Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, eII-1016-1170/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-31
Bylos Nr.: eII-1016-1170/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00980-2025-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Justyna Žukovska-Pečiulienė
Pažeidėjas: R. B.

Kategorijos

1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
9.55Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Skundas Nr. eII-1016-1170/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00980-2025-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.3; 9.55; 21.10.4. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Andrianai Karlonaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. B.

nedalyvaujant VĮ „Registrų centras“ įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl VĮ „Registrų centras“ specialistės Viktorijos Suchankovaitės 2025 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1442-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) specialistės Viktorijos Suchankovaitės 2025 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1442-2025 (toliau – ir Nutarimas) R. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 7 d., 06.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Dėl minėto administracinio nusižengimo P. B. buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skundas dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą Nutarimą, taip pat juo paskirtą baudą. Pasak R. B., skundžiamu Nutarimu nepagrįstai paskirta bauda, kadangi pirmą kartą nusižengusiam asmeniui yra tikslinga skirti mažiau kraštutines priemones. R. B. vadovaujama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdo jau nuo 2017 metų ir nuo to laiko joks darbuotojas bendrovėje nedirba, kas tik patvirtina, kad nėra jokių bendrovės veikla suinteresuotų trečiųjų šalių. Jis iš Institucijos negavo jokio priminimo pateikti ataskaitas, kai tuo tarpu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) tokius priminimus visada pateikia. Juo labiau, jis iš Institucijos 2024 metais gavo raštą, kad yra inicijuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždarymas, todėl buvo įsitikinęs, kad bendrovė jau yra likviduota ir jam nėra jokio poreikio teikti finansinių ataskaitų rinkinius. Tuo metu, kai bendrovė vykdė savo veiklą, buvo pasamdyta buhalterė, kuri tvarkė visus bendrovės reikalus, o bendrovei nutraukus veiklą, jis buhalterės paslaugų atsisakė ir jau nebežinojo kokias ataskaitas reikia teikti. Be kita ko, už šiurkštesnius administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, asmenims yra skiriamos žymiai mažesnės baudos. Šiuo metu jis jau yra pateikęs metines 2023 ir 2024 metų deklaracijas, kas tik patvirtina, kad jo elgesys nebuvo piktybinis.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame su R. B. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Institucijos teigimu, įstatymų leidėjas neišskiria atvejų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti pareigos teikti finansinių ataskaitų rinkinius. Juo labiau, Institucijai nėra numatyta pareiga priminti apie būtinybę laiku pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Vien tai, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva 2023 m. gegužės 23 d. buvo išsiųstas pranešimas apie numatomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimą, nepatvirtina, kad ši bendrovė buvo galiausiai likviduota ar likviduojama, todėl šiuo atveju bendrovė yra laikoma veikiančia, todėl vadovui lieka pareiga teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nors R. B. nesutiko su jam paskirta 615 Eur dydžio bauda ir jis už šį administracinį nusižengimą yra baudžiamas pirmą kartą, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, jog jam paskirta administracinė bauda yra per griežta, neteisinga ar neproporcinga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. paaiškino, kad jis neginčija jam tenkančios pareigos pateikti visus dokumentus ir viską, bet, pavyzdžiui, praeitą savaitę irgi gavo iš VMI pranešimą, kad vėluoja priduoti deklaraciją, tai kaip ir kiekvienais metais, jis ėmė ir deklaravo, o Institucija, nors ir neturi pareigos to daryti, tačiau bent iš žmogiškosios pusės galėjo tokį priminimą persiųsti. Kaip pavyzdys, birželio 30 d. žinių laidoje buvo kalbama apie Lietuvos Respublikos premjero įmonę, kuri buvo finansuojama neaiškios kilmės pinigais ir Institucija buvo informuotas atbuline data, o pats premjeras pareiškė, kad tai yra žmogiška klaida. Iš jo paties pusės lygiai taip pat yra žmogiška klaida ir nemano, kad iš pirmo karto reikėtų bausti maksimalia suma. 600 Eur yra labai dideli pinigai, būtų 10 kartų mažesnė suma, simboliška suma, tai jis net nesiginčytų ir sumokėtų, bet 600 Eur yra didelė suma, neadekvati suma. Visi žmonės daro klaidas, tiek valstybės tarnautojai, tiek ir paprasti žmonės, tačiau panašu, kad tie paprasti žmonės labiau Institucijos yra spaudžiami dėl baudų mokėjimo. Institucija atsiliepime nurodė, kad jo padarytas nusižengimas yra labai pavojingas, į ką ir buvo atsižvelgta tačiau pagal ANK už labai pavojingus nusižengimus, tokius kaip greičio viršijamas 30km/h, yra baudžiama nuo 30 Eur bauda. Juo labiau toks jo elgesys jokiu būdu nėra piktybiškas, nes jeigu jis būtų piktybiškas, tai jis sužinojęs apie situaciją, tikrai nebūtų pateikęs deklaracijų tiek už praeitus, tiek už dar vienus metus. Atsakydamas į teismo klausimus R. B. nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Vadovauja bendrovei nuo pat atidarymo, tikėtina nuo 2015 metų. Bendrovė nuo 2017 m. visiškai nevykdo jokios veiklos, ji yra uždaryta. Jį suklaidino tas Institucijos pranešimas, kurį gavo 2023 metais, kad Institucija inicijuoja bendrovės uždarymą. Jis jau net apsidžiaugė, galvojo, kad jam VMI deklaracijų turbūt nereikės daryti, tačiau jis supranta, kad bet nieko tai nereiškia, jis tiesiog pats save vėl suklaidino šitoje vietoje. Jis dar 2023 metais gavo šį pranešimą, tačiau vėliau jokių pranešimų apie bendrovės planuojamą likvidavimą jau negavo. Kol bendrovė buvo gyva, buhalteriją tvarkė privati kompanija, jis į ją kreipėsi, nes jo raštingumas buhalterijoje yra nulinis. Jis nuo 2017 m. gyvena (duomenys neskelbtini), nes kai viskas užsidarė, finansiniai sunkumai prasidėjo, teko važiuoti, ieškoti kaip užsidirbti duonai. Per mėnesį jis gauna apie tūkstantį svarų, o išleidžia pusę šios sumos.

