Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti D. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

2.2. išdėstytų aplinkybių pagrindu VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro pateiktas prašymas dėl leidimo hospitalizuoti D. P. laikytinas pagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. nutarties, kuria leista apeliantą priverstinai hospitalizuoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos medžiagos ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl priverstinio hospitalizavimo ir leidimo gydyti

10. CK 2.26 straipsnis, reglamentuojantis fizinio asmens laisvės apribojimo atvejus, numato, jog asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu (CK 2.26 straipsnio 4 dalis).

11. Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimą numato Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Šio įstatymo 27 straipsnyje numatyta, jog asmuo, sergantis sunkia psichikos liga ir atsisakęs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuotas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Tuo atveju, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą. Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. Jeigu paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą reikia pratęsti, psichiatrijos įstaigos administracija dėl šio pratęsimo privalo kreiptis į teismą. Teismas pagal psichiatrijos įstaigos išvadą gali priverstinį paciento hospitalizavimą ir priverstinį gydymą nutraukti arba pratęsti, bet kiekvieną kartą ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Pagal gydančiojo psichiatro rekomendaciją psichiatrijos įstaigos administracija paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą turi teisę nutraukti ir anksčiau (Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio 2, 3 dalys).

12. Sunkių ligų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-03-28 įsakymu Nr. V-177 „Dėl sunkių ligų sąrašo patvirtinimo“ 7 punkte nurodyta, kad sunkia liga pripažįstami labai ryškūs asmenybės pakitimai su adaptacijos sutrikimais dėl endogeninių psichikos susirgimų: F20; F21; F25; afektiniai susirgimai: F30; F31; F32, su psichoziniais sutrikimais. TLK-10-AM „Sisteminis ligų sąrašas“ 5 skyriuje „Psichikos ir elgesio sutrikimai“ prie psichikos sutrikimų priskirtas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas (F25.2).

13. Asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas, jeigu turi sunkią psichikos ligą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas priverstinai hospitalizuotas 2022-03-08. Apelianto psichikos sveikatos būklę vertino gydytojų konsiliumas 2022-03-08, išvadoje nurodyta, kad suinteresuoto asmens klinikoje stebima ūmi psichozė su intensyviais didybės, religinio turinio, ypatingų galių kliedesiais, ūmiais jutiminiais ir santykio kliedesiais aplinkinių (ir ypač – motinos bei sugyventinės) atžvilgiu, neadekvačiu afektu, nenuosekliu ir rezonierišku mąstymu, labiliomis emocijomis su disforija, įtampa, nerimastingumu, kliedesinės simptomatikos nulemtu elgesiu, pavojingu aplinkiniams. 2022-03-08 medicinos išraše / siuntime nurodyta diagnozė - šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas (F25.2). Pacientui nesutikus gydytis, 2022-03-17 buvo suorganizuotas gydytojų psichiatrų konsiliumas, dalyvaujant įstaigos pavaduotojai medicinai J. B.. Konsiliumas konstatavo, kad paciento būklė išlieka sunki, savo būklei nėra kritiškas, išlieka kliedesinė simptomatika. Pacientas išlieka pavojingas sau ir / arba aplinkiniams ir yra būtinas tolimesnis stacionarinis gydymas.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gydytojų konsiliumo 2022-03-08 išvados, kiti byloje esantys duomenys, leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą dėl pagrindo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantą buvimo. Pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų ir įrodymų, paneigiančių medicininiuose dokumentuose daromas išvadas dėl paciento psichikos sveikatos būklės ir jo keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei ir (ar) turtui. Pirmosios instancijos teisme suinteresuoto asmens atstovas advokatas neprieštaravo pareiškėjo prašymui dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti pacientą, neteikė pareiškėjos išvadą paneigiančių įrodymų. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis).

16. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad jis norėtų lankyti dienos stacionarą, o ne gulėti ligoninėje, tačiau savo mintis dėsto padrikai, nenuosekliai, kai kurie apelianto žodžių junginiai, sakiniai apskritai neturi loginio ryšio, tarpusavyje nedera ir yra sunkiai suprantami. Šios aplinkybės tik sustiprina apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą dėl gydytojų konsiliumų padarytų išvadų pagrįstumo, taigi ir pagrindo apelianto hospitalizavimui ir gydymui buvimą (CPK 185 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visus reikšmingus įrodymus nagrinėjamoje byloje bei motyvavo išvadą, kad šiuo atveju priverstinis gydymas yra reikalingas pačio apelianto ir aplinkinių saugumui užtikrinti, o nustatytas vieno mėnesio terminas priverstiniam gydymui yra racionalus, nepažeidžiantis PSPĮ 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto maksimalaus termino.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, jog apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymą reglamentuojančias teisės nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis vadovaudamasi Civilinio kodekso 2.26 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 582 straipsniu, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

suinteresuoto asmens D. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.