Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-987-640/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-21
Bylos Nr.: e2-987-640/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00841-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas: V. V. K.
Ieškovas: UAB „Švytėjimas“

Kategorijos

2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-987-640/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00841-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,sekretoriaujant Jadvygai Lukševičei,dalyvaujant ieškovo atstovui E. L.,atsakovui V. V. K., jo atstovui J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Švytėjimas“ patikslintą ieškinį atsakovui V. V. K. dėl daiktų grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovo V. V. K. 91 196 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už žalą padarytą ieškovei; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausančius ieškinyje išvardintus 84 491 Eur vertės daiktus iš svetimo neteisėto atsakovo valdymo, t. y.: 1. UAB „Švytėjimas“ įsigytus baldus, įsigijimo data 2009-01-29, vertė 12 000 Eur (iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03268 (Priedas Nr. 6) už 9500 Eur įsigyta XIX a. itališka sofa su dviem foteliais (prekės kodas 13780); iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03269 (Priedas Nr. 7) įsigytas 2500 Eur vertės kavos staliukas (prekės kodas 13311)); 2. UAB „Švytėjimas“ įsigytus baldus, įsigijimo data 2009-10-02, vertė 9 200 Eur (iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03459 (Priedas Nr. 8) įsigyta antikvarinė knygų lentyna (prekės kodas 13671); 3. UAB „Švytėjimas“ įsigytus Fine baldus, įsigijimo data 2009-11-09, vertė 20 000 Eur (iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03494 (Priedas Nr. 9) už 9 000 Eur įsigytas kavos staliukas Stone&Glass (prekės kodas 13674); iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03494 už 5 000 Eur įsigyti du sienos dekoratyviniai staliukai Art Deco (prekės kodas 14085); iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03494 už 6 000 Eur įsigyti du foteliai Art Deco Sessel (prekės kodas 13940); 4. UAB „Švytėjimas“ įsigyti baldai, įsigijimo data 2011-01-17, vertė 34 700 Eur (iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03766 (Priedas Nr. 10) už 20 000 Eur įsigyta antikvarinė 1780 m. spinta (prekės kodas 14268); iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03766 už 6 500 Eur įsigyta prancūziška spinta Art Deco (prekės kodas 14158); iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03766 už 3 200 Eur įsigytas prancūziškas rašomasis stalas Art Deco (prekės kodas 14309); iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03766 už 5 000 Eur įsigyta Biedermeier stiliaus sofa Mahagony (prekės kodas 14222)); 5. UAB „Švytėjimas“ įsigytus virtuvės baldus su įranga (Siguldos baldai), įsigijimo data 2011-09-19 ir 2011-09-28: palangių Montelli 936 sarasota komplektą (prekės kodas CAV-11-174X, kaina 1334,71 Lt), stalas su Montelli stalviršiu (prekės kodas CAV-11/176X, kaina 1995,87 Lt), bendra vertė su PVM 4030,00 Lt (ekvivalentas eurais: 1167,17 Eur) pagal UAB „Siguldos baldai“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SB03122 (Priedas Nr. 11); faneruotų skydų komplektą (prekės kodas CVB-11/86X, kaina 5 934,71 Lt), Montelli akmens stalviršis (prekės kodas CVB-11/86-IX, kaina 4 210,74 Lt), bendra vertė su PVM 12.275,99 Lt (ekvivalentas eurais: 3555,37 Eur) pagal UAB „Siguldos baldai“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SB03124 (Priedas Nr. 12); gartraukį BB6800 IX (prekės kodas TS-11/76, 453,72 Lt), indukcinę kaitlentę HK 654200 XB (prekės kodas TS-11/76-1, vertė 1 900 Lt), orkaitę BP 9314001M (prekės kodas TS-11/76-2, kaina 2519,83 Lt), indaplovę F7800V1OP (prekės kodas TS- 11/76-3, kaina 1 900 Lt), plautuvė Foster 1384 062 (prekės kodas TS-11/76-4, kaina 742,98 Lt), maišytuvą Foster 8466 000 (prekės kodas TS-11/76-5, kaina 685,12 Lt), bendra vertė su PVM 9924,00 Lt (ekvivalentas eurais: 2874,19 Eur) pagal UAB „Siguldos baldai PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SB03125 (Priedas Nr. 13); UAB „Švytėjimas“ įsigytus baldus (Siguldos baldai), įsigijimo data 2011-09-28, vertė 2837,19 Lt be PVM, 3433,00 Lt su PVM (ekvivalentas eurais: 994,27 Eur) (iš UAB „Siguldos baldai“) pagal 2011-09-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SB03150 (Priedas Nr. 14) įsigyti baldai: vonios baldų komplektą (prekės kodas CAV-11/161X, kaina 1628,10 Lt be PVM), stalviršiu Montelli komplektą (prekės kodas C AVI 1/161-IX, kaina 1209,09 Lt be PVM); 3) nustatyti realų terminą, per kurį atsakovas turi pašalinti aukščiau įvardintų daiktų neteisėtą valdymą ir grąžinti juos ieškovei; 4) įpareigoti atsakovą ieškinyje minimus visus neteisėtai valdomus daiktus grąžinti tokios būklės, kokie jie buvo prieš tai, kol buvo pradėti neteisėtai valdyti; 5) tuo atveju, jeigu daikto, tokio koks jis buvo nebus įmanoma grąžinti, prašo ieškovei priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą, lygų ieškinyje nurodytai daiktų, kurių neįmanoma grąžinti tokių, kokie jie buvo, vertei; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimai grindžiami žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Nurodė, kad 2016 m. spalio 26 d. UAB „Švytėjimas“ surengto valdybos posėdžio metu nuspręsta atšaukti ieškovės vadovą V. V. K. ir paskirti naują vadovą. Šiame posėdyje nuspręsta, kad iki 2016 m. spalio 31 d. buvęs ieškovės direktorius V. V. K. privalo perduoti jo valdomą (naudojamą) ieškovės turtą, dokumentus, informaciją naujai paskirtam vadovui. Atsakovas vengė perduoti ieškovės turtą, dokumentus bei informaciją ir nesudarė priėmimo – perdavimo aktų su naujuoju ieškovės vadovu. Naujajam vadovui pradėjus eiti pareigas nustatyta, jog įmonėje nebuvo atliekamos inventorizacijos, taip pat nustatytas didelis, ieškovės buhalteriniuose dokumentuose nurodytų kaip ieškovei priklausančių, antikvarinių baldų ir kitų daiktų trūkumas. Ieškovės 2016 m. gruodžio 14 d. priimto įsakymo dėl ilgalaikio įmonės turto inventorizacijos atlikimo nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 3 d. pagrindu buvo atlikta ilgalaikio įmonės turto inventorizacija (toliau – Inventorizacija). Inventorizacijos metu nustatytas itin didelis trūkumas, kuris papildomai buvo užfiksuotas antstolio R. V. 2017 m. sausio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 128-17-1022 (toliau – Protokolas), kituose antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose taip pat fiksuotos su turto perdavimu bei jo eksploatavimu susijusios aplinkybės. Minėtose Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimuose ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-140661-17 apklausti liudytojai (G. C., V. M., G. M., S. T., S. A. ir kt.) patvirtino, jog brangių antikvarinių baldų ieškovės patalpose nėra matę. Liudytojas G. C. nurodė, jog darbuotojai liudijo, jog visi šie daiktai galimai yra atsakovo nuosavame name (duomenys neskelbtini). Vienas iš liudytojų esą matęs šiuos baldus atsakovo sodyboje (duomenys neskelbtini).

2.2. Už visus šiuos baldus ieškovė yra pilna apimtimi atsiskaitęs su jų pardavėjais, tačiau jų savo dispozicijoje dėl nurodytų aplinkybių ir atsakovo veiksmų neturi. Susiklosčius tokiai situacijai trūkstamų įsigytų baldų bendra vertė siekia 84.491 Eur dydžio sumą.