Skundas tenkintas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenustato kitaip.

CK 2.67 straipsnyje numatyta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos Juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

Akcinių bendrovių 19 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis). Pagal Akcinių bendrovių 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Minėto teisės akto 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją.

Juridinių asmenų registro nuostatų 38.2 punkte numatyta, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie registro objektus registro tvarkytojui teikia juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Minėtų nuostatų 41 punktas numato, kad dokumentų ir duomenų teikėjai teisės aktų ir nuostatų nustatyta tvarka pateikia dokumentus ir duomenis Registro tvarkytojui. Dokumentų ir duomenų teikėjas, teikdamas dokumentus ir duomenis, privalo nurodyti juridinio asmens, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo arba atstovybės elektroninio pašto adresą korespondencijai ir kontaktinį mobiliojo ryšio numerį, kurie įrašomi į Registrą neatlygintinai, taip pat atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą Registro tvarkytojui laiku. Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punktas numato, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

R. B. skundžiamu Nutarimu administracine tvarka buvo nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už bendrovės metinės finansinės ataskaitos rinkinio nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui nustatytu laiku. Šis administracinis nusižengimas ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas formalia sudėtimi, nereikalaujančia padarinių atsiradimo. Taigi, atsakomybė pagal šią normą taikoma nustačius už finansinių ataskaitų pateikimą laiku atsakingo subjekto neveikimo faktą – tokių ataskaitų nepateikimą nustatytu laiku.

Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad R. B. įstatymų nustatyta tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio, nėra. Šios aplinkybės tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek teismo posėdžio metu neginčijo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B., ją taip pat įrodo ir Institucijoje 2025 m. balandžio 29 d. gautas R. B. paaiškinimas. Kita vertus, R. B., nesutikdamas su skundžiamu Institucijos Nutarimu, apeliavo į tai, kad pati Institucija jokių išankstinių pranešimų apie būtinybę pateikti finansinių ataskaitų rinkinius nepateikė, taip pat neatsižvelgė į tai, kad yra sprendžiamas klausimas dėl jo vadovaujamos bendrovės likvidavimo.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad R. B. nuo 2015 m. birželio 18 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Tai reiškia, kad R. B. paminėtai bendrovei vadovauja jau daugiau nei dešimt metų ir žino jam kaip vadovui tenkančias atsakomybes ir pareigas, o su būtinybe kasmet teikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius susiduria ne pirmą kartą. Todėl akivaizdu, kad R. B. tenkančios pareigos kasmet pateikti vadovaujamos bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius nepaneigia jo argumentai apie negautus VĮ „Registrų centro“ priminimus. Šios teismo išvados kontekste aktualu ir tai, kad R. B., kaip pirmiau nurodytos bendrovės vadovui, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, tenka pareiga veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus.

Svarbu pabrėžti, jog priešingai R. B. skunde nurodytiems argumentams, VĮ „Registrų centras“ nėra teisės aktų nustatytos prievolės papildomai informuoti juridinius asmenis ir jų vadovus apie jiems kylančias pareigas, susijusias su finansinių atskaitų teikimu. Juridinių asmenų registro nuostatų Vienuoliktajame skirsnyje yra įtvirtina ir detalizuota, be kita ko, metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo tvarka, kuri registro, kuriam yra teikiamos minėtos ataskaitos, tvarkytojui nenumato jokios pareigos atsakingiems už finansinių atskaitų rinkinių pateikimą asmenims teikti priminimus dėl jiems tenkančios pareigos įvykdymo laiku. Anaiptol, nurodyto teisės akto 123 punkte apibrėžtas metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas yra sąlygojamas išimtinai šių rinkinių patvirtinimo ir 30 dienų po nurodytų ataskaitų patvirtinimo termino, tačiau ne registro tvarkytojo atsakingam asmeniui pateikto priminimo. Joks registro tvarkytojo priminimas, siunčiamas už finansinių atskaitų rinkinių pateikimą atsakingiems asmenims bei minimas administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skunde, Juridinių asmenų registro nuostatuose nėra nurodytas. Kaip atsiliepime nurodė VĮ „Registrų centras“, R. B. akcentuojamo pobūdžio priminimai yra siunčiami išimtinai Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva ir nėra sąlygojami jokio imperatyvaus teisinio reguliavimo, ko pasėkoje būtent juridinio asmens vadovas, nagrinėjamu atveju R. B., privalo taip organizuoti savo vadovaujamos bendrovės veiklą, įskaitant ir finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, kad bendrovei tenkančios prievolės būtų įvykdytos laiku ir tinkamai, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Todėl vien tai, kad Institucija R. B. nepateikė priminimų apie būtinybę laiku pateikti metininių finansinių ataskaitų rinkinius, jo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nešalina.

Pažymėtina ir tai, jog R. B. administracinės atsakomybės nešalina ir tai, jog 2023 metais pati Institucija su pranešimu apie galimą bendrovės likvidavimo proceso inicijavimą kreipėsi į patį R. B.. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pripažįstama, jog vien tai, kad yra sprendžiamas klausimas dėl bendrovės likvidavimo, bet ji nėra likviduota, pareigos teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius nepanaikina ir administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nešalina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022).

Be visų pirmiau aptartų ir tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek teismo posėdžio metu išsakytų argumentų, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. apeliavo į tai, kad Institucija, patraukdama jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, iš esmės paskyrė jam per griežtą baudą. R. B. teigimu, 615 Eur dydžio bauda yra neproporcinga ir per griežta.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Be to, skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas numato baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju, R. B. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda, kuri itin neženkliai viršija minimalų baudos dydį, skirtiną už pastarojo padarytą administracinį nusižengimą. Už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą R. B. anksčiau nėra baustas, o per 5 metų laikotarpį jokių administracinių nusižengimų nėra padaręs. Po šioje byloje aptariamų įvykių R. B. administracinėn atsakomybėn taip pat nėra trauktas, kas iš esmės administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuoja teigiamai. Svarbu ir tai, jog pastarasis nuo 2017 metų deklaruoja išvykimą į Jungtinę Karalystę, kur šiuo metu gyvena ir dirba. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra likviduota, tačiau kaip matyti iš viešai prieinamų šios bendrovės duomenų, šioje bendrovėje darbuotojai nėra registruoti, paskutinės bendrovės pajamos ir turtas buvo fiksuotos tik 2015 metais, kas iš esmės patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. teiginius, kad bendrovė iš tikrųjų jau ilgą laiką veiklos nevykdo. Nepaneigtina ir tai, jog pati Institucija 2023 m. birželio 29 d. R. B. siuntė pranešimą apie numatomą inicijuoti bendrovės likvidavimą.

Visos šios pirmiau aptartos tiek administracinėn atsakomybėn patrauktą R. B., tiek jo padarytą administracinį nusižengimą atskleidžiančios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad pastarojo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Nepaneigtina, jog klaidingas teisės aktų reikalavimų suvokimas nešalina P. B. atsakomybės, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad pastarasis, Institucijai neteikdamas finansinių ataskaitų rinkinių, tą darė piktybiškai. Iš tikrųjų matyti, kad R. B. vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo nuo 2017 metų, kuomet šis išvyko į užsienį, dar 2023 metais pačios Institucijos buvo keliamas klausimas dėl šios bendrovės likvidavimo, o ir dėl R. B. padaryto administracinio nusižengimo jokia žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju tikslinga skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei ta, kuri yra numatyta Institucijos Nutarime, o būtent – įspėjimą. Nepaneigtina, jog dar 1999 metais R. B. buvo teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – dviejų ar daugiau asmenų nužudymą, tačiau bausmę pastarasis jau yra atlikęs, nuo to laiko naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, o ir administracine tvarka per 5 metus jis nebuvo baustas, todėl šiuo atveju, įvertinus pastarojo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kuris pagal savo esmę kardinaliai skiriasi nuo nusikalstamų veikų, dėl kurių R. B. buvo teistas anksčiau, pastarajam nėra tikslinga skirti Institucijos pasirinktos administracinės nuobaudos. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos rūšis - įspėjimas yra teisinga bei proporcinga. Be kita ko, atitinka ir teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad asmeniui, padariusiam ANK 223 straipsnio 2 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą, esant sudėtingam įstatyminiam reguliavimui, bendrovės likvidavimo (veiklos sustabdymo) faktui, taip pat nekilusiai žalai, gali būti taikomas ir įspėjimas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-73-1036/2023, Nr. eAN2-216-1053/2024).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti VĮ „Registrų centras“ specialistės Viktorijos Suchankovaitės 2025 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1442-2025 dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos.

R. B., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė