Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. M. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nutarimas) M. J. (toliau ir – pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2025 m. vasario 2 d. 19.37 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (0,67 prom. ± 0,02 prom.), ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Specialioji teisė, t. y. teisė vairuoti transporto priemones, sustabdyta nuo 2025 m. vasario 2 d. iki kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat už apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.

Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Teismų praktikoje nurodoma ir tai, kad išskirtinių aplinkybių buvimo reikalavimas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarines aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

Teismas, vertindamas galimybę šiuo konkrečiu atveju dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pareiškėjo atžvilgiu, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pobūdį – M. J. padarytas nusižengimas priskiriamas sunkių nusižengimų grupei, tai vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. M. J. Institucijos nutarimu buvo paskirta minimali bauda ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės. Skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonės turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį ir vien tik ta aplinkybė, kad, atėmus specialiąją teisę, pažeidėjas patirs nepatogumų, negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą. M. J. žinojo, kad yra vartojęs alkoholio ir sėdo vairuoti, nors ir nesijautė neblaivus, o neblaivumas nustatytas blaivumo tikrinimo reido metu. Nors neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog jis gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), tačiau šiame akte taip pat nurodyta, kad jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, o tai reiškia, jog buvo išoriniai požymiai, rodantys, kad jis vairuoti negali. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog M. J., sėsdamas už vairo, galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivus, ir nesuvokė bei nežinojo, jog daro nusižengimą. Jis turėjo būti atsakingas bei rūpestingai ir apdairiai vertinti galimas pasekmes, nes žinojo, kad yra vienintelis vairuojantis asmuo šeimoje, turi darbą ir tam tikrų įsipareigojimų šeimai ir darbui, moka dvi paskolas. Kartu pažymėtina ir tai, kad pažeidėjui skiriama administracinė nuobauda turi būti teisinga ir proporcinga jo padarytam pažeidimui, tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Šiame kontekste įvertintina tai, kad M. J. dirba rajone, darbdavio apibūdinamas teigiamai, jo darbo pobūdis yra susijęs su transporto priemonės vairavimu (dėl skubių iškvietimų ir operatyvaus reagavimo į juos), yra ilgametis įmonės vairuotojas, netekus darbo, kitą darbą rajone susirasti bus sunku. Taigi, vairavimo teisės netekimas turės esminės reikšmės ir jo darbinei veiklai. Jis turi vieną mažametį vaiką, ligotą motiną, kurias reikia vežti pas gydytojus, o dukrą į darželį mieste, nes sutuoktinė nevairuoja. Jis gyvena kaimo vietoje, susisiekimas su darboviete ir miestu yra sudėtingas. Su sutuoktine turi kreditorinių įsipareigojimų, todėl netekus pajamų šaltinio, sunku bus mokėti ir paskolas. M. J. anksčiau baustas administracine tvarka tris kartus už KET pažeidimus, pažeidimai nėra sunkūs ir keliantys itin didelį pavojų visuomenei, kitiems eismo dalyviams, paskirtos baudos sumokėtos, jis praeityje niekada nebuvo baustas ar teistas už analogiško pobūdžio teisei priešingus veiksmus, teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs nuo (duomenys neskelbtini), neteistas, neregistruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre dėl priklausomybės sutrikimų ir psichikos sutrikimų. Duomenų, patvirtinančių, kad M. J. būtų padaręs naujų administracinių nusižengimų, byloje nėra. M. J. pažeidimo padarymo faktą pripažino iškart, nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino nuo pat pradžių ir dėl to nuoširdžiai gailisi ir tai nutarime pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jo padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip tyčinis, sąlygotas valingo jo veikimo, kai asmuo, neįsitikinęs, jog yra blaivus, vairavo automobilį, o toks elgesys yra pavojingas, nepriskiriamas mažareikšmiams nusižengimams, tačiau, vertinant jam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad jo veiksmai, kalba buvo koordinuoti, elgsena adekvati, ką patvirtina byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas, M. J. nėra sistemingas KET pažeidėjas, darytina išvada, jog jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Jis baudą yra sumokėjęs, sutinka įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, išklausė 12 valandų vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, atliko vairuotojo sveikatos patikrinimą (vairuoti gali be apribojimų). Pažymėtina ir tai, kad M. J. nuo 2025 m. vasario 2 d. yra sustabdyta teisė vairuoti, t. y. daugiau kaip 2 mėnesius, teismo posėdžio metu buvo aiškiai matyti jo gailestis dėl padaryto pažeidimo, taip pat nuoširdus susirūpinimas dėl susiklosčiusios padėties ir negalėjimo pilnavertiškai pasirūpinti šeima, mažamete dukra, taip pat rūpestis dėl darbo, galimybių tinkamai atlikti darbines funkcijas ir laiku nuvykti į darbo vietą bei gauti darbines pajamas.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas M. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalies straipsnyje. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. AN2-301-626/2020, AN2-215-574/2023, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-304-993/2024; Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-34-951/2025).

Pareiškėjui M. J. dėl vairavimo esant neblaiviam paskirta nuobauda – bauda laikytina adekvačia priemone, sukėlusia neigiamas pasekmes ir tai pakankamai jį nubaudė, jam skirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, taip pat yra adekvati poveikio priemonė, sukelsianti finansinio pobūdžio pasekmes ir atimsianti galimybę vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismo vertinimu, M. J. suvokia ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei to pasekmes, be to, pats administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį, duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, byloje nėra, pareiškėjas nelinkęs pažeidinėti įstatymų, visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų, neturi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas ir įstatymais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Byloje esantys duomenys bei paaiškinimai pagrindžia būtinybę pareiškėjui turėti teisę vairuoti, taigi, trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Nors pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens (ir/ar jo šeimos) pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau šios aplinkybės taip pat turi būti vertinamos kartu su kitomis prieš tai minėtomis aplinkybėmis. Šiuo atveju būtina pažymėti, jog pareiškėjui netekus teisės vairuoti transporto priemones, ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams būtų jaučiamos pasekmės, nes tai paveiktų šeimos finansinę situaciją, taip pat ir pareiškėjo šeimos gyvenimo kokybę. Tai nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga padaryto nusižengimo ir paties pažeidėjo pavojingumui. Pažymėtina, kad asmuo iš nuobaudos turi pajusti neigiamas pasekmes, tačiau nubaudimas negali būti neproporcingai neigiamai įtakojantis asmens gyvenimą.

Vertinant administracinės poveikio priemonės skyrimą teisingumo ir proporcingumo požiūriu, atsižvelgtina į tai, kad nors M. J. vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau kitų Kelių eismo taisyklių nepažeidė, taip pat po šio pažeidimo padarymo daugiau nėra baustas administracine tvarka, pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina jo skunde nurodytas aplinkybes, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga norint toliau dirbti darbą, pasirūpinti savo šeima, jau yra išklausęs papildomus vairuotojo mokymus ir vairavimo esant neblaiviam mokymo programą, sumokėjęs baudą. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad šių aplinkybių visuma vertintina pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai teismo posėdžio metu, skunde išdėstyti argumentai, rašytinė bylos medžiaga rodo jo nuoširdų susirūpinimą dėl savo veiksmų, norą taisytis, adekvatų požiūrį į padarytą nusižengimą bei jo pasekmes, todėl vertintina teigiamai. Nustatytų aplinkybių visuma M. J. elgesio nepateisina, tačiau leidžia teigti, kad jis nėra piktybinis visuomenėje galiojančių elgesio normų pažeidėjas. Pažymėtina ir tai, kad jau dabar M. J. jaučia neigiamas nubaudimo pasekmes, nes nuo 2025 m. vasario 2 d. jam yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, duomenų, jog nuo šio sprendimo įsigaliojimo pareiškėjas būtų pažeidęs šį sprendimą ir vairavęs transporto priemones, nėra.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (administracinio nusižengimo pavojingumą, M. J. nustatytą neblaivumo laipsnį, jo elgesį po administracinio nusižengimo padarymo, jį apibūdinančią medžiagą) ir paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumą padarytam nusižengimui, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti pareiškėją nuo administracinių nusižengimų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti taikant švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki 4 mėnesių, paliekant galioti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą nepakeistą. Šis draudimas užtikrins pakartotinių nusižengimų prevenciją, t. y. jo elgesys vairuojant tam tikrą laiką bus kontroliuojamas, bet nebus prarasti vairavimo įgūdžiai, sudaryta galimybė neprarasti darbo, o kartu pajamų ir galimybės tinkamai pasirūpinti šeima.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Institucijos nutarimas dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino paskyrimo M. J. keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 ir 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą M. J. sutrumpinti iki 4 (keturių) mėnesių.

Kitą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.