2.3. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-14061-17 nustatyta, ir 2019 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės I. G. nutarimu ir 2019-10-29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. S. nutarimu konstatuota: ,,Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,Švytėjimas“ turėjo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaityto turto (baldų) iš viso 286 747,67 Lt (83 047,86 Eur), iš jų 262 067,52 Lt (75.900,00 EUR) pagal Vokietijos įmonės ,,EHRL fine art & antiques“ vardu įformintas sąskaitas faktūras ir 29 863,00 Lt (8 648,92 EUR) pagal UAB ,,Siguldos baldai“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kurių V. K., po jo atleidimo iš direktoriaus pareigų nuo 2016-10-26, neperdavė naujai paskirtam įmonės vadovui“ (2019-09-13 d. prokurorės I. G. nutarimo 26 psl.). Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad atsakovas galimai pateikė į apskaitą įtraukti tik minimų baldų įsigijimo dokumentus, o minėtos prekės į įmonę (į ieškovės patalpas) taip ir nebuvo pristatytos, t. y. buvo pasisavintos nuo jų įsigijimo momento. Be to, reikšminga ir aplinkybė, jog trūkstamas didelės vertės turtas jokia apimtimi nėra susijęs su ieškovės veiklos sritimi, kas sudaro prielaidą manyti, jog atsakovo direktoriavimo laikotarpiu buvo sukurtas mechanizmas, kuriuo buvo tyčia švaistomos ieškovės lėšos (pinigai), o brangus antikvarinis/buities turtas buvo įgytas siekiant jį neatlygintinai pasisavinti savo asmeniniais tikslais.

Žemesnės instancijos teismas

2.4. Taip pat pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio mėn. į naująjį direktorių kreipėsi buvusio direktoriaus atstovas advokato padėjėjas E. G., informuodamas apie UAB „Švytėjimas“ atžvilgiu vedamą civilinę bylą Nr. e2-5781-603/2016 (šiuo metu civilinės bylos Nr. e2-223-603/2017) pagal UAB „Vaivora“ ir Ko ieškinį UAB „Švytėjimas“ dėl 65 998,84 Eur skolos. Ieškovei susipažinus su civilinės bylos Nr. e2-223-603/2017 medžiaga, paaiškėjo, jog buvęs direktorius V. V. K. švaistė UAB ,,Švytėjimas” pinigus, sudarydamas beprasmį ir įmonei žalingą sandorį, prisiimant kitos įmonės įsipareigojimus. UAB „Švytėjimas“ direktoriaus pareigas einant V. V. K. 2011 m. lapkričio 29 d. buvo sudarytas su įmonės UAB „Švytėjimas“ interesais nesutampantis, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantis, ekonomiškai nepagrįstas ir nelogiškas sandoris – 2011 m. lapkričio 29 d. Trišalis tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas Nr. 2011/11/03/1. 2018 m. balandžio 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-192-186/2018 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą, kuriuo teismas iš ieškovės UAB „Švytėjimas“ priteisė UAB „Vaivora“ ir Ko 65 998,84 Eur skolos, kylančios iš atsakovo vadovavimo metu ieškovės sudaryto absoliučiai nepelningo ir žalingo ieškovei sandorio. Teismas, priteisdamas skolą iš šio sandorio, ieškovei priteisė 1 207,00 Eur žyminio mokesčio. Šiuo sandoriu UAB „Švytėjimas“, jam atstovaujant atsakovui, pats būdamas Lenkijos įmonės kreditorius bei žinodamas, jog Lenkijos įmonė Czmuda turi finansinių sunkumų, visiškai nepagrįstai sudarė ieškovei ekonomiškai nenaudingą sandorį, kurio 2 p. nurodyta, jog UAB „Švytėjimas“ neva sutinka sumokėti kitam Lenkijos įmonės Czmuda kreditoriui 66 000 Eur, nors pats turi galiojančią reikalavimo teisę į Lenkijos įmonę Czmuda 45 028,67 Eur sumai. Be kita ko, pažymėjo, jog sandoryje nurodyta neva 2011 m. spalio 12 d. egzistavusi 66 000 Eur dydžio Lenkijos įmonės Czmuda skola UAB „Vaivora“ ir Ko nėra pagrįsta dokumentais (pagal UAB „Vaivora“ ir Ko civilinėje byloje pateiktas išrašytas PVM sąskaitas – faktūras Lenkijos įmonei Czmuda, maksimali suma galėtų siekti 42 345,90 eurų). Tai yra, 2011 m. spalio 12 d. Lenkijos įmonės Czmuda galėjusi būti skola UAB „Vaivora ir Ko“ maksimaliai galėjo sudaryti maksimalią 42 345,90 Eur arba mažesnę – 30 199,14 Eur, sumą. Atitinkamai, dėl dabartiniam ieškovės vadovui nežinomų ir logiškai nepaaiškinamų priežasčių tuometinis ieškovės direktorius (atsakovas) negavęs jokių Lenkijos įmonės Czmuda skolos UAB „Vaivora“ ir Ko dokumentų, nusprendė prisiimti svetimą skolą, kuri padidino ieškovės kreditorinį reikalavimą nemokios Lenkijos įmonės Czmuda atžvilgiu iki bendros 111 028,67 Eur sumos. Toks UAB „Švytėjimas“ buvusio direktoriaus Vidmanto V. K. elgesys sukėlė 65 998 Eur nuostolių, nuo pat sandorio sudarymo momento buvo akivaizdžiai nepelningas, nelogiškas ir iš esmės trukdantis vadovaujamos įmonės UAB „Švytėjimas“ veiklai.

2.5. Taip pat, ieškovė, vadovaujant atsakovui, likus kelioms dienoms iki sandorio sudarymo neva įsigijo prekių iš nemokios ir ieškovei jau skolingos Lenkijos įmonės Czmuda už 50 392,35 Eur, kurios niekada nebuvo gautos ieškovės įmonėje. Tai, jog prekės nebuvo gautos ieškovės patvirtina vežimo važtaraščių nebuvimas bei tai, jog ieškovė netrukus po Lenkijos įmonės pateiktos sąskaitos – faktūros, t. y. 2011 m. gruodžio 8 d. pagal UAB „Sanistal“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 11785911, tapačias prekes (plieninis vamzdis cinkuotas 60.3x2.90) pirko vis tik iš kito tiekėjo UAB „Sanistal“. Dar daugiau, 2011 m. gruodžio 7 d. iš UAB „Sanistal“ pirktas plieninis vamzdis cinkuotas 60.3x2.90 parduodamas už savikainą Lenkijos įmonei Czmuda. Galiausiai ir ieškovė 2012 m. gegužės 29 d. išrašė 2012 m. gegužės 29 debetinę PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SFD0019656, pagal kurią neva grąžino 50 392,35 Eur vertės prekes pagal Lenkijos įmonės Czmuda 2011 m. lapkričio 24 sąskaitą – faktūrą Nr. VAT UE FUE/000001/11/MOL/2011. Pažymėjo, jog sumokėta už neva Lenkijos įmonei Czmuda grąžintas prekes 25 196,00 Eur dydžio suma ieškovei niekada nebuvo grąžinta, todėl ieškovė, vadovaujant atsakovui, visiškai be jokio pagrindo Lenkijos įmonei Czmuda 2011 m. lapkričio 25 d. pervedė šią 25 196 Eur dydžio sumą. Viso dėl nuostolingų santykių su Lenkijos įmone Czmuda ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė 91 196 Eur dydžio nuostolių.

2.6. Šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Tuo tarpu atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi, neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė dvejopai, t. y. turto neperdavimu naujam ieškovės administracijos vadovui ir sąmoningai sudarant ekonomiškai nepelningus ir netgi kryptingai žalingus sandorius su trečiaisiais asmenimis, visiškai nepagrįstai prisiimant kitų asmenų įsipareigojimus ar ekonomiškai nepagrįstų veiksmų atlikimu, kai tam tikra pinigų suma be jokio pagrindo yra perduodama tretiesiems asmenims. Bendra dėl visų anksčiau paminėtų atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei kilusi nuostolių suma yra – 175 687,00 Eur.

Šalies argumentai

3. Atsakovas V. V. K. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepimas į patikslintą ieškinį grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais:

Motyvuojamoji dalis

4.1. Atsižvelgiant į tai, kad įmonėje materialinės atsakomybės sutartys sudarytos su atskirų gamybos šakų vadovais, tai iš valdybos sprendimo aišku, kad V. V. K. turėjo perduoti naujam vadovui tik tas materialines vertybes, kurios susijusios tiesiogiai su direktoriaus funkcijų vykdymu (antspaudas, automobilis ir kiti daiktai). Patikslintame ieškinyje nepagrįstai nurodyta, kad atsakovas vengė perduoti ieškovei turtą, nesudarė priėmimo - perdavimo akto ir turtas liko neperduotas.

4.2. Atsakomybė už turto perdavimą naujam vadovui yra susieta su tinkamu ankstesnio vadovo atleidimu ir naujo vadovo paskyrimo įforminimu pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atleidimo dokumentuose turėjo būti nurodyta, kad atleidžiamas iš pareigų nuo turto perdavimo momento. Atsakovas iš pareigų buvo atleistas nuo 2016 m. spalio 26 d. t. y. neperdavus dokumentų ir turto, jis neteko įgaliojimų, o nuo to momento direktoriaus pareigas pradėjo vykdyti kitas administracijos vadovas. Teisinė problema kilo dėl to, kad atsakovas buvo atleistas iš pareigų ir neturėjo realios galimybės organizuoti turto perdavimo. Neatlikdamas bendrovės UAB „Švytėjimas“ administracijos vadovo pareigų, atsakovas nebuvo atsakingas už turto perdavimo organizavimą, nes tai daryti turėjo naujas vadovas. Ieškovė turto perdavimą traktuoja plačiau negu yra nurodyta bendrovės UAB „Švytėjimas“ valdybos sprendime. Keičiantis įmonės vadovui, pareiga perduoti turtą ir dokumentus tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo administracijos vadovo pareigas, o atsakovas nuo 2016 m. spalio 26 d. buvo bendrovės valdybos sprendimu atšauktas iš pareigų ir į jo vietą paskirtas kitas asmuo.

4.3. Atsakovas elgėsi sąžiningai: atvyko į bendrovės buveinę, perdavė raktus, pasiėmė savo daiktus ir bendravo su naujai paskirtu vadovu. Byloje nėra duomenų, kad tuometinis įmonės vadovas būtų reiškęs pageidavimą, susirūpinimą perimti įmonės turtą. Naujasis bendrovės vadovas elgėsi nerūpestingai turto atžvilgiu. Tik 2016 metų pabaigoje, praėjus 3 mėnesiams, priėmė įsakymą dėl metinės inventorizacijos atlikimo už 2016 metus ir nustatė inventorizacijos laiką nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 3 d. Atsakovas jokios pareigos dalyvauti metinėje bendrovės inventorizacijoje neturėjo ir jokiais norminiais dokumentais nėra įpareigotas tai atlikti. Kada buvo bendrovėje prarastas turtas nenustatyta ir ieškinyje tokių įrodymų nepateikiama. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė turto netekimą, jo neišsaugojimą ar praradimą. Atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, ieškinys reiškiamas dėl to, kad jis neperdavė turto naujam vadovui, tačiau neatsižvelgia į tai, kad turtas nebuvo perduotas dėl įmonės kaltės. Ieškovė pati nebuvo pakankamai rūpestinga.

4.4. Dėl prarastų baldų ieškovė, turėdama įtarimą, kad baldus pasisavino atsakovas, kreipėsi į policiją ir ji, atlikusi tyrimą nenustatė, kad atsakovas pasisavino baldus ar juos turi savo žinioje. Prokuroras priėmė nutarimą ir prieš atsakovą baudžiamąją bylą nutraukė. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytos svarbios aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant šią civilinę bylą. Liudytoja L. A. G. parodė, kad bendrovėje dirbo vyr. finansininke. Tais metais direktoriaus V. V. K. darbo kabine stovėjo labai gražūs baldai. Buvo atliekamos metinės inventorizacijos. Inventorizacijų metu turtas su dokumentais sutapdavo. Liudytoja N. I. patvirtino, jog baldai buvo įgyti ir užpajamuoti. Liudytojas R. R. patvirtino tą faktą, kad įmonėje daiktai buvo. Nutarime taip pat konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo apklausus liudytojus, atlikus UAB „Švytėjimas“ ūkinį finansinį veiklos tyrimą nepavyko surinkti pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad dėl V. V. K. kaltų veiksmų atsirado aukščiau nurodytų daiktų trūkumas. Ieškovė prokuroro nutarimą apskundė. Aukštesnis prokuroras skundą atmetė ir nurodė, kad atlikus procesinius veiksmus, nenustatyta, kad V. V. K. pasisavino ar iššvaistė bendrovės turtą. Nėra tikslinga atlikti veiksmus V. V. K. priklausančioje sodyboje, kadangi nėra galimybės pagal konkrečius požymius identifikuoti daiktus. Tai reiškia, kad antstolio atliktas faktų konstatavimas, susijęs su V. V. K. priklausančia sodyba, neturi reikšmės šioje byloje.

4.5. Ieškovė neatkreipė dėmesio į tai, kad baldai buvo įtraukti į apskaitą, nurašinėjamas jų nusidėvėjimas, nurodyti amortizaciniai atskaitymai. Ieškovė nepateikė įrodymų apie daiktų rinkos vertę, nes daiktų buvimo vieta nenustatyta. Negalima iš atsakovo išreikalauti to, ko jis neturi ir daiktai prarasti ne dėl atsakovo netinkamų veiksmų ar kaltės.

4.6. Pažymėjo, kad 2011 m. lapkričio 29 d. susitarimą pasirašė trys verslo santykiais susiję juridiniai asmenys. Šiuo trišaliu susitarimu bendrovė „Czmuda S.A.“ nėra atleidžiama nuo skolos sumokėjimo, o tampa tą pačią sumą skolinga atsakovei UAB „Švytėjimas“, kuri įsipareigojo ją sumokėti ieškovei UAB „Vaivora“ ir Ko. Įvertinus trišalio susitarimo dalyvių tarpusavio santykius ir paties susitarimo esmę – atsakovui UAB „Švytėjimas“ perkeltą bendrovės „Czmuda S.A“ skolą ir tai pačiai atsakovei perkeltą ieškovės UAB „Vaivora“ ir Ko reikalavimo teisę, darytina išvada, kad šiuo atveju įvyko prievolės šalių pakeitimas prievolėje dėl skolos perkėlimo ir kreditoriaus reikalavimų perleidimo kitam asmeniui, neatleidžiant pagrindinio skolininko nuo prievolės įvykdymo, bet ne šalies novacija.

4.7. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi byloje Nr. e2A-192-186/2018 darytinos išvados, kurios reikšmingos šioje nagrinėjamoje byloje: 1) Trišalis tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas Nr. 2011/11/03/1 buvo teisėtas ir pagrįstas. Teisę pasirašyti tokį susitarimą turėjo tuometinis bendrovės vadovas V. V. K., kuris tuo laiku buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir kartu direktorius. Teismai nekonstatavo, kad jis būtų piktnaudžiavęs savo teise, pažeidęs įstatymus ar bendrovės įstatus; 2) visi sandoriai buvo apskaityti bendrovės UAB „Švytėjimas“ buhalterijoje; 3) pagal UAB „Švytėjimas“ pareiškimą dėl paminėto sandorio sudarymo aplinkybių, tikslo ir pasekmių buvo atliekamas tyrimas ikiteisminėje medžiagoje Nr. 01-1-146-17 ir nenustatyta V. V. K. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 4) patikslintame ieškinyje deklaratyviai nurodoma, kad V. V. K. veiksmai yra neteisėti, buvo tyčia švaistomos lėšos arba jos pasisavinamos per nežinomą mechanizmą, sandoris buvo ekonomiškai bendrovei nenaudingas. Pažymėjo, kad ieškovės išvados neatitinka tikrovės, o tuometinis ekonominis bendrovės interesas patikslintame ieškinyje nėra atskleistas; 6) ieškovė, neišnaudojusi visų galimybių savo interesams patenkinti – išsiieškoti skolą, nebuvo nuosekli ir nepasinaudojo galimybe pateikti ieškinį bendrovei „Czmuda S.A.“. CK 6.249 straipsnyje nurodoma, kad žalos išraiška yra nuostoliai ir neaišku ar jie realiai gali dar atsirasti. Pažymėjo, kad atsakovas bedrovės „Czmuda S.A.“ pareigą grąžinti skolą įtvirtino Trišalėje tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akte Nr.2011/11/03/1. Minėta bendrovė nuo skolos grąžinimo pareigos nebuvo atleista. Atsakovas teisiniais svertais užtikrino skolos grąžinimą, jeigu ieškovė tuo nepasinaudojo, tai negalima laikyti, kad tame yra atsakovo kaltė ir atsiranda civilinė atsakomybė jam.

