Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ŠVYTĖJIMAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivora“ ir Ko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ŠVYTĖJIMAS“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų dokumentų priėmimo

Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikia ir prašo prijungti prie bylos UAB „Vaivora" ir Ko apeliantei UAB „Švytėjimas" išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų ir jų apmokėjimų suvestinę, ieškovės UAB „Vaivora" ir Ko Lenkijos įmonei Czmuda S.A. išrašytų sąskaitų - faktūrų suvestinę, valdybos sprendimo dėl vadovo paskyrimo kopiją. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėju atveju atsakovė pateikia ne naujus įrodymus, o byloje esančių dokumentų apibendrinimą. Pateikiamos suvestinės yra ne nauji įrodymai, o apeliacinio skundo argumentų dalis, ieškovė su jais susipažinusi, todėl šie priedai į bylą priimami ir vertinami.

Dėl trišalio tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akto Nr. 2011/11/03/1

UAB „Vaivora" ir Ko, UAB „Švytėjimas" bei įmonė Czmuda S.A. 2011 m. lapkričio 29 d. pasirašė trišalį tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą, kuriame konstatavo įmonės Czmuda S.A. 227 884,80 Lt arba 66 000 Eur skolą UAB „Vaivora" ir Ko, susitarė, kad šią skolą bendrovei „Vaivora" ir Ko sumoka UAB „Švytėjimas", o įmonė Czmuda S.A. tampa atitinkamą sumą skolinga bendrovei „Švytėjimas". Ieškovė UAB „Vaivora" ir Ko teigia, kad trišalis aktas yra novacijos sutartis (CK 6.141 str.), kuria sukurta nauja prievolė – UAB „Švytėjimas" pareiga sumokėti ieškovei 66 000 Eur skolą ir šią prievolę atsakovė turi besąlygiškai vykdyti. Atsakovė UAB „Švytėjimas" tvirtina, kad trišaliu aktu buvo įvykdytas skolos perkėlimas ir reikalavimo perleidimas.CK 6.141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo“. Kitaip tariant novacija galima kreditoriaus ir naujo skolininko sutartimi, kai trečiasis asmuo perima skolininko teises ir pareigas (CK 6.115 str.). Tačiau novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (CK 6.141 str. 2 d.). Sutartyje turi būti aiškiai įrašyta, kad civiliniame teisiniame santykyje atliekama šalies novacija, pradinė prievolė pasibaigia, pradinis skolininkas visiškai atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo, visas teises ir pareigas pagal naująją prievolę prisiima naujasis skolininkas. Nagrinėjamu atveju 2011 m. lapkričio 29 d. susitarimą pasirašė trys verslo santykiais susiję juridiniai asmenys. Šiuo trišaliu susitarimu bendrovė Czmuda S.A. nėra atleidžiama nuo skolos sumokėjimo, o tampa tą pačią sumą skolinga atsakovei UAB „Švytėjimas", kuri įsipareigoja ją sumokėti ieškovei UAB „Vaivora" ir Ko. Įvertinus trišalio susitarimo dalyvių tarpusavio santykius ir paties susitarimo esmę – atsakovei UAB „Švytėjimas" perkelta bendrovės Czmuda S.A. skola ir tai pačiai atsakovei perleista ieškovės UAB „Vaivora" ir Ko reikalavimo teisė, darytina išvada, kad šiuo atveju įvyko prievolės šalių pasikeitimas prievolėje dėl skolos perkėlimo ir kreditoriaus reikalavimų perleidimo kitam asmeniui, neatleidžiant pradinio skolininko nuo prievolės įvykdymo, bet ne šalies novacija.

Dėl trišalio susitarimo galiojimo

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą turėjo atkreipti dėmesį, kad 2011 m. lapkričio 29 d. trišalis susitarimas atsakovei yra beprasmis, įmonei žalingas, jos veiklai trukdantis, sudarytas 2016 m. spalio 26 d. atšaukto UAB „Švytėjimas" vadovo V. V. K. galimai nusikalstamais veiksmais, dėl kurių ketinama pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl, atsakovės teigimu, teismas šį sandorį privalėjo vertinti CK 1.86 straipsnio (tariamo sandorio negaliojimas) ir CK 1.87 straipsnio (apsimestinio sandorio negaliojimas) nuostatų prasme. Tariamas (CK 1.86 str.) ir apsimestinis (CK 1.87 str.) sandoriai yra niekiniai ir negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti juos negaliojančiais (CK 1.78 str. 1 d.). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 str. 5 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013). Trišalis 2011 m. lapkričio 29 d. susitarimas, kuriuo remdamasi ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovės, sudarytas ilgalaikiais verslo santykiais susijusių juridinių asmenų, į nagrinėjamą bylą yra pateiktos sąskaitos už realiai parduotas prekes ir dokumentai, kurie pavirtina atsiskaitymą už pardavimus ir, ieškovės teigimu, trišaliu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Esant tokiems bylos duomenims apygardos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva spręsti, ar aptariamas trišalis susitarimas nėra niekinis.Atsakovė, teigdama, kad ieškinys patenkintas nepagrįstai, apeliaciniame skunde remiasi CK 6.102 straipsnio 1 dalimi, draudžiančia perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Dėl šio argumento pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „Švytėjimas" dalyvauja ne kaip naujasis kreditorius, kuriam perleista reikalavimo teisė į skolininką bendrovę Czmuda S.A., o kaip naujasis skolininkas, kuriam trišaliu susitarimu perkelta pareiga sumokėti ieškovei 227 884,80 Lt arba 66 000 Eur dydžio skolą. Todėl reikalavimo perleidimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.101 – 6.110 str.) atsakovė gali remtis tik siekdama realizuoti jai perleistą reikalavimą į skolininką bendrovę Czmuda S.A., o šioje byloje aktualios normos, reglamentuojančios skolos perkėlimą (CK 6.115 – 6.122 str.). Kita vertus, atsakovė ieškinio nepagrįstumą argumentuoja aplinkybe, kad reikalavimo bendrovei Czmuda S.A. nemanoma įgyvendinti, nes jis perleidimo metu negaliojo, ieškovė tokio reikalavimo neturėjo. Dėl šio argumento pažymėtina, kad atsakovė, kaip naujasis skolininkas, turi teisę reikšti kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, paremtus kreditoriaus ir pradinio skolininko prievolių santykiu (CK 6.119 str. 1 d.). Į bylą yra pateiktos penkios PVM sąskaitos-faktūros, ieškovės UAB „Vaivora" ir Ko išrašytos bendrovei Czmuda S.A. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2011 m. spalio 25 d., pagal kurias bendrovės Czmuda S.A. skola iš viso yra 76 419,14 Eur. Jokių argumentų dėl šių sąskaitų negaliojimo ar klaidingumo atsakovė nepateikia. Apeliaciniame skunde tik nurodoma, kad trišalio susitarimo pirmame punkte įrašytą skolų suderinimo dieną – 2011-10-12 – bendrovės Czmuda S.A. skola ieškovei galėjo būti tik 30 199,14 Eur, bet ne trišaliame akte įrašyti 66 000 Eur, nes dvi PVM sąskaitos-faktūros 28 610 Eur sumai ir 17 610 Eur sumai išrašytos atitinkamai 2011 m. spalio 14 ir 25 dienomis. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita-faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas ir kurį išrašius atsiranda prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį (14 str. 1 d.). Minimas įstatymas nesieja prekių perdavimo (pirkimo-pardavimo sutarties šalių įsipareigojimų atsiradimo) momento su PVM sąskaitos-faktūros išrašymo momentu. Be to, paminėtos PVM sąskaitos-faktūros išrašytos tik 2 ir 13 dienų vėliau už trišalio akto pirmame punkte įrašytą skolų suderinimo datą, o pats trišalis aktas pasirašytas jau po apeliantės nurodomų PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo. Atsižvelgiant, kad skolų suderinimo aktu siekiama būtent suderinti šalių pozicijas dėl turimų įsipareigojimų, kad jo sudarymo metu galimi kompromisai ir nuolaidos, klaidų ištaisymai, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamas apeliantės argumentas nepaneigia trišaliu susitarimu atsakovės prisiimtos prievolės dydžio. Į bylą pateiktos ieškovės bendrovei Czmuda S.A. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros leidžia pripažinti nepagrįstu atsakovės argumentą, kad trišalis aktas pasirašytas kaip ketinimų protokolas iš ieškovės nupirkti Lenkijos įmonės Czmuda S.A. pas ieškovę užsakytas, bet negalimas įsigyti prekes, nes tokie dokumentai patvirtina prekių pirkimą, bet ne jų užsakymą. Apibendrinant daroma išvada, kad 2011 m. lapkričio 29 d. trišaliame susitarime įrašytas atsakovės UAB „Švytėjimas" įsipareigojimas sumokėti ieškovei 227 884,80 Lt arba 66 000 Eur dydžio įmonės Czmuda S.A. įsiskolinimą yra galiojantis ir vykdytinas.

Dėl UAB „Vaivora" ir Ko ieškinio reikalavimo atsakovei dydžio

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 46 338,04 Eur skolos pagal 2012-12-18 PVM sąskaitą-faktūrą serija VIK 4171 ir 19 660,80 Eur skolos pagal trišalį susitarimą. Byloje nėra ginčo dėl PVM sąskaitų-faktūrų, kurias ieškovė UAB „Vaivora" ir Ko išrašė atsakovei UAB „Švytėjimas", skaičiaus ir jose įrašytų reikalaujamų apmokėti sumų, nei dėl atsakovės ieškovei atliktų mokėjimų skaičiaus ir sumokėtų pinigų sumų dydžio. Šalys nesutaria dėl trijų atsakovės mokėjimų: 2012-03-22 bankinio pavedimo, kurio mokėjimo paskirtyje įrašyta „SUMA 30 000 LT“, 2012-07-17 bankinio pavedimo, kurio mokėjimo paskirtyje įrašyta „Dalinis atsiskaitymas. Suma 100 000,00 Lt“ ir 2012-12-21 bankinio pavedimo, kurio mokėjimo paskirtyje įrašyta „Kreditorinis įsiskolinimas suma 30 000,00 Lt“. Šiuos mokėjimus šalys vertina skirtingai. Ieškovė juos užskaitė kaip dalinį atsiskaitymą pagal trišalį susitarimą (ieškovės teigimu – novacijos sutartį). Atsakovė, nurodydama jog pagal trišalį susitarimą ieškovei nėra įsipareigojusi ir jokių mokėjimų tuo pagrindu neatliko, teigia, kad šiais bankiniais pavedimais buvo apmokamos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros.Nutarties 27 punkte konstatuota, kad atsakovė UAB „Švytėjimas" trišaliu 2011 m. lapkričio 29 d. susitarimu prisiėmė prievolę ieškovei UAB „Vaivora" ir Ko bei privalo ją vykdyti. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ir pati atsakovė šią prievolę pripažino: šalių pasirašytuose 2011-12-31, 2013-01-01, 2013-12-31, 2015-01-01, 2016-01-01 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktuose UAB „Švytėjimas" skola apskaičiuota atsižvelgiant į prievolę pagal trišalį susitarimą. Į šią prievolę taip pat atsižvelgta ir UAB MOKESČIŲ EKSPERTŲ BIURAS, tikrinusios atsakovės finansinę atskaitomybę, 2013 m. sausio 28 d. prašyme patvirtinti tarpusavio įsiskolinimą.Byloje šalys nesutaria dėl ieškovės išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų: 2012-10-08 Nr. 0004116 (suma 1 299,54 Lt (376,37 Eur)), 2012-11-16 Nr. 0004146 (suma: 1 299,54 Lt (376,37 Eur)), 2012-11-21 Nr. 0004152 (suma: 1 452,00 Lt (420,53 Eur)), 2012-11-23 Nr. 0004155 (suma: 290,40 Eur)), 2012-11-26 Nr. 0004158 (suma: 519,82 Lt (150,55 Eur)), 2012-12-18 Nr. 0004171 (suma: 218 102,50 Lt (63 166,85 Eur)) apmokėjimo būdo bei dėl atsakovės atliktų bankinių pavedimų: 2012-03-22 Nr. 2153 (suma: 30 000 Lt (8 688,60 Eur)), 2012-07-17 Nr. 6819 (suma: 100 000 Lt (28 962,00 Eur)), 2012-12-21 Nr. 362 (suma: 30 000 Lt (8 688,60 Eur)) ir 2013-03-21 Nr. 8026 (suma: 62 967,80 Lt (18 236,74 Eur)) paskirties. Dėl kitų į bylą pareiktų ieškovės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir jų apmokėjimo ginčo nėra, nes bankiniuose pavedimuose yra įrašyti jų numeriai ir paskirtis „medžiagos“. Ieškovė teigia, kad, neturėdama prievolės pagal trišalį susitarimą, nutarties 30 punkte išvadintas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo ten pat nurodytais išankstiniais ir neišankstiniais pinigų pervedimais į ieškovės sąskaitą. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad 2013-03-21 pavedimu Nr. 8026, kurio mokėjimo paskirtyje buvo įrašyta „medžiagos“, 62 967,80 Lt (18 236,74 Eur) sumą įskaitė kaip aptariamų PVM sąskaitų-faktūrų Nr. 0004116, Nr. 0004146, Nr. 0004152, Nr. 0004155 ir Nr. 0004158 visišką apmokėjimą bei PVM sąskaitos-faktūros Nr. 0004171 dalinį apmokėjimą. Ieškovė taip pat nurodo, kad pavedimais Nr. 2153, Nr. 6819 ir Nr. 362, kurių mokėjimo paskirtis buvo atitinkamai nurodyta „Suma 30 000 Lt“, „Dalinis atsiskaitymas. Suma 100 000,00 Lt“ ir „Kreditorinis atsiskaitymas suma 30 000,00 Lt“ gautą bendrą 160 000 Lt (46 339,2 Eur) sumą įskaitė kaip mokėjimus pagal novacijos sutartį (trišalį susitarimą). Abiejų šalių pateikiami skaičiavimai aritmetiškai teisingi, todėl ginčo esmė yra paminėtais pavedimais Nr. 2153, Nr. 6819 ir Nr. 362 atsakovės sumokėtų pinigų paskirtis ir ieškovės atlikto įskaitymo teisingumas. Nutarties 27 ir 29 punktuose konstatuota, kad atsakovė trišaliu susitarimu prisiėmė 66 000 Eur dydžio skolą ir jos vykdymą pripažino pasirašydama suderinimo aktus. Taip pat minėta, kad apmokėdama kitas, nei nutarties 30 punkte surašytos PVM sąskaitas-faktūras, atsakovė bankiniuose pavedimuose nurodydavo konkrečius jų numerius ir mokėjimo paskirtį „medžiagos“. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius, jog šalių verslo santykiuose buvo įprastas išankstinis prekių apmokėjimas, atsakovė nepateikė, leidžia spręsti, kad ieškovė pavedimais Nr. 2153, Nr. 6819 ir Nr. 362 gautus pinigus pagrįstai įskaitė kaip mokėjimą pagal trišalį susitarimą. Juolab, kad toks įskaitymas nekeičia atsakovės skolos dydžio, nes pripažinus jos įsipareigojimą pagal trišalį susitarimą, atsakovė privalo ieškovei sumokėti susitarimu prisiimtą sumą ir pagal PVM sąskaitas-faktūras sumokėti už pirktas medžiagas. Apibendrinant daromas išvada, kad apygardos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, jas įvertino iš esmės teisingai ir pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė prašomą įsiskolinimą.

Dėl proceso pirmosios instancijos teisme

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes 2017 m. balandžio 19 d. posėdyje netinkamai išsprendė atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl buvusio UAB „Švytėjimas" direktoriaus V.V. K., kurio civilinę atsakomybę, atlyginant žalą dėl iššvaistyto turto sudarant ieškovei nenaudingus sandorius, galimai lemia skundžiamas sprendimas, ir kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu ir dėl to, kad su atsakove buvo nutraukta atstovavimo sutartis. Skunde taip pat pažymima, kad teismas tame pačiame posėdyje atsisakė priimti atsakovės priešieškinį, motyvuodamas pavėluotu jo pateikimu.Trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, byloje gali dalyvauti asmenys, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali įstoti į bylą savo iniciatyva, arba būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Apeliantės teigimu nagrinėjamoje byloje turėjo dalyvauti buvęs UAB „Švytėjimas" direktorius V.V. K., nes jis sudarė bendrovei nenaudingus sandorius ir taip iššvaistė bendrovės turtą. Paminėta įstatymo norma skirta apsaugoti asmens, kurio teisėms arba pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, interesus. V.V. K., žinodamas apie pradėtą bylą ir jos esmę – jis pateikė teismui atsakovės atsiliepimą į ieškinį – nepageidavo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, o atsakovė nėra įgaliota atstovauti jo, kaip fizinio asmens, interesų. Kadangi byloje sprendžiama dėl įmonės sutartinės civilinės atsakomybės, bet ne dėl bendrovės vidinių teisinių santykių, teismas pagrįstai neįžvelgė būtinybės įtraukti dalyvauti byloje atsakovės buvusio vadovo.Teismui kartu su 2017 m. balandžio 18 d. prašymu atidėti bylos nagrinėjimą buvo pateiktas tos pačios dienos atsakovės atstovo pranešimas, kad „2017-04-18 po pietų UAB „Švytėjimas" direktorius informavo, kad atšaukia atstovavimo sutartį ir atstovaus įmonę pats“. Pagal įstatymą teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl [...] priežasčių, kurių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes (CPK 162² str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismo posėdyje dalyvavo atsakovės vadovas, todėl nebuvo pagrindo svarstyti bylos nagrinėjimo atidėjimo pagal CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatas. 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje atsakovei atstovavo G. C., bendrovės vadovu paskirtas nuo 2016 m. spalio 27 d. todėl, kaip nurodoma ir atsiliepime, turėjo galimybę visapusiškai pasiruošti bylos nagrinėjimui, taip pat ir pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Susitarimo su advokato padėjėju nutraukimas teismo posėdžio išvakarėse, išankstinis nesiruošimas bylai negali būti pripažintas rūpestingu, apdairiu procesiniu elgesiu, nepažeidžiančiu CPK 7, 8 straipsniuose įtvirtintų koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principų. Turint omenyje, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių argumentų, aplinkybių ar įrodymų, kurių ji negalėjo pateikti 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje, o būtų pateikusi vėliau, daroma išvada, kad apygardos teismas, neatidėdamas bylos nagrinėjimo, procesinio įstatymo nepažeidė. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas atsisakė priimti atsakovės 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje pateiktą priešieškinį. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Byla nagrinėti teismo posėdyje skiriama priimant CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį (CPK 227 str. 5 d.). Tokia nutartis gali būti nepriimama, jei pasirengimas nagrinėti bylą vyksta parengiamųjų teismo posėdžių būdu ir tokio posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi (CPK 231 str. 5 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškinys priimtas teisėjos 2016 m. rugsėjo 8 d. rezoliucija, nenurodant bylos parengimo nagrinėti teisme būdo. 2016 m. spalio 26 d. pranešime įrašyta, jog pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme paskirtas paruošiamųjų dokumentų būdu. 2016 m. gruodžio 23 d. šaukimai į 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdį šalims išsiųsti nepriėmus CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Esant tokiai procesinei situacijai teismo 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje priimtos žodinės nutarties motyvas dėl pavėluoto priešieškinio pateikimo, nėra visiškai pagrįstas. Tačiau, kita vertus, atsakovė nuo šaukimų išsiuntimo dienos turėjo pakankamai laiko paruošti priešieškinį, o ne pateikti jį bylos nagrinėjimo dieną. Be to, kaip matyti iš teismo posėdžio garso įrašo (protokolo), priešieškiniu buvo siekiama nuginčyti trišalį susitarimą, kurio pagrindu ieškovė prašė priteisti skolą. Visus savo motyvus šiuo klausimu atsakovė išdėstė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde. Atsakovės argumentai įvertinti skundžiamame sprendime ir šioje nutartyje. Procesinė aplinkybė, kad apygardos teismas byloje nepriėmė CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties, nepablogino šalių padėties byloje, o iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (328 str.). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog paaiškėjus, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, atsakovė pasirengusi ginčą užbaigti taikos sutartimi, ir pažymima, kad apygardos teismas tokio jos pareiškimo nesvarstė. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Tačiau toje pačioje įstatymo normoje nurodyta, kad teismui raštu arba žodžiu turi būti pateikiama konkreti taikos sutartis, kurią būtų galima svarstyti bei spręsti dėl jos patvirtinimo ir bylos nutraukimo (CPK 140 str. 3 d., 239 str. 5 p.). Apeliantės pareiškimas apie galimą taikos sutarties sudarymą, priklausomai nuo bylos nagrinėjimo rezultato, neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui. Apeliantės skunde išdėstyti argumentai dėl proceso pirmosios instancijos teisme nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo (239 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už avokado ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Tos pačios nuostatos taikomos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d.). Atmetant atsakovės apeliacinį skundą šis ieškovės prašymas tenkinamas.Ieškovė prašo už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą priteisti 1694 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“, įrašyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis yra 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovė prašomą priteisti sumą sumokėjo 2017 m. liepos 12 d. Užpraėjusio ketvirčio (2017 m. I) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) tuo metu buvo 817,6 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijas ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažinama iki 1062,88 Eur (817,6 * 1,3).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės UAB ,,Švytėjimas“, juridinio asmens kodas 123017127, ieškovei UAB ,,Vaivora“ ir Ko, juridinio asmens kodas 135863544, priteisti 1 062,88 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt du eurus 88 ct) atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.