Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vivatrans“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. C. 2021 m. kovo 19 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-36/J8-12 (toliau – ir Nutarimas) ir nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, nesant pažeidimo sudėties bei ekonominės sankcijos neskirti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu UAB „Vivatrans“ skirta 5 000 Eur dydžio ekonominė sankcija pagal: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalį, t. y. nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, ir Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 2 dalį, t. y. nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis. Nutarime nurodyta, kad UAB „Vivatrans“ pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir 19² straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (toliau – ir Taršos leidimų išdavimo taisyklės) 1 priedo 3.1 papunktį.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarime konstatuota, jog teisės aktų pažeidimas įvykdytas tokiomis veikomis: įmonė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. vasario 28 d. neturėdama tam teisės apdorojo 114,200 t nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), paruošė naudoti ir šalinti 114,200 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03); įmonė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. vasario 28 d. neturėdama tam teisės laikė daugiau kaip 0,5 tonas, bet mažiau kaip 5 tonas, nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03). Teisės aktų pažeidimas yra siejamas būtent su atliekų apdorojimo veikla be teisės aktuose nurodyto leidimo. Pareiškėjas su Nutarimu nesutiko, kadangi atliekų apdorojimo veiklos nevykdė. Nutarime nurodytos 114,200 t padangų neatitinka atliekų kriterijų pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, todėl nepagrįstai priskiriamos naudoti nebetinkamų padangų atliekų kategorijai. UAB „Vivatrans“ vykdo krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais veiklą, įmonės veikloje naudojamos 117 transporto priemonės, įmonėje yra remonto dirbtuvės su specialia įranga, skirta padangų išmontavimui. 2018 m. vasario 18 d. tarp UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ sudaryta paslaugų sutartis Nr. 20180214/1, kuria UAB „Vivatrans“ įsipareigojo priimti ir išmontuoti iš UAB „Ekologistika“ tinkamas tolimesniam naudojimui ar restauracijai padangas, kurioms reikia išmontuoti diskus, o UAB „Ekologistika“ įsipareigojo perduoti išrūšiuotas, tinkamas tolimesniam panaudojimui arba restauracijai padangas su diskais. Sutarties pagrindu UAB „Vivatrans“ buvo perduota iš viso 114,200 t padangų pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. – 2019 m. spalio 10 d. važtaraščius Nr. 1–9, kuriuose kaip krovinys įvardijamos „išrūšiuotos automobilių padangos su ratlankiais, tinkamos tolesniam naudojimui arba restauracijai“. Todėl padangos nebuvo įtrauktos į UAB „Vivatrans“ vedamą atliekų susidarymo apskaitą, t. y. registruotos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Padangos buvo skirtos tolimesniam naudojimui arba restauracijai, todėl nėra pagrindo jų laikyti atliekomis. Pagal minėtą paslaugų sutartį UAB „Vivatrans“ įsipareigojo suteikti ir suteikė užsakovui UAB „Ekologistika“ tinkamų tolimesniam panaudojimui arba restauracijai padangų diskų išmontavimo paslaugą, tačiau nevykdė atliekų apdorojimo veiklos. Todėl Nutarime nepagrįstai konstatuota, kad įmonė, neturėdama tam teisės, apdorojo atliekas bei paruošė jas šalinti, atitinkamai nepažeidė Nutarime nurodytų aplinkosaugos reikalavimų, kurie taikomi būtent atliekų apdorojimo veiklai. Padangų apskaitymo būdas UAB „Ekologistika“ atliekų tvarkymo apskaitoje savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad tai atliekos, nes jos nei važtaraščiuose, nei sutartyje neįvardytos kaip atliekos. Vien faktas, kad minėtos padangos UAB „Ekologistika“ apskaitoje buvo apskaitytos atliekų kodu 16 01 03, nepaneigia aplinkybės, kad šios padangos buvo išrūšiuotos ir atskirtos kaip tinkamos tolimesniam naudojimui, todėl neatitiko atliekoms taikomų kriterijų, o UAB „Vivatrans“ pagrįstai nelaikė jų atliekomis.

