuokos nutraukimo metu atsakovas dukrai neperleido turto, nebuvo jokių pasiūlymų, kad turtas būtų įregistruotas dukters vardu. Teismas teisingai įvertino vaiko specialiuosius poreikius, į bylą yra pateikti visi reikalingi rašytiniai įrodymai, pati dukra pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad turi sveikatos problemų. Apeliantas teigia, kad jis irgi rūpinosi dukters sveikata, tačiau tai yra jo pareiga, nes išlaikyti dukterį iš teikto išlaikymo nebuvo įmanoma.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad K. G. yra sulaukusi pilnametystės (pilnamete ji tapo 2010 m. lapkričio 27 d.), ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įvykdytas. K. G. yra prisiteisusi iš atsakovo išlaikymą kitoje civilinėje byloje iki kol ji mokysis vidurinėje mokykloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Žr.: pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1458-567/2011). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Apelianto skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismo nustatytas būtinas išlaikymo dydis K. G. (1000 Lt per mėnesį) yra per didelis ir neproporcingas tėvų turtinei padėčiai, 2) pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį ir neteisingai paskirstė jiems pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo, ir 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad dalis išlaikymo K. G. buvo suteikta santuokos nutraukimo metu perleidžiant ieškovei turtą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nei vienas iš paminėtų apelianto argumentų negali būti pripažintas pagrįstu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas K. G., mergaitės poreikiai objektyviai išaugo dėl jos amžiaus ir pasikeitusios ekonominės situacijos valstybėje, ir tai yra pagrindas spręsti išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Vertindamas šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į šalių gaunamas pajamas, bet ir į turimą turtą, įgytos profesijos ypatumus, taip pat šalių pateiktus duomenis apie jų turimas išlaidas, iš kurių galima daryti išvadą, kad vien gaunamos pajamos tiksliai neatspindi šalių turtinės padėties ir ji negali būti pripažinta esančia ypač bloga. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu šalių turtinės padėties vertinimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja, konstatuodama, jog vertindamas šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės nuostatų nepažeidė, įvertino visas reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti, pagrįstai vadovavosi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu nustatydamas vaikui skirtiną išlaikymo dydį, abejones dėl tikrosios šalių turtinės padėties aiškindamas vaiko interesų naudai. Tai, kad apeliantas nesutinka su ginčijamame sprendime pateiktu įrodymu vertinimu nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus ar pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į K. G. amžių ir jos maisto, būsto, aprangos, mokymosi poreikius, negali būti pripažintas per dideliu net ir atskirai neįvertinus specialiųjų mergaitės poreikių, susijusių su jos sveikatos būkle, kuriuos apeliaciniu skundu ginčija atsakovas. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pats atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino mergaitę turint sveikatos problemų – skoliozę (b.l. 74, t. II). Kaip jau minėta, byloje surinktų įrodymų visetas neleidžia teigti, kad atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra tokia bloga, kad vaikui negalėtų būti teikiamas net minimalus išlaikymas.
Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tiek smarkiai geresnė nei atsakovo, kad jai turėtų tekti didesnė vaiko išlaikymo našta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė turi tą pačią profesiją, kitų išlaikytinių, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abiems šalims tenkančios išlaikymo pareigos yra vienodos. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai pažymima atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovės sutuoktinis pagal įstatymą neturi pareigos prisidėti prie K. G. išlaikymo, todėl nepagrįstais pripažintini apelianto argumentai, kad byloje nenustatyta ieškovės sutuoktinio turtinė padėtis.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad santuokoje įgyto turto padalijimas ištuokos atveju nėra susijęs su tėvų išlaikymo pareigomis savo vaikams, taigi ta aplinkybė, kad po ištuokos ieškovei liko didesnė dalis turto nėra teisiškai reikšminga sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą. Byloje nenustatyta, kad K. G. dalis išlaikymo būtų buvusi priteista turtu. Priešingai, byloje esantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. vasario 4 d. nutarimas patvirtina, kad išlaikymas iš atsakovo priteistas periodinėmis išmokomis (b.l. 5, t. I). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apelianto skunde minimas žemės sklypas būtų buvęs priteistas kaip išlaikymo dalis K. G..
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šio procesinio sprendimo priėmimo metu iš ginčijamo sprendimo kylanti atsakovo prievolė yra pasibaigusi, kadangi K. G. yra sulaukusi pilnametystės, o ginčijamas teismo sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartimi nukreiptas vykdyti skubiai (b.l. 88-89, t. II), ir, ieškovės teigimu yra įvykdytas. Vadovaujantis CPK 762 straipsnio 2 dalimi, sprendimo įvykdymo atgręžimas nagrinėjamoje byloje nėra galimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.