Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AV3“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-29719-1211/2024 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AV3“ skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notaras G. B., antstolis R. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „AV3“ kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro G. B. 2024 m. kovo 5 d. išduotus septynis vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja nurodė, kad ji ir UAB „Kredito garantas“ sudarė septynias paskolos sutartis, kurios buvo užtikrintos nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka). UAB „Kredito garantas“, manydama, kad pareiškėja praleido mokėjimo terminus, kreipėsi į notarą, kuris atliko septynis vykdomuosius įrašus, o atitinkamai antstolis R. V. pradėjo priverstinį įsiskolinimo išieškojimą. Nors notaras dar 2024 m. kovo 5 d. atliko septynis vykdomuosius įrašus, tačiau pareiškėja informacijos apie vykdomųjų įrašų atlikimą negavo, apie juos sužinojo tik tuomet, kai antstolis 2024 m. rugpjūčio mėn. pradėjo priverstines skolos išieškojimo procedūras. Antstolis taip pat nepateikė pareiškėjai vykdomųjų įrašų, todėl neturėdama galimybės susipažinti ir įvertinti šių įrašų bei UAB „Kredito garantas“ prašymų šiuos įrašus išduoti, pareiškėja negalėjo pasinaudoti savo teise ir apskųsti vykdomuosius įrašus. Vykdomuosius įrašus ir UAB „Kredito garantas“ prašymus šiuos įrašus išduoti pareiškėjos prašymu notaras atsiuntė 2024 m. spalio 8 d. Pareiškėja negavo iš notaro pranešimo, kuriame būtų nurodyti hipotekos kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą, kaip to reikalauja teisės aktai. Notaras darė tęstinį pažeidimą, nes apie atliktus vykdomuosius įrašus pranešimo pareiškėjai nepateikė, pareiškėja negavo ir siūlymo per 20 dienų sumokėti skolą kreditorei, nesudarė galimybės pateikti notarui duomenis dėl hipotekos kreditorės reikalavimo nepagrįstumo. Dėl to pareiškėja nepraleido įstatyme įtvirtinto termino pateikti skundą dėl notarinių veiksmų, nes pareiškėja vykdomuosius įrašus el. paštu realiai gavo 2024 m. spalio 8 d. Be to, kai kurios paskolų sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, neteisingos, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Notaras, antstolis ir UAB „Kredito garantas“ nevienodai skaičiuoja delspinigius ir palūkanas, negali paaiškinti už kokį laikotarpį juos skaičiuoja, kokia tiksliai yra pareiškėjos negrąžinta paskola. Nepateikus detalaus skolos, delspinigių ir palūkanų paskaičiavimo, pareiškėjai sudėtinga įvertinti, ar UAB „Kredito garantas“ ir notaras tinkamai paskaičiavo skolos likutį, delspinigius ir palūkanas. Pareiškėjai kilo ir pagrįstų abejonių dėl notaro nešališkumo, kadangi UAB „Kredito garantas“ vadovas yra J. B., todėl neatmetama galimybė, kad šį asmenį ir notarą sieja giminystė.

3. Suinteresuotas asmuo notaras G. B. nurodė, jog pareiškėjai pranešta apie kreditorės inicijuotas išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūras bei apie atliktus vykdomuosius įrašus. Notaras netikrina (ir nevertina) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo pateiktų duomenų atitikties ir neatsako už juos, nes už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius. Notaro ir UAB „Kredito garantas“ direktoriaus J. B. giminystės ryšiai nesieja.

4. Suinteresuotas asmuo UAB „Kredito garantas“ prašė skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo sutiko su notaro argumentais ir prašė teismo jais vadovautis. Notaras pateikė įrodymus, kad pranešimai pareiškėjai išsiųsti 2024 m. sausio 23 d., o vykdomieji įrašai – 2024 m. kovo 5 d. Šie dokumentai pareiškėjai siųsti tokiu pačiu adresu, kurį pareiškėja nurodė skunde, todėl pranešimai išsiųsti tinkamai. Kadangi pareiškėja pranešimus iš notaro gavo gerokai anksčiau nei nurodo skunde, ji praleido įstatymų nustatytą terminą skundui dėl atliktų vykdomųjų įrašų pareikšti. UAB „Kredito garantas“ žiniomis, notaro ir suinteresuoto asmens vadovo J. B. giminystės ryšiai nesieja.

5. Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsikirtimo argumentų į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjai ir jos vadovui paštu notaras 2024 m. sausio 23 d. išsiuntė pranešimus apie gautą kreditorės prašymą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo, o 2024 m. kovo 5 d. notaras pareiškėjai ir jos vadovui pašto siuntomis išsiuntė atliktus vykdomuosius įrašus. Pareiškėja neginčija, kad notaras dokumentus jai siuntė neteisingu adresu, tik deklaratyviai teigia, jog apie atliktus vykdomuosius įrašus nežinojo. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėja nuo 2023 m. kovo turėjo žinoti apie atliktus vykdomuosius įrašus. Pareiškėja skundą dėl notaro veiksmų teismui pateikė tik 2024 m. spalio 28 d., todėl pareiškėja yra praleidusi naikinamąjį 90 dienų terminą skųsti notaro veiksmus atliekant vykdomuosius įrašus, o tai yra savarankiškas pagrindas pareiškėjos skundui atmesti. Svarbių aplinkybių, dėl kurių šis terminas praleistas, pareiškėja nenurodė.

8. Teismas taip pat nustatė, kad notaras, prieš atlikdamas vykdomuosius įrašus, siuntė pareiškėjai pranešimus registruotu laišku kreditorės prašymuose nurodytu pareiškėjos adresu ((duomenys neskelbtini)), taip pat pranešimus siuntė ir pareiškėjos vadovo (įkaito davėjo) adresu ((duomenys neskelbtini) todėl teismas laikė, kad notaras pranešimus apie prašymus išduoti vykdomuosius įrašus išsiuntė tinkamai. Kreditorė prašymuose išduoti vykdomuosius įrašus nenurodė kito pareiškėjos adreso, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 įsakymu Nr. 1R-144 patvirtino Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10 punktu, notaras minėtus pranešimus išsiuntė pareiškėjos buveinės adresu. Pareiškėjos skunde nurodytas tas pats adresas, kuriuo ir buvo išsiųsti pranešimai ir vykdomieji įrašai. Byloje esantys duomenys patvirtino, jog tiek pranešimai apie gautus prašymus išduoti vykdomuosius įrašus, tiek atlikti vykdomieji įrašai pareiškėjai išsiųsti tinkamai kreditorės nurodytu pareiškėjos adresu.

9. Teismas nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos notariato įstatymas (toliau – NĮ), nei Aprašas, nei kasacinio teismo praktika nenumato notaro prievolės tikrinti prašymo duomenis (tarp jų ir skolininkės rekvizitus) kituose (išskyrus Hipotekos registrą) viešuose registruose, todėl laikytina, jog notaras pranešimą pareiškėjai išsiuntė tinkamai ir vykdomojo įrašo atlikimo tvarka nebuvo pažeista. Be to, notaras neturėjo pareigos įsitikinti, kad pranešimai pareiškėjai yra tinkamai įteikti, kadangi Aprašo 12 punkte nustatyta, jog pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas nestabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjos argumentai, jog notaras tinkamai neinformavo jos apie gautus UAB „Kredito garantas“ prašymus išduoti vykdomuosius dokumentus, neatsiuntė pačių vykdomųjų įrašų, apie kuriuos, pareiškėjos teigimu, ji sužinojo tik 2024 m. spalio 8 d., kuomet pati kreipėsi į notarą, atmestini kaip nepagrįsti.

10. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.194¹ straipsnio 6 dalimi, jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Kasacinio teismo praktikoje dėl vykdomąjį įrašą reglamentuojančių normų taikymo pažymėta, kad notaras netikrina (ir nevertina) kreditoriaus pateiktų duomenų atitikties ir neatsako už juos (NĮ 49¹ straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3-4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą dėl jų atitikties viešo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjos argumentai dėl paskolos sutarčių sąlygų nesąžiningumo, palūkanų, skolos ir delspinigių dydžio, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Notaras, atlikdamas vykdomuosius įrašus, turėjo įvertinti tik NĮ 49¹ straipsnio 1-2 dalyse nurodytas aplinkybes, nevertinant pačios prievolės dydžio ir kitų su tuo susijusių aplinkybių. Teismas nurodė, kad, pareiškėjai nesutinkant su paskolos sutartimis sulygtomis sąlygomis, ar kreditorei nurodžius nepagrįstas išieškotinas sumas, ji turi teisę dėl kreditorės materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjos argumentai dėl notaro galimo šališkumo yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais. Byloje nesant duomenų apie notarą ir UAB „Kredito garantas“ vadovą siejančią giminystę (tik esant pavardžių sutapimui), teismas laikė, kad notaras yra nešališkas. Notaro nurodyta aplinkybe, kad jo ir kreditorės vadovo giminystė nesieja, nebuvo pagrindo abejoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „AV3“ prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą pakartotinai išnagrinėti skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertinto ir konstatavo datą, kada pareiškėjas sužinojo apie notaro išduotus vykdomuosius įrašus ir kada galėjo susipažinti su jų turiniu. Pareiškėja el. paštu 2024 m. spalio 7 d. kreipėsi į notarą su prašymu pateikti vykdomuosius raštus ir kreditorės prašymus šiuos vykdomuosius raštus išduoti. Notaras šiuos dokumentus pareiškėjai atsiuntė 2024 m. spalio 8 d., taigi būtent šią dieną pareiškėja vykdomuosius raštus ir gavo, ir turėjo galimybę su jais susipažinti. Nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas ir terminas skundui dėl vykdomųjų įrašų atliki paduoti, o terminas skundui paduoti nėra praleistas.

12.2. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad notaras, išduodamas vykdomuosius įrašus neturi pareigos tikrinti ir įsitikinti, kad kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos detaliau nepasisakė ir dėl pareiškėjos keltų klausimų, kad paskolų sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, neteisingos, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Pareiškėja planuoja savo teises ir interesus ginti, taip pat ginčydama ir kreditorės veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka, bet pareiškėja tiesiog įrodinėja, kad jos teisės ir interesai pažeidžiami dėl „grandinės veiksmų“ – nuo kreditorės neteisėtų veiksmų, vėliau notaro išduotų vykdomųjų įrašų ir pabaigoje antstoliui jau pradėjus priverstinį išieškojimą.

13. Suinteresuotas asmuo UAB „Kredito garantas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Pareiškėja pateikė skundą dėl notaro veiksmų praleidusi naikinamąjį terminą skundui dėl notaro veiksmų pateikti. Tai yra savarankiškas pagrindas tokiam skundui atmesti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad anksčiau skundo pateikti negalėjo, nenurodė objektyvių priežasčių, nulėmusių pavėluotą skundo pateikimą, be to, neprašė teismo atnaujinti praleisto termino. Pareiškėja žinojo, jog kreditorė kreipėsi į antstolį dėl vykdomųjų įrašų vykdymo. Pareiškėjai ne tik buvo tinkamai išsiųsti notaro pranešimai apie prašymą išduoti vykdomuosius įrašus pateikimą, tačiau pareiškėja gerokai anksčiau, nei nurodo procesiniuose dokumentuose sužinojo apie vykdomųjų įrašų išdavimą ir jų pateikimą antstoliui vykdyti. Pareiškėja ir pati pripažįsta, kad apie vykdomųjų įrašų išdavimą sužinojo anksčiau nei 2024 m. spalio 8 d. iš antstolio.

13.2. Teisės aktai nenustato nei pareigos, nei teisės notarui tikrinti ar kreditoriaus pateiktas prašymas išduoti vykdomuosius įrašus yra pagrįstas. Be to, jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kokia tvarka turi būti nagrinėjamas ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tokia pačia tvarka turi būti reiškiami ir reikalavimai dėl paskolų sutarčių sąlygų, kurios, pareiškėjos nuomone, yra nesąžiningos ir turi būti keičiamos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų (neveikimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja ir UAB „Kredito garantas“ sudarė septynias paskolos sutartis, kurios užtikrintos nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka). 2024 m. sausio 23 d. UAB „Kredito garantas“ kreipėsi į notarą su prašymais dėl vykdomųjų įrašų atlikimo. (duomenys neskelbtini) biuro notaras 2024 m. kovo 5 d. atliko septynis vykdomuosius įrašus (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja (apeliantė) UAB „AV3“ kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro G. B. 2024 m. kovo 5 d. išduotus septynis vykdomuosius įrašus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų atmetė, o pareiškėja, nesutikdama su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

17. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas), tokių skundų nagrinėjimui taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511-513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.

18. CPK 511 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui (CPK 511 straipsnio 2 dalis). Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis).

19. Sprendžiant, ar CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai, jeigu jie praleidžiami, gali būti atnaujinami, atsižvelgtina į tai, kad CPK 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

20. Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas. CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015).

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą skųsti notaro veiksmus, atliekant vykdomuosius įrašus. Pareiškėja su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir atskirajame skunde teigia, kad apie notaro išduotus vykdomuosius įrašus ir jų turinį sužinojo tik 2024 m. spalio 8 d., t. y. jos pačios prašymu notarui atsiuntus jai atliktus vykdomosios įrašus. Pareiškėjos vertinimu, būtent nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui dėl vykdomųjų įrašų paduoti, todėl terminas nėra praleistas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjos argumentais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja skundą dėl notaro veiksmų, 2024 m. kovo 5 d. išduodant septynis vykdomuosius įrašus, teismui pateikė 2024 m. spalio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams po skundžiamo veiksmo atlikimo. Minėta, kad naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas skaičiuotinas ne nuo sužinojimo momento apie skundžiamą veiksmą, bet nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų paduotas praleidus naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą. Byloje tokių ypatingų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas spręsti klausimą dėl įstatymo nustatyto naikinamojo termino atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tokių nėra nurodžiusi ir pareiškėja. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir pareiškėjos argumentai, kad jai nebuvo žinoma nei apie notaro siūlymą per nustatytą terminą sumokėti skolą kreditorei, nei apie atliktus vykdomuosius įrašus.

22. Tiek NĮ 49¹ straipsnis, tiek Aprašas įtvirtina vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką aiškiai nustatydami, jog siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui skaičiuojamas nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo, o ne gavimo dienos. Vykdomąjį įrašą notaras atlieka pasibaigus šiame punkte nustatytam dvidešimt dienų terminui, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto piniginės prievolės dydžio ir (ar) teisinio pagrindo piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui neįteikimas nestabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo (Aprašo 11-13 punktai). Todėl vykdomasis įrašas atliekamas pasibaigus 20 dienų terminui, nepriklausomai nuo to, gavo skolininkas siūlymą, ar ne.

23. Bylos duomenys patvirtina, kad notaras, prieš atlikdamas vykdomuosius įrašus, siuntė pareiškėjai pranešimus registruotu laišku kreditorės prašymuose nurodytu pareiškėjos adresu ((duomenys neskelbtini) – tokiu pačiu adresu kaip ir deklaruotas pareiškėjos buveinės adresas, taip pat nurodytas ir skunde dėl notaro veiksmų), taip pat pranešimus siuntė ir pareiškėjos vadovo (įkaito davėjo) adresu ((duomenys neskelbtini) Apeliacinės instancijos teismas spręsti, kad notaras pranešimus apie prašymus išduoti vykdomuosius įrašus išsiuntė netinkamai, neturi pagrindo. Pareiškėja atskirajame skunde pati pripažįsta, kad jai apie pradėtus priverstinio išieškojimo veiksmus aptartų septynių vykdomųjų išrašų pagrindu buvo žinoma. Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad vykdomųjų įrašų pagrindu vykdomosios bylos yra užvestos 2024 m. kovo 21 d., 25 d. ir 2024 m. balandžio 2 d. Pareiškėja teigia, kad jai nebuvo žinoma, kokiu teisiniu pagrindu antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus, tačiau byloje nėra duomenų, kodėl pareiškėja, jau žinodama apie pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus, tiek laiko delsė ir nesikreipė anksčiau į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo. Taigi pati pareiškėja, žinodama apie pradėtus priverstinius vykdymo veiksmus, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga bei aktyviai neveikė, gindama savo galimai pažeistas teises.

24. Pažymėtina, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir teisingai konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą skųsti notaro veiksmus, atliekant vykdomuosius įrašus, tačiau, jau esant priimtam skundui dėl notaro veiksmų, civilinės bylos nenutraukė, o nepagrįstai sprendė, kad tai yra savarankiškas pagrindas pareiškėjos skundui atmesti.

25. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Šios proceso normos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Remiantis nutartyje išdėstytais motyvais, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis panaikinama ir civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis). Nustačius, kad pareiškėja yra praleidusi naikinamąjį terminą skundui dėl notaro veiksmų pateikti, kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nekeičia bylos esmės, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tuo tarpu kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Civilinę bylą nutraukus dėl to, kad yra suėjęs naikinamasis skundo dėl notaro veiksmų apskundimo terminas, laikytina, kad dėl nepagrįstai inicijuoto proceso lieka kalta pareiškėja, todėl jai jos bylos nagrinėjimo metu turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie jų bylos nagrinėjimo metu turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AV3“ skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notaras G. B., antstolis R. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“, nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.