- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-681-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05222-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- UAB „Posūkis“, UAB Geruda, UAB „Jurgena“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
- Kategorijos
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „Posūkis“, UAB Geruda“, UAB „Jurgena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl sutarties pakeitimo kitai sutarties šaliai iš esmės pažeidus sutartį, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ kreipėsi į teismą prašydamos teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-10-06 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pakeitimo“ Nr.1421 (toliau Nutarimas) gali prieštarauti Konstitucijai ir įstatymams (b.l. 172-178, 1 tomas). Nurodė, kad buvo pažeista Nutarimo priėmimo procedūra. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą Vyriausybės nutarimų projektai rengiami, derinami, svarstomi ir priimami Vyriausybės darbo reglamento (toliau – Reglamentas) nustatyta tvarka. Pagal faktines aplinkybes Nutarimo projektas nebuvo derinamas su Teisingumo ministerija ir negautos šios ministerijos išvados. Priimant Nutarimą buvo aiškiai pažeistas Reglamentas bei kitos nutarimo priėmimo tvarką reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, o tuo pačiu įstatymai bei Konstitucija. Ieškovai savo prašyme taip pat nurodo, kad Nutarimo projektas nebuvo derinamas su ministerijomis pagal ministrams pavestas valdymo sritis bei derinamas su kitomis institucijomis ir įstaigomis, o taip pat nebuvo svarstomas nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi (b.l. 86-87, 2 tomas) išnagrinėjo ieškovų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir jį atmetė. Teismas nurodė, kad nebuvo pažeista Nutarimo priėmimo procedūra. Nurodė, kad vadovaujantis Reglamento 42 p. Ministras Pirmininkas turi teisę Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti įtraukti į tvirtinamą darbotvarkę ir naujus klausimus. Taip pat nustatyta, kad esant poreikiui priimti sprendimus neatidėliotinai, jie gali būti priimami pagal Reglamento IX skirsnio nuostatas, atleidžiančias Vyriausybės nutarimo projekto rengėją nuo Reglamente numatytų pareigų, taikomų kuomet teisės aktų projektai rengiami įprastine tvarka. Nurodyto nutarimo pakeitimu šioje byloje vietoje vienos likviduotos institucijos buvo nurodyta kita atsakinga institucija, neišplečiant ir nesusiaurinant Nutarimo 2 p. nurodytų įgaliojimų. Pagal Nutarimo 2 p. 2005 m. redakciją - Vilniaus apskrities viršininkas įgaliotas pasirašyti 1 punkte nurodyto projekto įgyvendinimo investuotojų lėšomis sutartį ir kontroliuoti šio projekto įgyvendinimą, o pagal 2010 m. redakciją - Ūkio ministerijai pavesta kontroliuoti šio projekto įgyvendinimą. Teismas taip pat nurodė, kad nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu.
Šalies argumentai
Ieškovai atskiruoju skundu (b.l. 116-118, 2 tomas) prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą tenkinant, t. y. sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-11180-110/2013 nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pakeitimo“ Nr. 1421 (Valstybės žinios, 2010-10-09, Nr. 120-6125) (visas) atitinka Konstituciją ir įstatymus. Nurodė, kad faktas, kad Nutarimas buvo priimtas ypatingos skubos tvarka, neatleidžia projekto rengėjo nuo pareigos gauti Teisingumo ministerijos išvadas ir kitų Reglamente nustatytų pareigų – ši aplinkybė nulemia tik trumpesnius atitinkamų procedūrų terminus. Nurodo, kad turėjo būti taikomas Reglamento 43 p., kuriame nustatyta, kad: „Ministras turi teisę, prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimus, kreiptis į Ministrą Pirmininką su pasiūlymu įtraukti naują klausimą į darbotvarkę (jeigu šis klausimas suderintas su suinteresuotomis institucijomis ir įstaigomis Reglamento nustatyta tvarka). <...>“. Taigi teisės normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad net ir prašant įtraukti naują klausimą (šiuo atveju – dėl Nutarimo priėmimo) į darbotvarkę, šis klausimas turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis ir įstaigomis Reglamento nustatyta tvarka, t. y. ieškovių nurodytos Reglamento nuostatos net ir šiuo atveju turėjo būti taikomos. Taip pat nurodė, kad ieškovės savo teisiškai motyvuotą abejonę dėl nutarimo prieštaravimo Konstitucijai ir įstatymams grindė ne normų turiniu, o nutarimo priėmimo tvarka, kas yra savarankiškas bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas (Konstitucinio Teismo įstatymo 64 str.), todėl šis argumentas negali būti teisėtas ir pagrįstas motyvas Ieškovų prašymui atmesti. Nurodo, kad nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimas lėmė neteisėtą Nutarimo turinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 122-131, 2 tomas), atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Posūkis“ atskirąjį skundą dėl 2013 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties; atmesti ieškovų UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Posūkis“ atskirąjį skundą dėl 2013 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties; palikti nepakeista 2013 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį; priteisti Atsakovo bei Trečiojo asmens naudai iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą), o pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Taigi joks aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtas specializuotas teismas neturi įgaliojimų vertinti žemesnės instancijos teismo nutarties kreiptis ar atsisakyti kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, nes priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtinę Konstitucinio Teismo kompetenciją, taip pat iš esmės būtų paneigta Konstitucijos 106 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 110 straipsnio 2 dalyje, LR CPK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo (teisėjo) diskrecijos teisė spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindo buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Nurodo, kad Apeliacinis procesas pagal Atskirąjį skundą nutrauktinas, nesant galimybės tikrinti teismo atsisakymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėtumo ar pagrįstumo atskirai nuo pagrindinio sprendimo. Nurodo, kad LR CPK nenustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, gali būti paduodamas atskirasis skundas (LR CPK 334 str. 1 d. 1 p.). Todėl atsižvelgdama į tai, kad klausimo, kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne, sprendimas yra diskrecinė bylą nagrinėjančio teismo teisė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą neturi įtakos tolesnei bylos eigai, nes neužkerta galimybės byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo (nutarties), kuriuo byla išspręsta iš esmės, ir į atskirąjį skundą įtraukti motyvų dėl nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėtumo bei pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovai teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 str. reglamentuoja teisę paduoti atskirąjį skundą. Šio straipsnio 1 d. 1 p. nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio Kodekso numatytais atvejais. Minėto straipsnio trečioje dalyje nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Teismo nutartis atsisakyti kreiptis į Konstitucinį Teismą neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui, taip pat įstatyme nėra numatyta galimybė apskųsti nutartį dėl teismo atsisakymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl konstatuotina, kad įstatymas nenumato galimybės apskųsti teismo nutarties atsisakyti kreiptis į Konstitucinį teismą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išsamiai pasisakęs šiuo klausimu kasacinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010. Čia buvo konstatuota, kad teismo apsisprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip procesinis veiksmas, atskiruoju skundu negali būti skundžiamas, nes neatitinka išimtinės (nepaprastosios) apeliacijos sąlygų, nustatytų CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant CPK 3 straipsnio 3 dalį ir 165 straipsnį, pagal kurį dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį stabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas. CPK nenustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, gali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to šis procesinis teismo veiksmas – atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą – vertintinas CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto aspektu, t. y. užkerta jis galimybę tolesnei bylos eigai ar ne. Teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą neturi įtakos tolesnei bylos eigai, nes neužkerta galimybės byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo (nutarties), kuriuo byla išspręsta iš esmės, ir į skundą įtraukti motyvų dėl nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėtumo bei pagrįstumo. Tokia galimybė įtvirtinta CPK 334 straipsnio 3 dalyje. Priešingas šių CPK nuostatų aiškinimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei neleistinumo piktnaudžiauti procesu principams (CPK 7 straipsnis), nes atsirastų prielaidos byloje dalyvaujantiems asmenims nesąžiningai naudotis ir piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei nepagrįstai vilkinti procesą.
Kadangi teismo nutartis, kuria atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, nėra skundžiama apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl šio atskirojo skundo nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 315 str. 5 d., 336 str., 338 str., teismas
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų UAB „Posūkis“, UAB Geruda“, UAB „Jurgena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, nutraukti.