- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-495-866/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32956-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (skolininko) T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Saulius Mulevičius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas T. S. pateikė skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, kuriuo prašo nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0170/12/01360, suėjus vykdymo senaties terminui. Netenkinus minėto prašymo, prašo panaikinti antstolio 2017 m. liepos 21 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje jo sąskaitoje, išskaičiuoti neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA).
Pareiškėjo teigimu, vykdomasis raštas Nr. 2-7281/2000 yra išduotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo dėl 18,83 Eur skolos išieškojimo valstybės naudai 2000 m. rugsėjo 14 d., o vykdomoji byla pradėta vykdyti tik 2012 metais, t. y. praėjus 12 metų. Bendrasis vykdomojo dokumento pateikimo terminas yra 5 metai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš jo įkalinimo įstaigoje esančioje sąskaitoje, yra išieškomos visos lėšos, nepaisant viršija ar ne 1 MMA. Pareiškėjui nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo būtiniems daiktams, kurių įkalinimo įstaiga neužtikrina įsigyti. Pareiškėjas teigia, kad išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Patvarkymas areštuoti visas įkalinimo įstaigoje lėšas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į įkalinimo įstaigos sąskaitą, kurių negali užtikrinti įkalinimo įstaiga.
Antstolis Saulius Mulevičius 2017 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu Nr. S-265/17 atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti ir persiuntė su vykdomąja byla Nr. 0170/12/01360 teismui. Antstolis nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 14 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-7281/2000 dėl 18,83 Eur (65,00 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojo valstybės naudai. Antstolis nurodė, kad nagrinėjamu atveju skolininko piniginės lėšos yra gautinos į skolininko sąskaitą, kurią administruoja laisvės atėmimo vietos įstaiga. Atkreipia dėmesį, kad skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų (skolininko artimųjų, draugų ir kt.) kaip tokios, skirtos ne būtiniausiems skolininko poreikiams patenkinti, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja tik savo santaupoms didinti, dėl kurių padidėja bendrosios jo pajamos. Todėl negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą.
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl senaties, vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, taikymo, nurodė, kad pagal nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančio CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatas vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (iki 2003 m. sausio 1 d. buvo taikomas 3 metų pateikimo senaties terminas (CPK 1964 m. 387 straipsnis); nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. buvo taikomas 10 metų pateikimo senaties terminas). CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 10 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus šiam Kodeksui, taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki šio CPK įsigaliojimo. Iki šio Kodekso įsigaliojimo praėjusi senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti termino dalis įskaitoma į šio Kodekso nustatytą senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminą. CPK 607 straipsnyje yra reglamentuojamas senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimas. CPK 607 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. O pagal minėto straipsnio 2 dalį po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas.
Teismas nustatė, kad antstolis 2017 m. liepos 21 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo 18,83 Eur skolos ir 87,34 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 106,17 Eur sumą, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos sąskaitoje, nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis 2017 m. liepos 21 d. taip pat priėmė patvarkymą Nr. eS015256 vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, kuriuo pagal CPK 611, 733-743 straipsnius pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų (pagal kelis vykdomuosius dokumentus 50 procentų) nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, išskaičiuotas sumas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolio teigimu, iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administruojamos sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo pervesta 100,00 Eur suma, o 2017 m. rugpjūčio 25 d. į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta 6,17 Eur suma, t. y. viso 106,17 Eur. Minėtos sumos saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje.
Teismas pažymėjo, kad vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai yra reglamentuoti CPK 629 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Dėl to, sprendė, kad nėra skolininko nurodyto pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo yra išieškomos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai civilinėje byloje, pareiškėjo argumentus dėl 5 metų senaties taikymo mokestinei nepriemokai išieškoti, atmetė kaip nepagrįstus.
Spręsdamas dėl antstolio priimtų patvarkymų išieškoti iš lėšų, esančių apelianto įkalinimo įstaigos sąskaitoje, teismas padarė išvadą, kad nors antstolio 2017 m. liepos 21 d. patvarkymu Nr. eS015258 areštavo 106,17 Eur sumą ir įkalinimo įstaigą pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą areštuotas lėšas, nenurodydamas išieškojimo apribojimų, t. y. nenurodė, kad nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, esančią įkalinimo įstaigoje, lėšos gali būti nurašomos tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA, tačiau pareigą laikytis CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išieškojimo tvarkos turi įkalinimo įstaiga.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-69744-994/2017 ir priimti naują sprendimą – nutraukti išieškojimo vykdymą, kadangi suėjo senaties terminas; netaikius senaties termino – panaikinti antstolio patvarkymą dėl visų lėšų išieškojimo iš apelianto sąskaitos įkalinimo įstaigoje, kurios neviršija 1 MMA. Nurodo, kad vykdomasis raštas Nr. 2-7281/2000 išduotas Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo dėl 18, 83 Eur skolos, išieškojimo valstybės naudai 2009 m. rugsėjo 14 d., o vykdomoji byla pradėta vykdyti 2000 m. rugpjūčio 31d., nutrauktas 2000 m. gruodžio 13 d., atnaujintas 2009 m. gegužės 13 d., jau praleidus senaties 5 metų terminą, kuris suėjo dar 2005 m. gruodžio 13 d., taigi kiti veiksmai yra neteisėti. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. yra sulaikytas ir galimybės įsidarbinti neturėjo. Nurodo, kad skolininkas per dvejus metus nevengė mokėti skolos, tačiau antstolis tokio pobūdžio byloje daugiau nei dvejus metus neatliko jokių veiksmų, kad skola būtų išieškota.Nurodo, kad įkalinimo įstaigoje gaunamas materialinis aprūpinimas nėra pakankamas, todėl atliekantys bausmę asmenys reikalingų higienos priemonių, maisto ir kitų būtinų prekių turi įsigyti už savo lėšas. Tuo tarpu, antstolis vykdydamas išieškojimą, areštavo lėšas, priklausančias, gautinas į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Nurodo, kad antstolis vykdydamas išieškojimą neįvertino skolininko piniginių lėšų pobūdžio.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl senaties termino skaičiavimo ir taikymo, nurodytų šios nutarties 5 punkte, todėl jų nekartoja. Taip pat, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra išieškoma pagal teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 606 straipsnio 3 dalies, nuostatas, nes šioje dalyje nustatyta, kad kitokie terminai nustatyti atitinkamuose įstatymuose taikytini tais atvejais, kai pateikiami vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, t. y. ne teismo spendimai.
Dėl ieškojimo iš pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimalios algos (MMA).
Skundžiamu 2017 m. liepos 21 d. patvarkymu Nr. eS015258 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, antstolis, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo 18, 83 Eur skolos ir 87, 34 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 106, 17 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija, administruojamoje sąskaitoje, priklausančių skolininkui T. S. (išskyrus gaunamą darbo užmokestį).
Antstolis 2017 m. liepos 21 d. taip pat priėmė patvarkymą Nr. eS015256 vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, kuriuo pagal CPK 611, 733-743 straipsnius pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų (pagal kelis vykdomuosius dokumentus 50 procentų) nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, išskaičiuotas sumas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 nurodė:
CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį.Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede nustatytą formą, kurioje nenurodyta išlygų dėl areštuojamos sumos diferencijavimo bei jos procentinės išraiškos, nesudaro pagrindo pripažinti jos veiksmus teisėtais, nes ši aplinkybė negali paneigti imperatyvios įstatymo nuostatos, įtvirtinančios apribojimus išieškant iš skolininko turto, ir nepaneigia šios nuostatos pažeidimo fakto.
Antstolis, priimdamas 2017 m. liepos 21 d. patvarkymą Nr. eS015258, nenurodė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo, kas atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką, leidžia daryti išvadą, kad antstolis minėtu patvarkymu neteisėtai nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias pataisos namų sąskaitoje. Todėl, šioje dalyje, skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį dalyje, kuria netenkintas skundas dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2017 m. liepos 21 d. patvarkymo Nr. eS015258 panaikinimo, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2017 m. liepos 21 d. patvarkymą Nr. eS015258. Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.