- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-136-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00039-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. M.
- Advokatai
- Algirdas Biguzas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. saužio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-1055-1206/2025, kuria patenkintas pareiškėjos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Panevėžio ligoninės prašymas dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį L. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti vienam mėnesiui leidimą priverstinai hospitalizuoti ir gydyti L. M. (toliau – ir pacientas), kuris nuo 2025 m. sausio 5 d. 19.35 val. buvo priverstinai hospitalizuotas dviem paroms. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad L. M. 2025 m. sausio 5 d. buvo atvežtas į skubios pagalbos ir priėmimo skyrių dėl neadekvataus elgesio su greitosios medicinos pagalbos ir policijos palyda. Jam buvo stebimos daugybinės kliedėjimo idėjos, agresyvus elgesys, ypač kaimynų atžvilgiu. Pacientui pirmieji psichikos sutrikimai nustatyti dar 2022 metais, dėl agresyvaus, neadekvataus elgesio buvo gydytas 2022 m. rugsėjo 28 d. – 2022 m. spalio 28 d. (diagnozė – (duomenys neskelbtini). Prieš pusę metų pacientas nutraukė skirtą gydymą. Tapo įtarus, išsako nuodijimo kliedėjimus savo kaimynų atžvilgiu, su jais nuolat konfliktuoja. 2025 m. sausio 5 d. nupjovė radiatorių, grasino padegti namą, pacientas yra visiškai nekritiškas savo būklei, pats atsisako vartoti vaistus, todėl siekiant sunormalizuoti jo būklę vaistai jam yra leidžiami. Pacientą būtina bent mėnesiui hospitalizuoti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo L. M. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) su prašymu nesutiko, tvirtino, kad yra visiškai sveikas, jokia liga jam nenustatyta nei dabar, nei 2022 metais.
3. Suinteresuoto asmens motina L. M. su prašymu sutiko, nurodė, kad dėl nerimastingo sūnaus elgesio nesijaučia saugi namuose, todėl sūnų reikia gydyti ligoninėje.
4. Suinteresuoto asmens atstovas advokatas Algirdas Biguzas teismo prašė priimti sprendimą savo nuožiūra, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. sausio 7 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir leido L. M. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vieną mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 5 d. 19.35 val.
6. Teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytus argumentus, į prašyme nurodytą Psichiatrų komisijos išvadą, kurioje yra motyvuotas paciento gydymo būtinumas, teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, iš kurių matyti, kad pacientas dėl psichikos būklės gali padaryti esminės žalos savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, nusprendė, kad pareiškėjos pateiktas prašymas dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir gydymo yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Suinteresuotas asmuo L. M. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. saužio 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė būtinųjų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas) 12 straipsnio 1 dalyje egzistavimo: psichikos ir elgesio sutrikimas; asmens atsisakymas būti hospitalizuotu; reali grėsmė sveikatai, gyvybei ar turtui.
7.2. Aplinkybė, kad apeliantas nupjovė radiatorių, negali būti vertinama kaip esminė žalos gyvybei, sveikatai, turtui padarymo ir grąsinimo padaryti prielaida, nes radiatorių apeliantas buvo priverstas nupjauti, kadangi iš jo sklido nuodingi garai. Apelianto grąsinimas padegti namus taip pat yra neįrodytas, priešingai, jis pats kreipėsi pagalbos į policiją jam suprantamu būdu.
Atsiliepimas
2. Pareiškėja VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. S2-1055-1206/2025 palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Suinteresuotam asmeniui dar 2022 m. rugsėjo 28 d. teikus stacionarią suaugusiųjų psichiatrijos sveikatos priežiūros paslaugas diagnozuotas (TLK-10-AM) (duomenys neskelbtini).
8.2. Dėl neadekvataus suinteresuoto asmens elgesio (kliedesių ir konfliktavimo su kaimynais, grasinimais savo motinai, su kuria gyvena), esant realiai grėsmei, kad suinteresuotas asmuo savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, pareiškėja privalėjo kreiptis į teismą prašydama leisti suinteresuotą asmenį priverstinai hospitalizuoti ir gydyti.
8.3. Pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį, vadovavosi psichiatrų komisijos išvada, objektyviais nustatytais klinikiniais duomenimis, asmens sunkia psichikos liga ir esama grėsme, kad pastarasis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas kons ta tuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
9. Apeliacijos objektas – Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 7 d. nutarties, kuria leista apeliantą priverstinai hospitalizuoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad aplinkybė, jog jis savo namuose nupjovė radiatorių, iš kurio sklido nuodingi garai, neįrodo, jog toks jo elgesys gali padaryti žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui, taip pat nėra įrodyta, kad jis grasino padengti namą.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.
12. Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnį, asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas, jeigu turi sunkią psichikos ligą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1012-603/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1039-580/2022).
13. Žmonės, ištikti psichikos ar proto negalios, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Psichikos sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises. Įstatymuose nustatytos išimtys, kurios leidžia apriboti žmogaus teises tam tikrais ypatingais atvejais, neturi tapti taisykle. Siekti optimalios pusiausvyros tarp visuomenės saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių nepažeidžiančios pagalbos sistemos sutrikusios psichikos asmenims sukūrimo – tokia priemonė nustatyta nurodytam strategijos principui dėl šių asmenų teisių apsaugos užtikrinimo įgyvendinti. Viena šios priemonės įgyvendinimo išraiškų laikytina Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnio, reglamentuojančio prievartinį asmens, sergančio sunkia psichikos liga, hospitalizavimą, nuostatos, pagal kurias toks asmuo gali būti hospitalizuojamas prievarta tik tuo atveju, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas 2024 m. sausio 5 d. buvo atvežtas VšĮ ,Respublikinę Panevėžio ligoninę dėl savo neadekvataus elgesio. Pacientui buvo stebimos daugybinės kliedėjimo idėjos, agresyvus elgesys, ypač kaimynų atžvilgiu. Nustatyta, kad pacientas dėl agresyvaus, neadekvataus elgesio jau buvo gydytas 2022 m. rugsėjo 28 d. – 2022 m. spalio 28 d. (diagnozė – (duomenys neskelbtini), tačiau jis prieš pusę metų nutraukė savo gydymą. Nustačius, kad pacientas 2025 m. sausio 5 d. savo namuose nupjovė radiatorių, grasino padegti namą, gydytojų (psichiatrų) konsiliumas nusprendė, jog L. M. yra neadekvatus (nekritiškas savo būklės atžvilgiu), o tai rodo esant realią grėsmę tiek paties paciento, tiek aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl priverstinio apelianto gydymo pratęsimo, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti byloje esančiais duomenimis – gydytojų konsiliumo išvada, medicininio išrašo duomenimis, paties paciento paaiškinimais, kuriais pacientas neigia savo elgesio neadekvatumą, turimą psichikos sutrikimą, kas tik patvirtino gydytojų išvadas apie paciento sunkią psichikos ligą.
16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (apelianto hospitalizavimo aplinkybes, specialistų (gydytojų) išvadas) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai, jog nebuvo jokio pagrindo pratęsti apelianto priverstino hospitalizavimo ir gydymo, yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų ir įrodymų, paneigiančių medicininiuose dokumentuose daromas išvadas dėl paciento psichikos sveikatos būklės ir jo keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Tokių įrodymų, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). Vien paties apelianto teiginys, jog priverstinio hospitalizavimo taikymas ir jo pratęsimas nebuvo reikalingas, pats savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, įvertino visus reikšmingus įrodymus nagrinėjamoje byloje bei išsamiai motyvavo ne tik medikų, bet ir paties paciento paaiškinimais, todėl pagrįstai sprendė, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo reali grėsmė, jog apeliantas savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo paties sveikatai bei gyvybei.
17. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių supaprastintą civilinį procesą, todėl naikinti ją remiantis apelianto argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.