Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei I. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, dovanoto turto grąžinimo, išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl daliniu sprendimu neišspręstų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. daliniu sprendimu teismas nutraukė ieškovės I. T. ir atsakovo A. T. santuoką, pripažindamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsprendė pavardžių klausimą ir patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų – dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Liko neišspręsti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukroms K. T. ir A. T. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki dukrų pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat priteisti iš atsakovo 4730 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 20 d. iki ieškinio padavimo dienos (2017 m. sausio 9 d.), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokoje su atsakovu gimė dukros K. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. T., (duomenys neskelbtini). Gyvenant su atsakovu tarpusavio santykiai pašlijo. Suprasdama, kad santuoka faktiškai iširusi, 2016 m. sausio 20 d. kartu su dukromis išsikraustė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir išsinuomojo kitą butą. Atsakovas nuo 2016 m. sausio mėnesio savo nepilnametėms dukroms išlaikymą pervesdavo į ieškovės sąskaitą po 100 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį, tačiau šios sumos nepakanka minimaliems būtiniesiems dukrų poreikiams patenkinti, kurie A. T. sudaro apie 600 Eur per mėnesį, K. T. apie 650 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant, kad atsakovas teikia nepakankamo dydžio išlaikymą, ieškovė prašė priteisti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios.

Atsakovas su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo vaikams priteisimo sutiko tik iš dalies, pareikštu priešieškiniu sutiko nepilnamečių dukrų išlaikymui mokėti po 175 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukrų pilnametystės, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka. Su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą kategoriškai nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės nurodomos išlaidos vaikams dėl komunalinių patarnavimų, kanceliarinių prekių, higienos prekių, pramogų, žaislų, sezoninės aprangos ir avalynės, auklės, kuro išlaidos, nėra realios ir ieškovės reikalavimas pareikštas siekiant pasipelnyti. Nutrūkus jo ir ieškovės bendram gyvenimui ir vaikams likus gyventi su ieškove, ieškovei teko pareiga informuoti jį apie tai, kad teikiamo po 100 Eur per mėnesį išlaikymo vaikams nepakanka ir pateikti įrodymus apie galimai padidėjusius vaikų poreikius, tačiau ieškovė niekada nesikreipė į jį dėl didesnio išlaikymo teikimo, todėl manė, kad teikiamo išlaikymo vaikams pilnai pakako.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė palaikė ieškovės reikalavimus dėl prašomos priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis sumos bei išlaikymo įsiskolinimo sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. T. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. T. ir A. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio padavimo dienos 2017 m. sausio 9 d., iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę I. T. nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo 3 400 Eur dydžio nepilnamečių vaikų K. T. ir A. T. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 8 d. Priteisė iš atsakovo 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dalį atmetė. Nusprendė grąžinti ieškovei 48 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017-01-09, bei atsakovui A. T. 122,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. vasario 9 d. Nurodė sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, turimas išlaidas, atsižvelgdamas į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių bei būtinumo proporcingumą, laikė, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra gera. Vertino, kad ieškovės gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės, ji didesne dalimi prisideda prie kartu su ja gyvenančių dukrų išlaikymo. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, vertino, kad 175 Eur suma, kiekvienam vaikui per mėnesį, yra nepakankama. Sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo priteisti tik minimalų išlaikymą vaikams, kadangi atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, galintis dirbti. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, teismas vertino, kad ieškovė galimai patiria vaikų išlaikymui išlaidas, siekiančias po 600 Eur, tačiau, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, tokio amžiaus vaikų poreikius, bendrą šalies ekonominę situaciją, kai vidutinis atlyginimas šalyje, atskaičius mokesčius, siekia tik 644,50 Eur, sprendė, kad ieškovė nepagrindė, kad jos nurodoma suma vaikų išlaikymui yra objektyviai būtina. Darė išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poreikių patenkinimui galėtų būti mažesnės. Vertino, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad dukros turi sveikatos sutrikimų ar kitų specialiųjų poreikių, išskyrus tai, kad K. T. reikalingas ortodontinis gydymas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į vaikų poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, suformuota teismų praktika, sprendė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos (2017-01-09) iki vaikų pilnametystės. Teismas darė išvadą, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai, tai neeliminuoja atsakovo pareigos teikti reikiamo dydžio vaikams išlaikymą. Vertino, jog atsakovo dukrų išlaikymui mokama po 200 Eur kas mėnesį suma, atsižvelgiant į atsakovo gautas pajamas ir jo turėtas realias galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo, negali būti laikoma protinga ir pakankama vaikų poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaikų interesams ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle, todėl, sprendė, už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 8 d., iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį, atsižvelgė į tai, kad atsakovas visą minėtą laikotarpį turėjo galimybę mokėti dukrų išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį, tačiau mokėjo tik po 100 Eur (2016 m. birželio 1 d. bei 2016 m. birželio 3 d., papildomai pervedė ieškovei iš viso 90 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skųsdamas Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą, apeliantas A. T. prašo teismo sprendimą pakeisti – priteisti nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kasmėnesinį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Prašo sumažinti iš atsakovo priteistą nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 8 d. iki 2 236 Eur sumos. Perskirstyti atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ieškovei iš atsakovo priteisiant 174,80 Eur. Priteisti atsakovo naudai iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Nėra pagrindo sutikti su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, kad ieškovė dukrų išlaikymui išleidžia dar daugiau nei nurodo ieškinyje, ir kad atsakovo prašo prisidėti tik prie dalies patiriamų išlaidų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie galimai išleidžiamas didesnes sumas.

Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė samdo auklę nepilnamečių dukrų priežiūrai ir kad patiria išlaidas auklės paslaugoms apmokėti.

Didėlė dalis vaikams perkamų daiktų yra nepagrįstai brangūs, perkami ne pačiose pigiausiose parduotuvėse. Vaikams perkamų prekių kainos neracionalios.

Vieno vaiko išlaikymui visiškai pakanka kiek didesnės nei minimali mėnesinė alga dydžio sumos, t. y., 400 Eur per mėnesį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi laikomas vienos minimalios mėnesinės algos dydis.

Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į patirtų ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą. Ieškovės patirtos 2 100 Eur atstovavimo išlaidos yra pernelyg didelės tokio pobūdžio ir apimties byloje, o dalis išlaidų iš viso nepagrįsta.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė I. T. prašo apelianto skundą atmesti, pridėti naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ir įvertimo ieškovės nurodytų išlaidų vaikų poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, vaikų sveikatos priežiūrai, vaikų lavinimui, aprangai, avalynei pirkti, privalomoms pirkti ugdymo priemonėms ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgė į vaikų amžių, sveikatą, šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktą vaikų poreikių įvertinimą (apskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, kai kurias išlaidas atmesdamas kaip nepagrįstas. Teismas, nustatydamas poreikių apimtį, atsižvelgė į įrodymų visumą ir tinkamai nustatė nepilnamečių vaikų tenkintinų poreikių apimtį, dėl ko keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (atsakovo) A. T. apeliacinis skundas netenkintinas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliantas grindžia iš esmės trejopo pobūdžio aplinkybėmis, tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dukrų išlaikymui išleidžia dar daugiau nei nurodo ieškinyje. Aplinkybe, kad vieno vaiko išlaikymui visiškai pakanka kiek didesnės nei minimali mėnesinė alga dydžio sumos, t. y., 400 Eur per mėnesį. Taip pat aplinkybe, jog ieškovės patirtos 2 100 Eur atstovavimo išlaidos yra pernelyg didelės tokio pobūdžio ir apimties byloje, o dalis išlaidų iš viso nepagrįsta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su dukromis gyvena nuomojame bute. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio būsto neturi. Dirba pagal verslo liudijimą, jos 2016 m. deklaruotos individualios veiklos pajamos buvo 32 000 Eur per metus (2 t., b. l. 47-50). 2017 m. gegužės 31 d. daliniu sprendimu, šalims sudarius taikos sutartį jai buvo priteistas automobilis „VW Passat“, o jai priklausiusi ½ dalis buto nuosavybės teise atiteko atsakovui, pastarajam įsipareigojant per 6 mėnesius sumokėti ieškovei 10 000 Eur kompensaciją (2 t., b. l. 90-94). Nustatyta, kad atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute. 2017 m. gegužės 31 d. daliniu sprendimu, šalims sudarius taikos sutartį, jam nuosavybės teise atiteko garažas (2 t., b. l. 90-94). 2016 m. atsakovo su darbo santykiais susijusios pajamos buvo vidutiniškai 1 600 Eur per mėnesį, kurias sudarė darbo užmokestis ir komandiruočių dienpinigiai atskaičius mokesčius (1 t., b. l. 55). 2017 m. už sausio ir liepos mėnesius atsakovui buvo išmokėta 10 576,59 Eur darbo užmokesčio ir kt. išmokų (nuo 855,46 Eur iki 2 147,79 Eur per mėnesį) (3 t., b. l. 55). Nuo 2017 liepos 5 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo ( 3 t., b. l. 54,56). Nustatyta, jog šalys turi būsto išlaikymo ir kitų išlaidų (1 t., b. l. 20-30, 73-150, 2 t., b. l. 1-21, 55-77, 101-119, 3 t., b. l. 3-51).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas ir pastangas. Nustatytas 250 Eur išlaikymas ginčo šalių nepilnametėms dukroms yra pakankamas, teisingas bei proporcingas abiejų ginčo šalių turtinei padėčiai, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir spręsdamas dėl nepilnametėms dukroms reikalingo išlaikymo dydžio, atsižvelgė į konkrečias aplinkybes ir nėra pagrindo vertinti, kad priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atmestinas apelianto skundo teiginys, jog vieno vaiko išlaikymui visiškai pakanka kiek didesnės nei minimali mėnesinė alga dydžio sumos, remiantis tuo, jog aktualioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas turi teisę, bet ne pareigą vadovautis minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, išlaidas, atsižvelgė į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių bei būtinumo proporcingumą, atsižvelgė į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, todėl pagrįstai konstatavo, kad atsakovas turi pareigą ir galimybes užtikrinti, kad būtų patenkinti ne tik būtinieji nepilnamečių dukrų poreikiai, bet ir užtikrintos vaikams reikiamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikiamas byloje pirmosios instancijos teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas kitaip, t. y. sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti įrodymai teismo ištirti ir įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Įvertinęs ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo patenkinti apytiksliai 79 procentais. Atsižvelgęs į šalių ir jų atstovų procesinį elgesį, į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, tai, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti didesne apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteisė du trečdalius jos turėtų atstovavimo išlaidų, t. y., 1400 Eur, o atsakovui iš ieškovės pusė jo turėtų atstovavimo išlaidų – 750 Eur. Iš šalių viena kitai priteistinas bylinėjimosi išlaidas teismas įskaitė ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1400 Eur + 15,50 Eur) – 750 Eur). Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atidžiai suskaičiavo ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra teisinio pagrindo jų keisti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto A. T. ieškovės I. T. naudai priteistinos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 600 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (3 t., b. l., 111).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.