Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Ernestui Šapalui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. C. 2021 m. kovo 19 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-36/J8-12 (toliau – ir Nutarimas) ir nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, nesant pažeidimo sudėties bei ekonominės sankcijos neskirti.

Pareiškėjos skunde ir pareiškėjos atstovo paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma, kad skundžiamu nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirta 5000 Eur dydžio ekonominė sankcija pagal: (i) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalį, t. y. nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, ir (ii) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 2 dalį, t. y. nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė šiuos teisės aktų reikalavimus: (i) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 dalį, t. y. fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje ir šio įstatymo 191, 192 ir 193 straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti, (ii) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 str. 2 dalį, t. y. fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti, (iii) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 str. 1 dalį, t. y. įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus, taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259, 6 punktą, t. y. veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. (v) Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 1 priedo 3.1 papunktį, t. y. kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti): apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti), išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad teisės aktų pažeidimas įvykdytas tokiomis veikomis: (i) atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą, nustatyta, kad įmonė laikotarpiu nuo 2019-08-07 iki 2020-02-28 neturėdama tam teisės apdorojo 114,200 t nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu „(duomenys neskelbtini), paruošė naudoti ir šalinti 114,200 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03), (ii) atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą, nustatyta, kad įmonė laikotarpiu nuo 2019-08-07 iki 2020-02-28 neturėdama tam teisės laikė daugiau kaip 0,5 tonas, bet mažiau kaip 5 tonas, nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu „(duomenys neskelbtini), laikė 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03). Teisės aktų pažeidimas yra siejamas būtent su atliekų apdorojimo veikla be teisės aktuose nurodyto leidimo (įvertinus visus Skundžiamame nutarime kaip pažeidimo pagrindas nurodytus teisės aktų reikalavimus). Su nurodytomis Skundžiamo nutarimo išvadomis nesutiktina, kadangi atliekų apdorojimo veiklos įmonė nevykdė. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkte pateikiama „atliekų“ sąvoka. Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Skundžiamame nutarime nurodytos 114,200 t padangų šių kriterijų neatitinka, todėl nepagrįstai priskiriamos naudoti nebetinkamų padangų atliekų kategorijai. Tai patvirtina toliau išdėstyti argumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais veiklą, įmonės veikloje naudojamos 117 transporto priemonės kadangi vykdant tokio pobūdžio veiklą neišvengiamai susiduriama su transporto priemonių remonto (įskaitant padangų keitimą, išmontavimą) poreikiu, įmonėje yra remonto dirbtuvės su specialia įranga, skirta padangų išmontavimui. 2018-02-18 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdytojo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo) sudaryta paslaugų sutartimi Nr. 20180214/1 (sutartis pateikta Departamentui patikrinimo metu) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo priimti ir išmontuoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamas tolimesniam naudojimui ar restauracijai padangas, kurioms reikia išmontuoti diskus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo perduoti išrūšiuotas, tinkamas tolimesniam panaudojimui arba restauracijai padangas su diskais. Sutartyje taip pat nurodyta, kad tuo tikslu padangos pristatomos į vykdytojo remonto dirbtuves. Nurodytos paslaugų sutarties pagrindu įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduota iš viso 114,200 t padangų pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. – 2019 m. spalio 10 d. važtaraščius Nr. 1 – 9, kaip užfiksuota Skundžiamame nutarime nurodytame 2019-12-19 patikrinimo akte Nr. PA5-134. Visuose nurodytuose važtaraščiuose kaip krovinys įvardijamos „išrūšiuotos automobilių padangos su ratlankiais, tinkamos tolesniam naudojimui arba restauracijai“. Atsižvelgiant į tai, nurodytos padangos nebuvo įtrauktos į įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamą atliekų susidarymo apskaitą, t. y., registruotos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Iš minėtų įrodymų bei aplinkybių matyti, kad sutarties objektu buvusios padangos (iš viso 114,200 t) buvo skirtos tolimesniam naudojimui arba restauracijai. Todėl nėra pagrindo šias padangas laikyti atliekomis – daiktais, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkte. Taigi akivaizdu, kad, pagal nurodytą 2018-02-18 paslaugų sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti ir suteikė užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamų tolimesniam panaudojimui arba restauracijai padangų diskų išmontavimo paslaugą, tačiau nevykdė atliekų apdorojimo veiklos. Todėl Skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, kad įmonė, neturėdama tam teisės, apdorojo atliekas bei paruošė jas šalinti. Vadinasi, įmonė negalėjo pažeisti Skundžiamame nutarime nurodytų aplinkosaugos reikalavimų, kurie taikomi būtent atliekų apdorojimo veiklai. Taigi įmonės veikloje nėra Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties. Skundžiamame nutarime remiamasi ta aplinkybe, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitoje ginčo objektu esančios padangos buvo apskaitytos kaip gautos naudotų padangų atliekos atliekų kodu 16 01 03. Akcentuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sekančią dieną po to, kai atliekų tvarkymo apskaitoje apskaitė gautas naudotų padangų atliekas (atliekos kodu 16 01 03), minėtas padangas perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ratlankių diskų išmontavimui pagal 2018-02-18 sutartį. Tačiau aplinkybė apie tai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas pagal sutartį) tvarkė savo apskaitą, neįrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdytojas pagal sutartį) turėjo kokį nors teisinį pagrindą šias padangas laikyti atliekomis ir apskaityti jas analogiškai kaip kita įmonė. Kaip minėta, tiek 2018-02-18 paslaugų sutartyje, tiek važtaraščiuose, kurių pagrindu įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pristatytos padangos, jos buvo įvardintos kaip padangos su diskais, tinkamos tolimesniam panaudojimui arba restauracijai. 2018-02-18 sutartimi šalys buvo prisiėmusios atitinkamus įsipareigojimus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – perduoti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – priimti ir išmontuoti tinkamas tolimesniam naudojimui ar restauracijai padangas, kurioms reikia išmontuoti diskus. Priešingai, nei teigiama Skundžiamame nutarime, padangos nei sutartyje, nei važtaraščiuose nebuvo įvardintos kaip atliekos. Taigi UAB „Vivatarns“, veikdama pagal sutartį ir vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, neturėjo jokio teisinio pagrindo laikyti šias padangas atliekomis. Tokio teisinio pagrindo nenurodė ir Departamentas Skundžiamame nutarime. Be to, Skundžiamame nutarime neatsižvelgiama į 2019-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotų padangų atliekas kodu 16 01 03 (naudotų padangų atliekos) rūšiuoja, tolimesniam naudojimui tinkamas padangas atskiria ir sandėliuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (žr. 2019-12-19 patikrinimo akto Nr. PA5-134 4 psl. 2 pastraipą). Taigi vien faktas, kad minėtos padangos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo apskaitytos atliekų kodu 16 01 03, nepaneigia aplinkybės, kad šios padangos buvo išrūšiuotos ir atskirtos kaip tinkamos tolimesniam naudojimui, todėl neatitiko atliekoms taikomų kriterijų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai nelaikė jų atliekomis. 2) Dėl 4,78 t padangų laikymo. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-08-07 iki 2020-02-28 neturėdama tam teisės laikė daugiau kaip 0,5 tonos, bet mažiau kaip 5 tonas, nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu „(duomenys neskelbtini), laikė 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03). Su nurodytomis Skundžiamo nutarimo išvadomis nesutiktina, kadangi įmonėje šios nepavojingosios atliekos buvo laikomos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Nors Skundžiamame nutarime konstatuota, kad minėtos padangų atliekos susidarė ne įmonės veiklos metu, tačiau nėra nurodyta jokių objektyvių įrodymų ir aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti tokią išvadą. Iš esmės yra remiamasi vieninteliais įrodymais: įmonės darbuotojo S. U. paaiškinimu, kad šios padangų atliekos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei aplinkybe, kad įmonė neginčijo jai duoto Privalomojo nurodymo Nr. PN8-2 dėl atliekų perdavimo atliekų tvarkytojams ir laiku įvykdė reikalavimus. Tuo tarpu, toliau nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad Skundžiamo nutarimo išvados yra nepagrįstos. Pirma, aiškinantis šių atliekų susidarymo aplinkybes su įmonės vadovais ir darbuotojais, paaiškėjo, kad 2019-11-11 patikrinimo metu rastos 3,392 t padangų atliekų (žr. 2019-12-19 patikrinimo akto Nr. PA5-134 3 psl. 7 pastraipą), kurių kiekis vėliau patikslintas į 4,78 t padangų atliekų (pagal 2020- 02-28 perdavimo atliekų tvarkytojams dokumentuose nurodytą svorį), susidarė būtent dėl įmonės ūkinės veiklos. Atitinkamai, šios padangų atliekos, kaip susidariusios įmonės veikloje, yra įtrauktos į įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamą atliekų susidarymo apskaitą, t. y., registruotos GPAIS. Iš pateikiamų įmonės metinių GPAIS duomenų už 2019 m. ir 2020 m. matyti, kad į apskaitą įtrauktos 3 tonos susidariusių atliekų – naudotų padangų, kodu 16 01 03 (kaip likutis 2019 m. pabaigoje ir likutis 2020 m. pradžioje). Byloje nėra ginčo, kad 2020-02-28 šios atliekos buvo perduotos atliekų tvarkytojui UAB „Ekobazė“. Perdavimo metu atliekos buvo tiksliai pasvertos, todėl 2020-02-28 važtaraštyje nurodytas jų kiekis – 4,78 t, kuriuo vėliau vadovavosi ir Departamentas, surašydamas protokolą. Tiek GPAIS sistemoje, tiek 2019-12-19 patikrinimo akte Nr. PA5-134, nurodytas apytikslis kiekis (padangos nebuvo pasvertos) – apie 3 tonas. Minėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima transporto srities veikla ir disponuoja daugiau nei 100 transporto priemonių, taip pat savo ūkinei veiklai naudoja remonto dirbtuves. Dėl tokio pobūdžio ūkinės veiklos įmonės veiklos teritorijoje per vienerius metus susidaro vidutiniškai apie 30 tonų naudoti nebetinkamų padangų atliekų. Skundžiamame nutarime pažymėta, jog patikrinus įmonės atliekų susidarymo apskaitą nustatyta, kad 2018 m. įmonėje susidarė 44,080 t atliekų kodu 16 01 03 (naudoti nebetinkamos padangos), kurios perduotos atliekų tvarkytojams. Per 2019 m. įmonės veikloje iš viso susidarė 21,64 t padangų atliekų, per 2020 m. – 38,42 t padangų atliekų. 2019-12-19 patikrinimo akto Nr. PA5-134 priede fotolentelėje Nr. 4 pažymėta pastaba, kad ginčo padangų atliekos yra lengvųjų automobilių padangos. Pažymėtina, kad 2018-02-18 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos paslaugų sutarties Nr. 20180214/1 pagrindu įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ diskų išmontavimui buvo perduotos sunkiasvorių automobilių padangos. Tai patvirtina pažeidimo byloje esantys šių padangų įsigijimo (importo iš Estijos ir Latvijos įmonių) duomenys iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, kurie nurodyti ir Skundžiamame nutarime. Šiuose dokumentuose pažymėta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervežtos sunkvežimių kategorijai priskirtos padangos. Šis faktas akivaizdžiai paneigia Skundžiamo nutarimo išvadą, kad ginčo 4,78 t padangos yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių padangų, kurios buvo perduotos išmontavimui, likutis. Kartu šios aplinkybės patvirtina, kad, teikdamas paaiškinimą, įmonės darbuotojas S. U. akivaizdžiai suklydo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudojami 10 lengvųjų automobilių bei 85 vnt. priekabų, kurių padangų matmenys tik nežymiai skiriasi nuo lengvųjų automobilių padangų. Minėtas kiekis padangų susikaupė 2019-12-19 patikrinimo akto Nr. PA5-134 nurodytas kiekis 3,392 t, apskaičiuotas pagal konteinerio išmatavimus (žr. patikrinimo akto 3 psl. 7 pastraipą) per 2019 metus, keičiant padangas dėl natūralaus susidėvėjimo bei mechaninių pažeidimų. Kadangi lengvųjų automobilių padangos yra lengvesnės, jos buvo sukrautos ant viršaus, o po apačia konteineryje buvo sudėtos sunkesnės priekabų padangos. Šias aplinkybes gali paliudyti vadybininkas J. J., kuris yra įmonės darbuotojas, atsakingas už padangų nusidėvėjimo kontrolę ir padangų keitimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Skundžiamame nutarime nurodytas 4,78 t padangų atliekų kiekis per 2019 metus susidarė įmonės ūkinėje veikloje ir susidarymo vietoje buvo laikomas ne ilgiau kaip vienerius metus. Departamentas nustatė, kad šios atliekos 2020-02-28 buvo perduotos atliekų tvarkytojui (kaip nurodyta Skundžiamame nutarime, šis faktas taip pat konstatuotas Departamento 2020-12-16 patikrinimo akte Nr. PA5-52.52., kuriame nurodyta, kad tuo tikslu įmonei duoto Privalomojo nurodymo Nr. PN8-2 dėl atliekų perdavimo atliekų tvarkytojams reikalavimai buvo įvykdyti laiku). Kadangi netinkamų naudoti padangų atliekos, susidariusios dėl įmonės veiklos, susidarymo vietoje iki jų surinkimo nebuvo laikomos ilgiau kaip vienerius metus, tai įmonė neturėjo pareigos gauti leidimo šių nepavojingųjų atliekų laikymui pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 str. 1 dalį ir joje nustatytų reikalavimų negalėjo pažeisti. Vadinasi, nėra pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikyti atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 2 dalį. Antra, įmonė neginčijo jai duoto Privalomojo nurodymo Nr. PN8-2 dėl atliekų perdavimo atliekų tvarkytojams ir jį įvykdė, kadangi nebuvo prasmės ginčyti reikalavimus, kuriuos ir taip įmonė turėjo įstatyminę pareigą įvykdyti, t. y. vienerių metų bėgyje perduoti šias nepavojingąsias atliekas atliekų tvarkytojams, atsižvelgiant į aplinkosaugos teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 45 p., 4 str. 12 p., 6 str. 1 d.). Taigi toks privalomasis nurodymas nesukėlė įmonei neigiamų teisinių pasekmių, todėl nebuvo jokio poreikio jo ginčyti. Vis dėlto, faktas, kad įmonė įvykdė su privalomojo nurodymo reikalavimais sutampančią teisinę prievolę nėra tolygus ir negali būti vertinamas kaip pažeidimo pripažinimas. Papildomai pažymėtina, kad nei dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktos tolimesniam naudojimui tinkamų padangų diskų išmontavimo veiklos pagal 2018-02-18 sutartį, nei dėl patikrinimo metu rastų įmonės ūkinėje veikloje susidariusių padangų atliekų laikymo specialiame konteineryje, jokio neigiamo poveikio ir žalos aplinkai nebuvo padaryta. Padangų atliekų perdavimas atliekų tvarkytojams buvo įvykdytas tinkamai ir laiku, nors tuo laikotarpiu įmonė susidūrė su išskirtiniais sunkumais, t. y. įmonės veikla buvo iš esmės sutrikdyta dėl įmonės patalpose 2019 m. spalio mėn. įvykusio gaisro. Remiantis visais nurodytais argumentais, Skundžiamas nutarimas priimtas be teisinio pagrindo, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Taip pat pareiškėjos atstovas 2021 m. gruodžio 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ekonominė sankcija negali būti skiriama atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, taip pat jog paskirta ekonominė sankcija yra neproporcinga atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo įtvirtintus principus. Pareiškėjos atstovas akcentuoja, kad pažeidimas yra formalaus pobūdžio, kadangi nesukėlė jokios žalos ir realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Taip pat pažymima, kad pažeidimas atitinka Departamento direktoriaus 2020-01-31 įsakmu Nr. AS1-30 patvirtinto Lietuvos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo nustatytus pažeidimų priskyrimo mažareikšmiams kriterijus.

Atsakovo atsiliepime ir atsakovo atstovės paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma, kad pareiškėja nurodo, kad 2018-02-18 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta paslaugų sutartis Nr. 20180214/1, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė išrūšiuotas, tinkamas tolimesniam panaudojimui arba restauracijai padangas su diskais, su tikslu - išmontuoti diskus. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pareiškėjai perduotos 114,200 t naudotos padangos, neatitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo sąvokos, todėl Pareiškėjos manymu, jos negali būti laikomos atliekomis. Su šia Pareiškėjos pozicija nesutiktina. Pagal patikrinimui pateiktus įmonės buhalterinius išrašus, už laikotarpį nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31, GPAIS duomenis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Rehviringlus MTU importavo naudoti nebetinkamų padangų atliekas, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė atliekų tvarkymo apskaitoje GPAIS, atliekos kodu 16 01 03. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, patvirtinančių, kad šios importuotos naudotų padangų atliekos (atliekos kodu 16 01 03), vadovaujantis AAĮ 32 straipsnio ir Taisyklių nuostatomis, buvo pripažintos daiktais / medžiagomis, nepateikė, o ir duomenų apie šių naudotų padangų atliekų pripažinimą daiktais / medžiagomis nenurodyta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitoje. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-08-07 iki 2020-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal važtaraščius Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9 perdavė ne naudotas padangas kaip daiktus ar medžiagas, bet naudotų padangų atliekas, kurios apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitoje atliekos kodu 16 01 03. Byloje esantys važtaraščiai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9 ir išrašas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. atliekų tvarkymo apskaitos GPAIS patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sekančią dieną, po to, kai atliekų tvarkymo apskaitoje apskaitė gautas naudotų padangų atliekas (atliekos kodu 16 01 03), minėtas atliekas perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 2019- 08-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal važtaraštį Nr. 1 perdavė 13000 kg, 2019-08-17 pagal važtaraštį Nr. 2 - 12350 kg, 2019-08-23 pagal važtaraštį Nr. 3 – 11720 kg, 2019-08-28 pagal važtaraštį Nr. 4 – 15800 kg, 2019-09-04 pagal važtaraštį Nr. 5 – 12350 kg, 2019-09-04 pagal važtaraštį Nr. 6 – 12340 kg, 2019-09-25 pagal važtaraštį N. 7 – 10100 kg, 2019-09-26 pagal važtaraštį Nr. 8 – 10200 kg, 2019-10-10 pagal važtaraštį Nr. 9 – 16340 kg naudotų padangų atliekų. Pagal minėtus važtaraščius UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso perdavė 114200 kg naudotų padangų atliekų. Pažymėtina ir tai, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kuris pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatas veikia šių bendrovių vardu ir organizuoja kasdienę jų veiklą, yra vienas ir tas pats asmuo, t. y. J. C., todėl tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, kad pagal 2018-02-18 paslaugų sutartį Nr. 20180214/1 perduodama ne kas kita, o naudotų padangų atliekos, atliekos kodu 16 01 03. Paminėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kuris kaip jau minėta, yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2019-12-12 nurodė, kad padangos iki 2019-12-12 (tai yra paaiškinimo teikimo dieną) restauravimui vežtos nebuvo ir sutarčių padangų restauravimui įmonė neturi. ATĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 50 punkte nurodyta, kad atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt. Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019-12-19 patikrinimo akte Nr. PA5-134 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre (toliau – ATVR), kodas REOBJ0015444. Atliekų tvarkymo rūšys – (S1) surinkimas, (S2) vežimas, (S3) įvežimas į Lietuvos Respubliką, (S4) išvežimas iš Lietuvos Respublikos, (S6) prekyba atliekomis, (S7) tarpininkavimas (atliekų sąrašas, su kuriomis galimos aukščiau minėtos atliekų tvarkymo veiklos pateikiamos Priede Nr. 1). Be to, pažymėtina, kad Įmonei 2007-09-07 išduotas ir 2010-12-30 koreguotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. AM-36(II), kuris skirtas tik paviršinių nuotekų tvarkymui ir šiuo leidimu Įmonei teisė apdoroti naudotų padangų apdorojimui nesuteikta. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, kad Pareiškėja neturėdama teisės vykdė naudotų padangų atliekų apdorojimą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuotų naudotų padangų atliekų diskų išmontavimą (114,2 t), todėl Departamento nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė sankcija pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, skirta pagrįstai. Dėl 4,78 t padangų laikymo Skunde Pareiškėja nurodo, kad 2019-11-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje rastos padangų atliekos susidarė Įmonės ūkinėje veikloje, todėl Pareiškėjai nepagrįstai skirta ekonominė sankcija pagal AAĮ 78 straipsnio 2 dalį. Su Pareiškėjos pozicija nesutiktina. Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019-12-19 patikrinimo akte Nr. PA5-134 nurodyta, kad 2019-11-11 apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją rasta padangų atliekų (metaliniuose žalios spalvos konteineriuose/talpose). Įmonės atstovas S. U. paaiškino, kad tai įmonės veiklos metu susidariusios padangų atliekos (foto lentelė Nr. 6)., kurios yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metu susidariusios padangų atliekos. Foto lentelėje Nr. 6 nurodyta, kad Įmonė šias atliekas yra apskaičiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ GPAIS Atliekų susidarymo apskaitoje, apskaitytas kiekis 3 t naudotų padangų atliekų, kodu 16 01 03. Patikrinimo metu įmonės teritorijoje, šalia autoserviso, metaliniame (mėlynos spalvos) konteineryje, taip pat rastos laikomos lengvųjų automobilių naudotos padangos. Konteinerio, kuriame laikomos atliekos, kodu 16 01 03 (naudoti nebetinkamos padangos), ilgis 6,10 m, plotis 2,30 m, aukštis 2 m, viso sudaro 28,06 m3 ir šios atliekos Įmonės atstovo S. U. teigimu priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Departamento 2019-11-11 Apžiūros akte (apžiūra atlikta dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui S. U.) nurodyta, kad šalia autoserviso metaliniame konteineryje prikrauta padangų. Įmonės atstovas paaiškino, kad padangų atliekos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė atliekas importavo iš Estijos. Importuotos padangų atliekos buvo apdorotos – išimant diskus. Vėliau įmonė atliekas planavo pervežti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2019-10-16 kilo gaisras, todėl padangų atliekos liko UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Alytus. Įmonės atstovas nurodė, kad atliekas apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat tame pačiame Apžiūros akte nurodyta, kad metaliniuose (žalios spalvos) konteineriuose ir šalia konteinerių laikomos padangų atliekos yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metu susidariusios padangų atliekos. Paminėtina, kad 2021-02-03 S. U. papildomai paaiškino, kad padangos, kurios buvo rastos 2019-11-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), atsirado po ratų išmontavimo. Ratai buvo atvežti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarp parsivežtų padangų išrūšiavus jas rado dalį ratų (su diskais), kas trukdė vykdyti padangų perdirbimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ratų montavimo įrangos neturėjo, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbtuvių vadovybę, kad padėtų išmontuoti ratus tam, kad po išmontavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų atskirtas padangas perdirbti. Pažymėtina, kad ir pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kuris kaip jau minėta yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, J. C. 2019-11-13 Departamentui pateiktame paaiškinime nurodė, kad lengvųjų automobilių padangos, esančios konteineryje, kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu „(duomenys neskelbtini), atsirado po išrūšiavimo ratų, patekusių tarp padangų, atvežtų iš Estijos. Ratai buvo išrūšiuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekiant atskirti padangas, kurios tinkamos restauracijai, o išmontuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš Pareiškėjos Skundo turinio matyti, kad Pareiškėja teigia, kad įmonės teritorijoje, šalia autoserviso, metaliniame (mėlynos spalvos) konteineryje, rastos laikomos lengvųjų automobilių naudotų padangų atliekos buvo apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamoje atliekų susidarymo apskaitoje GPAIS, nurodo, kad apskaitytas naudotų padangų atliekų kiekis – 3 t. Tačiau pažymėtina, kad patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamoje atliekų susidarymo apskaitoje GPAIS apskaitytos ne Įmonės teritorijoje mėlynos spalvos konteineryje rastos naudotų padangų atliekos (ką Skunde teigia Pareiškėja), o būtent Įmonės teritorijoje metaliniuose žalios spalvos konteineriuose/talpose, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje susidariusios, rastos naudotų padangų atliekos (apskaitytas naudotų padangų atliekų kiekis yra tas pats ką nurodo Pareiškėja, t. y. 3 t). Kaip jau minėta, 2019-11-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, mėlynos spalvos konteineryje rastos atliekos buvo apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Be to, 2019-12-19 Patikrinimo akte Nr. PA5-134 nurodyta, kad Įmonės teritorijoje, šalia autoserviso, metaliniame mėlynos spalvos konteineryje preliminarus laikomų atliekų kiekis buvo apskaičiuotas pagal 2019-11-19 Departamento direktoriaus įsakymo Nr. (5.10)-VDR-4241 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019-11-11 įsakymo Nr. (5.10)-VDR-4070 „Dėl įmonių vykdančių naudoti nebetinkamų padangų atliekų perdirbimo veiklą, neplaninių patikrinimų“ papildymo“ nuostatas, t. y. 28,06 m3 x 120,9 kg/m3 = 3,392 t. Tikslus Įmonės teritorijoje, mėlynos spalvos konteineryje 2019-11-11 rastas laikomas naudotų padangų atliekų kiekis buvo nustatytas tik tada, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtame konteineryje laikytas naudotų padangų atliekas perdavė atliekų tvarkytojui, t. y. UAB „Ekobazė“, vykdydama Departamento Privalomojo nurodymo Nr. PN8-2 reikalavimus. Pažymėtina, kad Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė – vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė J. M., atsižvelgdama į tai, kad 2019-12-19 atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)” neplaninį patikrinimą (Patikrinimo aktas Nr. PA5-134) nustatė trunkamąjį aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, t. y. kad Įmonė neturėdama nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo, eksploatuoti įrenginį, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, neteisėtai laiko 3,392 t naudotų padangų atliekų, kodu 16 01 03, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 18 straipsnio 2 dalimi, Įmonei 2020-02-06 davė Privalomąjį nurodymą Nr. PN8-2. 7 Minėtu Privalomuoju nurodymu Nr. PN8-2 UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo įpareigota naudotų padangų atliekas - 3,392 t, kodu 16 01 03, perduoti atliekų tvarkytojams ir turėti tai patvirtinančius dokumentus. Neįvykdžius Privalomojo nurodymo reikalavimų, Įmonei grėstų administracinė atsakomybė pagal AAĮ 126 straipsnį. Be to, paminėtina ir tai, kad Pareiškėja nesutikdama su Privalomojo nurodymo Nr. PN8-2 reikalavimais, vadovaujantis AAVKĮ 23 straipsnio nuostatomis, turėjo teisę 2020-02-06 Privalomąjį nurodymą Nr. PN8-2 skųsti, tačiau Pareiškėja Privalomojo nurodymo Nr. PN8-2 reikalavimų neskundė, o tai reiškia, kad su jo reikalavimais sutiko. Paminėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-02-28 raštu „Dėl Privalomo nurodymo Nr. PN8-2, 2020-02-06 d. vykdymo“ informavo, kad 2020-02-07 gautas Privalomas nurodymas Nr. PN8-2 dėl perdavimo atliekų tvarkytojams (duomenys neskelbtini), laikytų atliekų – naudotų padangų kodu 16 01 03, įvykdytas. Nurodė, kad naudotų padangų atliekos surinktos ir perduotos atliekų surinkėjui UAB „Ekobazė“. Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2020-12-16 Patikrinimo akte Nr. PA5-52.52 nurodyta, kad 2020-10-30 apžiūrėjus (duomenys neskelbtini), Alytus teritoriją, nustatyta, kad Įmonė naudotų padangų atliekų kodu 16 01 03 nelaiko (foto lentelė Nr. 2), atliekos perduotos atliekų tvarkytojui UAB „Ekobazė“. Konstatuota, kad Įmonė Privalomojo nurodymo Nr. PN8-2 reikalavimus įvykdė laiku. Kaip jau minėta aukščiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-09-07 išduotas ir 2010-12-30 koreguotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. AM-36(II), tačiau minėtas leidimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas ne atliekų apdorojimui ir laikymui, o paviršinių nuotekų tvarkymui. AAĮ 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad atliekų laikymas, neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime 8 nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, laikytinas atliekų laikymu, neturint tam teisės. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, kad Pareiškėja įmonės teritorijoje laikė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje susidariusias naudotų padangų atliekas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotas naudotų padangų atliekas, todėl Departamento nuomone, ekonominė sankcija UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal AAĮ 78 straipsnio 2 dalį, skirta pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-14 raštu „Paaiškinimas dėl patikrinimo akte Nr. PA5-134, 2019-12-19 išvardintų pažeidimų“ pastabų, dėl 2019-12-19 patikrinimo akte nurodytų pažeidimų, susijusių su neteisėtu naudotų padangų apdorojimu ir neteisėtu naudotų padangų laikymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, Pareiškėja nepateikė.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. C. 2021 m. kovo 19 d. nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-36/J8-12 nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Skundžiamu nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 5000 Eur dydžio ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalį, t. y. nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 2 dalį, t. y. nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos 2 Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis.

Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-16 įsakymu Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 6 punkto, 1 priedo 3.1 papunkčio reikalavimus (tokiai veiklai reikia turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą). Nustatyta, kad įmonė laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2020-02-28 neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, paruošė naudoti ir šalinti 114,200 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03) ir neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, laikė 4,78 tonos ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03).

Pagal patikrinimui pateiktus įmonės buhalterinius išrašus, už laikotarpį nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31, GPAIS duomenis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Rehviringlus MTU importavo naudoti nebetinkamų padangų atliekas, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė atliekų tvarkymo apskaitoje GPAIS, atliekos kodu 16 01 03. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-08-07 iki 2020-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal važtaraščius Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9 perdavė ne naudotas padangas kaip daiktus ar medžiagas, bet naudotų padangų atliekas, kurios apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitoje atliekos kodu 16 01 03. Byloje esantys važtaraščiai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9 ir išrašas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. atliekų tvarkymo apskaitos GPAIS patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sekančią dieną, po to, kai atliekų tvarkymo apskaitoje apskaitė gautas naudotų padangų atliekas (atliekos kodu 16 01 03), minėtas atliekas perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 2019- 08-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal važtaraštį Nr. 1 perdavė 13000 kg, 2019-08-17 pagal važtaraštį Nr. 2 - 12350 kg, 2019-08-23 pagal važtaraštį Nr. 3 – 11720 kg, 2019-08-28 pagal važtaraštį Nr. 4 – 15800 kg, 2019-09-04 pagal važtaraštį Nr. 5 – 12350 kg, 2019-09-04 pagal važtaraštį Nr. 6 – 12340 kg, 2019-09-25 pagal važtaraštį N. 7 – 10100 kg, 2019-09-26 pagal važtaraštį Nr. 8 – 10200 kg, 2019-10-10 pagal važtaraštį Nr. 9 – 16340 kg naudotų padangų atliekų. Pagal minėtus važtaraščius UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso perdavė 114200 kg.

Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamoje atliekų susidarymo apskaitoje GPAIS apskaitytos ne Įmonės teritorijoje mėlynos spalvos konteineryje rastos naudotų padangų atliekos (ką Skunde teigia Pareiškėja), o būtent Įmonės teritorijoje metaliniuose žalios spalvos konteineriuose/talpose, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje susidariusios, rastos naudotų padangų atliekos (apskaitytas naudotų padangų atliekų kiekis yra tas pats ką nurodo Pareiškėja, t. y. 3 t).

ATĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 50 punkte nurodyta, kad atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kd 114,200 t padangų neatitinka „atliekų“ sąvokos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad įmonei ekonominė sankcija negalėjo būti skiriama, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto dėl juridinio asmens yra priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, taip pat jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju dėl to paties fakto UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui S. U., atsakingam už įmonės tinkamą aplinkosaugos padėtį, jau yra pritaikyta teisinė atsakomybė – paskirta administracinė nuobauda.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 19 d. nutarimu S. U. nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo. Pareiškėjos manymu, pažeidimo padarymas yra susijęs su minėto administracinėn atsakomybėn patraukto darbuotojo darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, todėl laikytina, kad abiejų subjektų (darbuotojo ir įmonės) valia pažeidimo bei nubaudimo už jį požiūriu yra vieninga. Atsižvelgiant į tai, non bis in idem principo taikymo požiūriu negali būti vertinama, kad už tą pačią veiką atsakomybėn yra traukiami skirtingi asmenys.

Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to paties fakto, t. y. dėl to, jog 2019-08-01 iki 2020-02-28 neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), paruošė naudoti ir šalinti 114,200 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03) ir neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 4,78 tonos ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03), išskyrus Skundžiamą nutarimą, nėra priimtas, kita ekonominės sankcijos skyrimo teisena ar ikiteisminis tyrimas nėra pradėti.

Non bis in idem principas, draudžiantis antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Nagrinėjamu atveju atsakovas už tą pačią neteisėtą veiką nubaudė du skirtingus asmenis – S. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą arba išteisintas. Tačiau nei Lietuvos Respublikos įstatymai, nei minėta Konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime byloje Nr. 02/06-23/06-37/06-50/06-31/07 pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją.

Pareiškėjai skiriant sankciją non bis in idem principui nusižengta nebuvo.

Be to, pareiškėjos nuomone, ekonominė sankcija yra neproporcinga, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo įtvirtintus principus..

Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakovas, esant įrodytam pažeidimui, skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda ar jos visai neskirti, neturi teisės.

Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose.

Departamento direktorius 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. AD1-30 patvirtino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašą, kuris nustato pažeidimų priskyrimo mažareikšmiams kriterijus, reglamentuoja Departamento valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių veiksmus, nustačius ūkio subjekto padarytą mažareikšmį pažeidimą, jo įforminimo tvarką. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad šio Tvarkos aprašo nuostatos taikomos atliekant planinius ir neplaninius ūkio subjektų patikrinimus, kai teisės aktų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktas, kuris gali būti traktuojamas kaip mažareikšmis pažeidimas, nustatomas ūkio subjekto tiesioginėje veikloje. To paties Aprašo 4 punkte nurodyta, kad pažeidimo nustatymo faktas ir aplinkybės, leidžiančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą priskirti prie mažareikšmių pažeidimų, turi būti nurodytos patikrinimo akte, kuris surašomas pagal patvirtintas patikrinimo aktų formas. Priskirdami pažeidimus mažareikšmiams, pareigūnai turi vadovautis šio Tvarkos aprašo nuostatomis, Departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. AD1-165 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“, taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, suteikiančiais pareigūnui diskrecijos teisę spręsti dėl galimybės konkrečius pažeidimus priskirti prie mažareikšmių.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akto Nr. PA5-134 turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio patikrinimo metu nustatytas pažeidimai dėl to, kad įmonė laikotarpiu nuo 2019-08-07 iki 2020-02-28 neturėdama tam teisės apdorojo 114,200 t nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu „(duomenys neskelbtini), paruošė naudoti ir šalinti 114,200 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03) ir neturėdama tam teisės laikė daugiau kaip 0,5 tonas, bet mažiau kaip 5 tonas, nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu „(duomenys neskelbtini), laikė 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03) patikrinimą atlikusio pareigūno nebuvo pripažinti mažareikšmiais.

Taigi, darytina išvada, jog Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, sankcija – paskirta 5000 Eur bauda – numatyta mažiausia ir yra proporcinga padarytam pažeidimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Nyderlandus).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.