4. Pareiškėjas teigė, kad 4,78 t padangų, t. y. nepavojingųjų atliekų, laikė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. 2019 m. lapkričio 11 d. patikrinimo metu rastos 3,392 t padangų atliekų, kurių kiekis vėliau patikslintas į 4,78 t padangų atliekų, susidarė būtent dėl įmonės ūkinės veiklos ir, kaip susidariusios įmonės veikloje, yra įtrauktos į įmonėje UAB „Vivatrans“ vedamą atliekų susidarymo apskaitą, t. y., registruotos GPAIS. 2020 m. vasario 28 d. šios atliekos buvo perduotos atliekų tvarkytojui UAB „Ekobazė“, perdavimo metu atliekos buvo tiksliai pasvertos, todėl 2020 m. vasario 28 d. važtaraštyje nurodytas jų kiekis – 4,78 t, kuriuo vėliau vadovavosi ir Departamentas, surašydamas protokolą. Dėl ūkinės veiklos įmonės veiklos teritorijoje per vienerius metus susidaro vidutiniškai apie 30 tonų naudoti nebetinkamų padangų atliekų. Skundžiamame nutarime pažymėta, jog patikrinus įmonės atliekų susidarymo apskaitą nustatyta, kad 2018 m. įmonėje susidarė 44,080 t atliekų kodu 16 01 03 (naudoti nebetinkamos padangos), kurios perduotos atliekų tvarkytojams. Per 2019 m. įmonės veikloje iš viso susidarė 21,64 t padangų atliekų, per 2020 m. – 38,42 t padangų atliekų, tarp kurių yra ir lengvųjų automobilių padangų. Departamentas nustatė, kad šios atliekos 2020 m. vasario 28 d. buvo perduotos atliekų tvarkytojui, įmonei duoto Privalomojo nurodymo Nr. PN8-2 dėl atliekų perdavimo atliekų tvarkytojams reikalavimai buvo įvykdyti laiku. Kadangi netinkamų naudoti padangų atliekos, susidariusios dėl įmonės veiklos, susidarymo vietoje iki jų surinkimo nebuvo laikomos ilgiau kaip vienerius metus, įmonė neturėjo pareigos gauti leidimo šių nepavojingųjų atliekų laikymui pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir joje nustatytų reikalavimų negalėjo pažeisti. Todėl nėra pagrindo UAB „Vivatrans“ taikyti atsakomybę pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 2 dalį.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad neginčijo duoto Privalomojo nurodymo Nr. PN8-2 dėl atliekų perdavimo atliekų tvarkytojams ir jį įvykdė, kadangi nebuvo prasmės ginčyti reikalavimus, kuriuos ir taip įmonė turėjo įstatyminę pareigą įvykdyti. Tačiau faktas, kad įmonė įvykdė su privalomojo nurodymo reikalavimais sutampančią teisinę prievolę nėra tolygus ir negali būti vertinamas kaip pažeidimo pripažinimas. Nei dėl UAB „Vivatrans“ atliktos tolimesniam naudojimui tinkamų padangų diskų išmontavimo veiklos pagal 2018 m. vasario 18 d. sutartį, nei dėl patikrinimo metu rastų įmonės ūkinėje veikloje susidariusių padangų atliekų laikymo specialiame konteineryje jokio neigiamo poveikio ir žalos aplinkai nebuvo padaryta. Padangų atliekų perdavimas atliekų tvarkytojams buvo įvykdytas tinkamai ir laiku, nors įmonė susidūrė su išskirtiniais sunkumais, kadangi jos veikla buvo sutrikdyta dėl įmonės patalpose 2019 m. spalio mėnesį įvykusio gaisro. Nutarimas priimtas be teisinio pagrindo, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

6. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ekonominė sankcija negali būti skiriama atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą, paskirta ekonominė sankcija yra neproporcinga atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) principus. Pažeidimas yra formalaus pobūdžio, kadangi nesukėlė jokios žalos ir realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Pažeidimas atitinka Departamento direktoriaus 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. AD1-30 patvirtino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) nustatytus pažeidimų priskyrimo mažareikšmiams kriterijus.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, nes pagal pateiktus įmonės buhalterinius išrašus už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., GPAIS duomenis nustatyta, kad UAB „Ekologistika“ iš Rehviringlus MTU importavo naudoti nebetinkamų padangų atliekas, kurias UAB „Ekologistika“ apskaitė atliekų tvarkymo apskaitoje GPAIS, atliekos kodu 16 01 03. UAB „Ekologistika“ dokumentų, patvirtinančių, kad šios importuotos naudotų padangų atliekos (atliekos kodu 16 01 03) nustatyta tvarka buvo pripažintos daiktais / medžiagomis, nepateikė. Taigi UAB „Ekologistika“ UAB „Vivatrans“ pagal važtaraščius Nr. 1–9 perdavė ne naudotas padangas kaip daiktus ar medžiagas, bet naudotų padangų atliekas, iš viso – 114 200 kg. Tiek UAB „Vivatrans“, tiek UAB „Ekologistika“ direktorius yra tas pats asmuo – J. C., todėl abiem įmonėms buvo žinoma, kad pagal sutartį perduodamos naudotų padangų atliekos. Įmonių direktorius 2019 m. gruodžio 12 d. nurodė, kad padangos iki šios dienos restauravimui vežtos nebuvo ir sutarčių padangų restauravimui įmonė neturi. UAB „Vivatrans“ įregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre (toliau – ir ATVR), kodas REOBJ0015444. Atliekų tvarkymo rūšys – (S1) surinkimas, (S2) vežimas, (S3) įvežimas į Lietuvos Respubliką, (S4) išvežimas iš Lietuvos Respublikos, (S6) prekyba atliekomis, (S7) tarpininkavimas. Įmonei 2007 m. rugsėjo 7 d. išduotas ir 2010 m. gruodžio 30 d. koreguotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. AM-36(II), kuris skirtas tik paviršinių nuotekų tvarkymui ir šiuo leidimu įmonei teisė apdoroti naudotų padangų apdorojimui nesuteikta. Taigi pareiškėjas, neturėdamas teisės vykdė naudotų padangų atliekų apdorojimą, todėl ekonominė sankcija pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalį skirta pagrįstai. Pareiškėjas savo teritorijoje laikė 4,78 t ne UAB „Vivatrans“ ūkinėje veikloje susidariusias naudotų padangų atliekas, o UAB „Ekologistika“ perduotas naudotų padangų atliekas, todėl ekonominė sankcija UAB „Vivatrans“ pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 2 dalį, skirta pagrįstai.

II.

9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vivatrans“ skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad skundžiamu nutarimu UAB „Vivatrans“ paskirta 5 000 Eur dydžio ekonominė sankcija pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalį, t. y. nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis ir pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 2 dalį, t. y. nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos 2 Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis. Nutarime taip pat nurodyta, kad UAB „Vivatrans“ pažeidė Taršos leidimų išdavimo taisyklių 6 punkto, 1 priedo 3.1 papunkčio reikalavimus (tokiai veiklai reikia turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą). Nustatyta, kad įmonė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d. neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), paruošė naudoti ir šalinti 114,200 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03) ir neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 4,78 tonos ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03).

11. Teismas nurodė, kad pagal patikrinimui pateiktus įmonės buhalterinius išrašus, už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., GPAIS duomenis nustatyta, kad UAB „Ekologistika“ iš Rehviringlus MTU importavo naudoti nebetinkamų padangų atliekas, kurias UAB „Ekologistika“ apskaitė atliekų tvarkymo apskaitoje GPAIS, atliekos kodu 16 01 03. UAB „Ekologistika“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. vasario 28 d. UAB „Vivatrans“ pagal važtaraščius Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9 perdavė ne naudotas padangas kaip daiktus ar medžiagas, bet naudotų padangų atliekas, kurios apskaitytos UAB „Ekologistika“ atliekų tvarkymo apskaitoje atliekos kodu 16 01 03. Byloje esantys važtaraščiai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9 ir išrašas iš UAB „Ekologistika“ 2019 m. atliekų tvarkymo apskaitos GPAIS patvirtina, kad UAB „Ekologistika“ kitą dieną, po to, kai atliekų tvarkymo apskaitoje apskaitė gautas naudotų padangų atliekas (atliekos kodu 16 01 03), minėtas atliekas perdavė UAB „Vivatrans“, t. y. 2019 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Vivatrans“ pagal važtaraštį Nr. 1 perdavė 13 000 kg, 2019 m. rugpjūčio 17 d. pagal važtaraštį Nr. 2 – 12 350 kg, 2019 m. rugpjūčio 23 d. pagal važtaraštį Nr. 3 – 11 720 kg, 2019 m. rugpjūčio 28 d. pagal važtaraštį Nr. 4 – 15 800 kg, 2019 m. rugsėjo 4 d. pagal važtaraštį Nr. 5 – 12 350 kg, 2019 m. rugsėjo 4 d. pagal važtaraštį Nr. 6 – 12 340 kg, 2019 m. rugsėjo 25 d. pagal važtaraštį N. 7 – 10 100 kg, 2019 m. rugsėjo 26 d. pagal važtaraštį Nr. 8 – 10 200 kg, 2019 m. spalio 10 d. pagal važtaraštį Nr. 9 – 16 340 kg naudotų padangų atliekų. Pagal minėtus važtaraščius UAB „Ekologistika“ UAB „Vivatrans“ iš viso perdavė 114 200 kg.

12. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Vivatrans“ vedamoje atliekų susidarymo apskaitoje GPAIS apskaitytos ne Įmonės teritorijoje mėlynos spalvos konteineryje rastos naudotų padangų atliekos (ką skunde teigia pareiškėjas), o būtent įmonės teritorijoje metaliniuose žalios spalvos konteineriuose / talpose, t. y. UAB „Vivatrans“ ūkinėje veikloje susidariusios, rastos naudotų padangų atliekos (apskaitytas naudotų padangų atliekų kiekis yra tas pats ką nurodo pareiškėjas, t. y. 3 t).

13. Teismas nurodė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 50 punkte nurodyta, kad atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad 114,200 t padangų neatitinka „atliekų“ sąvokos.

14. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto dėl juridinio asmens yra priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, taip pat jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas nurodo, kad dėl to paties fakto UAB „Vivatrans“ darbuotojui S. U., atsakingam už įmonės tinkamą aplinkosaugos padėtį, jau yra pritaikyta teisinė atsakomybė – paskirta administracinė nuobauda. Departamento 2021 m. kovo 19 d. nutarimu S. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 38 dalį kaip UAB „Vivatrans“ atsakingas asmuo. Pareiškėjo manymu, pažeidimo padarymas yra susijęs su minėto administracinėn atsakomybėn patraukto darbuotojo darbu UAB „Vivatrans“ naudai ir interesais, todėl laikytina, kad abiejų subjektų (darbuotojo ir įmonės) valia pažeidimo bei nubaudimo už jį požiūriu yra vieninga. Atsižvelgiant į tai, non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo taikymo požiūriu negali būti vertinama, kad už tą pačią veiką atsakomybėn yra traukiami skirtingi asmenys.

15. Teismas pažymėjo, kad UAB „Vivatrans“ dėl to paties fakto, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d. neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), paruošė naudoti ir šalinti 114,200 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03) ir neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 4,78 tonos ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03), išskyrus Nutarimą, joks kitas nėra priimtas, kita ekonominės sankcijos skyrimo teisena ar ikiteisminis tyrimas nėra pradėti. Non bis in idem principas, draudžiantis antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Nagrinėjamu atveju atsakovas už tą pačią neteisėtą veiką nubaudė du skirtingus asmenis – S. U. ir UAB „Vivatrans“. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui skiriant sankciją non bis in idem principui nusižengta nebuvo.

16. Teismas, aptaręs Kriterijų aprašo nuostatas, pažymėjo, kad iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akto Nr. PA5-134 turinio matyti, kad UAB „Vivatrans“ neplaninio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai dėl to, kad įmonė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. vasario 28 d. neturėdama tam teisės apdorojo 114,200 t nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), paruošė naudoti ir šalinti 114,200 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03) ir neturėdama tam teisės laikė daugiau kaip 0,5 tonas, bet mažiau kaip 5 tonas, nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03), patikrinimą atlikusio pareigūno nebuvo pripažinti mažareikšmiais.

17. Teismas konstatavo, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, sankcija – 5 000 Eur bauda – numatyta mažiausia ir yra proporcinga padarytam pažeidimui.

III.

18. Pareiškėjas UAB ,,Vivatrans“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, neturėdama tam teisės apdorojo 114,200 t nepavojingųjų atliekų ir laikė 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų.

20. Pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino 2018 m. vasario 18 d. tarp UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ sudarytos paslaugų sutarties Nr. 20180214/1, kuria UAB „Vivatrans“ įsipareigojo priimti ir išmontuoti iš UAB „Ekologistika“ tinkamas tolimesniam naudojimui ar restauracijai padangas, kurioms reikia išmontuoti diskus. Šios sutarties pagrindu pareiškėjui buvo perduota iš viso 114,200 t padangų, todėl šios padangos nebuvo įtrauktos į UAB „Vivatrans“ vedamą atliekų susidarymo apskaitą, t. y., registruotos GPAIS. Šių padangų nebuvo pagrindo laikyti atliekomis, todėl nėra Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties. Tai, kad UAB ,,Ekologistika“ minėtos padangos buvo apskaitytos kaip atliekos, nesudaro pagrindo jų, jau išrūšiuotų ir perduotų pagal sutartį laikyti atliekomis kitoje įmonėje.

21. Pareiškėjas nurodo, kad spręsdamas dėl 4,78 t padangų atliekų laikymo teisėtumo, teismas apsiribojo konstatavimu, kad ginčo padangos, rastos mėlyname konteineryje, nebuvo įtrauktos į įmonėje UAB „Vivatrans“ vedamą atliekų susidarymo apskaitą, t. y., registruotos GPAIS. Teismas nurodė, kad į apskaitą buvo įtrauktos ne mėlyname, o žaliame konteineryje buvusios padangų atliekos, kurios taip pat buvo rastos UAB „Vivatrans“ teritorijoje 2019 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu. Teismas vertino, kad mėlyname konteineryje rastos padangos nebuvo UAB „Vivatrans“ ūkinės veiklos metu susidariusios padangos, Nutarime papildomai nurodoma, kad 4,78 t padangos yra UAB „Ekologistika“ priklausiusių padangų, kurios buvo perduotos išmontavimui, likutis.

22. Pareiškėjas pažymi, kad padangų atliekos, kaip susidariusios įmonės veikloje, buvo įtrauktos į pareiškėjo vedamą atliekų susidarymo apskaitą, t. y., registruotos GPAIS. Byloje esantys duomenys akivaizdžiai paneigia Skundžiamo nutarimo išvadą, kad ginčo 4,78 t padangos yra UAB „Ekologistika“ priklausiusių padangų, kurios buvo perduotos išmontavimui, likutis. Paslaugų sutarties Nr. 20180214/1 pagrindu UAB „Vivatrans“ diskų išmontavimui buvo perduotos tik sunkiasvorių automobilių padangos, tai patvirtina įrašai UAB „Ekologistika“ buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tai paneigia, kad ginčo 4,78 t padangos yra UAB „Ekologistika“ priklausiusių padangų, kurios buvo perduotos išmontavimui, likutis. 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akto Nr. PA5-134 priede fotolentelėje Nr. 4 pažymėta pastaba, kad ginčo padangų atliekos yra lengvųjų, o ne sunkiasvorių automobilių padangos. UAB „Vivatrans“ veikloje naudojami 10 lengvųjų automobilių bei 85 priekabos, kurių padangų matmenys nežymiai skiriasi nuo lengvųjų automobilių padangų, minėtas kiekis padangų susikaupė per 2019 metus. Kadangi lengvųjų automobilių padangos yra lengvesnės, jos buvo sukrautos ant viršaus, apačioje konteineryje buvo sudėtos sunkesnės priekabų padangos. Taigi mėlyname konteineryje buvo sukrautos būtent įmonės veikloje susidariusios atliekos, susidarymo vietoje buvo laikomos ne ilgiau kaip vienerius metus. Departamentas nustatė, kad šios atliekos 2020 m. vasario 28 d. buvo perduotos atliekų tvarkytojui, tinkamai įvykdžius Departamento duotą privalomąjį nurodymą. Kadangi netinkamų naudoti padangų atliekos, susidariusios dėl įmonės veiklos, susidarymo vietoje iki jų surinkimo nebuvo laikomos ilgiau kaip vienerius metus, įmonė neturėjo pareigos gauti leidimo šių nepavojingųjų atliekų laikymui pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir joje nustatytų reikalavimų negalėjo pažeisti.

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir netinkamai taikė Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei non bis in idem principą. Teismas nevertino tarp įmonės ir jos darbuotojo egzistuojančio valios tapatumo kriterijaus, todėl netinkamai taikė non bis in idem principą. S. U. už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla, 2021 m. kovo 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį kaip UAB „Vivatrans“ atsakingas asmuo, kuris dirbo įmonės naudai ir interesais. Todėl laikytina, kad abiejų subjektų (darbuotojo ir įmonės) valia pažeidimo bei nubaudimo už jį požiūriu yra vieninga. Patrauktų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmenų valios tapatumo nustatymas yra vienas iš alternatyvių kriterijų, kada privalu konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, ir tokia situacija turi būti taisoma panaikinant vieną iš paskirtų sankcijų. Kadangi dėl to paties fakto (pažeidimo) įmonės darbuotojui (kurio veiksmai ir valia šiuo atveju negali būti atribojami nuo įmonės veiksmų ir valios) jau yra paskirta ekonominė poveikio priemonė (administracinė nuobauda), ekonominės sankcijos skyrimas įmonei pažeistų non bis in idem principą, kuri įtvirtintas Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena turėtų būti nutraukta ir paskirta ekonominė sankcija panaikinta. Nors atsakomybė formaliai kyla skirtingais teisiniais pagrindais, tačiau pagal teismų praktiką asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai, turi būti vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės.

24. Pareiškėjas teigia, kad teismas, spręsdamas dėl sankcijos pagrįstumo, neatsižvelgė į Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, VAĮ principus ir nepagrįstai nesivadovavo Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje nurodytais principais, nevertino pažeidimo pobūdžio ir pavojingumo, tik formaliai konstatavo, kad įstatymo leidėjas nesuteikia teisės atsakovui, esant įrodytam pažeidimui, skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda ar jos visai neskirti. Būtent teismas turi diskreciją įvertinti, ar paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus padarytam teisės pažeidimui. Taip pat teismas yra įpareigotas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą. Teismas šiuo atveju galėjo pasinaudoti įstatyme įtvirtinta diskrecijos teise, atsižvelgti į tai, kad teisės pažeidimas pagal savo pobūdį yra mažareikšmis, netyčinis, egzistuoja atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nenustatyta, kad dėl tokio pažeidimo kilo žalingų padarinių aplinkai ar žmonėms. Iš pažeidimo specifikos (nepavojingųjų atliekų laikymas ir apdorojimas įmonės teritorijoje) nėra pagrindo spręsti, kad dėl jo galėjo atsirasti kokia nors žala viešajam interesui ar žmonių sveikatai. Pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio, kadangi nesukėlė jokios žalos ir realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, Nutarime nurodyta, kad nustatytos lengvinančios aplinkybės – pagalba tyrimo metu. Pažeidimas atitinka Kriterijų aprašo nustatytus pažeidimų priskyrimo mažareikšmiams kriterijus. Teismas nevertino, ar egzistavo sąlygos tokio pobūdžio pažeidimui pripažinti mažareikšmiu, nepasinaudojo savo diskrecija ir pareiga įvertinti pažeidimo pobūdį bei atitinkamai spręsti dėl paskirtos sankcijos atitikimo protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, kurios atskleidžia mažareikšmį ir netyčinį pažeidimo pobūdį, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Nutarimu skirta 5 000 Eur ekonominė sankcija įmonei yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, jos taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus ir tai sudaro savarankišką pagrindą teismo sprendimui ir Nutarimui panaikinti.

25. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Departamentas nurodo, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, neturėdamas tam teisės, vykdė naudotų padangų atliekų apdorojimą, t. y. UAB „Ekologistika“ importuotų naudotų padangų atliekų diskų išmontavimą (114,2 t), todėl UAB „Vivatrans“ ekonominė sankcija pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalį skirta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Vivatrans“ vedamoje atliekų susidarymo apskaitoje GPAIS apskaitytos ne įmonės teritorijoje mėlynos spalvos konteineryje rastos naudotų padangų atliekos, o metaliniuose žalios spalvos konteineriuose / talpose, t. y. UAB „Vivatrans“ ūkinėje veikloje susidariusios, rastos naudotų padangų atliekos. Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, akcininkai savo turtu neatsako už uždarosios akcinės bendrovės neįvykdytas prievoles, todėl nėra pagrindo teigti, kad patrauktų atsakomybėn fizinio asmens – darbuotojo S. U. ir juridinio asmens – UAB „Vivatrans“ yra valios tapatumas ir neigiami teisiniai sankcijų taikymo padariniai tenka vienam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad UAB „Vivatrans“ dėl to paties fakto, kitas, išskyrus skundžiamą Nutarimą, nėra priimtas, kita ekonominės sankcijos skyrimo teisena ar ikiteisminis tyrimas nėra pradėti, o tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikytinos. Ekonominė sankcija paskirta proporcingo dydžio. Be to, ekonominė sankcija – bauda – turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiam pareiškėjui, tiek ir kitiems juridiniams asmenims, todėl ji negali būti tokio dydžio, kad ragintų pažeisti teisės aktus. Aplinkos apsaugos įstatyme nenustatyta teisė atsakovui pačiam skirti mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali bauda, o pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnį, teisę skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, turi tik teismas. Jei Nutarimas būtų pripažintas teisėtu ir pagrįstu, tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas būtų tenkintas iš dalies, t. y. paskirtos baudos dydis būtų sumažintas, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

27. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“ Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad bylos nagrinėjimo dalyku apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimas toje apimtyje, kurioje apeliantas ginčija šį sprendimą.

28. Pareiškėjas (apeliantas) nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimu (žr. nutarties 9 p.), kadangi: 1) buvo netinkamai taikytos Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos bei non bis in idem principas (žr. nutarties 23 p. ), 2 ) iš UAB „Ekologistika“ gautos padangos nepagrįstai pripažintos atliekomis (žr. nutarties 20 p.), 3) įmonė neturėjo gauti leidimo dėl 4,78 t padangų, todėl negalėjo pažeisti ir Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies (žr. nutarties 21–22 p.), 4) skirta sankcija neproporcinga padarytam teisės pažeidimui (žr. nutarties 24 p.). Visa tai, pareiškėjo nuomone, ir lemia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimą.

29. Apeliacinio skundo argumentai suponuoja išvadą, kad apeliantas iš principo yra užėmęs dvejopą poziciją. Iš vienos pusės tvirtina, kad pažeidimo nebuvo, kita vertus, mano, jei ir buvo padarytas pažeidimas, tai paskirta sankcija nesuderinama su teisingumo bei proporcingumo principais.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, struktūrine prasme, visų pirma pasisakys dėl nutarties 28 punkte nurodyto 1 apeliacinio skundo argumento, nes pasitvirtinus nurodomai aplinkybei, kitų argumentų tikrinimas teisiškai būtų nebetikslingas.

31. Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi Nutarimo priėmimo metu) buvo nurodyta, jog bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto dėl juridinio asmens yra priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, taip pat jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

32. Aiškinant ginčo teisės normą matyti, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs draudimą skirti ekonominę sankciją juridiniam asmeniui, jeigu dėl to paties fakto tam pačiam juridiniam asmeniui jau yra paskirta ekonominė sankcija, t. y. draudžiama tokia situacija, kai yra siekiama pritaikyti dar vieną poveikio priemonę pagal kitokį Aplinkos įstatymo straipsnį nei buvo jau pritaikyta už tą pačią teisei priešingą veiką. Nenumatoma jokių išimčių juridinio asmens baudimui antrą kartą pritaikius kitokį teisinį kvalifikavimą už tą patį faktą. Gautoje patikrinti administracinėje byloje nenustatyta, kad būtent pareiškėjui ekonominė sankcija už tą patį faktą skiriama antrą kartą. S. U. yra fizinis asmuo ir nepaisant tos aplinkybės, jog jis dirbo pas pareiškėją, negali būti tapatinamas su juridiniu asmeniu. Fizinis asmuo ir juridinis asmuo – du skirtingi teisiniai vienetai, galintys būti patraukti atsakomybėn pagal tą patį faktą. Šie asmenys nėra atsakingi už vienas kito prievoles ir patiria savarankiškas teisines pasekmes. Turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai veikia ir gali paveikti ne vieno ir to paties, bet skirtingų asmenų nuosavybę – už pagal specialųjį įstatymą paskirtą ekonominę sankciją bendrovė atsako savo turtu, o už jos darbuotojui / atsakingam asmeniui pagal ANK paskirtą nuobaudą šis atsako savo asmeniniu turtu.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, t. y. įtvirtintas non bis in idem principas. Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai nurodoma, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Atitinkamai konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta.

34. Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarime buvo pažymėta, kad konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomąją bausmę arba pagrindinę ir papildomąją administracinę nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

35. Pirmiau išdėstytas teisinis reguliavimas, formuojama teismų jurisprudencija, administracinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, aiškiai paneigia apeliacinio skundo argumentą dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir non bis in idem principo pažeidimo, todėl toliau pasisakytina ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

36. ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus.

38. UAB „Vivatrans“, neigdama atliekų (114,200 t padangų) aplinkybę, tai grindžia sudaryta paslaugų sutartimi tarp UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ (žr. nutarties 20 p.), tačiau tokio pobūdžio dokumentas, nesant kitų šį dokumentą patvirtinančių faktinių duomenų, nepaneigia aplinkybės fiksuotos Nutarime (dėl 114, 200 t padangų – atliekų).

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, atliekų (114,200 t padangų) buvimo aplinkybė buvo pagrįsta S. U. paaiškinimais, J. C. paaiškinimais, fiksuotais Nutarime, išrašu iš UAB „Ekologistika“ 2019 m. atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo, važtaraščiais Nr. 1–9, Privalomuoju nurodymu Nr. PN8-2, UAB „Vivatrans“ 2020 m. vasario 28 d. raštu „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN8-2, 2020 m. vasario 6 d. vykdymo“, todėl atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėstomas šios nutarties 19 ir 20 punktuose. Atliekų (114,200 t padangų) susidarymo aplinkybė konstatuota pagrįstai ir nebuvo paneigta nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 56 str.).

40. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir pareiškėjo paaiškinimus dėl 4,78 t padangų atliekų. Minėtą poziciją lemia nuostatos, išdėstytos šios nutarties 36–38 punktuose. Pabrėžtina, kad pareiškėjui siekiant paneigti Nutarime pažymėtą ir pirmosios instancijos teismo patvirtintą faktinę aplinkybę dėl 4,78 t padangų atliekų, buvo privalu pateikti tokius faktinius duomenis, kurie akivaizdžiai bylotų, jog Departamentas suklydo ir priėmė sprendimą nesurinkęs pakankamai įrodymų. Tačiau, šiuo atveju, pareiškėjas savo poziciją grindžia tik bendro pobūdžio niekuo neparemtais paaiškinimais / samprotavimais, kas negali suponuoti palankaus sprendimo priėmimo pareiškėjo atžvilgiu.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas bylose dėl ekonominių sankcijų taikymo, yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įstatymo formuluotėmis ir vartojama sąvoka „baudžiami“ („užtraukia baudą“) įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymų leidėjas siekė ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr., mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

42. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra išaiškinęs, jog piniginė bauda yra represinio pobūdžio sankcija, kuria nubaudžiamas teisės pažeidėjas – ūkio subjektas, ir kuria daromas tiesioginis neigiamas poveikis to ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai, taigi ir nuosavybės teisei bei ūkinės veiklos laisvei, nes yra nusavinamos jo piniginės lėšos. Konstitucinio Teismo teigimu, pritaikius minėtas „ekonomines sankcijas“, teisės pažeidėjai – ūkio subjektai patiria, be kita ko, turtinio pobūdžio suvaržymus – tai yra viešosios valdžios atsakas į jų padarytas viešąjį interesą pažeidžiančias ir teisės draudžiamas veikas.

43. Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju pareigūnui išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priimant nutarimą turi būti nurodyta, be kita ko, pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis (numatanti) atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, skiriamos baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka (Aplinkos apsaugo įstatymo 50 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nutarimo priėmimo motyvuose turi būti įvertinti padaryto pažeidimo sudėties elementai, taip pat pareiškėjo kaltę patvirtinantys ar ją paneigiantys duomenys.

44. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą (žr. 2006 m. sausio 16 d. nutarimą). Teisė būti išklausytam yra vienas iš teisės į tinkamą procesą elementų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį byloje Nr. A-2714-602/2020). Taigi turi būti laikomasi principo asmeniui būti išklausytam prieš priimant administracinį sprendimą, kuris gali būti ir turi būti priimtas įvertinus visas reikšmingas klausimo nagrinėjimui aplinkybes, be kita ko, įvertinus asmens paaiškinimus ir pateiktus dokumentus. Prieš asmeniui taikant ekonominę sankciją, turi būti aišku dėl kokių pažeidimų padarymo yra nagrinėjama ekonominės sankcijos byla, taigi šie duomenys dėl nagrinėjamų pažeidimų turi būti aiškiai apibrėžti patikrinimo akte ir protokole (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2178-602/2020).

45. Visų šių nuostatų (žr. nutarties 43–44 p.), skiriant ekonominę sankciją, iš esmės buvo laikytasi, su kuo sutinka ir pats apeliantas, tačiau, mano, jog Nutarimu skirta ekonominė sankcija yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, o jos taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus (žr. nutarties 24 p.).

46. Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tokia lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

48. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, įmonės padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinus tą faktą, jog bendrovės veiklos apimtis Nutarime įvardytu aspektu nebuvo maža, bendrovė pakankamai didelė, spręstina, jog nagrinėjamu atveju vis dėlto nebuvo ir nėra pagrindo UAB „Vivatrans“ paskirti švelnesnę nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje, baudą. Reikia pažymėti ir tai, jog buvo paskirta minimali sankcijoje nustatyta ekonominė sankcija.

49. Nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę ji nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei nesukeltų atgrasančio poveikio kitiems asmenims; sumažintos (mažesnio dydžio) poveikio priemonės dydis nebūtų pakankamai svarus. Nėra ir duomenų, kad nustatyto dydžio bauda, suvaržytų asmenį daugiau, nei būtina ekonominės sankcijos tikslams pasiekti. Taigi atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, anksčiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, spręstina, jog yra pagrindas palikti galioti Departamento nustatytą baudą.

50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais (taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

51. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.