4.8. Patikslintame ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad trišalis susitarimas ekonomiškai buvo bendrovei „Švytėjimas“ nenaudingas. UAB „Švytėjimas“ turėjo ilgalaikius komercinius santykius su UAB „Vaivora“ ir Ko ir Lenkijos Respublikos įmone „Czmuda S. A.“ atsiradus problemoms, santykiuose tarp UAB „Vaivora“ ir Ko ir „Czmuda S.A.“, buvo reikalingas tarpininkas, kuris padėtų išspręsti problemas. Už tai UAB „Vaivora“ ir Ko pažadėjo ir vėliau pardavė bendrovei UAB „Švytėjimas“ kelio signalinius stulpelius apie 8 procentus pigiau, o įmonė „Czmuda S.A.“ patikino, kad už tai per Lenkijos kitas bendroves padės patekti į Lenkijos rinką atlikti metalinių kelių atitvarų darbus ir sugrąžins skolą.

4.9. Nurodė, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendras ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad padarytos žalos atlyginimui taikomas sutrumpintas 3 metų senaties terminas. Ieškovė reikalauja atlyginti žalą už baldus, kurie buvo įgyti 2009-2011 metais nurodydama, jog baldai nebuvo pristatyti į įmonę, tai reiškia, kad anot ieškovės bendrovei žala buvo padaryta tuo laikotarpiu. Antra, 2011 m. lapkričio 29 d. atsakovas pasirašė Trišalę tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą Nr. 2011/11/03/1 ir prisiėmė įsipareigojimus atlikti 66 000 Eur užskaitą. Susitarimo įgyvendinimo terminai ar susitarimo pasibaigimo terminai neriboti. Apie šį susitarimą akcininkai žinojo, jis buvo atvaizduotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. CK 1.125 straipsnio 4 dalis numato sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties termino taikymą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Ieškovė tokia teise nepasinaudojo. Trečia, ieškovė reikalavimą kildina iš dviejų 2011 metais išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir teigia, kad atsakovas neišreikalavo skolos ir tuo padarė įmonei žalą, kurią privalo atlyginti. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 punktą yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu šalys palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

6. Liudytoja D. K. paaiškino, jog teikia teisines paslaugas ieškovei pagal sutartį. Ji 2016 metais parengė ieškovės valdybos sprendimo projektą, kuriuo buvo nuspręsta dėl vadovo, t. y. atsakovo atleidimo iš pareigų ir kito vadovo paskyrimo. Ji nurodė, jog kiek jai žinoma, įmonės turtas nebuvo perduotas. Buvęs vadovas, t. y. atsakovas buvo kviestas į inventorizaciją, tačiau jis neatvyko. Todėl buvo kviestas antstolis. Vykstant ikiteisminiam tyrimui buvo siekis susitarti iš atsakovo pusės. Atsakovas žadėjo sumokėti 120 tūkstančių, prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą. Iš D. K. žino, jog buvo susitarta suma, tačiau taikus susitarimas nebuvo pasiektas.

7. Liudytojas D. K. paaiškino, jog yra akcininko atstovas, valdybos narys, pirmininkas. Įmonėje jis pradėjo veikti nuo 2016 metų balandžio mėnesio ir pamačius, jog įmonė dirba nuostolingai buvo nuspręsta pakeisti vadovą. Pakeitus vadovą, atsakovas nesutiko dalyvauti įmonės turto perdavime. Naujasis vadovas bandė perimti turtą, bet atsakovas neatvyko į turto perdavimą, nebuvo sudarytas perdavimo priėmimo aktas. Su atsakovu buvo kalbėta ir derėtasi dėl atlygio už baldus. Atsakovas nurodė, jog atlygins 120 tūkstančių už baldus, tačiau to nebuvo padaryta. Nurodė, jog atsakovas pats sakė, jog skola UAB „Vaivora“ ir Ko yra jo asmeninė skola ir jis ją atlygins.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

8. Byloje nustatyta, jog nuo 2005 m. kovo 16 d. iki 2016 m. spalio 28 d. atsakovas ėjo ieškovės direktoriaus pareigas. 2016 m. spalio 26 d. buvo surengtas valdybos posėdis, kurio metu nuspręsta atšaukti atsakovą iš vadovo pareigų ir paskirti naują vadovą. Taip pat posėdyje buvo nuspręsta, kad iki 2016 m. spalio 31 d. buvęs vadovas, t. y. atsakovas, privalo perduoti jo valdomą turtą, dokumentus ir informaciją naujai paskirtam vadovui. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų parodymų atsakovas vengė perduoti turtą ir turto bei dokumentų perdavimo priėmimo aktas nėra sudarytas.

9. Iš 2016 m. gruodžio 14 d. ieškovės priimto įsakymo matyti, jog dėl ilgalaikio įmonės turto inventorizacijos atlikimo nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 3 d. pagrindu buvo atlikta ilgalaikio įmonės turto inventorizacija (toliau – Inventorizacija). Jos metu nustatytas itin didelis trūkumas, kuris papildomai buvo užfiksuotas antstolio R. V. 2017 m. sausio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 128-17-1022; kituose antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose taip pat fiksuotos su turto perdavimu bei jo eksploatavimu susijusios aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

10. Antstolio R. V. 2017 m. sausio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 128-17-1022 nurodyta, jog įmonės patalpose nebuvo šio turto:

10.1. UAB „Švytėjimas“ įsigytus baldus, įsigijimo data 2009-01-29, vertė 12 000 Eur (iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03268 (Priedas Nr. 6) už 9500 Eur įsigyta XIX a. itališka sofa su dviem foteliais (prekės kodas 13780); iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03269 (Priedas Nr. 7) įsigytas 2500 Eur vertės kavos staliukas (prekės kodas 13311));

10.2. UAB „Švytėjimas“ įsigytus baldus, įsigijimo data 2009-10-02, vertė 9 200 Eur (iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03459 (Priedas Nr. 8) įsigyta antikvarinė knygų lentyna (prekės kodas 13671);

10.3. UAB „Švytėjimas“ įsigytus Fine baldus, įsigijimo data 2009-11-09, vertė 20 000 Eur (iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03494 (Priedas Nr. 9) už 9 000 Eur įsigytas kavos staliukas Stone&Glass (prekės kodas 13674); iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03494 už 5 000 Eur įsigyti du sienos dekoratyviniai staliukai Art Deco (prekės kodas 14085); iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03494 už 6 000 Eur įsigyti du foteliai Art Deco Sessel (prekės kodas 13940);

10.4. UAB „Švytėjimas“ įsigyti baldai, įsigijimo data 2011-01-17, vertė 34 700 Eur (iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03766 (Priedas Nr. 10) už 20 000 Eur įsigyta antikvarinė 1780 m. spinta (prekės kodas 14268); iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03766 už 6 500 Eur įsigyta prancūziška spinta Art Deco (prekės kodas 14158); iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03766 už 3 200 Eur įsigytas prancūziškas rašomasis stalas Art Deco (prekės kodas 14309); iš bendrovės „EHRL fine art&antiques“ pagal sąskaitą Nr. 03766 už 5 000 Eur įsigyta Biedermeier stiliaus sofa Mahagony (prekės kodas 14222));

10.5. UAB „Švytėjimas“ įsigytus virtuvės baldus su įranga (Siguldos baldai), įsigijimo data 2011-09-19 ir 2011-09-28: palangių Montelli 936 sarasota komplektą (prekės kodas CAV-11-174X, kaina 1334,71 Lt), stalas su Montelli stalviršiu (prekės kodas CAV-11/176X, kaina 1995,87 Lt), bendra vertė su PVM 4030,00 Lt (ekvivalentas eurais: 1167,17 Eur) pagal UAB „Siguldos baldai“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SB03122 (Priedas Nr. 11); faneruotų skydų komplektą (prekės kodas CVB-11/86X, kaina 5 934,71 Lt), Montelli akmens stalviršis (prekės kodas CVB-11/86-IX, kaina 4 210,74 Lt), bendra vertė su PVM 12.275,99 Lt (ekvivalentas eurais: 3555,37 Eur) pagal UAB „Siguldos baldai“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SB03124 (Priedas Nr. 12); gartraukį BB6800 IX (prekės kodas TS-11/76, 453,72 Lt), indukcinę kaitlentę HK 654200 XB (prekės kodas TS-11/76-1, vertė 1 900 Lt), orkaitę BP 9314001M (prekės kodas TS-11/76-2, kaina 2519,83 Lt), indaplovę F7800V1OP (prekės kodas TS- 11/76-3, kaina 1 900 Lt), plautuvė Foster 1384 062 (prekės kodas TS-11/76-4, kaina 742,98 Lt), maišytuvą Foster 8466 000 (prekės kodas TS-11/76-5, kaina 685,12 Lt), bendra vertė su PVM 9924,00 Lt (ekvivalentas eurais: 2874,19 Eur) pagal UAB „Siguldos baldai PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SB03125 (Priedas Nr. 13); UAB „Švytėjimas“ įsigytus baldus (Siguldos baldai), įsigijimo data 2011-09-28, vertė 2837,19 Lt be PVM, 3433,00 Lt su PVM (ekvivalentas eurais: 994,27 Eur) (iš UAB „Siguldos baldai“) pagal 2011-09-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SB03150 (Priedas Nr. 14) įsigyti baldai: vonios baldų komplektą (prekės kodas CAV-11/161X, kaina 1628,10 Lt be PVM), stalviršiu Montelli komplektą (prekės kodas C AVI 1/161-IX, kaina 1209,09 Lt be PVM).

11. Ieškovė pateikė sąskaitas faktūras, sutartis, iš kurių matyti, jog ieškovės vardu buvo įsigyti ir apmokėti minėti baldai 2009-2011 metų laikotarpyje, kuomet įmonės vadovu buvo atsakovas. Tačiau atsakovą atleidus iš pareigų, šio turto įmonėje nebuvo rasta ir jų atsakovas neperdavė.

12. Ieškovės pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto dingimo. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimuose ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-140661-17 apklausti liudytojai (G. C., V. M., G. M., S. T., S. A. ir kt.) patvirtino, jog brangių antikvarinių baldų ieškovės patalpose nėra matę. Liudytojas G. C. nurodė, jog darbuotojai liudijo, jog visi šie daiktai galimai yra atsakovo nuosavame name ((duomenys neskelbtini) arba sodyboje (duomenys neskelbtini)). Vienas iš liudytojų esą matęs šiuos baldus atsakovo sodyboje (duomenys neskelbtini).

13. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-14061-17 nustatyta, ir 2019 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės I. G. nutarimu ir 2019 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. S. nutarimu konstatuota: ,,Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,Švytėjimas“ turėjo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaityto turto (baldų) iš viso 286 747,67 Lt (83 047,86 Eur), iš jų 262 067,52 Lt (75.900,00 EUR) pagal Vokietijos įmonės ,,EHRL fine art & antiques“ vardu įformintas sąskaitas faktūras ir 29 863,00 Lt (8 648,92 EUR) pagal UAB ,,Siguldos baldai“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kurių V. K., po jo atleidimo iš direktoriaus pareigų nuo 2016 m. spalio 26 d., neperdavė naujai paskirtam įmonės vadovui“ (2019 m. rugsėjo 13 d. prokurorės I. G. nutarimo 26 psl.). Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad atsakovas galimai pateikė į apskaitą įtraukti tik minimų baldų įsigijimo dokumentus, o minėtos prekės į įmonę (į ieškovės patalpas) taip ir nebuvo pristatytos, t. y. buvo pasisavintos nuo jų įsigijimo momento. Be to, reikšminga ir aplinkybė, jog trūkstamas didelės vertės turtas jokia apimtimi nėra susijęs su ieškovės veiklos sritimi, kas sudaro prielaidą manyti, jog atsakovo direktoriavimo laikotarpiu buvo sukurtas mechanizmas, kuriuo buvo tyčia švaistomos ieškovės lėšos (pinigai), o brangus antikvarinis/buities turtas buvo įgytas siekiant jį neatlygintinai pasisavinti savo asmeniniais tikslais. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius, jog atsakovo veiksmuose yra nusikalstamų veikų, tačiau nurodyta, jog UAB „Švytėjimas“ atsakingi asmenys turėtų padarytą galimą žalą ir jos atlyginimo klausimą spręsti pagal civilinės teisės normas.

14. Iš byloje pateiktos 2018 m. spalio 24 d. specialisto išvados dėl ieškovės finansinės veiklos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas finansinės veiklos tyrimas, kurio metu nustatyta, kad ieškovės buhalterinėje apskaitoje buvo tinkamai įformintos ūkinės operacijos dėl ginčo baldų įsigijimo bei duomenų apie tai, jog minėtas turtas būtų parduotas ar kitaip perleistas nėra. Taip pat išvadoje nurodyta, jog ieškovės buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų, kurie patvirtintų įsigytų ginčo baldų pristatymą įmonei.

15. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu iš UAB „Švytėjimas“ buvo priteista 65 998,84 Eur skolos UAB „Vaivora“ ir Ko naudai (civilinė byla Nr. e2-223-603/2017). Minėtoje byloje sprendimu nustatyta: „jog 2011-01-04 šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo atsakovas patvirtino, kad yra skolingas ieškovui 4 Lt (1,16 Eur) 2010-12-31 datai (el. b. l. 11, 1 t.). Ieškovas atsakovui laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-10-31 išrašė 5 PVM sąskaitas-faktūras Serija VIK Nr. 3732, 3733, 3751, 3755, 3860 už parduotas prekes ir bendra suma buvo 4 074,34 Lt (1 180,01 Eur) (el. b. l. 12 – 16, 1 t.). Tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas 2011-04-12, 2011-05-12, 2011-11-28 bankiniais pavedimais (el. b. l. 17 – 19, 1 t.) aukščiau nurodytas 5 PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo. Ieškovas atsakovui laikotarpiu nuo 2011-11-16 iki 2011-12-31 išrašė 3 PVM sąskaitas-faktūras Serija VIK 0003924A, 0003931A, 0003941 už parduotas prekes ir bendra suma buvo 189 355,08 Lt (54 841,02 Eur) (el. b. l. 20 – 22, 1 t.). Tarp šalių taip pat nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas 2011-12-16, 2012-01-03, 2012-02-08 bankiniais pavedimais (el. b. l. 23 – 25, 1 t.) nurodytas 3 PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (el. b. l. 26 – 37, 1 t.) patvirtina, kad ieškovas ir Lenkijos bendrovė Czmuda S.A. 2005-01-07 sudarė Platinimo sutartį Nr. 1, pagal kurią ieškovas parduodavo įvairias prekes Lenkijos bendrovei Czmuda S.A., taip pat ieškovas ir Lenkijos bendrovė Czmuda S.A. sudarė priedą prie 2005-01-07 Platinimo sutarties Nr. 1 – „Priedas Nr. 1 GAMINIŲ KAINORAŠTIS“ (el. b. l. 38 – 39, 1 t.), pagal kurį Lenkijos bendrovė Czmuda S.A užsakydavo reikiamas prekes, ieškovas jas pristatydavo ir Lenkijos bendrovė Czmuda S.A. buvo įsipareigojusi už prekes atsiskaityti (Platinimo sutarties 7 straipsnis). Ieškovas 2010 - 2011 m. laikotarpiu Lenkijos bendrovei Czmuda S.A. išrašė sąskaitas už parduotas prekes: 5 PVM sąskaitas-faktūras (el. b. l. 40 – 44, 1 t.) bendrai 305 800,35 Lt (88 565,90 Eur sumai). Ieškovo teigimu, Lenkijos bendrovei Czmuda S.A. neatsiskaitant su ieškovu už visas parduotas prekes, ieškovas, atsakovas ir Lenkijos bendrovė Czmuda S.A. 2011-11-29 sudarė trišalį tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą Nr. 2011/11/03/1 (b. l. 45, 1 t.), t. y. novacijos sutartį. Kaip matyti iš pateiktos sutarties, yra nurodyta, kad Lenkijos bendrovė Czmuda S.A. skolinga ieškovui 66 000 Eur už ieškovo parduotas prekes; taip pat nurodyta, kad atsakovas sutinka apmokėti Lenkijos bendrovės Czmuda S.A. 66 000 Eur skolą ieškovui už ieškovo parduotas prekes ir ieškovas užskaito 66 000 Eur mokėjimą iš Lenkijos bendrovės Czmuda S.A. Taip pat šiame susitarime nurodyta, kad Lenkijos bendrovės Czmuda S.A. tapo skolinga 66 000 Eur atsakovui. Šalių 2011-12-31 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu (el. b. l. 21, 1 t.) atsakovas šiame akte patvirtino dėl 325 271,78 Lt (94 205,22 Eur) skolos ieškovui, ir kaip nurodo ieškovas, atsakovas ieškovui 2011-12-31 dienai buvo skolingas 325 271,78 Lt (94 205,22 Eur), t. y. 227 884,80 Lt (66 000 Eur) pagal Novacijos sutartį ir 97 382,98 Lt (28 204,06 Eur) pagal PVM sąskaitas-faktūras Serija VIK 0003931A ir 3941 (nurodytos PVM sąskaitos-faktūros buvo apmokėtos 2012 m., todėl 2011-12-31 dienai atsakovas buvo skolingas pagal Novacijos sutartį ir minėtas dvi PVM sąskaitas-faktūras)“. Šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo paliktas galioti.

16. Lenkijos įmonė ieškovei 2011m. lapkričio 24 d. išrašė sąskaitą faktūrą bendrai 50392,35 Eur sumai. 2011 m. lapkričio 25 ieškovė padarė 20000 Eur pavedimą minėtai įmonei, 2011 m. lapkričio 28 d. pavedimu pervedė dar 5196 Eur sumą. Įmonė prekių pagal minėtą Lenkijos įmonės išrašytą sąskaitą faktūrą negavo. Be to byloje pateikta 2011 m. gruodžio 8 d. UAB „Sanistal“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 11785911, pagal kurią įmonė gavo tapačias prekes (plieninis vamzdis cinkuotas 60.3x2.90). 2011 m. gruodžio 7 d. iš UAB „Sanistal“ pirktas plieninis vamzdis cinkuotas 60.3x2.90 parduotas už savikainą Lenkijos įmonei Czmuda. Ieškovė 2012 m. gegužės 29 d. išrašė debetinę PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SFD0019656, pagal kurią neva grąžino 50 392,35 Eur vertės prekes pagal Lenkijos įmonės Czmuda 2011 m. lapkričio 24 d. sąskaitą – faktūrą Nr. VAT UE FUE/000001/11/MOL/2011. Ieškovės sumokėta už neva Lenkijos įmonei Czmuda grąžintas prekes 25 196,00 Eur dydžio suma ieškovei niekada nebuvo grąžinta.

Dėl ieškinio senaties

17. Atsakovas nurodė, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, nes reikalavimus kelia dėl daiktų, kurie buvo įsigyti 2009-2011 metais, grąžinimo bei žalos atlyginimo, kuri kilo ieškovės teigimu 2011 metais sudarytų sandorių bei išrašytų sąskaitų pagrindu. Tokiems reikalavimams turi būti taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Be to, atsakovas prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 4 d. numatytą sutrumpintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.

18. Visų pirma teismas pažymi, jog ieškovė byloje nekelia klausimo dėl juridinio asmens organų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, todėl pagrindo analizuoti ir taikyti byloje CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą nėra pagrindo.

19. Antra, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia yra siejama su asmens sužinojimu apie savo teisių pažeidimą. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2017 m. sausio 3 d. atlikus metinę ilgalaikio įmonės turto inventorizaciją ir fiksavus, jog įmonėje trūksta baldų. Apie civilinę bylą iškeltą ieškovės atžvilgiu bei 2011 m. lapkričio 29 d. sudarytą trišalį susitarimą bei 2011 m. lapkričio 24 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Lenkijos įmonei Czmuda ir atliktą pavedimą tapo žinoma tik 2016 m. lapkričio mėnesį, kuomet 2016 m. spalio 26 d. ieškovės valdybos sprengimu buvo atšauktas atsakovas iš vadovo pareigų ir paskirtas kitas vadovas. Minėtu sprendimu atsakovas turėjo 2016 m. spalio 31 d. perduoti įmonės turtą ir dokumentus, todėl laikytina, jog apie aukščiau minėtus sandorius ir savo teisių pažeidimą ieškovei tapo žinoma 2016 m. spalio 31 d.

20. Ieškinį ieškovė teisme pareiškė 2020 m. birželio 25 d., t. y. praėjus trejų metų terminui nuo sužinojimo momento. Tačiau, kaip nurodė ieškovė, ji iš karto kreipėsi dėl savo teisių gynimo ir jos pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas būtent dėl prašomos žalos atlyginimo bei baldų grąžinimo (2017 m. kovo 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas). Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas tik 2019 m. rugsėjo 13 d. priėmus nutarimą tyrimą nutraukti, nenustačius atsakovo veiksmuose nusikalstamų veikų, tačiau nutarime buvo nurodyta, jog ieškovė gali savo teises ginti civilinio proceso tvarka. Nutarimą apskundus, jis buvo paliktas galioti 2019 m. spalio 29 d. Todėl tokios aplinkybės, jog ieškovė savo teises laiku ėmėsi ginti iš pradžių baudžiamojo proceso tvarka, o pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, sudaro pagrindą teigti, jog yra pagrindas ieškinio senaties termino atnaujinimui (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu darytina išvada, jog nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes.

Dėl daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo

21. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl baldų ir daiktų, kurie buvo įmonės vardu įsigyti 2009-2011 metais ir apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau įmonėje šio turto nėra. Ieškovė teigia, jog šie daiktai yra pas atsakovą, t. y. buvusį ieškovės vadovą, kurių jis negrąžino kuomet buvo atleistas iš vadovo pareigų.

22. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškovai, pasinaudodami šia teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 19 punktas).

23. Byloje nustatyta, jog ieškovė 2009-2011 metais yra įsigijusi daiktus – baldus (sprendimo 10 punktas). Tačiau šių daiktų ieškovė savo dispozicijoje neturi, ką patvirtina 2017 m. sausio 3 d. inventorizacijos aktas bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Bendra baldų įsigijimo vertė – 84491 Eur. Ginčo dėl to, jog minėti baldai už tokią kainą ieškovės buvo įsigyti, byloje nėra. Tačiau atsakovas neigia, jog juos turi. Atsakovas nurodė, jog minėti daiktai buvo palikti įmonėje. Atsakovo argumentus, jog minėti daiktai buvo palikti įmonės patalpose, paneigia byloje pateikti ieškovės įrodymai dėl ieškovės turto inventorizacijos ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Daiktai įmonės patalpose nebuvo rasti. Be to, jokio šių daiktų perdavimo priėmimo aktą tarp šalių nebuvo sudaryta. Tačiau vienareikšmiškai teigti, jog jie yra pas atsakovą ir jis juos valdo neteisėtai, nėra pagrindo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei šioje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent ieškovės pirkti ginčo baldai yra atsakovo dispozicijoje. Taip pat byloje nėra duomenų, jog šie daiktai yra natūra. Ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, jog nėra tikslinga atlikti veiksmus atsakovui priklausančioje sodyboje, kadangi nėra galimybės pagal konkrečius požymius identifikuoti daiktus. Todėl negalima konstatuoti, jog reikšdama vindikacinį reikalavimą ieškovė įrodė visas faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, t. y. jog daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai ir daiktas yra natūra. Tokiu būdu ieškovės vindikacinis reikalavimas byloje negali būti tenkinamas. Tačiau ieškovė reiškia alternatyvų reikalavimą - priteisti žalą, kuri ieškovei kilo dėl įsigytų baldų trūkumo, t. y. jų neperdavimo, ir prašo priteisti įmonėje nerastų baldų vertę – 84491 Eur sumą.

Dėl nuostolių, patirtų sudarius bendrovei nenaudingą sandorį, bei žalos, kilusios dėl turto neperdavimo

24. Ieškovė nurodo, jog dėl to, kad įmonė, kai jai vadovavo atsakovas, sudarė nenaudingą ir nepagrįstą sandorį – 2011 m. lapkričio 29 d. trišalį tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą, kuriuo UAB „Švytėjimas“ sutiko apmokėti įmonės Czmuda S.A. įsiskolinimą UAB „Vaivora“ ir Ko 66 000 Eur sumai. Minėto susitarimo pagrindu, Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla ir 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu iš ieškovės UAB ‚Vaivora“ ir Ko naudai buvo priteista 65998,84 Eur suma.

25. Nustatyta, jog UAB „Vaivora“ ir Ko tiekė prekes UAB „Švytėjimas“. Taip pat prekių pirkimo-pardavimo santykiai buvo susiklostę ir tarp UAB „Vaivora“ ir Ko ir Lenkijos įmonės Czmuda. Šių santykių metu iki trišalio įskaitymo akto sudarymo UAB „Vaivora“ ir Ko bei UAB „Švytėjimas“ buvo Lenkijos įmonės Czmuda kreditoriai, t. y.: UAB „Vaivora“ ir Ko Lenkijos įmonei Czmuda buvo išrašiusi 5 PVM sąskaitas faktūras už bendrą 88565,90 Eur sumą. UAB „Švytėjimas“ Lenkijos įmonei Czmuda buvo išrašęs PVM sąskaitų faktūrų už bendrą 45 038,67 Eur sumą. Tokiu būdu matyti, jog Lenkijos įmonė Czmuda buvo abiejų kitų trišalio įskaitymo sandorio šalių skolininkė, t. y. trišalio įskaitymo akto sudarymo dieną Lenkijos įmonė Czmuda bendrovei UAB „Vaivora“ ir Ko buvo skolinga 88565,90 Eur sumą, trišaliame akte nurodytai datai 2011 m. spalio 12 d. 42345,90 Eur sumą. Tuo tarpu, bendrovei UAB „Švytėjimas“ Lenkijos įmonė Czmuda buvo skolinga net 45028,67 Eur sumą. Tai rodo, akivaizdų UAB ,,Švytėjimas“ lėšų nepagrįstą sandorį, prieštaraujantį įmonės interesams. Buvęs UAB ,,Švytėjimo“ vadovas – atsakovas nesiėmė priemonių atgauti 45028,67 Eur skolą, o priešingai – prisiėmė ieškovės vardu dar ir skolininko turtinius įsipareigojimus. Lenkijos įmonė Czmuda buvo ne tik ieškovės skolininkė, bet ir neatsiskaitė su UAB „Vaivora“ ir Ko pagal UAB „Vaivora“ ir Ko Lenkijos įmonei Czmuda išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Taigi, UAB „Švytėjimas“, jam atstovaujant atsakovui, pats būdamas Lenkijos įmonės kreditorius bei žinodamas, jog Lenkijos įmonė Czmuda turi finansinių sunkumų, visiškai nepagrįstai sudarė ieškovei ekonomiškai nenaudingą sandorį, kurio 2 punkte nurodyta, jog UAB „Švytėjimas“ sutinka sumokėti kitam Lenkijos įmonės Czmuda kreditoriui 66000 Eur, nors pats turi galiojančią reikalavimo teisę į Lenkijos įmonę Czmuda 45028,67 Eur sumai. Akivaizdu, jog toks sandoris nėra paremtas normalia verslo logika, nes joks kreditorius, siekdamas sudaryti ekonomiškai pelningą sandorį, neprisiimtų jam nepriklausančių papildomų 66000 Eur dydžio prievolių už skolininką, kai tas pats skolininkas jam pačiam jau yra skolingas 45028,67 Eur sumą. Taigi, darytina išvada, jog toks atsakovo elgesys nesiderina su ieškovės interesais.

26. Taip pat nustatyta, jog ieškovė, vadovaujant atsakovui, likus kelioms dienoms iki trišalio sandorio sudarymo įsigijo prekių iš ieškovei jau skolingos Lenkijos įmonės Czmuda už 50392,35 Eur, tačiau nėra duomenų, jog prekės buvo gautos ieškovės įmonėje. Tai yra, Lenkijos įmonė Czmuda ieškovei 2011 m. lapkričio 24 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. VAT UE FUE/000001/11/MOL/2011 bendrai 50392,35 Eur sumai, 2011 m. lapkričio 25 d. ieškovė padarė 20000 Eur pavedimą Lenkijos įmonei Czmuda pagal minėtą Lenkijos įmonės ieškovei išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. FUE/000001/11/MOL/2011 bei 2011 m. lapkričio 28 d. pavedimą pagal minėtą sąskaitą dar 5196 Eur sumai. Viso ieškovė iki trišalio įskaitymo akto pasirašymo pervedė Lenkijos įmonei Czmuda pusę sąskaitos faktūros Nr. VAT UE FUE/000001/11/MOL/2011 apmokėjimo, t. y. 25 196 Eur sumą. Pažymėtina, jog prekės pagal Lenkijos įmonės Czmuda 2011 m. lapkričio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. FUE/000001/11/MOL/2011 nebuvo gautos. Tai patvirtina vežimo važtaraščių nebuvimas bei tai, jog ieškovė netrukus po Lenkijos įmonės pateiktos sąskaitos faktūros, t. y. 2011 m. gruodžio 8 d. pagal UAB „Sanistal“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 11785911, tapačias prekes (plieninis vamzdis cinkuotas 60.3x2.90) pirko iš kito tiekėjo - UAB „Sanistal“. Be to, 2011 m. gruodžio 7 d. iš UAB „Sanistal“ pirktas plieninis vamzdis cinkuotas 60.3x2.90 buvo parduotas už savikainą Lenkijos įmonei Czmuda.

27. Ieškovė 2012 m. gegužės 29 d. išrašė debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. SFD0019656, pagal kurią neva grąžino 50392,35 Eur vertės prekes pagal Lenkijos įmonės Czmuda 2011 m. lapkričio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. VAT UE FUE/000001/11/MOL/2011. Pažymėtina, jog sumokėta už Lenkijos įmonei Czmuda grąžintas prekes 25196,00 Eur dydžio suma ieškovei nebuvo grąžinta. Tokiu būdu konstatuotina, jog ieškovė, vadovaujant atsakovui, visiškai be jokio pagrindo Lenkijos įmonei Czmuda pervedė šią 25196 Eur dydžio sumą.

28. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovės buvęs direktorius atsakovas be teisinio pagrindo ne tik, kad prisiėmė Lenkijos įmonės Czmuda 66000 Eur prievolę UAB „Vaivora“ ir Ko įmonei, bet ir likus tuo pat metu be pagrindo pervedė Lenkijos įmonei Czmuda 25196 Eur sumą. Iš viso dėl nuostolingų santykių su Lenkijos įmone Czmuda ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė 91196 Eur dydžio nuostolių.

29. Taip pat ieškovė nurodo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. ieškovei priklausančio turto (baldų) neperdavimo, kuomet atsakovas buvo atleistas iš vadovo pareigų, ji patyrė 84491 Eur žalą.

30. Civilinio kodekso (toliau-CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo grįstos pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2013). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

31. Kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 2.246 – 6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

32. Dėl pirmosios iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

33. Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas inter alia (be kita ko) dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo ir/ar fiduciarinių pareigų pažeidimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

34. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Tuo tarpu atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi, šiuo atveju neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė dvejopai, t. y. turto neperdavimu naujam ieškovės administracijos vadovui ir sąmoningai sudarant ekonomiškai nepelningus ir netgi kryptingai žalingus sandorius su trečiaisiais asmenimis, visiškai nepagrįstai prisiimant kitų asmenų įsipareigojimus ar ekonomiškai nepagrįstų veiksmų atlikimu, kai tam tikra pinigų suma be jokio pagrindo yra perduodama tretiesiems asmenims.

35. Visų pirma, atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. savo pareigos perduoti įmonės turtą nevykdymas, sąlygojo 84491 Eur vertės netekimą ieškovei. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas atleidus jį iš ieškovės vadovo pareigų įmonės turto neperdavė. Tai patvirtina, jog nebuvo pasirašytas turto bei dokumentų perdavimo priėmimo aktas. Liudytojai patvirtino, jog atsakovas vengė ir nevyko kviečiamas į turto perdavimo procesą atliekant inventorizaciją. Tai, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog atlikus inventorizaciją po to, kuomet atsakovas buvo atleistas iš vadovo pareigų, buvo konstatuotas daiktų trūkumas. Pažymėtina, jog atsakovas jokio turto perdavimo akto nepasirašė, į turto perdavimo procedūrą nevyko ir joje atsisakė dalyvauti. Atsakovas neperdavė šiame ieškinyje nurodyto materialaus ilgalaikio turto ir buvo nustatytas tokio ieškovės įsigyto turto trūkumas, užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, ar minėtas turtas yra pas atsakovą ar ne, nes pats neteisėtas veikimas yra turto neperdavimas. Taip pat nėra teisiškai reikšmingos tokios atsakovo nurodomos aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog ieškovės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma netinkamai ir apgaulingai, taip pat, jog su atsakovu nebuvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog atsakovas baldus pasisavino pats. Šiuo atveju žalos dydis yra neperduotų daiktų įsigijimo vertė, dėl kurios ginčo byloje nėra, nes ji pagrįsta įsigijimo dokumentais, pateiktais byloje. Konstatuotina, jog žalos dydis yra būtent baldų vertė jų įsigijimo momentu, nes kaip nustatyta minėti baldai ieškovei nebuvo pristatyti ir jų ieškovė savo dispozicijoje neturi. Vien tai, jog ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktuose, kurie pateikti į bylą, 2009-2011 metais yra nurodytas kaip ilgalaikis turtas: baldai, virtuvės įranga ir pan., nesudaro pagrindo teigti, jog būtent ginčo baldai buvo eksploatuoti įmonėje, kaip teigia atsakovas. Todėl žalos dydį už baldus, kurių ji neturi, sudaro ieškovės už baldus sumokėta suma.

36. Antra, atsakovo neteisėti veiksmai, sukėlę ieškovei žalą 91196 Eur sumai, yra veikimas (neveikimas) prieš ieškovės interesus, būnant jos vadovu ir sudarant akivaizdžiai ieškovei nenaudingą sandorį, prisiimant kitos įmonės įsipareigojimus. Kaip aukščiau nurodyta (sprendimo 24-25 punktai), atsakovui einant ieškovės direktoriaus pareigas buvo sudarytas su ieškovės interesais nesutampantis, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantis bei ekonomiškai nepagrįstas ir netgi nelogiškas trišalis įskaitymo aktas, kuris nulėmė tai, jog ieškovė įsipareigojo trečiajam asmeniui sumokėti savo paties skolininko (Lenkijos įmonės Czmuda) skolas. Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė būtent tuo, jog atsakovas visiškai nepagrįstai, negaudamas jokios naudos ieškovės vardu prisiėmė kitos įmonės, kuri buvo ir ieškovės skolininkas, piniginius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, kuriems ieškovė iki tol pradelstų piniginių įsipareigojimų neturėjo. Pažymėtina tai, jog 25196 Eur dydžio nuostolius lėmė kiti atsakovo neteisėti aktyvūs veiksmai, t. y. Lenkijos įmonei Czmuda be jokio teisinio pagrindo pervesta 25196 Eur dydžio suma. Toks pinigų dovanojimas ar nepragrįstas pervedimas yra absoliučiai nesuderinamas su pelno siekiančio juridinio asmens interesais, todėl laikytina, jog tokie atsakovo veiksmai, atlikti atstovaujant ieškovei, yra prieštaraujantys tiek ieškovės įstatams, tiek teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms juridinio asmens veiklą. Atsakovas nesutiko su ieškovės tokiais reikalavimais ir nurodė, jog minėtas trišalis susitarimas buvo sudarytas tam, kad būtų palaikomi susiklostę ilgalaikiai verslo santykiai, siekiant juos išlaikyti. Be to, nurodė, jog pagal byloje pateiktas sąskaitas Lenkijos įmonei jokios prekės iš tikrųjų parduotos nebuvo ir perduotos. Tokie atsakovo argumentai niekaip nepagrindžia ir neįrodo, jog ieškovės nurodyti sandoriai buvo naudingi įmonei. Vien atsakovo nurodytos aplinkybės nepaneigia minėtų sandorių nuostolingumo ir nenaudingumo įmonei. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas patvirtina, jog jo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog ikitemisnio tyrimas buvo nutrauktas nenustačius atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, t. y. atsakovo veiksmai/neveikimas buvo vertinami baudžiamojo proceso prasme. Tačiau tai niekaip nepaneigia ir neįrodo atsakovo civilinės atsakomybės buvimo.

37. Atsakovo aukščiau išvardinti veiksmai yra neteisėti, nes jais pažeidžiamos CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens vadovo pareigos. Šie neteisėtai atsakovo veiksmai lėmė žalos ieškovei kilimą – iš viso 175687 Eur sumai (84491+66000+25196). Šią nuostolių sumą pagrindžia ieškovės dėl atsakovo veiksmų netektų baldų įsigijimo dokumentai, UAB „Vaivora“ ir KO teismo priteistos 65998,84 Eur sumos sumokėjimą patvirtinantys dokumentai bei be pagrindo ieškovės, jam atstovaujant atsakovui, sumokėtos 25196 Eur sumos sumokėjimą patvirtinantys dokumentai.

38. Pažymėtina, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Būtent atsakovo veiksmai lėmė tai, jog ieškovė patyrė prašomus priteisti nuostolius. Tokiu būdu atsakovui kaip ieškovės administracijos vadovui teisės aktuose nustatytų prievolių pažeidimas, sudaro visas būtinas sąlygas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį. Atsakovas neteisėtais veiksmais (neveikimu) pažeidė jam teisės aktuose nustatytas pareigas, dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ieškovė patyrė tiesioginių nuostolių, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys, o atsakovo kaltė yra preziumuojama. Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė.

39. Įvertinus aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai ir iš atsakovo ieškovei yra priteisiama 175 687 Eur dydžio žala.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje – 2293 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus. Išlaidos už žyminį mokestį, sumokėtą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei nepriteisiamos, nes prašymas buvo atmestas (CPK 93 straipsnis). Ieškovė nepateikė įrodymų, jog patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės UAB „Švytėjimas“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 175687 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) žalos ir 2293 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė