- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- e2A-1798-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11482-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-563-996/2019 pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei dėl įsakymų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neteisėto atleidimo iš darbo teisinių padarinių ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybė, R. A., R. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – SAM), viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei (toliau – Ligoninė), prašydamas: pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. V-96 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės įstatų patvirtinimo“ (toliau – 2018 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. V-96) bei 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-96 patvirtintų Ligoninės įstatų 57.3 ir 57.11 papunkčius; panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. K-235 „Dėl I. D. atšaukimo iš pareigų“ (toliau – 2018 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. K-235), pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti jam iš Ligoninės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti ieškovui iš Ligoninės ir SAM vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priteisti jam iš SAM 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš Ligoninės bei SAM bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. K-501 „Dėl I. D. priėmimo į viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigas“ nuo 2013 m. liepos 1 d. buvo paskirtas penkeriems metams Ligoninės direktoriumi, 2013 m. birželio 28 d. su juo pasirašyta darbo sutartis Nr. DS-123. 2018 m. kovo mėnesį iš visuomenės informavimo priemonių paskleistos informacijos ieškovas sužinojo, kad yra atleistas iš Ligoninės direktoriaus pareigų, todėl kreipėsi į SAM ir Ligoninę su prašymu pateikti informaciją dėl darbo sutarties su juo nutraukimo. Ligoninė 2018 m. balandžio 4 d. lydraščiu pateikė jo atšaukimo iš pareigų dokumentus. Ieškovo teigimu, 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. K-235 atšaukiant jį iš pareigų buvo pažeista atšaukimo iš direktoriaus pareigų tvarka, nes jis nebuvo rašytiniu pranešimu informuotas apie galimą atšaukimą, jam nepranešta posėdžio vieta, laikas, nesuteikta teisė pateikti savo argumentuotus paaiškinimus, dalyvauti posėdyje, kaip numatyta Ligoninės įstatų 58.2, 58.4 papunkčiuose, ir tai yra esminiai procedūriniai pažeidimai. Ieškovas pažymėjo, kad naujieji Ligoninės įstatai priimti tik 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-96, Ligoninės įstatų 57.3, 57.11 papunkčiai, kurių pažeidimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras nurodė 2018 m. kovo 13 d. įsakyme Nr. K-235 kaip jo atšaukimo pagrindą, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Pasak ieškovo, 2018 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. K-235 priėmimo metu nei Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas), nei Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (toliau – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) nenumatė konkrečių viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindų, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 3 straipsnio 8 dalis imperatyviai nustato, kad darbdavio ir darbo tarybos susitarimų, vietinių norminių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų valstybės institucijų norminių teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato šis kodeksas ir įstatymai, išskyrus šių teisės aktų nustatytas išimtis. Tuo tarpu Ligoninės įstatų 57.3 papunktis, kuriame numatytas Ligoninės vadovo atšaukimo ir darbo sutarties nutraukimo pagrindas – „jeigu ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymu“ – prieštarauja DK 3 straipsnio 8 daliai, 104 straipsnio 1 daliai, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 daliai, pažeidžia konstitucinius nekaltumo prezumpcijos, teisingumo ir teisinės valstybės principus, todėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovui baudžiamojoje byloje yra pateikti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, tačiau nėra priimta įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio. Ieškovo įsitikinimu, įtarimų pareiškimas dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo, kol nėra priimto ir įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, nėra ir negali būti pagrindas atšaukti Ligoninės vadovą iš užimamų pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį. Ieškovo nuomone, Ligoninės įstatų 57.11 papunkčio nuostata – „nuo sprendimo dėl darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėję 3 metai“ – prieštarauja DK 58 straipsniui, nes ši teisės norma nereglamentuoja tokių atvejų, kad viešosios įstaigos vadovas, padaręs darbo pareigų (drausmės) pažeidimą negalėtų 3 metus eiti viešosios įstaigos vadovo pareigų. Ligoninės įstatų 57.11 papunkčio nuostata yra neteisėta, nes blogina darbuotojo padėtį, lyginant su DK nustatytu teisiniu reguliavimu, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad nesutinka su 2018 m. kovo 13 d. įsakyme Nr. K-235 įvardytais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. K-597 „Dėl I. D. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“ ir 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. K-723 „Dėl I. D. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“. Panevėžio tuberkuliozės ligoninė 2004 m. buvo prijungta prie Panevėžio infekcinės ligoninės. Pastatas, kuriame veikė Panevėžio infekcinė ligoninė, 2009 m. liepos 1 d. perduotas Panevėžio miesto savivaldybei, o 2010 m. Panevėžio infekcinė ligoninė prijungta prie Ligoninės. Po reorganizacijos Ligoninei turėjo būti perduotas ir Panevėžio tuberkuliozės ligoninės archyvas, tačiau dėl nežinomų priežasčių tai nepadaryta. Panevėžio tuberkuliozės ligoninės archyvą, kuris buvo Panevėžio miesto savivaldybei priklausančiame pastate, valdė Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir ši tik 2017 m. rugpjūčio 22 d. perdavė Ligoninei Panevėžio tuberkuliozės ligoninės archyvą. Ieškovas Ligoninės direktoriumi pradėjo dirbti tik 2013 m. liepos 1 d., prieš tai jis neužėmė jokių pareigų nei Panevėžio tuberkuliozės ligoninėje, nei Panevėžio infekcinėje ligoninėje, nedalyvavo nė vienos iš jų reorganizacijoje. Tiek SAM, tiek Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM reguliariai vertino Ligoninės veiklą, vykdė auditus ir teikė išvadas bei ataskaitas, taip pat ir 2013 m. liepos mėnesį, tačiau jų metu pažeidimų dėl archyvo ar jame saugomų dokumentų tvarkos nenustatyta, Ligoninės vadovui, ėjusiam pareigas iki 2013 m. liepos 1 d., nebuvo skirta nuobaudų už netinkamą Ligoninės archyvo tvarkymą, buvęs vadovas apie neperduotus archyvo dokumentus ieškovo neinformavo. Ieškovo teigimu, jis, įvertinęs nurodytą situaciją, 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu sudarė komisiją, kuriai pavedė atlikti tyrimą dėl galimų medicininių dokumentų archyvavimo ir saugojimo pažeidimų bei pateikti išvadas. Išvados pateiktos 2017 m. rugpjūčio 28 d. Nepaisant to, 2017 m. rugsėjo 19 d. ieškovui surašyta tyrimo išvada, konstatuojant, kad jis pažeidė pareiginės instrukcijos 4.1, 4.2, 5.1, 5.8, 5.25 papunkčius, bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2017 m. rugsėjo 21 d. priėmė įsakymą Nr. K-597 „Dėl I. D. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“, kuriuo ieškovui paskirtas įspėjimas dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo. Ieškovo nuomone, negalėjo būti konstatuota tęstinio darbo pareigų pažeidimo, nes Panevėžio tuberkuliozės ligoninės archyvo perdavimas nėra nei tęstinis veiksmas, nei tęstinis pažeidimas, tai – vienkartinis veiksmas, archyvas turėjo būti perduotas iki 2010 m. gegužės 31 d., kai ieškovas dar nėjo Ligoninės direktoriaus pareigų. Pasak ieškovo, tyrimo išvadoje padaryta teisiškai nepagrįsta išvada, kad darbo pareigų pažeidimas pradėtas vykdyti 2010 m. vieno asmens (neaišku kokio), o 2013 m. liepos 1 d. jis, tik pradėjęs eiti Ligoninės direktoriaus pareigas, tęsė darbo pareigų pažeidimą. Ieškovo teigimu, jam pradėjus eiti Ligoninės direktoriaus pareigas, nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad, vykdant reorganizaciją 2010 m., jam nežinomi asmenys galėjo neperduoti Panevėžio tuberkuliozės ligoninės archyvo. Tai, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. Ligoninė, sužinojusi apie šį pažeidimą, ištaisė neteisėtus 2010 m. nežinomų asmenų atliktus veiksmus (perėmė Panevėžio tuberkuliozės ligoninės archyvą), negali būti kvalifikuojama, kaip ieškovo padarytas darbo pareigų pažeidimas. Be to, tyrimas dėl 2010 m. galimo darbo pareigų pažeidimo, neperduodant Panevėžio tuberkuliozės ligoninės archyvo, apskritai negalėjo būti pradėtas, nes nuo šių veiksmų (neveikimo) atlikimo pradėjo daugiau kaip 7 metai, yra suėję naikinamieji terminai drausminei atsakomybei taikyti. Ieškovas taip pat nurodė, kad nei 2017 m. lapkričio 17 d. įsakyme Nr. K-723 „Dėl I. D. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“, nei 2017 m. lapkričio 13 d. tyrimo išvadoje nenurodytos konkrečios DK normos, reglamentuojančios šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tik akcentuojama, kad ieškovui pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje, dėl jo veiksmų kilo žala Ligoninei, ir šių dokumentų turinio trūkumai daro nurodytus aktus neteisėtais.
4. Ieškovo teigimu, jis nesutinka su tęstinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo konstatavimu, nes, jo nuomone, Ligoninės veiksmai 2013 m. lapkričio/gruodžio mėn., išrašant uždarajai akcinei bendrovei „DG ir Ko“ (toliau – UAB „DG ir Ko“) ir uždarajai akcinei bendrovei „Modesta“ (toliau – UAB „Modesta“) PVM sąskaitas–faktūras už suteiktas paslaugas ir kreditines PVM sąskaitas–faktūras, bei veiksmai, išrašant UAB „DG ir Ko“ bei UAB „Modesta“ 2017 m. spalio 6 d. naujas PVM sąskaitas–faktūras, turėtų būti vertinami kaip du savarankiški, neturintys tęstinumo požymio, Ligoninės atlikti veiksmai. Ligoninės veiksmai, 2017 m. spalio 6 d. išrašant PVM sąskaitas–faktūras, apskritai nevertintini kaip teisę pažeidžiantys, nes, išrašant šias sąskaitas, buvo taisomos už Ligoninės buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingų tarnautojų padarytos klaidos, nepagrįstai išrašant 2013 m. gruodžio 31 d. kreditines PVM sąskaitas–faktūras. Ligoninei 2013 m. gruodžio 31 d. išrašant kreditines PVM sąskaitas–faktūras, nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad šios sąskaitos galimai išrašomos nepagrįstai, ir po beveik 4 metų reiks išrašyti PVM sąskaitas–faktūras pakartotinai. Ieškovas pažymėjo, kad Ligoninei neva padarytos žalos faktas nebuvo ir šiuo metu nėra patvirtintas įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu. Ieškovo įsitikinimu, jis nėra tinkamas subjektas atsakyti už pirmiau nurodytus Ligoninės 2013 m. lapkričio/gruodžio mėn. atliktus veiksmus, išrašant PVM sąskaitas–faktūras ir kreditines PVM sąskaitas–faktūras UAB „DG ir Ko“ ir UAB „Modesta“, tinkamas subjektas – Ligoninės vyriausiasis buhalteris, nes vadovas atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą, o už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių dokumentų įforminimą atsako vyriausiasis buhalteris. Be to, yra suėję nustatyti drausminės nuobaudos skyrimo terminai, nes veiksmai atlikti 2013 m. gruodžio 31 d. Pasak ieškovo, komisija savo motyvus, kad jis pavedė 2017 m. spalio 6 d. išrašyti naujas PVM sąskaitas–faktūras už 2013 m. suteiktas paslaugas, siekdamas išvengti atsakomybės, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, grindė prielaidomis, nenurodydama darbo teisės normų pažeidimų. Tuo tarpu sąskaitos buvo išrašytos gavus objektyvius ir patikimus Ligoninės teisininkės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) išaiškinimus, tai nepadarė jokios žalos Ligoninei, priešingai, nustatė prievolę nurodytoms bendrovėms atsiskaityti už Ligoninės joms suteiktas paslaugas.
5. Ieškovas pabrėžė, kad jis atšauktas iš pareigų šiurkščiai pažeidžiant įstatymų imperatyvius reikalavimus, nebuvo informuotas apie pradėtą jo atšaukimo procedūrą, negalėjo pateikti pasiaiškinimų, su jo atšaukimu iš pareigų susijusi informacija buvo paskleista visuomenės informavimo priemonėse, ši informacija jį diskredituoja, formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie jį, todėl siekia neturtinės žalos prisiteisimo.
Šalies argumentai
6. Atsakovė SAM nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad Ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaiga, pagal Ligoninės įstatus Ligoninės savininkė yra Lietuvos valstybė, SAM įgyvendina Ligoninės savininkės teises ir pareigas. Teigė, kad SAM 2018 m. vasario 13 d. raštu Nr. (1.1.21-60)10-1213 ir 2018 m. vasario 27 d. raštu Nr. (1.1.20-60)10-1569 ieškovas buvo informuotas, jog, atsižvelgiant į tai, kad jam yra iškelta baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nustatytus darbo pareigų pažeidimus, siekiant užtikrinti įstaigos viešąjį interesą, skaidrų ir nepertraukiamą įstaigos veiklos funkcionavimą, pradėta jo atšaukimo iš pareigų procedūra, nurodyta Ligoninės visuotinio dalininkų susirinkimo data bei pasiūlyta jam pateikti paaiškinimus. Ieškovas į posėdžius neatvyko, paaiškinimų nepateikė. Esant atšaukimo iš pareigų pagrindams, kurie lėmė Ligoninės steigėjo pasitikėjimo ieškovu praradimą, buvo nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui atšaukti ieškovą iš Ligoninės vadovo pareigų. Vadovaudamasis DK, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Ligoninės įstatų normomis, atsižvelgdamas į tai, jog Ligoninės direktoriui (ieškovui) baudžiamojoje byloje pateikti kaltinimai pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. K-597 bei 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. K-723 ieškovas buvo pripažintas padaręs darbo pareigų pažeidimus, į SAM 2018 m. kovo 12 d. vykusio posėdžio protokolą Nr. LP-84 bei siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, skaidrų ir nepertraukiamą Ligoninės veiklos funkcionavimą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. K-235 atšaukė ieškovą iš Ligoninės direktoriaus pareigų ir nutraukė su juo darbo sutartį. Ieškovas buvo Ligoninės direktorius, todėl jam taikomos DK VII skyriaus nuostatos. DK 104 straipsnio 1 dalies, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatos suteikia teisę Ligoninės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, t. y. SAM, atšaukti įstaigos vadovą Ligoninės įstatuose nustatyta tvarka bei dėl įstatuose nurodytų priežasčių. Ieškovas iš pareigų atšauktas esant objektyvioms atšaukimo priežastims, nustačius neginčijamą pagrindą Ligoninės savininkui nepasitikėti ieškovu. Ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. V-96 ir Ligoninės įstatų 57.3 ir 57.11 papunkčius, atsakovės nuomone, teismingi administraciniam teismui, be to, ieškovas nenurodė, kuriems aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams bei kokia apimtimi prieštarauja nurodyti Ligoninės įstatų papunkčiai. Atsakovė pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. K-597 bei 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. K-723 sudedamosios dalys yra išvados, šie įsakymai – informacinio pobūdžio įspėjimai ieškovui, reikšmingi tik nusprendus darbo sutartį su juo nutraukti DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, priimdamas nurodytus įsakymus, turėjo prevencinį tikslą Ligoninės direktoriaus, kurio vadovaujamos Ligoninės veikla nukreipta viešajam interesui tenkinti, atžvilgiu, jais siekta užkirsti kelią galimam pakartotiniam darbo pareigų pažeidimui, Ligoninės direktoriui vykdant Ligoninės įstatuose ir jo pareiginėje instrukcijoje nustatytas funkcijas. Atsakovės teigimu, atšaukiant ieškovą iš pareigų, nepažeistos teisės aktų nuostatos, priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, SAM neatliko neteisėtų veiksmų, todėl ieškovas negalėjo patirti neturtinės žalos.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Ligoninė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad ieškovas Ligoninės direktoriumi dirbo pagal 2013 m. birželio 28 d. sudarytą terminuotą darbo sutartį Nr. DS-123 nuo 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. K-235 ieškovas atšauktas iš Ligoninės direktoriaus pareigų, konstatavus jo kaltus veiksmus, nuo 2018 m. kovo 13 d. nutraukta darbo sutartis. Ligoninės nuomone, ministro įsakymas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant Viešųjų įstaigų įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, DK nuostatų, jame nurodytos ieškovo atšaukimo iš pareigų priežastys susijusios su ieškovui pareikštais įtarimais baudžiamojoje byloje ir ieškovo padarytais darbo pareigų pažeidimais, todėl ieškovo prašymas išmokėti jam vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką yra nepagrįstas. Kartu atsakovė nurodė, kad, UAB „DG ir Ko“ ir UAB „Modesta“ 2013 m. atliekant Ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninės remonto darbus, šių įmonių darbuotojams 2013 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais buvo suteiktos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos Likėnų reabilitacijos ligoninėje. Jos pagal darbuotojų pavardes ir dienų skaičių buvo fiksuojamos lentelėse. Vadovaujantis Likėnų reabilitacijos ligoninės 2009 m. sausio 14 d. vyriausiojo gydytojo įsakymo Nr. V-6 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų“ 2 priedu „Kitų paslaugų kainynas“ apskaičiavus kainas, buvo išrašyti aktai, pagal kuriuos Ligoninės Biudžeto ir apskaitos skyriaus buhalterė 2013 m. lapkričio 12 d. išrašė PVM sąskaitas–faktūras Nr. BUH130638 ir Nr. BUH130639. Buhalterė 2013 m. gruodžio 31 d. išrašė kreditines PVM sąskaitas–faktūras Nr. BUH130638 ir Nr. BUH130639, tačiau Ligoninėje nėra registruotų dokumentų, kurių pagrindu buvo jos išrašytos. Ieškovas, 2017 m. spalio 6 d. pavesdamas išrašyti PVM sąskaitas–faktūras, nemotyvavo, kokioms naujoms aplinkybėms paaiškėjus (kokiu faktiniu pagrindu remiantis) atsirado poreikis šias naujas sąskaitas išrašyti.
8. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybė prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2003 m. lapkričio 25 d. buvo patvirtintas Panevėžio tuberkuliozinės ligoninės ir Panevėžio infekcinės ligoninės reorganizavimo projektas, vyriausiems gydytojams pavesta atlikti turto inventorizavimą. Panevėžio tuberkuliozinės ligoninės inventorizuotas turtas bei archyvai iki 2004 m. sausio 1 d. turėjo būti perduodami perdavimo–priėmimo aktais Panevėžio infekcinei ligoninei. Panevėžio tuberkuliozinės ligoninės dokumentų perdavimo–priėmimo aktus pasirašo šios įstaigos ir Panevėžio infekcinės ligoninės vadovai ir vyriausieji finansininkai. 2010 m. balandžio 14 d. Panevėžio infekcinė ligoninė ir Likėnų reabilitacijos ligoninė prijungtos prie Ligoninės, atsižvelgiant į tai, kad likviduotos apskričių viršininkų administracijos. Panevėžio miesto savivaldybei 2010 m. birželio 29 d. perduotas turtas (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)). Paaiškėjus aplinkybei, kad Panevėžio tuberkuliozinės ligoninės archyvas nebuvo perduotas, o yra Panevėžio miesto savivaldybei priklausančiose patalpose, 2017 m. rugpjūčio 22 d. iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), išgabentos pacientų sveikatos istorijos, Ligoninės ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsakingiems asmenims pasirašant priėmimo–perdavimo aktą.
9. Trečiasis asmuo R. A. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Ligoninėje biudžeto ir apskaitos skyriuje buhaltere dirba nuo 1989 m. liepos 10 d. Vyriausiosios buhalterės pareigas ėjusios R. L. nurodymu bei Likėnų reabilitacinės ligoninės ūkio skyriaus vedėjo D. K. pateiktų dokumentų dėl statybininkų maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų kainos apskaičiavimo pagrindu UAB „DG ir Ko“ 2013 m. lapkričio 12 d. buvo išrašyta PVM sąskaita–faktūra Nr. BUH130638 už apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, kiekis – 308, bendra suma – 16 770,60 Lt, UAB „Modesta“ 2013 m. lapkričio 12 d. – PVM sąskaita–faktūra Nr. BUH130639 už apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, kiekis – 115, bendra suma – 1813,52 Lt. Vyriausiosios buhalterės R. L. nurodymu 2013 m. gruodžio 31 d. buvo išrašytos kreditinės PVM sąskaitos–faktūros Nr. BUH130638, Nr. BUH130639. Už šių kreditinių sąskaitų išrašymą, jų įtraukimą į buhalterinę apskaitą buvo atsakinga vyriausioji buhalterė. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ji yra buhalterė ir pagal savo pareigybės instrukciją gali išrašyti sąskaitas–faktūras, tačiau neorganizuoja buhalterinės apskaitos ir negali užtikrinti visų buhalterinių įrašų teisingumo.
10. Trečiasis asmuo R. L. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Ligoninėje vyriausiosios buhalterės pareigose dirbo nuo 1993 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. vasario 24 d. 2011 m. lapkričio mėn. ji buvo kasmetinėse atostogose, ginčo PVM sąskaitos–faktūros galėjo būti išrašytos jos atostogų metu Likėnų reabilitacijos ligoninės ūkio skyriaus vedėjo D. K. prašymu buhalterės R. A. pagal pateiktus dokumentus ir kainos apskaičiavimą. Ginčo kreditinėms PVM sąskaitoms–faktūroms buvo reikalingas pateisinamasis dokumentas, kuriame nurodomos priežastys, kodėl tokios sąskaitos išrašomos, tačiau tokio dokumento ji nebuvo gavusi. Už PVM sąskaitų–faktūrų ir kreditinių PVM sąskaitų–faktūrų išrašymą bei įtraukimą į apskaitą buvo atsakinga buhalterė R. A..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. K-501 „Dėl I. D. priėmimo į viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigas“ ieškovas nuo 2013 m. liepos 1 d. penkeriems metams buvo priimtas į Ligoninės direktoriaus pareigas, 2013 m. birželio 28 d. su juo pasirašyta darbo sutartis Nr. DS-123. 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-96 patvirtinti Ligoninės įstatai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. K-235 ieškovas nuo 2018 m. kovo 13 d. atšauktas iš Ligoninės direktoriaus pareigų ir nutraukta darbo sutartis, vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, Ligoninės įstatų, patvirtintų 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-96, 57.3, 57.11 papunkčiais, atsižvelgus į SAM turimą informaciją apie ieškovui baudžiamojoje byloje pateiktus kaltinimus pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. K-597 „Dėl I. D. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“, 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. K-723 „Dėl I. D. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“, į SAM posėdžio 2018 m. kovo 12 d. protokolą Nr. LP-84, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, skaidrų ir nepertraukiamą įstaigos veiklos funkcionavimą.
13. Teismas pažymėjo, kad, 2017 m. lapkričio 7 d. pakeitus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnį (jį papildžius 7 dalimi, reglamentuojančia sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atšaukimo iš pareigų tvarką), 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-96 pagrįstai buvo patvirtinti Ligoninės įstatai, kurių 57 punkte įtvirtintas Ligoninės direktoriaus atšaukimo pagrindų (priežasčių) sąrašas: 57.3 papunktis – asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymu; 57.11 papunktis – asmens padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas, t. y. darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius interesus, ir nuo sprendimo dėl darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėję 3 metai. Ieškovo atstovo advokato teiginį, jog Ligoninės įstatai buvo pakeisti sąmoningai, tam, kad juos būtų galima pritaikyti ieškovui, teismas atmetė kaip nepagrįstus, paneigtinus nurodytu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimu, lėmusiu Ligoninės įstatų pakeitimų būtinybę.
14. Teismas pažymėjo, kad iki Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. K-235 priėmimo ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Tai atitinka Ligoninės įstatų 57.3 papunktyje nurodytą atšaukimo iš pareigų priežastį. Ieškovas buvo Ligoninės direktorius, taigi užėmė vadovaujančias pareigas sveikatos priežiūros įstaigoje, reprezentuojančioje šalies sveikatos apsaugos sistemą. Tokiems asmenims keliami patys aukščiausi tiek gebėjimų, tiek dalykinių savybių, tiek nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, nes tik tokiu atveju gali būti užtikrintas visuomenės pasitikėjimas valstybės sveikatos apsaugos sistema ir jos įstaigomis. Pagal Ligoninės direktoriaus pareiginę instrukciją direktorius organizuoja įstaigos veiklą, jai vadovauja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pabrėžta, kad vadovaujančių darbuotojų darbo specifika, pobūdis ir reikšmė lemia, jog tokiems darbuotojams suteikiama plati kompetencija, vadovaujamasis darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Tie patys kriterijai taikytini ir sprendžiant dėl jų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013).
15. Teismas darė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo institucijos įtarimų pareiškimas, baudžiamosios bylos dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams iškėlimas yra pakankamas pagrindas SAM prarasti pasitikėjimą ieškovu, tokio asmens atšaukimas iš pareigų grindžiamas viešuoju interesu. Vien tai, kad ieškovo atžvilgiu atšaukimo iš pareigų dieną nėra priimto įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio dėl nusikalstamų veikų padarymo, nekeičia fakto, jog buvo prarastas SAM pasitikėjimas ieškovu. Teismas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, tuo tarpu civilinėje byloje – civilinės atsakomybės požiūriu; baudžiamojoje ir civilinėje teisėje aplinkybės vertinamos pagal skirtingus kriterijus. Taigi įtarimų pareiškimas, baudžiamosios bylos iškėlimas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ieškovo atžvilgiu yra pakankamas pagrindas SAM prarasti pasitikėjimą ieškovu, kaip įstaigos vadovu, be to, dėl jo kaltės, nes būtent nuo įstaigos vadovo veiksmų, įstatymų laikymosi priklauso visos įstaigos veiklos funkcionavimas, visuomenės pasitikėjimas įstaiga, sveikatos apsaugos sistema.
16. Teismo vertinimu, pagal pirmiau nurodytas aplinkybes (dėl Ligoninės vadovo svarbos sveikatos apsaugos sistemoje) nėra pagrindo Ligoninės įstatų 57.3 papunkčio pripažinimui negaliojančiu, tai nėra darbuotojo padėtį bloginanti nuostata.
17. Nors ieškovo atstovas advokatas teigė, kad 2018 m. kovo 13 d. įsakyme Nr. K-235 nenurodyta, jog ieškovas iš pareigų atšauktas praradus juo pasitikėjimą, tačiau teismas pažymėjo, kad šiame įsakyme įvardintas atšaukimo iš pareigų pagrindas – DK 104 straipsnio 1 dalis, kuris būtent ir taikomas praradus pasitikėjimą įstaigos vadovu. Be to, įsakyme pasiremta 2018 m. kovo 12 d. protokolu Nr. LP-84, kuriame aiškiai nurodyta, kad Ligoninės steigėjas yra praradęs pasitikėjimą ieškovu, ir tai yra pagrindas atšaukti jį iš pareigų. Aptariamame įsakyme nenurodyta išmokėti ieškovui išeitinę išmoką pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, vadinasi, ieškovas atšauktas iš pareigų dėl kaltės.
18. Teismas pažymėjo, kad ši išvada sudaro neginčijamą pagrindą pripažinti, jog ieškovo atšaukimas iš pareigų dėl kaltės yra teisėtas, pagrįstas, todėl tolesnis aplinkybių vertinimas nėra būtinas. Kartu teismas nurodė, kad trumpai pasisako ir dėl papildomų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 13 d. įsakyme Nr. K-235 įvardytų motyvų, vertintų aplinkybių.
19. Teismo nuomone, Ligoninės įstatų 57.11 papunktyje įtvirtintas atšaukimo iš pareigų pagrindas yra tinkamas ir pagrįstas, nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu. Tik įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija sprendžia, koks darbo pareigų pažeidimas ir už kokį laikotarpį yra pagrindas prarasti pasitikėjimą įstaigos vadovu ir atšaukti jį iš pareigų DK 104 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama ne dėl atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio pagrindu, bet dėl atšaukimo iš pareigų DK 104 straipsnio pagrindu, todėl Ligoninės įstatų 57.11 papunktis vertinamas būtent DK 104 straipsnio kontekste. Teismo nuomone, Ligoninės įstatų 57.11 papunktyje nustatytas 3 metų laikotarpis nuo darbo drausmės pažeidimo padarymo dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo, pažeidžiant viešuosius interesus, yra tinkamas laikotarpis, taikytinas sveikatos priežiūros įstaigos vadovui atšaukiant jį iš pareigų, tai nėra darbuotojo padėtį bloginanti nuostata. Nors ieškovas nurodė, kad toks nustatytas laikotarpis prieštarauja DK 58 straipsniui, tačiau teismas akcentavo, jog ieškovas atšauktas iš pareigų ne už darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 straipsnį, o praradus juo pasitikėjimą dėl kaltės DK 104 straipsnio pagrindu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti DK 58 straipsnio nuostatų.
20. Kartu teismas nurodė, kad ieškovo padaryti tęstiniai darbo pareigų pažeidimai konstatuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. K-597 „Dėl I. D. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“ ir 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. K-723 „Dėl I. D. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“, jie motyvuoti pagrįstomis 2017 m. rugsėjo 19 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. išvadomis.
21. Teismas pažymėjo, kad Ligoninė, perėmusi Infekcinės ligoninės teises ir pareigas, tapo atsakinga už Infekcinės ligoninės dokumentų saugojimą. Ieškovas, pradėjęs eiti Ligoninės vadovo pareigas, turėjo įsitikinti tinkamu dokumentų saugojimu, pats organizuoti patikrinimus, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jis tai būtų daręs. Ieškovas nenustatė, kad Ligoninėje trūksta dalies saugotinų medicinos dokumentų, nepradėjo tyrimo, veikė neatsakingai. Būtent ieškovo vadovavimo Ligoninei laikotarpiu buvo nustatyta, kad Ligoninė turėjo būti priėmusi ir saugojusi medicininius Infekcinės ligoninės, taip pat prie Infekcinės ligoninės anksčiau prijungtos Tuberkuliozinės ligoninės dokumentus, tačiau to nedarė. Tyrimą ieškovas nurodė atlikti tik po to, kai viešai (per žiniasklaidos priemones) paaiškėjo faktas apie konfidencialių medicinos dokumentų nesaugojimą ir jų viešą prieinamumą. Dokumentai Ligoninės perimti tik 2017 m. rugpjūčio 22 d. Teismo vertinimu, tai rodo, kad ieškovas netinkamai organizavo Ligoninės veiklą ir netinkamai jai vadovavo, darė tęstinį pažeidimą (nesiaiškino, ar Ligoninė turi visus reikiamus saugoti dokumentus, neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), pakenkusį pasitikėjimui įstaiga.
22. Teismas taip pat nurodė, kad Ligoninės vadovas, pagal pareiginės instrukcijos 5.1, 5.2, 5.7, 5.8, 5.20 punktų nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, finansinės atskaitomybės sudarymą, organizuodamas ir vadovaudamas įstaigos pagrindinei ir ūkinei veiklai, duodamas privalomus nurodymus, pagal Ligoninės 2013 m. gruodžio 31 d. išrašytas kreditines sąskaitas–faktūras, nesant įrodymų apie pagrindą joms išrašyti, nepagrįstai atleido UAB „DG ir Ko“ bei UAB „Modesta“ nuo paslaugų apmokėjimo, padarydamas Ligoninei žalą. Nors ieškovas teismo posėdyje pats teigė, kad vyr. finansininkė R. L. pasižymėjo netinkamu savo pareigų vykdymu, tačiau, davęs jai nurodymą, kaip pats teigė „sutvarkyti“ situaciją, kai šios įmonės pareiškė, jog sąskaitose–faktūrose nurodytos sumos joms pasirodė per didelės (paslaugos už jų darbuotojų apgyvendinimą ir maitinimą suteiktos per brangiai), ieškovas, kaip įstaigos vadovas, vyr. buhalterės nekontroliavo, nesiaiškino, kokių veiksmų ji ėmėsi susidariusiai situacijai spręsti. Teismo vertinimu, visą šį laiką ieškovas darė tęstinį pažeidimą, o aktyvių veiksmų (dėl naujų sąskaitų–faktūrų išrašymo), naudodamasis tarnybine padėtimi, ėmėsi tik siekdamas išvengti atsakomybės, išaiškėjus aplinkybėms. Teismas darė išvadą, kad taip ieškovas netinkamai organizavo Ligoninės veiklą, netinkamai jai vadovavo, darė tęstinį pažeidimą (neužtikrino, kad už suteiktas paslaugas Ligoninei būtų atlyginta, nekontroliavo pavaldaus darbuotojo (vyr. buhalterės), neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), pakenkusį pasitikėjimui įstaiga.
23. Teismas sprendė, kad aptarti ieškovo padaryti darbo pareigų pažeidimai, charakterizuojantys ieškovą, taipogi yra pakankamas pagrindas SAM prarasti pasitikėjimą ieškovu, kaip įstaigos vadovu, dėl kaltės, nes būtent nuo jo veiksmų, įstatymų laikymosi priklauso visos įstaigos veiklos funkcionavimas, visuomenės pasitikėjimas įstaiga. Dėl to Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Ligoninės įstatų 57.11 papunkčio pagrindą pagrįstai įrašė į 2018 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. K-235.
24. Dėl ieškovo argumentų, kad buvo pažeista jo atšaukimo iš Ligoninės vadovo pareigų tvarka, teismas nurodė, kad SAM vadovavosi Ligoninės įstatų 58 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis Ligoninės direktoriaus atšaukimo iš pareigų tvarką, aktyviai stengėsi įteikti pranešimus ieškovui, tačiau pats ieškovas savo nurodytu gyvenamosios vietos adresu siųstų dokumentų nepriiminėjo. Lietuvos pašto pateikta informacija nenuginčyta, todėl ieškovas, gavęs pranešimus apie jam adresuotus registruotus laiškus ir neatsiėmęs jų iš pašto, turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Kartu teismas nurodė, kad atšaukimo iš pareigų įsakymą ieškovas patvirtino gavęs, jį yra apskundęs teismui, atstovaujamas dviejų advokatų savo poziciją išdėstė teisme, todėl nagrinėjamoje situacijoje jam buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti ir jis ja pasinaudojo.
25. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas darė išvadą, kad ieškovas iš Ligoninės direktoriaus pareigų atšauktas teisėtai ir pagrįstai, praradus juo pasitikėjimą dėl kaltų veiksmų, todėl reikalavimas panaikinti Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. K-235, išvestiniai reikalavimai, susiję su atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu, taip pat reikalavimai pripažinti negaliojančiais Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-96 patvirtintų Ligoninės įstatų 57.3 ir 57.11 papunkčius atmestini.
26. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovas grindė, jo nuomone, neteisėtu darbo sutarties nutraukimu, apie kurį buvo pranešta žiniasklaidos priemonėms, dėl to, jo įsitikinimu, buvo suformuota neigiama visuomenės nuomonė apie jį. Teismas sprendė, kad, pripažinus, jog ieškovas iš pareigų atšauktas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y., kad atšaukimo iš pareigų procedūros metu jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Nurodytų motyvų pagrindu reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
27. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
27.1. Teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas ir neišnagrinėjo ieškinio reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. K-597 ir 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. K-723 neteisėtumo.
27.2. Teismas turėjo teisę ginčijamą 2018 m. kovo 13 d. įsakymą pripažinti neteisėtu tik iš dalies, t. y. ta apimtimi, kuria ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į neteisėtus 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymus, tačiau šioje apimtyje teismas apskritai nenagrinėjo bylos.
27.3. Ieškovas turi teisę ginčyti darbdavio įspėjimus dėl darbo pareigų pažeidimo, kai darbo sutartis nutraukiama DK 104 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismų praktika negali būti formuojama tokia linkme, kad darbdavio įspėjimai dėl darbo pareigų pažeidimo ar šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo gali būti ginčijami tik tuo atveju, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo pagal DK 58 straipsnį (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės). Priešingu atveju būtų iš esmės pažeista darbuotojo teisė nuginčyti ir paneigti aplinkybes, kurios buvo kvalifikuotos kaip pažeidimas arba šiurkštus pažeidimas darbo pareigų. Tai paneigtų darbuotojo konstitucinę teisę į teisminę gynybą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 30 straipsnio 1dalis, CPK 5 straipsnis).
27.4. Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymas, kuriuos konstatuotas ieškovo tęstinis darbo pareigų pažeidimas dėl Tuberkuliozės ligoninės archyvo neperdavimo, yra neteisėtas. 2010 metais, kai Ligoninei turėjo būti perduotas reorganizuojamos Tuberkuliozės ligoninės archyvas, ieškovas dar nebuvo paskirtas Ligoninės direktoriumi, šias pareigas jis pradėjo eiti 2013 m. liepos 1 d., todėl jam negali būti taikoma atsakomybė už tuo metu Ligoninės vadovo pareigas ėjusio asmens neatliktus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas Tuberkuliozės archyvo neperdavimą 2010 metais nepagrįstai kvalifikavo kaip ieškovo, tapusio Ligoninės direktoriumi 2013 m. liepos 1 d., tęstinį darbo pareigų pažeidimą, kuris neva nutrauktas 2017 m. rugpjūčio 22 d. Tyrimo išvadoje neatskleistos esminės aplinkybės: kas 2010 metais vadovavo Ligoninei ir kas – Infekcinei ligoninei; kas turėjo būti Tuberkuliozės ligoninės archyvą perduodantis, kas – priimantis asmuo; iki kada buvo vykdoma reorganizacija, prijungiant Infekcinę ligoninę prie Ligoninės; iki kada turėjo būti perduotas Tuberkuliozės ligoninės archyvas Ligoninei. Skundžiamas įsakymas priimtas formaliai pateikiant nuorodą į tyrimo išvadą, todėl yra neteisėtas. Byloje esančiose Infekcinės ligoninės reorganizavimo sąlygose nurodyta, kad reorganizuojamų viešųjų įstaigų turtas, archyvai, dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka pagal perdavimo-priėmimo aktus perduodami Panevėžio apskrities ligoninei iki 2010 m. gegužės 31 d. Vertinant padaryto pažeidimo pobūdį, akivaizdu, kad Tuberkuliozės ligoninės archyvo perdavimas yra vienkartinis veiksmas. Šis archyvas Ligoninei turėjo būti perduotas iki reorganizavimo sąlygose nurodyto termino pabaigos, t. y. iki 2010 m. gegužės 31 d. Esant tokioms aplinkybėms, Tuberkuliozės archyvo neperdavimas iki 2010 m. gegužės 31 d. kvalifikuotinas kaip baigtas vienkartinis darbo pareigų pažeidimas, nėra pagrindo kvalifikuoti jį tęstiniu. Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra tinkamas aptariamo pažeidimo subjektas – tuo metu, kai pasibaigė nustatytas terminas Tuberkuliozės ligoninės archyvui perduoti, jis nėjo Ligoninės vadovo pareigų, o 2013 m. liepos 1 d. pradėjęs eiti šias pareigas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad 2010 metais, vykdant reorganizaciją, jam nežinomi asmenys galėjo neperduoti Tuberkuliozės ligoninės archyvo. Nagrinėjamu atveju dėl ieškovo neveikimo nėra nei tyčinės, nei neatsargios kaltės. Ieškovas negali būti atsakingas už pažeidimus, padarytus 2010 metais. Tyrimo išvados motyvai, kad pažeidimas buvo nutrauktas 2017 m. rugpjūčio 22 d., yra visiškai nepagrįsti. Nurodytą dieną paaiškėjo už Tuberkuliozės ligoninės archyvo neperdavimą 2010 metais atsakingų asmenų neteisėti veiksmai (neveikimas), ir nuo šios datos asmenys, kurių asmeniniai/medicininiai duomenys buvo paviešinti, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo. Tai, kad sužinojusi apie šį pažeidimą Ligoninė 2017 m. rugpjūčio 22 d. atliko veiksmus, kuriuos 2010 metais turėjo atlikti kiti asmenys (perėmė Tuberkuliozės ligoninės archyvą), negali būti kvalifikuojama kaip ieškovo padarytas darbo pareigų pažeidimas. Be to, ieškovas nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą, jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus dėl neva padaryto darbo pareigų pažeidimo.
27.5. Tyrimas dėl 2010 metais galbūt padaryto darbo pareigų pažeidimo (Tuberkuliozės ligoninės archyvo neperdavimo) apskritai negalėjo būti pradėtas, nes nuo šio neveikimo buvo praėję daugiau kaip septyneri metai, t. y. pasibaigę naikinamieji terminai drausminei atsakomybei pagal tuo metu galiojusias darbo teisės normas taikyti (2013 m. galiojusio DK 241 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2014). Akivaizdu, kad skundžiamas 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymas priimtas praleidus 2013 m. galiojusio DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytus naikinamuosius terminus, ir tai yra papildomas pagrindas šiam įsakymui panaikinti.
27.6. Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymas, kuriuos konstatuotas ieškovo šiurkštus darbo pareigų pažeidimas dėl Ligoninės dviem įmonėms (DG ir Ko“ bei „Modesta“) išrašytų sąskaitų-faktūrų, yra neteisėtas. Įsakyme ir tyrimo išvadoje nenurodytos 2017 m. DK normos, reglamentuojančios šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tyrimo išvadoje nurodyta daug formalių ir deklaratyvių argumentų apie Ligoninės direktoriui keliamus kompetencijos reikalavimus, jam pavestų funkcijų įgyvendinimą, akcentuojama, jog ieškovui yra pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje, jog dėl ieškovo veiksmų kilo žala Ligoninei. Tačiau nei iš Tyrimo išvados, nei iš įsakymo neaišku, pagal kurį DK 58 straipsnio 3 dalies punktą ieškovui nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Pabrėžtina, kad teisės normos nurodymas yra svarbus, užtikrinant darbuotojo teisę žinoti, kokie jo veiksmai, pagal kurią DK normą vertinami, dėl ko pateikti pasiaiškinimą. Tik žinodamas, pagal kurią DK normą buvo nustatytas jo šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, ieškovas gali įvertinti, ar atsakovas teisingai kvalifikavo pažeidimą, taip pat įvertinti skundžiamo įsakymo teisėtumą bei pagrįstumą. DK normų nenurodymas yra esminis ginčijamo įsakymo ir tyrimo išvados turinio trūkumas, darantis šiuos aktus neteisėtais.
27.7. 2017 m. lapkričio 17 d. įsakyme bei tyrimo išvadoje neteisėtai ir nepagrįstai konstatuota, kad ieškovas padarė tęstinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tyrimo išvados motyvai dėl ieškovo neva padaryto tęstinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra prieštaringi, nenuosekliai motyvuoti, su daug loginių spragų. Tyrimo išvadoje nurodyti veiksmai, kurie kvalifikuojami kaip vienas tęstinis šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, neatitinka tęstiniam pažeidimui būdingų požymių: Ligoninės veiksmai 2013 m. lapkričio/gruodžio mėnesiais, išrašant UAB „DG ir Ko“ bei UAB „Modesta“ PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas ir kreditines PVM sąskaitas-faktūras, bei Ligoninės veiksmai, šioms bendrovėms 2017 m. spalio 6 d. išrašant naujas PVM sąskaitas-faktūras, turėtų būti vertinami kaip du savarankiški, neturintys tęstinumo požymio, Ligoninės atlikti veiksmai. Akivaizdu, kad siekta dirbtinai sukurti tęstinio pažeidimo viziją. Be to, atlikdama tyrimą dėl ieškovo neva padaryto tęstinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, komisija neprašė jokių ieškovo paaiškinimų, nepranešė apie kokius nors pareikštus įtarimus.
27.8. Ieškovas nebuvo tinkamas subjektas, kuriam taikytina atsakomybė už Ligoninės 2013 m. lapkričio/gruodžio mėnesiais atliktus veiksmus, išrašant UAB „DG ir Ko“ bei UAB „Modesta“ PVM sąskaitas-faktūras ir kreditines PVM sąskaitas-faktūras. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą, finansinių ūkinių operacijų teisingumą buvo atsakingas ne ieškovas, o Ligoninės vyriausiasis buhalteris (2013 metais galiojusios redakcijos Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis; Ligoninės vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymo 9.3, 9.4 punktai). Dėl to atsakovė privalėjo neskirti įspėjimo ieškovui dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, o rekomenduoti spręsti dėl vyriausiojo buhalterio atsakomybės, šiam netinkamai atliekant darbo pareigas.
27.9. Net pripažinus, kad ieškovas yra tinkamas subjektas, kuriam taikytina drausminė atsakomybė, tyrimas dėl 2013 metais Ligoninės atliktų veiksmų turėjo būti nutrauktas, nes suėję tuo metu galiojusio DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyti drausminės nuobaudos skyrimo terminai, kurie yra naikinamieji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2014).
27.10. Ligoninės veiksmai, išrašant 2017 m. spalio 6 d. naujas PVM sąskaitas-faktūras, nepagrįstai kvalifikuoti kaip ieškovo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimą. Tyrimo išvadoje nenurodyta jokių motyvų, kokio pobūdžio šiurkštus darbo pareigų pažeidimas padarytas, pagal kokią DK normą jis nustatytas. Tyrimo išvadoje abstrakčiai nurodyta, kad ieškovas žinojo, jog yra pateiktas kaltinimas baudžiamojoje byloje, pareikštas civilinis ieškinys Ligoninės interesams ginti, ir būdamas vadovas, 2017 m. spalio 6 d. pavedė išrašyti naujas PVM sąskaitas-faktūras už 2013 metais suteiktas paslaugas, siekdamas išvengti atsakomybės, pasinaudodamas tarnybine padėtimi. Motyvai dėl ieškovo siekio išvengti atsakomybės grindžiami prielaidomis. 2017 m. spalio 6 d. PVM sąskaitos-faktūros UAB „DG ir Ko“ ir UAB „Modesta“ buvo išrašytos dėl objektyvių priežasčių. Ligoninės teisininkė 2017 m. spalio 6 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su paklausimu, ar gali Ligoninė pakartotinai išrašyti PVM sąskaitas- faktūras UAB „DG ir Ko“ ir UAB „Modesta“ už 2013 metais suteiktas paslaugas. Ligoninės teisininkė 2017 m. spalio 18 d. parengė teisinę išvadą, kurioje išaiškino, kad Ligoninė turi teisinį pagrindą pakartotinai išrašyti PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas ir reikalauti atsiskaitymo iš UAB „DG ir Ko“ ir UAB „Modesta“. Toki patį išaiškinimą pateikė ir Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. lapkričio mėn. rašte. Taigi aptariamos „Dėl PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir sandorio deklaravimo PVM deklaracijoje“. Taigi aptariamos PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos gavus objektyvius ir patikimus Ligoninės teisininkės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimus. Priešingai, negu teigiama tyrimo išvadoje, šių sąskaitų-faktūrų išrašymas padarė jokios žalos Ligoninei, nes įvardytoms bendrovėms nustatė prievolę atsiskaityti už Ligoninės joms suteiktas paslaugas. Esant tokioms aplinkybėms, nurodytų sąskaitų išrašymas skundžiamu įsakymu nepagrįstai kvalifikuotas kaip ieškovo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.
27.11. Teismas neišsamiai išnagrinėjo ieškovo atšaukimo iš pareigų aplinkybes (CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis) ir dėl to nepagrįstai atšaukimą iš pareigų pripažino teisėtu. Atšaukiant ieškovą iš pareigų, buvo pažeista Ligoninės įstatų 58 punkte nustatyta Ligoninės direktoriaus atšaukimo iš pareigų tvarka: ieškovas nebuvo rašytiniu pranešimu informuotas apie jo galimą atšaukimą, jam nepranešta apie posėdžio vietą, laiką, nesuteikta teisės pateikti argumentuotus paaiškinimus. Teismas visiškai nevertino, kad 2018 m. kovo 13 d. įsakymą ieškovas gavo iš Ligoninės 2018 m. balandžio 4 d., o priimant šį įsakymą ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti ir paneigti jame nurodytas aplinkybes. Šie procedūriniai ieškovo atšaukimo iš pareigų pažeidimai yra esminiai, nes pažeidė ieškovo teisę į informaciją apie atšaukimo iš pareigų procedūrą, teisę pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl formuluojamų atšaukimo iš pareigų pagrindų.
27.12. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad naujieji Ligoninės įstatai Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-96 patvirtinti tik 2018 m. sausio 26 d., o šių įstatų 57.3, 57.11 papunkčiai, kuriais remiamasi 2018 m. kovo 13 d. įsakyme atšaukti ieškovą iš Ligoninės direktoriaus pareigų, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Dėl to ieškovas prašė teismo nurodytus Ligoninės įstatų papunkčius pripažinti negaliojančiais. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo argumentų, kuriais ginčijami įvardyti Ligoninės įstatų papunkčiai, taigi neišnagrinėjo nurodytų ieškinio reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4 dalis).
27.13. Ligoninės įstatų 57.3 papunktis pripažintinas negaliojančiu dėl to, kad viešosios įstaigos steigimo dokumentuose negali būti numatyti tokie vadovo atšaukimo iš pareigų ir darbo sutarties nutraukimo pagrindai, kurie prieštarauja DK normoms ir blogina darbuotojo padėtį. Ligoninės įstatų 57.3 papunktis prieštarauja DK 3 straipsnio 8 daliai, 104 straipsnio 1 daliai, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 daliai. Nei DK, nei kituose įstatymuose nėra tokio darbo sutarties nutraukimo pagrindo, kai darbuotojui pareiškimai įtarimai nusikalstamos veikos padarymu. DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo nesant šalių valios pagrindas, kai įsiteisėja teismo sprendimas ar nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo. Tačiau ieškovo atžvilgiu nėra priimto įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Ligoninės įstatuose įtvirtintas atšaukimo iš pareigų ir darbo sutarties nutraukimo pagrindas, kai darbuotojui yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažeidžia konstitucinius nekaltumo prezumpcijos, teisingumo, teisinės valstybės principus, todėl pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu.
27.14. Ligoninės įstatų 57.11 papunkčio tikslai ir turinys – visiškai neaiškūs. Pagal DK 58 straipsnio nuostatas priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). DK 58 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kurie darbdavio gali būti kvalifikuojami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Iš skundžiamo įsakymo turinio galima suprasti, kad Ligoninės įstatų 57.11 papunktyje nurodytas pagrindas (korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas, t. y. darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius interesus) siejamas su Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. K-597 ir 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. K-723, kurių teisėtumą ir pagrįstumą ieškovas ginčija.
27.15. Prašomo pripažinti negaliojančiu Ligoninės įstatų 57.11 papunkčio nuostata, kad viešosios įstaigos vadovas gali būti atšauktas iš pareigų ir su juo nutraukta darbo sutartis, jeigu nuo sprendimo dėl darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai, akivaizdžiai prieštarauja DK 58 straipsnio nustatytam teisiniam reguliavimui. DK 58 straipsnyje nenustatyta, kad viešosios įstaigos vadovas, padaręs darbo pareigų pažeidimą, negalėtų 3 metus eiti viešosios įstaigos vadovo pareigų. Ligoninės įstatų 57.11 papunkčio nuostata yra neteisėta, nes blogina darbuotojo padėtį, lyginat su DK įtvirtintu teisiniu reguliavimu, riboja galimybę dirbti tam tikrą darbą, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia.
27.16. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas atšauktas iš pareigų šiurkščiai pažeidžiant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį, DK 3 straipsnio 8 dalį, 104 straipsnio imperatyvius reikalavimus, be to, remiantis Ligoninės įstatų 57.3, 57.11 papunkčiais, kurie prieštarauja DK įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Su ieškovo atšaukimu susijusi informacija buvo paskleista visuomenės informavimo priemonėse, ši informacija diskredituoja ieškovą, formuoja apie jį neigiamą visuomenės nuomonę. Dėl to, visiškai ar iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, ieškovui priteistina 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė SAM nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
28.1. Teismas tinkamai įvertino ginčo dalyką, t. y. tai, kad ieškovas atšauktas iš pareigų DK 104 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, o ne pagal DK 58 straipsnį, atitinkamai įvertino ir Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymus. Apeliacinio skundo argumentai dėl Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 13 d. įsakymo atšaukti ieškovą iš Ligoninės vadovo pareigų pripažinimo iš dalies negaliojančiu yra nepagrįsti, šios įsakymo nesisteminis vertinimas negalimas.
28.2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 13 d. įsakymo atšaukti ieškovą iš pareigų priėmimo jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, o tai atitiko Ligoninės įstatų 57.3 papunktyje nurodytą atšaukimo iš pareigų priežastį.
28.3. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Taigi Ligoninės vadovo kalti veiksmai svarbūs tik tuo aspektu, kiek sprendžiamas klausimas dėl išeitinės išmokos jam mokėjimo.
28.4. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl kaltų vadovo veiksmų DK 104 straipsnio 2 dalies kontekste, netaikytinas standartas, suformuotas kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kaltės, kaip būtinos šiurkštaus pareigų pažeidimo sąlygos. Pasitikėjimo vadovu praradimą gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie būtų nepakankami pažeidimui pripažinti šiurkščiu. Apie juridinio asmens kaltus veiksmus DK 104 straipsnio prasme visų pirma turi būti sprendžiama pagal tai, kaip jis vykdė savo pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje, ar buvo lojalus ir sąžiningas, priimdamas juridiniam asmeniui reikšmingus sprendimus ir vykdydamas kitas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).
28.5. Apeliacinio skundo argumentai dėl pažeistos ieškovo atšaukimo iš Ligoninės vadovo pareigų tvarkos yra nepagrįsti. SAM įvykdė procedūras, numatytas Ligoninės įstatuose, ieškovas 2018 m. vasario 13 d. raštu buvo informuotas apie pradėtą jo atšaukimo iš pareigų procedūrą. Ieškovas susipažino su atšaukimo iš pareigų įsakymu, turėjo galimybę jį ginčyti, išdėstydamas savo nesutikimo argumentus.
28.6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas turėjo spręsti dėl Ligoninės įstatų 57.3 punkto pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas buvo sustabdęs šią bylą ir kreipęsis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris nenustatė teisės aktų prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams. Pirmosios instancijos teismas nurodė aiškius motyvus, kuriais paneigė ieškovo teiginius, kad Ligoninės įstatuose numatyti Ligoninės vadovo atšaukimo iš pareigų ir darbo sutarties nutraukimo pagrindai prieštarauja DK nuostatoms, blogina darbuotojo padėtį.
28.7. Ligoninės dalininkų sprendimas atšaukti ieškovą iš pareigų buvo motyvuotas, nes nustatytos konkrečios objektyvios aplinkybės ir priežastys, kurios sudarė pagrindą nepasitikėti ieškovu. Pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai įvertino ieškovo eitų pareigų specifiką, veiksmų, dėl kurių dalininkas prarado pasitikėjimą juo, kaip Ligoninės vadovu, turinį ir reikšmę.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Ligoninė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
29.1. Teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad Sveikatos apsaugos ministras, kaip Ligoninės savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, turėjo teisę atšaukti Ligoninės vadovą iš pareigų steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių (DK 104 straipsnio 1 dalis, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalis).
29.2. Sveikatos apsaugos ministras, įsakyme dėl ieškovo atšaukimo iš Ligoninės vadovo pareigų nurodydamas atšaukimo priežastis, iš esmės konstatavo ieškovo kaltus veiksmus, todėl pagrįstai nenumatė išmokėti jam vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos (DK 104 straipsnio 2 dalis).
29.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įtarimų pareiškimas ieškovui, baudžiamosios bylos iškėlimas dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams yra pakankamas pagrindas SAM prarasti pasitikėjimą ieškovu, kaip Ligoninės vadovu, dėl jo kaltės. Būtent nuo įstaigos vadovo veiksmų, įstatymų laikymosi priklauso visos įstaigos funkcionavimas, visuomenės pasitikėjimas įstaiga, sveikatos apsaugos sistema, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad Ligoninės įstatų 57.3 papunkčio nuostatos nėra bloginančios darbuotojo padėtį ir nėra pagrindo pripažinti jas negaliojančiomis.
29.4. Teismas tinkamai įvertino byloje sprendžiamo ginčo dalyką, t. y. kad ieškovas atšauktas iš Ligoninės vadovo pareigų DK 104 straipsnio pagrindu, o ne pagal DK 58 straipsnį, todėl kitų aplinkybių vertinimas nebuvo būtinas. Kita vertus, teismas įvertino ir Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. bei 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymuose nurodytus ieškovo padarytus darbo pareigų pažeidimus, analizuodamas juos tiek, kiek tai reikšminga sprendžiant dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų DK 104 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtumo.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
30.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad Ligoninės direktorius iš pareigų gali būti atšauktas DK nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais, taip pat Ligoninės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (SAM) priėmus sprendimą atšaukti ligoninės vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalis).
30.2. Ieškovui iškelta baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Tai atitinka Ligoninės įstatų 57.3 papunktyje nurodytą Ligoninės vadovo atšaukimo iš pareigų priežastį. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad įtarimų ieškovui pareiškimas, baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams iškėlimas buvo pakankamas pagrindas SAM prarasti pasitikėjimą ieškovu, kaip Ligoninės vadovu dėl kaltės.
30.3. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo atšaukimas iš pareigų Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 13 d. įsakymu pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, Ligoninės įstatų 57.3 papunktį yra teisėtas bei pagrįstas.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. A. nurodė, kad ji nuo 1989 m. liepos 10 d. dirba Ligoninėje buhaltere. Vyriausiosios buhalterės R. L. nurodymu ir Likėnų reabilitacinės ligoninės ūkio skyriaus vedėjo D. K. pateiktų dokumentų dėl statybininkų maitinimo bei apgyvendinimo paslaugų kainos apskaičiavimo pagrindu buvo išrašyta 2013 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. BUH130638 UAB „DG ir Ko“, 2013 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. BUH130639 UAB „Modesta“, vyriausiosios buhalterės nurodymus – 2013 m. gruodžio 31 d. kreditinės PVM sąskaitos-faktūros. Atsiliepime pažymėta, kad kreditinei sąskaitai išrašyti nebūtini pateisinantys dokumentai, kuriuose būtų nurodytos kreditinės sąskaitos išrašymo priežastys, todėl nagrinėjamu atveju, vyriausiajai buhalterei nurodžius, buvo išrašytos kreditinės sąskaitos-faktūros. Ginčo sąskaitų išrašymo metu vyriausioji buhalterė dirbo ir davė privalomus nurodymus pavaldžiai buhalterei R. A.. Atsiliepime teigiama, kad už debetinių ir kreditinių PVM sąskaitų-faktūrų išrašymą, jų įtraukimą į buhalterinę apskaitą buvo atsakinga vyriausioji buhalterė (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, Ligoninės buhalterijos skyriaus nuostatų 9.1, 9.2 punktai, Ligoninės vyriausiosios buhalterės pareiginė instrukcija).
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. L. nurodė, kad Ligoninės vyriausiąja buhaltere ji dirbo iki 2014 m. vasario 24 d. Trečiojo asmens teigimu, 2013 metų lapkričio mėnesį ji buvo kasmetinėse atostogose, 2013 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitos–faktūros už apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas galėjo būti išrašytos jos atostogų metu Likėnų reabilitacijos ligoninės ūkio skyriaus vedėjo prašymu buhalterės R. A. pagal pateiktus dokumentus. Kreditinėms sąskaitoms išrašyti buvo reikalingas pateisinantis dokumentas, kuriame būtų nurodytos tokių sąskaitų išrašymo priežastys. Tokio dokumento vyriausioji buhalterė nebuvo gavusi, todėl negalėjo nurodyti buhalterei išrašyti kreditines sąskaitas. Už finansinių ūkinių operacijų teisingumą atsakingas buhalteris. Trečiojo asmens teigimu, Ligoninėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
29. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
30. Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. K-501 ieškovas (apeliantas) nuo 2013 m. liepos 1 d. penkeriems metams paskirtas viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriumi. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir ieškovas (apeliantas) 2013 m. birželio 28 d. pasirašė terminuotą darbo sutartį Nr. DS-123 (t. 1, b. l. 21, 22-23).
31. Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakyme Nr. K-597 „Dėl I. D. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“ nurodyta, kad, vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi, pritariant SAM vyriausiojo specialisto parengtai 2017 m. rugsėjo 19 d. tyrimo išvadai Nr. BR-2465, pripažįstama, jog Ligoninės direktorius padarė tyrimo išvadoje nustatytą tęstinį darbo pareigų pažeidimą, susijusį su reorganizuotos Infekcinės ligoninės, prie kurios ankstesnės reorganizacijos metu buvo prijungta Tuberkuliozės ligoninė, archyvo neperėmimu, informacijos, nurodytos medicinos dokumentuose, konfidencialumo neužtikrinimu, todėl Ligoninės direktorius įspėjamas, jog už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą jo darbo sutartis gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (t. 1, b. l. 53-62; t. 2, b. l. 55, t. 3, b. l. 54-58).
32. Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 17 D. įsakyme Nr. K-723 „Dėl I. D. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo“ nurodyta, kad, vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi, pritariant SAM sudarytos komisijos 2017 m. lapkričio 13 d. tyrimo išvadai Nr. BR-2878, pripažįstama, jog Ligoninės direktorius padarė tyrimo išvadoje nustatytą šiurkštų tęstinį darbo pareigų pažeidimą, susijusį su Ligoninės buhalterinės apskaitos tinkamo tvarkymo neužtikrinimu, būtinų sprendimų, siekiant išieškoti Ligoninės uždirbtas pajamas už suteiktas paslaugas, savalaikiu nepriėmimu, todėl yra įspėjamas, kad už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą jo darbo sutartis gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (t. 1, b. l. 91, 92-97).
33. Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. K-235 „Dėl I. D. atšaukimo iš pareigų“, vadovaudamasis DK 104 straipsnio 1 dalimi, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-96 patvirtintų Ligoninės įstatų 57.3, 57.11 papunkčiais, atsižvelgdamas į SAM turimą informaciją apie tai, jog Ligoninės direktoriui I. D. baudžiamojoje byloje pateikti kaltinimai pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, į tai, kad Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. K-597 bei 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. K-723 ieškovas buvo pripažintas padaręs darbo pareigų pažeidimus, į Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. kovo 12 d. vykusio posėdžio protokolą Nr. LP-84, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, skaidrų ir nepertraukiamą Ligoninės veiklos funkcionavimą, atšaukė ieškovą (apeliantą) iš Ligoninės direktoriaus pareigų (t. 1, b. l. 34).
34. Ieškovas (apeliantas) 2018 m. balandžio 13 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas jo atšaukimą iš pareigų Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. K-235 pripažinti neteisėtu, taip pat pripažinti neteisėtais Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. K-597 ir 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 723, pripažinti negaliojančiais Ligoninės įstatų 57.3 ir 57.11 papunkčius, į pareigas negrąžinti, o priteisti vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atšaukimo iš pareigų 2018 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat 5000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl neteisėto atšaukimo iš pareigų, atlyginti.
Dėl gydymo įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų įstaigos steigėjui praradus pasitikėjimą
35. Byloje ginčas kilo dėl ieškovo (apelianto), ėjusio Ligoninės direktoriaus pareigas, atšaukimo iš pareigų teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Iš ginčijamo Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 13 d/ įsakymo Nr. K-235 aišku, kad ieškovas iš Ligoninės vadovo pareigų atšauktas vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-96 patvirtintų Ligoninės įstatų 57.3, 57.11 papunkčiais.
37. DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.
38. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami DK nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be DK nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atšaukimo teisės įgyvendinimo, turi būti vadovaujamasi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, o ne Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis. Viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, paskirtas į šias pareigas viešo konkurso būdu, gali būti atšauktas iš šių pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atšaukimo motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-463-969/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017).
40. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatų analizė patvirtina, jog sveikatos priežiūros įstaigos vadovas iš pareigų gali būti atšauktas DK nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais, taip pat sveikatos priežiūros įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (SAM) priėmus sprendimą atšaukti sveikatos priežiūros įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.
41. Nagrinėjamu atveju Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-96 patvirtintų Ligoninės įstatų 57 punkte nustatytas Ligoninės direktoriaus atšaukimo iš pareigų pagrindų (priežasčių) sąrašas. Pagal 57.3 papunktį pagrindas (priežastis) Ligoninės direktoriui atšaukti – ikiteisminio tyrimo institucijos pareikštas įtarimas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo. Pagal 57.11 papunktį – asmens padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas, t. y. darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius interesus, ir nuo sprendimo dėl darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėję treji metai.
42. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Ligoninės įstatų 57.3, 57.11 papunkčiai, kuriuos atsakovė skundžiamame 2018 m. kovo 13 d. įsakyme Nr. K-235 nurodė kaip apelianto (ieškovo) atšaukimo iš Ligoninės vadovo pareigų pagrindą, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos ieškiniu prašyta pripažinti negaliojančiais, tačiau pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo argumentų dėl ginčijamų Ligoninės įstatų papunkčių negaliojimo.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio analizė patvirtina, jog teismas vertino ieškinyje išdėstytus argumentus, dėl kurių Ligoninės įstatų 57.3, 57.11 papunkčius prašoma pripažinti negaliojančiais, ir, įvertinęs Ligoninės vadovo teisinį statusą, tokias pareigas einančiam asmeniui keliamus aukštus ne tik dalykinių savybių, bet ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, priėjo prie išvados, kad kvestionuojami Ligoninės įstatuose įtvirtinti atšaukimo iš Ligoninės vadovo pareigų pagrindai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, darbo teisės normoms, draudžiančioms bloginti darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta DK ir įstatymų (DK 3 straipsnio 8 dalis).
44. Apelianto argumentai, kad Ligoninės įstatų 57.3 papunktis, pagal kurį Ligoninės vadovas gali būti atšauktas iš pareigų, jeigu ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymu, prieštarauja DK 3 straipsnio 8 daliai, 104 straipsnio 1 daliai, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 daliai, atmestini kaip nepagrįsti.
45. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nei DK, nei kituose įstatymuose nenumatyta darbo sutarties nutraukimo pagrindo dėl darbuotojui pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog DK 58 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, 3 dalyje vienu iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, galinčių būti priežastimi nutraukti darbo sutartį, įvardyta darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Taigi DK įtvirtinta galimybė nutraukti darbo sutartį, jeigu darbdavys konkretaus darbuotojo veiksmuose įžvelgia nusikalstamos veikos požymių, net nesant darbuotojui pareikštų baudžiamojo proceso normų nustatyta tvarka įtarimų, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Iš esmės panašus darbo sutarties nutraukimo pagrindas buvo numatytas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, pagal kurį šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu buvo laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių. Pagal kasacinio teismo praktiką toks atleidimo iš darbo pagrindas suteikė darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo, nesikreipiant į kompetentingas institucijas dėl darbuotojo patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ir nelaukiant jų išvadų, jei pats darbdavys nustato darbuotojo elgesyje (veikoje) administracinio nusižengimo ar nusikaltimo darbdavio atžvilgiu požymius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2012, kt.).
46. Apeliacinio skundo argumentai, kad Ligoninės įstatuose numatytas Ligoninės vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindas dėl pareikštų įtarimų nusikalstamo veikos padarymu, pažeidžia konstitucinius nekaltumo prezumpcijos, teisingumo ir teisinės valstybės principus, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
47. Pažymėtina, kad aptariamo atšaukimo iš pareigų pagrindo nustatymas susijęs su Ligoninės vadovo pareigų pobūdžiu, reikšmingumu, siekiu užtikrinti visuomenės pasitikėjimą sveikatos apsaugos įstaigomis ir apskritai valstybės sveikatos apsaugos sistema. Dėl to šios įstaigos vadovui keliami ypač aukšti nepriekaištingos reputacijos ir įstaigos savininko teises bei pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimo tokios įstaigos vadovu reikalavimai.
48. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją nekaltumo prezumpcija pažeidžiama, jeigu valstybės pareigūno teiginys, taip pat ir teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kuris „kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką“, atspindi nuomonę, kad jis yra kaltas, nors jo kaltumas nebuvo įrodytas pagal įstatymą (žr., pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgment of 10 October 2000; Erkol v. Turkey, no. 50172/06, judgment of 19 April 2011; inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2012).
49. Nagrinėjamu atveju Ligoninės įstatų 57.3 papunktyje numatyta galimybė atšaukti Ligoninės vadovą iš pareigų, jeigu jam ikiteisminio tyrimo institucijų pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai, viešiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo, ir atšaukimas iš pareigų šiuo pagrindu savaime nesuponuoja nuomonės, kad atšaukiamas vadovas yra kaltas, nors jo kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo dar neįrodyta įstatymo nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad tokio atšaukimo iš pareigų pagrindo įtvirtinimas nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos, tik suteikia galimybę atšaukti iš pareigų sveikatos priežiūros įstaigos vadovą dėl aplinkybių, nesuderinamų su padidintais nepriekaištingos reputacijos reikalavimais, keliamais tokios įstaigos vadovui ir būtinais tam, kad įstaigos savininko teises bei pareigas įgyvendinantis subjektas turėtų pasitikėjimą juo, atsižvelgiant į tokio vadovo pareigų svarbą ir reikšmę.
50. Apelianto argumentai dėl Ligoninės įstatų 57.11 papunkčio, pagal kurį Ligoninės vadovas gali būti atšauktas iš pareigų, jeigu padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas, t. y. darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius interesus, pripažinimo negaliojančiu taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
51. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendintais subjektas turi teisę nustatyti, kokio pobūdžio darbo pareigų pažeidimas yra pagrindas prarasti pasitikėjimą sveikatos priežiūros įstaigos vadovu ir atšaukti jį iš pareigų DK 104 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ligoninės įstatų 57.11 papunktyje nustatytas trejų metų laikotarpis, per kurį vertinami Ligoninės vadovo padaryti darbo pareigų pažeidimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo, viešųjų interesų pažeidimo, sprendžiant dėl pasitikėjimo Ligoninės vadovu, atsižvelgiant į šios įstaigos vadovo pareigų svarbą sveikatos apsaugos sistemoje, nepripažintinas darbo teisės normoms prieštaraujančia, darbuotojo padėtį bloginančia nuostata.
52. Dėl apelianto argumentų, kad neaiškūs Ligoninės įstatų 57.11 papunkčio tikslai ir turinys, pažymėtina tai, jog tai savaime nėra pagrindas šios įstatų nuostatos pripažinimui negaliojančia. Ligoninės savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, remdamasis aptariamame Ligoninės įstatų papunktyje įtvirtintu Ligoninės vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindu, turi nurodyti konkrečias aplinkybes, suponuojančias šio pagrindo taikymą. Nagrinėjamu atveju ginčijamo 2018 m. kovo 13 d. įsakymo turinys Nr. K-235 ir teismo proceso metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šio Ligoninės įstaigos įstatuose numatyto Ligoninės vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindo taikymą lėmė SAM turima informacija apie apeliantui, kaip Ligoninės vadovui, baudžiamojoje byloje pateiktus kaltinimus pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakyme Nr. K-597, 2017 m. lapkričio 17 d. įsakyme Nr. K-723 nurodytos aplinkybės. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju Ligoninės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija pagrindė ginčijamo Ligoninės vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindo taikymą apelianto (ieškovo) atžvilgiu.
53. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 5, 12, 13, 135 straipsnių nuostatas, nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas ir neišnagrinėjo ieškinio reikalavimų dėl Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. K-597 ir 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. K-723 neteisėtumo.
54. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas analizavo ir vertino Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakyme Nr. K-597, 2017 m. lapkričio 17 d. įsakyme Nr. K-723, tyrimo išvadose, kuriomis remtasi priimant šiuos įsakymus, nurodytas aplinkybes, argumentus, konstatuojant ieškovo, kaip Ligoninės direktoriaus, padarytus pareigų pažeidimus, ir priėjo prie išvados, kad į šiuose įsakymuose įvardytus ieškovo padarytus darbo pareigų pažeidimus pagrįstai atsižvelgta priimant 2018 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. K-235 atšaukti ieškovą iš Ligoninės vadovo pareigų.
55. Apelianto teigimu, darbdavio įspėjimai dėl darbo pareigų pažeidimo ar šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo gali būti ginčijami ne tik tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama DK 58 straipsnio pagrindu, bet ir nutraukus darbo sutartį DK 104 straipsnio 1 dalies pagrindu.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo kvestionuojamuose Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymuose aiškiai nurodyta, jog Ligoninės vadovo pareigų pažeidimai nustatomi vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatomis, įspėjant jį, kad, padarius antrą tokį patį pažeidimą, jo darbo sutartis gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Taigi aptariamais įsakymais teisiniai padariniai ieškovui būtų sukelti, jeigu jis būtų atleistas iš pareigų DK 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nagrinėjamu atveju ieškovas atšauktas iš Ligoninės vadovo pareigų specialiuoju pagrindu, įtvirtintu DK 104 straipsnio 1 dalyje, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje. Ieškovo atšaukimą iš pareigų Ligoninės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija iš esmės grindė turima informacija apie ieškovui baudžiamojoje byloje pateiktus kaltinimus dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir dėl to prarastu pasitikėjimu Ligoninės vadovu. Į Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakyme Nr. K-597, 2017 m. lapkričio 17 d. įsakyme Nr. K-723 įvardytus ieškovo, kaip Ligoninės vadovo, pareigų pažeidimus atsižvelgta pasitikėjimo Ligoninės vadovu kontekste.
57. Dėl to, kad Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 13 d. įsakyme Nr. K-235 nurodyta, jog sprendimas atšaukti Ligoninės direktorių iš pareigų priimtas, be kita ko, atsižvelgus į Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. K-597, 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. K-723, sutiktina su apeliantu, jog jis turi teisę kvestionuoti šiuose įsakymuose įvardytus jo, kaip Ligoninės vadovo, darbo pareigų pažeidimus. Tačiau kartu teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas atšauktas iš Ligoninės direktoriaus pareigų pagal DK 104 straipsnį, o ne atleistas iš darbo DK 58 straipsnio pagrindu, todėl nurodytuose įsakymuose įvardyti ieškovo padaryti darbo pareigų pažeidimai analizuotini tiek, kiek jie susiję sprendžiant ieškovo atšaukimo iš pareigų DK 104 straipsnio pagrindu klausimą.
58. Išanalizavusi apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais kvestionuojamas Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. K-597, 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. K-723 teisėtumas ir pagrįstumas, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančių duomenų visuma teikia pagrindą daryti išvadą, jog apeliantas (ieškovas), eidamas Ligoninės vadovo pareigas, padarė nurodytuose įsakymuose įvardytus pažeidimus.
59. Pasisakydamas dėl Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakyme Nr. K-597 nurodytų pareigų pažeidimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas, pradėjęs eiti Ligoninės vadovo pareigas, be kita ko, turėjo įsitikinti, ar Ligoninėje tinkamai saugomi dokumentai, organizuoti tam patikrinimus. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas (ieškovas), nuo 2013 m. liepos 1 d. eidamas Ligoninės vadovo pareigas, tai būtų daręs. Apelianto (ieškovo) vadovavimo Ligoninei laikotarpiu nustatyta, kad Ligoninė turėjo būti priėmusi ir privalėjo saugoti Infekcinės ligoninės, taip pat prie Infekcinės ligoninės anksčiau prijungtos Tuberkuliozės ligoninės dokumentus, tačiau to nedarė. Tyrimą apeliantas (ieškovas), kaip Ligoninės vadovas inicijavo tik po to, kai žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbti faktai apie konfidencialių medicinos dokumentų nesaugojimą ir jų viešą prieinamumą. Apelianto (ieškovo) vadovaujama Ligoninė dokumentus perėmė tik 2017 m. rugpjūčio 22 d. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokie nustatyti faktai rodo, jog ieškovas netinkamai organizavo Ligoninės veiklą, neužtikrino informacijos, susijusios su medicininių duomenų konfidencialumu, apsaugos, t. y. netinkamai vykdė Ligoninės vadovo pareigas.
60. Pasisakydamas dėl Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 17 d. įsakyme Nr. K-723 nurodytų pareigų pažeidimų, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, pagrįstai nurodė, kad ieškovas (apeliantas), kaip Ligoninės vadovas, be kito ko, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą, tačiau šias savo pareigas vykdė netinkamai, nepagrįstai atleido UAB „DG ir Ko“ bei UAB „Modesta“ nuo mokėjimo už gautas iš Ligoninės paslaugas, nekontroliavo vyriausiosios buhalterės, nesiaiškino, kokių veiksmų ji ėmėsi susidariusiai situacijai spręsti.
61. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai, jog aptariamuose įsakymuose įvardyti pažeidimai netinkamai kvalifikuoti kaip tęstiniai ir šiurkštūs, yra teisiškai pagrįsti. Tačiau kartu nurodytina tai, jog nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui dėl apelianto (ieškovo) atšaukimo iš Ligoninės vadovo pareigų specialiuoju pagrindu (pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį, Ligoninės įstatų 57.3, 57.11 papunkčius) išspręsti reikšminga tai, kad yra įrodyti patys pareigų pažeidimo faktai, tuo tarpu šių pažeidimų netinkamas kvalifikavimas kaip tęstinių ir šiurkščių neturi esminės teisinės reikšmės. Tokie apelianto argumentai būtų teisiškai reikšmingi, jeigu jis būtų atleistas iš pareigų DK 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais ir būtų ginčijamas darbo sutarties nutraukimo šiais pagrindais teisėtumas bei pagrįstumas. Dėl to teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymuose nurodytų pareigų pažeidimų kvalifikavimas kaip tęstinių ir šiurkščių, taip pat apeliuojama į praleistus terminus drausminėms nuobaudoms už pažeidimus, padarytus iki 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK, skirti.
62. Apelianto teigimu, teismas turėjo teisę ginčijamą 2018 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. K-235 pripažinti neteisėtu tik iš dalies, t. y. ta apimtimi, kuria ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į neteisėtus 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymus.
63. Teisėjų kolegija tokią apelianto poziciją pripažįsta nepagrįsta. Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. K-235 yra vientisas aktas, kurio esmė – Ligoninės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto priimtas sprendimas atšaukti ieškovą iš Ligoninės vadovo pareigų DK 104 straipsnio 1 dalyje, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje, Ligoninės įstatų 57.3, 57.11 papunkčiuose įtvirtintais pagrindais. Turi būti vertinama aplinkybių, lėmusių nurodyto sprendimo priėmimą visuma. Nagrinėjamu atveju Ligoninės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto sprendimas atšaukti ieškovą iš Ligoninės vadovo pareigų iš esmės grindžiamas prarastu pasitikėjimu dėl jam baudžiamojoje byloje pareikštų kaltinimų galbūt padarius nusikalstamas veikas valstybės tarnybai, viešiesiems interesams, korupcinių nusikaltimų požymių turinčias veikas. Jeigu aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškovo atšaukimas iš pareigų, visuma suponuoja išvadą, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą prarasti pasitikėjimą ieškovu, kaip Ligoninės vadovu, ginčijamas Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. K-235 teisėtas visa apimtimi, jis negali būti pripažintas negaliojančiu iš dalies. Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2018 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. K-235 dalį ta apimtimi, kuria ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymus, nesukeltų ieškovui jokių teisinių pasekmių, nes sprendimas atšaukti jį iš Ligoninės vadovo pareigų liktų galioti.
64. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apelianto (ieškovo) atšaukimas iš pareigų yra neteisėtas ir dėl to, jog buvo esmingai pažeista Ligoninės įstatų 58 punkte įtvirtinta Ligoninės direktoriaus atšaukimo iš pareigų tvarka: apeliantas (ieškovas) nebuvo rašytiniu pranešimu informuotas apie jo galimą atšaukimą, jam nepranešta apie posėdžio vietą, laiką, nesuteikta teisė pateikti argumentuotus paaiškinimus, dalyvaujant posėdyje (Ligoninės įstatų 58.2, 58.4 papunkčiai).
65. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. vasario 13 d. raštas Nr. (1.1.20-60)10-1213 „Dėl informavimo apie galimą atšaukimą iš pareigų“, kuriame išdėstytos aplinkybės ir pagrindai, dėl kurių inicijuojama apelianto (ieškovo) atšaukimo iš Ligoninės direktoriaus pareigų procedūra, taip pat nurodyta Ligoninės dalininkų visuotinio susirinkimo data, vieta ir laikas, be to, pasiūlyta Ligoninės vadovui iki 2018 m. vasario 20 d. pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl atšaukimo iš pareigų, buvo išsiųstas apeliantui (ieškovui) registruotu laišku jo paties nurodytu gyvenamosios vietos adresu (t. 2, b. l. 145). Apeliantas (ieškovas) neatsiėmė pašto siuntos (t. 2, b. l. 146,147). 2018 m. vasario 26 d. posėdyje, atsižvelgus į tai, kad Ligoninės vadovui nepavyko pristatyti 2018 m. vasario 13 d. rašto Nr. (1.1.20-60)10-1213, nuspręsta pakartotinai teikti jam šį raštą (t. 2, b. l. 148). Ligoninės visuotinio dalininkų susirinkimo data buvo perkelta 2018 m. kovo 12 d., o apeliantui (ieškovui) žinomu jo gyvenamosios vietos adresu išsiųstas 2018 m. vasario 27 d. raštas Nr. (1.1.20-60)10-1569 „Dėl pakartotinio informavimo apie galimą atšaukimą iš pareigų“, kuriame buvo nurodyta nauja Ligoninės dalininkų visuotinio susirinkimo data, vieta, laikas, dar kartą pasiūlyta Ligoninės vadovui pateikti argumentuotus paaiškinimus. Be to, šiuo raštu kartu paprašyta Ligoninės jai žinomu būdu perduoti apeliantui (ieškovui) jam adresuotus raštus; taip pat pridėtas ir 2018 m. vasario 13 d. raštas Nr. (1.1.20-60)10-1213 (t. 2, b. l. 130-132, 149). Apeliantas (ieškovas) jam siųstų pašto siuntų neatsiėmė (t. 2, b. l. 150-151), neatvyko į 2018 m. kovo 12 d. posėdį, kuriame, įvertinus Ligoninės vadovui siųstus pranešimus ir siūlymus pateikti paaiškinimus, nutarta, esant atšaukimo iš pareigų pagrindams, atšaukti apeliantą (ieškovą) iš Ligoninės vadovo pareigų, steigėjui praradus juo pasitikėjimą (t. 2, b. l. 152).
66. Aptartų bylos rašytinių įrodymų visumos analizė teikia pagrindą pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė SAM vadovavosi Ligoninės įstatų 58 punkto nuostatomis, įtvirtinančiomis Ligoninės vadovo atšaukimo iš pareigų tvarką, ėmėsi įmanomų veiksmų, jog apeliantas (ieškovas) būtų informuotas apie inicijuotą jo atšaukimo iš Ligoninės vadovo pareigų procedūrą, galėtų įgyvendinti teisę pateikti savo paaiškinimus dėl įvardytų atšaukimo iš pareigų aplinkybių ir pagrindų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad registruoti laiškai apeliantui (ieškovui) buvo siunčiami jo paties nurodytu gyvenamosios vietos adresu, pirmosios instancijos teismo posėdyje jis patvirtino šio adreso teisingumą, taip pat nurodė, jog gauna šiuo adresu siunčiamą pašto korespondenciją. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovas, neatsiėmęs jam adresuotų registruotų pašto siuntų, turi prisiimti neigiamus tokio savo elgesio padarinius.
67. Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantas (apeliantas) po jo atšaukimo iš pareigų gavęs dokumentus, susijusius su jo atšaukimu, pasinaudojo teise apskųsti Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. K-235, naudodamasis dviejų kvalifikuotų advokatų teisine pagalba, išdėstė išsamius motyvuotus argumentus, dėl kurių jo atšaukimą iš Ligoninės vadovo pareigų laiko neteisėtu. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovas (apeliantas) savo teisę pateikti paaiškinimus dėl atšaukimo iš pareigų pagrindu įvardytų faktinių aplinkybių, teisinių pagrindų įgyvendino teismo proceso metu. Dėl to ieškovo (apelianto) nurodyti jo atšaukimo iš pareigų procedūriniai pažeidimai negali būti laikomi esminiais, lemiančiais atšaukimo iš pareigų pripažinimą neteisėtu. Tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, aiškinant teisės normas, reglamentuojančias atleidimo iš darbo (atšaukimo iš pareigų) tvarką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009).
68. Išanalizavusi ir įvertinusi nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ligoninės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos gauta informacija apie apeliantui (ieškovui) baudžiamojoje byloje pateiktus kaltinimus dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir aplinkybes, kurių pagrindu šie kaltinimai pateikti, taip pat Ligoninėje atliktų tyrimų, kurių metu nustatyti tam tikri Ligoninės vadovo netinkamo pareigų vykdymo faktai, medžiaga, buvo pakankamas pagrindas atšaukti jį iš Ligoninės vadovo pareigų dėl prarasto pasitikėjimo, vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, Ligoninės įstatų 57.3, 57.11 papunkčiais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
69. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti ieškovo (apelianto) atšaukimą iš Ligoninės vadovo pareigų neteisėtu bei taikyti neteisėto darbo santykių nutraukimo teisinius padarinius, taip pat reikalavimai pripažinti negaliojančiais Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-96 patvirtintų Ligoninės įstatų 57.3 ir 57.11 papunkčius, Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 597, 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 723, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl neturtinės žalos, esant darbo santykiams, atlyginimo
70. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Taigi reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime neatima ieškovui (darbuotojui) teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).
72. Neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011).
73. Nagrinėjamu atveju reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą apeliantas (ieškovas) grindžia tuo, kad jis atšauktas iš pareigų šiurkščiai pažeidžiant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį, DK 3 straipsnio 8 dalį, 104 straipsnio imperatyvius reikalavimus, be to, remiantis Ligoninės įstatų 57.3, 57.11 papunkčiais, kurie prieštarauja DK įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Tačiau, pasisakant dėl apelianto atšaukimo iš Ligoninės vadovo pareigų teisėtumo, apelianto argumentai dėl įvardytų teisės normų pažeidimo atmesti kaip nepagrįsti.
74. Dėl apelianto argumentų, kad su jo atšaukimu iš pareigų susijusi informacija buvo paskleista visuomenės informavimo priemonėse, ši informacija jį diskredituoja, formuoja apie jį neigiamą visuomenės nuomonę, visų pirma pažymėtina tai, jog byloje nėra duomenų, kad informaciją apie apelianto atšaukimą iš pareigų, su atšaukimu susijusias aplinkybes žiniasklaidoje paskelbė atsakovė SAM. Apeliantas nenurodė, kokius konkrečius jį diskredituojančius duomenis paskleidė atsakovė. Pažymėtina tai, kad apelianto atšaukimas iš pareigų pripažintas teisėtu. Informacijos apie apelianto atšaukimą iš Ligoninės vadovo pareigų paskelbimas savaime nėra neteisėtas veiksmas. Reikšdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, apeliantas (ieškovas) nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų apie atsakovės nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, atšaukimo iš pareigų procese sukėlusius jam tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo.
75. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariamu atveju nenustatyta būtinų atsakomybės sąlygų priteisti apeliantui neturtinės žalos atlyginimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
76. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
77. Teisėjų kolegijai atmetus apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
n u ta r i a:
atmesti apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą.