- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- 2VP-13795-451/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04581-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Kreditorius
- UAB „4finance“
- Skolininkas
- S. S., L. S.
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos išieškotojos UAB „4finance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Jurgita Žilinskaitė, skolininkas S. S., ir L. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (išieškotoja) pareiškimu prašo teismo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų. Šį reikalavimą išieškotoja reiškia antstolės 2017 m. kovo 8 d. patvarkymu Nr. S17-11395 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo pagrindu.
Pareiškėja nurodo, kad antstolė vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. eL2-8771-451/2016 dėl 860,23 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Dėl pareiškimo išnagrinėjimo nepranešus suinteresuotiems asmenims
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 22-36; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-731-230/2016; 2016 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-444-480/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-292-112/2015 ir kt.). Todėl pareiškėjos pareiškimas nagrinėjama rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
Dėl faktinių aplinkybių
Iš kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. vykdomasis raštas Nr. eL2-8771-451/2016 dėl 860,23 Eur skolos bei 5 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojai.
Pareiškėja pareiškė pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo vykdymo procese pagal CPK 667 straipsnio nuostatas.
Antstolės patvarkyme dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo nurodoma, kad nekilnojamojo turto, transporto priemonių skolininkas neturi, lėšų skolininko sąskaitose nėra, skolininkas dirba, tačiau dėl darbo užmokesčio dydžio ir daromų iš jo išskaitų, išieškojimas iš jo truktų ilgiau kaip 56 mėn. Skolininkas 2013-09-07 sudarė santuoką su L. S., kuri, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš (duomenys neskelbtini). Vedybinė sutartis, Vedybų sutarčių registro duomenimis, nėra sudaryta.
Dėl išieškojimo iš skolininkės ir jo sutuoktinio turimo turto
Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. įskaitant pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.
Kaip matyti iš antstolės vykdomojoje byloje nustatytų duomenų, skolininko sąskaitoje piniginių lėšų nėra, nekilnojamojo turto, transporto priemonių skolininkas neturi, dirba, tačiau dėl darbo užmokesčio mažo dydžio ir daromų iš jo išskaitų, išieškojimas iš jo truktų ilgiau kaip 56 mėn. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ir konstatavus, kad skolininkė turto neturi, atsirado pagrindas vykdyti išieškojimą iš skolininkės turto dalies, įeinančios į jungtinę nuosavybę.
Antstolė nustatė, kad skolininkas 2013-09-07 sudarė santuoką su L. S., kuri VSDFV duomenimis, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas (duomenys neskelbtini). Remiantis aukščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, šis turtas laikomas bendrąja skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe, nes pajamos gaunamos po santuokos sudarymo; kaip nustatė antstolė, jiedu nėra sudarę vedybinės sutarties. Be to, teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą; iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nenustatyta, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Taigi, konstatuotina, kad skolininkės ir jo sutuoktinio po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).
Antstolė 2017 m. sausio 11 d. turto arešto aktu Nr. S17-2068 areštavo skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį, gaunamą (duomenys neskelbtini). Vadinasi įvykdė imperatyvią sąlygą, tam kad būtų galima nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 667 str. 1 d.).
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Sutuoktiniai yra tokio amžiaus, kad tikėtina, nepilnamečių vaikų neturi.
Skolininkui neturint turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nepaneigta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkinamas, nustatoma, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų (darbo užmokesčio), t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui S. S. (asmens kodas a.k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis L. S. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų (darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.