Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

E. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino. Parodė, kad trise su A. ir D. atvažiavo į stotelę. Nuėjo į parduotuvę cigarečių. Išėjus iš parduotuvės, pamatė, kad jie, t. y. A., D. ir nukentėjusieji, stovi ir rėkauja. Dėl to, kad garsiai rėkė, sprendė, jog buvo konfliktas, kokie žodžiai buvo sakomi, negirdėjo. Pribėgo prie šių asmenų, nukentėjusieji pasitraukė 10-15 metrų, pasakė jiems bėgti, užšaukė ir ištraukė pistoletą. Jis buvo be apkabos, be nieko, tačiau iš šono nepamatysi, kad pistoletas sulaužytas. Ginklą parodė būdamas A. B. už nugaros. Nukentėjusieji pabėgo, jam nespėjus prieiti, nekalbėjo su jais. Buvo nemažai išgėrę, todėl galėjo pasirodyti, kad pasakė piktai. Nežinojo, kokia buvo situacija, kol jo nebuvo. Policija atvažiavo po 2-3 minučių. Pagalbą kvietė nukentėjusieji, nes išsigando, prie jų kibo dėl 2 Eur, paskui pamatė ginklą. Tokie neapgalvoti ir kvaili juokai. Pamatė telefoną ir atidavė, atėjo pasiimti. Tada labai greitai atvažiavo policijos pareigūnai. Jeigu būtų blaivus, kitaip darytų, gal būtų išsiaiškinęs, kas vyksta. Nukentėjusieji pretenzijų nereiškė, atsiprašė ir pasakė (kaltinamieji), kad padarė išvadas, nebevartoja alkoholio. Pripažįsta kaltę, nes, būdamas nukentėjusiųjų vietoj, būtų pasielgęs taip pat. Ginklą įsigijo už 20 Eur, dieną prieš įvykį, turgelyje prie (duomenys neskelbtini), ten pagyvenę žmonės parduoda įvairius daiktus, buvo daug visokių ginklų, nusipirkęs pagalvojo pasidėti į spintą. Jame nebuvo kulkų, apkabos. Ginklą turėjo su savimi, nes nebuvo grįžęs į namus, nespėjo jo ten palikti. Negalvojo, kad ginklas tikras, gali šaudyti, kadangi buvo be apkabos. Negalvojo, kad reikalingas leidimas ginklui, jis buvo sulaužytas, kaip metalo gabalas. Susipažinęs su prašymu pakeisti kaltinimą, nesutiko, kad padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, parodė, kad iš jo lūpų nebuvo pasakyta „nužudyti“, nebuvo atiminėjamas joks svetimas turtas. Nukreipęs ginklą į nukentėjusiuosius sakė bėgti ir viskas, tokius savo veiksmus suprato tik kaip bauginimą.

Nukentėjusysis K. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jie išlipo iš autobuso, ėjo link stotelės ir prie jų pribėgo A. B., paprašė 2 Eur. Jie neturėjo ir A. B. liepė parodyti kišenes. Jie sakė „ne“, jis tikriausiai supyko ar susierzino ir smūgiavo jam (K. K.) į kairę skruosto pusę. Pasimetė, nesuprato, už ką. Kelnių kišenių išsitraukęs nebuvo, tiesiog atsitraukinėjo nuo jį. Patvirtina parodymus, kad patyrė fizinį skausmą. M. S. atsistojo į kovinę poziciją, kai A. smogė jam (K. K.). Tada A. B. bandė smogti ir M. S., tačiau nepataikė. Abejoja, ar E. M. galėjo girdėti A. B. reikalavimus. M. S. bandė eiti link stotelės, nes ten sėdėjo dar du iš jų. M. S. priėjo prie E. ir paklausė, kodėl taip yra, tada jis (E. M.) išsitraukė ginklą ir pasakė jiems bėgti, kad turi 3 sekundes, pradėjo bėgti. M. S. nubėgo toliau, o jis (K. K.) - iki stotelės, nes galvojo, kad nieko nebus. Nesakė, kad šaus, tiesiog nurodė bėgti. Pasižiūrėjo, kad iškrito telefonas, ėmė panikuoti, paskui pamatė, kad pribėgo E. ir A., jie atidavė telefoną, pasakė, kad juokauja, kad viskas filmuojama, norėjo juos išdurti. E. priėjo ir pasakė, kad turi tris sekundes, jis uždengė striuke savo pistoletą. Labai išsigando, bet nebėgo, nes nuo kulkos per 3 sekundes nepabėgsi, stovėjo ir tikėjosi geriausio. Paskui pasakė, kad buvo „juokutis“, įsidėjo pistoletą. Pasitraukė nuo jų, nežinojo, ar vėl nepradės lįsti. Atvažiavo policija, jiems viską paaiškino. Policijos pareigūnus iškvietė M. S., kuris bėgo toliau. Ginklas pirmą kartą buvo parodytas, kai M. S. bandė A. apraminti ir kreipėsi į E., jis tada išsitraukė ginklą ir pasakė bėgti. Paskui prie stotelės E. priėjo prie jo (K. K.) ir su striuke uždengęs ginklą, kad jo nematytų kiti žmonės, pasakė bėgti, turi tris sekundes. Ginklas buvo išsitrauktas du kartus - pirmas kartas, kai smogė, antras kartas buvo stotelėje, po to pasakė, kad tai buvo „juokutis“ ir atidavė telefoną. Buvo išsigandęs, juto baimę dėl savo gyvybės. Išsigando ir tada, kai reikalavo pinigų. Smūgis nebuvo stiprus, vertina 4 iš 10 balų stiprumo skalėje. Iš pradžių prie buvo priėjęs tik A., paskui E. ir D.. Kai atvyko policijos pareigūnai, pasakė, kad A. B. smogė į kairį žandą. Pareigūnai patikrino, žando viduje buvo plyšiai, pasakė kreiptis į greitąją, kad apžiūrėtų, tačiau buvo išsigandęs ir norėjo namo, todėl to nepadarė. Išoriškai smūgio žymių nesimatė, tik iš vidaus. Į medikus vėliau nesikreipė. Nuoskaudų nebeturi, kaltinamieji atsiprašė, kompensacija nereikalinga.

Nukentėjusysis M. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad atvažiavo iki (duomenys neskelbtini) stotelės, ėjo link kitos pusės stotelės važiuoti namo, tada prie jų pribėgo A. ir paprašė 2 Eur. Jiems nesutikus, paprašė išversti kišenes, o atsisakius tai padaryti buvo smogta K. K.. Bandė smogti ir jam (M. S.), tačiau pasitraukė. Pamatė, kad A. B. yra ne vienas, o su draugu. Bėgo link jo draugo E. M., kad sustabdytų jį. Tada E. išsitraukė ginklą ir pasakė, kad turi 3 sekundes bėgti. Jie su K. bėgo, K. nubėgo iki stotelės, o jis toliau ir iškvietė policiją, nurodė jiems, kad grasina ginklu. Kai prašė 2 Eur, A. sušaukė, nes buvo toliau nuo jų (nukentėjusiųjų) tuo metu, jis buvo truputį agresyviai nusiteikęs. E. buvo per 5-10 m nuo jų (nukentėjusiųjų). Negali pasakyti, ar E. M. girdėjo A. B. reikalavimą. Galbūt jis pagalvojo, kad vyksta konfliktas ir norėjo jį sustabdyti, dėl to išsitraukė ginklą.

Nematė, ką veikė kaltinamieji ar K., kol laukė policijos pareigūnų, stovėjo toliau, kadangi jam pasakė neiti artyn. Policija atvyko labai greitai. Tuo metu buvo išsigandęs, kai skambino, jie buvo trise, D. nedalyvavo, tik sėdėjo, jo (M. S.) atžvilgiu smurtinių veiksmų neatliko. Kaltinamieji atsiprašė, nuoskaudų nebeturi, kompensacijos neprašys.

Liudytojas D. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis buvo prieš metus, vakare. Buvo trise su A. ir E. Buvo paskutinėje stotelėje, važiavo pas A. Buvo iškviesta policija dėl agresyvaus elgesio. Nekentėjusiuosius nelabai pamena. Jį ir E. nuvežė į policijos komisariatą, su E. nekalbėjo. Žino, kad E. ginklą pirko (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, nežino, ar turi leidimą. Ginklą tą vakarą pamatė, kai buvo pas E. Stotelėje ginklo nematė. E. sakė, kad ginklas nešaudo, yra neveikiantis.

Liudytojas D. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad galbūt kažką atsimena apie 2022 m. rugsėjo mėn. įvykį autobuso žiede prie (duomenys neskelbtini) g. Prisimena, kad atvažiavo, stotelėje sėdėjo 2-3 vyrai, pas vieną rado galimai narkotines medžiagas, pas kitą – šaunamąjį ginklą, galimai pranešėjo pinigus norėjo atimti. Nepamena, kokius veiksmus atliko, ką kalbėjo su asmenimis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas D. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) patruliu. 2022 metų rugsėjo 10 d. dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) patruliu J. S.. Apie 21.40 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) st., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, trys vyrai puola visus, muša pranešėją, bando apiplėšti. Maždaug už 5 minučių, tačiau laiko negali tiksliai pasakyti, atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) st. pastebėjo ant suoliuko 3 sėdinčius asmenis ir prie stotelės pranešėją su draugu. Pabendravus su pranešėju M. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir jo draugu K. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tiksliai negali pasakyti, bet kiek pamena, kad abu jaunuoliai aiškino, kad prie jų prisikabino 3 minėti jaunuoliai, kurie šiuo metu sėdi ant suoliuko, grasino ginklu jiems abiem, liepė parodyti, ką turi kišenėse, bei duotų jiems 2 eurus, vienas iš jų abiem trenkė, kuris būtent vaikinas trenkė, negali tiksliai pasakyti, į veidus. Vėliau vienas iš jų išsitraukė iš kišenės daiktą, panašų į ginklą, ir pasakė jiems „bėkit“, ko pasekoje jie pasišalino ir išsikvietė pagalbą. Pranešėjas nurodė asmenį, kuris jiems grasino ginklu. Kaip paaiškėjo, tai ant suoliuko sėdėjęs asmuo E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu pas asmenį kelnių dešinės pusės priekinėje kišenėje buvo rastas juodos spalvos daiktas, panašus į dujinį pistoletą, kuriame buvo įstatyta dėtuvė be šovinių, ginklas neužtaisytas, šovinio lizde nebuvo. E. M. paaiškino, kad daiktą, panašų į ginklą, įsigijo už 50 eurų (duomenys neskelbtini) turguje, ir niekam negrasino. Vėliau, bendraujant su kitu asmeniu - D. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), paklausus asmens, ar turi prie savęs draudžiamų daiktų, jis atsakė, kad neturi. Patikrinus asmenį, asmuo prie savęs draudžiamų daiktų neturėjo. Ant suoliuko pastebėjus tamsiai mėlynos piniginę D. B. paaiškino, kad tai jo piniginė ir viduje turinys esantis yra jo. Patikrinus piniginės viduje buvo permatoma skaidrios spalvos maistinė plėvelė, kurios viduje buvo žalsvos spalvos galimai augalinės kilmės, stipraus aromato galimai narkotinė medžiaga „kanapės“ ir jų dalys. D. B. paaiškino, kad jam galimai narkotines medžiagas jam davė nepažįstami asmenys, paklausus, kodėl jas paėmė, asmuo atsakė, kad nežino. Atlikus dalinę asmens apžiūrą asmeniui, kuris sėdėjo ant suoliuko, kaip vėliau paaiškėjo, tai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), draudžiamų daiktų prie savęs neturėjo. Jis paleistas namo, jam niekas pretenzijų neturėjo, ir iš pradžių abu jaunuoliai apie tai, kad būtent jis jiems sudavė per veidus, nieko jiems nesakė. Į įvykio vietą buvo iškviesta RV tyrėjai (duomenys neskelbtini) ir pritaikytas policijos patrulio ekipažas (duomenys neskelbtini), kuris abu sulaikytus asmenis pristatė į VPK OVS. Galimai narkotinės medžiagos ir šaunamasis ginklas pristatyti į VPK OVS su jais. Įvykio vietoje liko RV tyrėjai, o jie su sulaikytais ir paimtais daiktais atvyko į VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Faktinis sulaikymo laikas: 22 val. 00 min. Dėl kūno kamerų gali paaiškinti taip, kad įvykis tikrai buvo filmuotas, tačiau kodėl nėra vaizdo įrašo neįsivaizduoja, galimai dėl kameros gedimo. Jo praktikoje jau pasitaikė toks ne vienas atvejis, kai taip pat įvykiai buvo filmuoti, o kūno kamerų įrašo nėra (1 t., b. l. 34-36). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad matė ginklą, tačiau neatsimena, kas jį apžiūrėjo. Vizualiai daiktas buvo panašus į ginklą, dėl tikrumo abejonių nekilo.

Liudytoja G. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kažkiek atsimena 2022 m. rugsėjo 10 d. įvykį prie autobuso žiedo. Atsimena, kad gavo iškvietimą, nuvažiavo, bet ten buvo ne pirmi, buvo jau kitas patrulių ekipažas. Atrodo, jiems atvykus, įtariamieji jau buvo sulaikyti, tačiau negali įvardinti, kad tai tie patys asmenys (kaltinamieji), kadangi neprisimena, kaip jie atrodė. Pamena, kad įvykio vietoje buvo du nepilnamečiai asmenys, kiek pamena, jiems buvo grasinta, tačiau tikslių aplinkybių neprisimena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja G. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) tyrėja. Dirbo pagal nustatytą grafiką, tačiau su kuo būtent jau negali nurodyti, nepamena. 2022 m. rugsėjo 10 d. buvo nukreipti įforminti įvykį. Atvykus į įvykio vietą jau buvo vienas ekipažas atvykęs ir aiškinosi aplinkybes. Ji taip pat pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes ir nustatė, kad policiją kvietė du nepilnamečiai asmenys, kurių vardų ir pavardžių jau nepasakys, nepamena. Nepilnamečiai jaunuoliai nurodė, kad atvykę į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį troleibusų žiedą, išlipo iš autobuso viešojo transporto sustojimo stotelėje pavadinimu (duomenys neskelbtini), kur stotelėje buvo du asmenys, kuris vienas iš jų, kaip vėliau buvo nustatyta, kad tai galimai ir A. B., tačiau tiksliai jau negali pasakyti, paprašė jaunuolių dviejų eurų, jie jam atsakė, kad dviejų eurų neturi, bei pradėjo eiti link kitoje žiedo pusėje esančios stotelės, kai jie sustojo žiedo viduryje esančioje salelėje ir prie jų priėjo vienas iš vaikinų, tas pats vaikinas, kuris prašė jų dviejų eurų, galimai A. B., kuris jaunuoliams po vieną kartą delnu sudavė per kairius skruostus. Tada vienas iš nepilnamečių jaunuolių nuėjo prie kito vaikino, kuris buvo toje pačioje kompanijoje, kad jam pasakytų, kad jis pasiimtų savo draugą, bet tada tas vaikinas išsitraukė, ginklą ir jį nukreipė jaunuoliui į veido sritį, bei pasakė „Bėkit“. Išsigandę abu nepilnamečiai jaunuoliai iš karto pradėjo bėgti į žiedo kitoje pusėje esančią viešojo sustojimo stotelę, tuo pačiu pavadinimu (duomenys neskelbtini), kur M. S. paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Kodėl nepilnamečiai jaunuoliai iš karto nepapasakojo apie tai, kad tas vaikinas, kuris buvo paleistas patrulių, mušė juos per veidą, negali pasakyti, nepamena to (1 t., b. l. 39-41). Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė daugiau nieko apie įvykį papasakoti negalinti.

Liudytoja R. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio metu dirbo, sūnus K. K. paskambino ir pasakė, kad buvo užpultas. Jie stovėjo stotelėje, laukė autobuso grįžti namo. Prie jų priėjo ir paprašė dviejų eurų, K. atsisakė juos duoti. Tada paprašė parodyti kišenes, jis ir vėl atsisakė, tuomet K. smogė. Sūnui net buvo supleišėjęs žandas, jis buvo labai pasimetęs. Tada buvo ištrauktas ginklas ir pasakyta, kad duotos trys sekundės bėgti. Pradėjo bėgti, K. iškrito telefonas, kurį atidavė. Bėgo iki kitos stotelės. Stotelėje vėl buvo grasinta, sakyta bėgti, tačiau jis pasakė, kad nebėgs. M. S. iškvietė policiją, kuri labai greitai sureagavo. Sūnus jai paskambino telefonu, kadangi dirbo. Jis gana ramiai pasakė šią situaciją, nes žinojo, kad dirba, tačiau jautėsi, kam jam šokas. Kai grįžo namo, buvo siaubinga, K. sėdėjo šoke. Susitiko apie 2 valandą nakties, kai grįžo iš darbo. Įvykio pasekmės yra tokios, kad jam sutrikdyta emocinė sveikata, lankėsi pas psichologus. Kurį laiką nėjo pas gydytojus, buvo apsitvarkę, gavo šaukimą į kariuomenę, kur pakalbėjo su psichologu ir nusiuntė pas psichoterapeutą, kuris pasakė, kad situacija liūdna, negalėjo nei valgyti, nei miegoti. Jam vėl iššaukė sutrikdytą emocinę būklę, dvi savaites gulėjo psichiatrijos ligoninėje. Buvo praradęs motyvaciją su mokslais. Sūnus labiausiai išsigando ginklo, sakė, kad visas gyvenimas prabėgo pro akis. Ginklu buvo grasinta du kartus. Kuris iš asmenų grasino, nepasakė. Sakė, kad iš viso buvo trys asmenys. Vienas prašė pinigų, kitas išsitraukė ginklą, o trečias, kaip pasakojo, siūlė kažkokių narkotinių medžiagų. Sūnaus sužalotas skruostas gijo apie savaitę. Buvo patinęs žandas. Išorėje kaip ir nesimatė, bet viduje buvo supleišėjęs, skaudėjo.

Liudytoja A. K. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad sunūs buvo su K. K.. (duomenys neskelbtini) stotelėje prie jų „prisikabino“ trys vyrai, paprašė K. pinigų, grasino ginklu, po to sudavė K. K. per veidą, M. pabėgo į šoną ir iškvietė policijos pareigūnus. Kiek prisimena, ginklas atsirado, kai M. priėjo prie kito vyro, kuris sėdėjo stotelėje. Sūnus paprašė to vyro apraminti savo draugą. Tas vyras išsitraukė ginklą ir sakė bėgti. Kiek kartų sakė bėgti, neprisimena. Jos sūnus (M. S.) šio įvykio metu nebuvo sužalotas. Sūnus jai paskambino susijaudinęs, papasakojo apie įvykį. Sakė, kad jei į veidą šis ginklas pataikytų, galima apakti. Su sūnumi bendravo tą patį vakarą, kai grįžo namo. Sūnus buvo sujaudintas, kažkiek išsigandęs. Mano, kad išsigando ginklo. Policijoje pasakė, kad ginklas buvo dujinis. Atrodo, kad sūnus sakė apie ginklą, neprisimena. Galvoja, kad pats įvykis galėjo trukti gal dešimt minučių.

E. J. Balsys, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, išvadą palaikė, paaiškino, kad

atliekant apžiūras tinkamumo šaudyti klausimas nėra sprendžiamas. Tyrėjai, kurie nusprendžia atlikti apžiūrą, sprendžia, ar būtinas tas klausimas, ar ne. Buvo suformuota užduotis nustatyti, ar tai šaunamasis ginklas, kokios rūšies, kokio kalibro, modelio. Tinkamumo šaudyti netikrino, tačiau apžiūros metu krito į akis, tai, kad nepilnos sudėties dėtuvė tik susideda iš korpuso ir daviklio, nebuvo dėtuvės spyruoklės ir dėtuvės dangtelio. Reiškia, kad pateiktoje būklėje ginklu naudotis būtų galima ir sprendžiant ginklo tinkamumo šaudyti klausimą būtų reikėję įstatinėti kiekvieną šovinį į šovinio lizdą, tokiu būdu atliekant šūvius. Geriausiu atveju, pateiktoje būklėje būtų tinkamas iš dalies šaudyti, kadangi šaudytų nekonstrukcijoje numatytu režimu. Konstrukcijoje numatytas režimas yra pusiau automatinis, šoviniai paduodami iš dėtuvės, automatiškai užtaisomi, po šūvio tūtelė išmetama ir šovinys vėl užtaisomas, šiuo atveju, to nebūtų buvę, nebent būtų galima šaudyti tik po kiekvieno šūvio, ranka įstatant kitą šovinį. Apžiūros metu šis klausimas nebuvo spręstas. Nustatė, kad tai šaunamasis ginklas. Jis yra pagamintas kaip šaunamasis ginklas, turi pagrindines dalis. Pagrindinės dalys yra: vamzdis, rėmas, užraktas, kurios iš esmės yra be pažeidimų, reiškia yra tinkamos naudoti, pagal įstatymą šaunamojo ginklo dalys traktuojamos kaip šaunamasis ginklas. Jis sukomplektuotas, išskyrus dėtuvės spyruoklę ir dangtelį. Jei būtų nustatęs, kad ginklas sugedęs ir iš jo nėra galimybės šaudyti, jis vis tiek būtų šaunamasis ginklas, kadangi jis pagamintas gamykliniu būdu, laikantis standartų. Jei jis turi kažkokį gedimą, reikia tą gedimą vertinti. Jo pagrindinės dalys pagal įstatymą traktuojamos kaip šaunamieji ginklai, o čia trys pagrindinės dalys: vamzdis, rėmas ir užraktas. Jei tai būtų savadarbis ginklas, tuomet turi įvertinti jo konstrukciją, iš ko jis susideda, bet jei pramoninės gamybos ginklas, jis yra padarytas kaip toks, bei gali turėti tam tikrus defektus. Negali pasakyti, ar ginklas buvo tinkamas šaudyti.

Iš duomenų apie įvykį matyti, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. 21 val. 44 min. gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) stotelėje, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės trys vyrai puola visus, muša pranešėją, bando apiplėšti. Nurodyti tokie duomenys apie įvykį: A. B., priėjęs prie K. K. ir M. S., paprašė jų dviejų eurų, pasakius, kad dviejų eurų neturi, sudavė delnu vieną smūgį K. K. į kairį skruostą ir vieną smūgį M. S., taip sukeldamas fizinį skausmą, o kai M. S. nuėjo prie E. M., kad jis nuramintų draugą, pastarasis galimai iš kelių kišenės išsitraukė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, nukreipė jį į M. S. veido sritį ir pasakė bėgti (1 t., b. l. 21).

Iš 2022 m. lapkričio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašo failas, sudaryta pokalbio stenograma. BPC skambučio įrašo (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2022 m. rugsėjo 10 d. 21 val. 42 min. 02 s) nustatyta, kad jo trukmė 5 min. 31 sek. Garso įraše girdimas pokalbis tarp moters ir vyro, vyro ir vyro (Moteris – M, Vyras- V, Vyras 2 - V1, M- 112). Užfiksuotas toks pokalbis: M-112, klausau, alio. V- (duomenys neskelbtini) stotelė, užsipuolė žmones. M- Koks čia miestas? V- Vilnius. M- Kokia gatvė? V- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) stotelė, užsipuolė, daužo, nežinau. M- Ponas sakykit, kokia čia gatvė būtų. V- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) stotelė. M- O gatvė? V- Aš nežinau žinokit, tuoj palaukit. M- Matot muštynes, čia (duomenys neskelbtini) gatvė? V- Kaip sakot? M- Čia (duomenys neskelbtini) gatvė ar (duomenys neskelbtini)? V- Prie (duomenys neskelbtini). M- Kiek mušasi žmonių? V- Puola mus, per snukį davė, tiesiog daužo, atiminėja pinigus, bando telefoną, panašiai. M- Jus dabar juos matot? V- Taip. M- Jie sumušė jus? V- Taip. M- Greitosios reikia? V- Ne greitosios nereikia, policijos, policijos. M- Nepadėkite ragelio, sekundėlę. Nepadėkite ragelio vyksta jungimas.V1- Policija klausome, kas atsitiko. V- (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) puola žmones, daužo girti kažkokie.V1- Kiek ten asmenų iš viso. V- Trys, trys, trys, daužo.V1- Medikai reikalingi? V- Ne, nereikalingi, tiesiog policijos reikia greičiau, atiminėja ten viską daužo.V1- O jūs, jūs nukentėjote supratau. V- Nu man per snukį davė biškį ir draugeliui per snukį davė.V1- Pasislėpėt nuo jų, pasišalinot? V- Aš pabėgau, nežinau kaip draugas, tiesiog greičiau.V1- Jūs kurioj vietoj laukiat? V- Kaip sakot? V1- Jūs kurioj vietoj tiksliai laukiat? V- Aš prie (duomenys neskelbtini).V1- Prie (duomenys neskelbtini) taip. V- Taip. V1- Supratau. Gerai, nedėkite prašom ragelio. V- Žmonės su pistoletu kažkokiu išsitraukę. V1- Važiuoja pas jus jau ekipažas, neužilgo bus, tik kol neprivažiavo policija nesijunkit, neišjunkite telefono gerai, nedėkite ragelio. V- Gerai, taigi draugelį.V1- Taip, taip, padėsim ir draugą jūsų surasti. V- Gerai, ne tai, nes ten tikriausiai jį, aš nežinau, gal jį muša, nežinau. V1- Ten nepažįstami užpuolė jus, taip? V- Nepažįstami, jie paprašė dviejų eurų, pasakėm, kad neturim, per snukį visi trys. V1- Supratau. Jūs šalia (duomenys neskelbtini) parduotuvės kažkur būsit? V- Prie (duomenys neskelbtini).V1- Tuoj jau pareigūnai, jie nuo vakarinio aplinkkelio vat važiuoja, tai jau kelių minučių bėgyje bus pas jus. V- Dabar rėkauja, dabar rėkauja.V1- Rėkauja draugas jūsų? V- Ne, rėkauja tie debilai. V1- Ai, tie, supratau, užpuolikai. O draugas su savim telefoną turi? V- Žinokit, nežinau, ne jis pametė, kai jam trenkė. Kai jam trenkė, man atrodo, jis pametė. V1- Tada iškrito jam, supratau. V- Tai greičiau, nes ten nenormalūs. V1- Taip, taip, važiuoja, lekia jau ekipažas. V- Gerai laukiu. V1- Taip, taip, bet kol neprivažiavo neatsijunkit, neišjunkit telefoną. V- Ne aš nesijungsiu, ten nesveikas, ten net pistoletą kažkokį išsitraukė, žinokit. V1- Ginklą turėjo su savimi. V- Kažkokį, ten nežinau, gal žaislinis, nežinau, bet kažkokį išsitraukė ir sakė bėkit. V1- Supratau. Nematot ekipažo privažiuojančio, jis jau prie pat prie pat. V- (duomenys neskelbtini) kol kas nematau, ne. V1- Aišku. V- Aš einu gal prie draugo, nes nežinau kas jam ten yra. V1- Ne, ne, jūs būkit toj vietoj, kad pareigūnai galėtų surast, jūs pasakėt orientyrą, kad prie (duomenys neskelbtini), tai kartu su pareigūnais tada ir paieškosit draugo. V- Klasta. Blemba, kad draugo nesumuštų, nenoriu. Aš prie (duomenys neskelbtini) stoviu. V1- Aišku, aišku, supratau. Bet nesimato jums dar ekipažo? V- Dabar gal jo.V1- Nematot, prašau. V- Dabar gal jo, matau.V1- Matot policijos ekipažą? Pamojuokit gal. V- Čia aš stotelėj. Dabar matau jau. V1- Jau pareigūnai jus pastebėjo? V- Jo, jo, matau.V1- Gerai, tvarkoj, tai jau su jais aiškinkitės. V- Gerai.V1- Iki (1 t., 23-24).

2022 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – autobusų žiedas ir viešojo transporto sustojimo stotelė, (duomenys neskelbtini) g., Vilnius. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas - viešojo transporto sustojimo stotelė pavadinimu (duomenys neskelbtini) ir autobusų žiedas, adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilnius, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Abi maršrutinio transporto sustojimo vietos pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu, pagal kelių eismo taisykles Nr. 548. Išvykimo stotelė pavadinimu (duomenys neskelbtini) yra įrengta su pastoge, kurioje yra suoliukas. Šalia yra įrengtas autobusų atvykimo tvarkaraščių monitorius, šalia kurio taip pat yra įrengtas suoliukas. Šaligatvis grįstas kvadrato formos trinkelėmis. Važiuojamoji kelio dalis padengta asfaltbetonio danga, kurioje eismas vyksta ratu. Kitoje kelio pusėje yra įrengta maršrutinio transporto keleivių išlaipinimo stotelė. Stotelėje ant šaligatvio, kuris yra išklotas kvadratinės formos trinkelėmis, įrengtas tik suoliukas, pastogės nėra. Tarp išlaipinimo ir išvykimo stotelių pavadinimu (duomenys neskelbtini) per vidurį važiuojamosios kelio dalies yra konstrukcinis kelio elementas, skiriantis gretimas važiuojamąsias dalis, kuris yra apželdintas veja, mišraus tipo želdiniais, t. y. medžiais, krūmais ir pan. Skiriamojoje kelio dalyje yra takas, kuris yra žvyro dangos ir veda į kitoje pusėje esančią išvykimo stotelę pavadinimu (duomenys neskelbtini). Virš važiuojamosios kelio dalies yra įrengta troleibusų kontaktinė linija. Vaizdo stebėjimo kamerų aplink, kurios galėtų stebėti teritoriją, nėra (1 t., 25-30).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. K. 2022 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. atvykus į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą, M. S. ir K. K. paaiškino, kad prie jų prisikabino trys asmenys (kurie atvykus sėdėjo ant suoliuko), grasino ginklu, liepė parodyti, ką turi kišenėse, kad duotų jiems du eurus, vienas jų abiem trenkė į veidus. Vėliau vienas jų išsitraukė iš kišenės daiktą, panašų į ginklą, ir pasakė jiems „bėkit“, dėl ko pastarieji pasišalino ir iškvietė policiją (1 t., b. l. 31).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. K. iš jam pateiktų nuotraukų nieko neatpažino, nurodė, kad nei vienas iš asmenų nėra pažįstamas ar matytas, buvo tamsus paros metas ir veidų neįsidėmėjo (1 t., b. l. 69-71).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. K. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 4, kuris 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 21:35 val. jam su M. S. grasino ginklu. Asmenį Nr. 4 atpažįsta iš veido bruožų, plaukų spalvos ir plaukų kirpimo. Asmuo Nr. 4 (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) stotelės išsitraukė ginklą iš savo rūbų, o tiksliau iš dešinės pilvo pusės iš po kelnių išsitraukė su savimi turėtą ginklą ir nurodė jiems su M. bėgti. Kai į juos buvo nutaikytas ginklas, jautė grėsmę, dėl to pradėjo bėgti link žmonių. Stotelėje stovėjo dar žmonės, tačiau kas jie tokie, nurodyti negali, jų nepažįsta. Kartu su M. perbėgo į kitą kelio pusę link stotelės į centro pusę, jis joje sustojo. O M. nubėgo dar toliau ir jau iškvietė policijos pareigūnus. Kiek pamena, visi vaikinai buvo kažko pavartoję, ar alkoholio, ar narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 72-74).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad M. S. iš jam pateiktų nuotraukų nieko neatpažino, nei vienas iš pateiktuose nuotraukose esančių asmenų jam nėra matytas (1 t., b. l. 96-98, 99-101).

2022 m. spalio 3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad, dalyvaujant specialistui - Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui Jonui Balsiui, apžiūrėtas pistoletas. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrai pateiktas pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas ,,Perfecta“ Mod. (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais, yra C kategorijos šaunamasis ginklas (1 t., 116-118).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. kovo 15 d. ekspertizės akte nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas „PERFECTA Mod. (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis dujinis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Pateiktoje būklėje (be funkcionuojančios dėtuvės) pistoletas yra iš dalies tinkamas šaudyti. Tam, kad pistoletas galėtų šaudyti jo konstrukcijoje numatytu pusiau automatiniu režimu, reikėtų į pateiktą pistoleto dėtuvę sumontuoti trūkstamas dalis (spyruoklę ir dėtuvės dangtelį) arba ją pakeisti pilnai sukomplektuota dėtuve (2 t., b. l. 174-177).

BK 180 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.

A. B. neginčijo aplinkybių, kad kaltinime nurodytu laiku buvo maršrutinio transporto (duomenys neskelbtini) sustojime, kur nuėjęs prie nukentėjusiųjų paprašė K. K. duoti du eurus, o šiam atsisakius, nurodė parodyti kišenes, to taip pat nepadarius, trenkė nukentėjusiajam K. K. per veidą, užsimojo trenkti ir M. S., tačiau šis pasitraukė. Nors nurodė visų aplinkybių tiksliai neprisimenantis dėl buvusio neblaivumo ir praėjusio laiko, kaltinimo aplinkybių teisme neginčijo. Iš esmės kaltinamojo parodymus patvirtina abiejų nukentėjusiųjų parodymai. K. K. teigimu, A. B. priėjo prie jų, paprašė duoti du eurus, tačiau jų neturėjo, tuomet liepė jiems parodyti kišenes, atsakius neigiamai, trenkė K. K. į kairę veido pusę. Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir M. S., paaiškindamas, kad buvo bandoma smogti ir jam, tačiau jis pasitraukė. Nukentėjusieji nurodė tokių kaltinamojo veiksmų išsigandę, K. K. teigimu, A. B. greičiausiai supyko ar susierzino, iš ko galima spręsti, kad asmuo kalbėjo piktai, rimtai. Nukentėjusysis M. S. nurodė, kad kaltinamasis buvo truputį agresyvus. Ir pats A. B. nurodė, kad gal kiek pikčiau kalbėjo. Be to, reikalaudamas pinigų, parodyti kišenes, kaltinamasis sudavė K. K. į veido sritį, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą, ir šias aplinkybes patvirtina tiek jo paties parodymai, tiek ir teisiamojo posėdžio metu apklaustos R. K. parodymai, kuri patvirtino, kad sūnus jautė skausmą. Be to, buvo siekiama suduoti ir M. S.. Kaltinimo aplinkybes patvirtina teisme apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Pažymėtina, kad aplinkybes, kaip matyti, jie nurodė pagal nukentėjusiųjų pateiktą pasakojimą, t. y. kad buvo trenkta abiem nukentėjusiesiems, tačiau M. S. vėliau apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patikslino, kad buvo trenkta tik K. K., jis jokių sužalojimų nepatyrė. Teisiamojo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vienas iš nukentėjusiųjų, t. y. M. S., pasišalinęs iš įvykio vietos, iškvietė policijos pareigūnus, nurodydamas, kad stotelėje užpuolė žmones, atiminėja daiktus, daužo. Nors, kaip minėta, M. S. tiek BPC pranešėjui, tiek atvykusiems pareigūnams ne visiškai tiksliai nurodė įvykio aplinkybės, t. y. kad buvo trenkta ir jam, vis tik vėliau šias aplinkybes patikslino. Kaip minėta, A. B. iš esmės faktinių veikos padarymo aplinkybių neginčijo, ir nors savo veiksmus įvardijo kaip pajuokavimą, vis tik nurodė savo poelgį vertinantis blogai ir dėl jo besigailintis, atsiprašė nukentėjusiųjų, kas rodo, kad kaltinamasis vis tik suvokė savo veiksmų pavojingumą.

Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, kaltinamasis, panaudojęs fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą, K. K. priklausantį turtą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, turėdamas sumanymą pagrobti svetimą turtą. Sutiktina su A. B. gynėjo teiginiais, kad buvo siekiama pagrobti iš tiesų itin mažos vertės turtą, tačiau tokios aplinkybės kaltinamojo atsakomybės nešalina, siekiamo pagrobti turto vertė neturi įtakos veikos kvalifikavimui, nustačius turto pagrobimo (pasikėsinimo pagrobti) būdą – fizinio smurto panaudojimą.

BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas (veikos padarymo metu galiojusi redakcija). Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – GŠKĮ).

GŠKĮ 1 straipsnis nustato, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaiga, gavusi asmenų prašymus <...>.

Kaltinamasis E. M. iš esmės pripažino faktines veikos padarymo aplinkybes, nurodydamas, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. ginklą už 20 Eur įsigijo turgelyje prie (duomenys neskelbtini). Ginklą planavo laikyti namuose, spintoje, tačiau į namus grįžęs nebuvo, todėl laikė jį su savimi. Kaltinamojo teigimu, ginklas buvo sulaužytas, dėl ko negalvojo, kad pastarasis yra tikras ir jam reikia leidimo. Ginčo dėl to, kad kaltinamasis įgijo dujinį pistoletą, jį gabeno Vilniaus gatvėmis ir laikė prie savęs, nėra, tokias aplinkybes be paties kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir jau minėti teisme apklausti liudytojai, taip pat liudytojo D. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kad dalinės kaltinamojo apžiūros metu buvo rastas ginklas. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirta balistinė ekspertizė, siekiant nustatyta, ar minimas ginklas buvo tinkamas šaudyti. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. kovo 15 d. ekspertizės akte konstatuota, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas „PERFECTA Mod. (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais, tai yra C kategorijos šaunamasis ginklas, ir yra iš dalies tinkamas šaudyti (2 t., b. l. 174-177). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad leidimo įgyti, laikyti dujinį pistoletą kaltinamasi neturėjo, šių aplinkybių E. M. neginčija. Nors asmuo teigė manęs, kad ginklas yra sulaužytas ir jam leidimas nereikalingas, tai jo veiksmų pavojingumo nemažina ir atsakomybės pagal aptariamą straipsnį nešalina. Kaip minėta, atlikus ekspertizę nustatyta, kad ginklas yra iš dalies tinkamas šaudyti, kaltinamasis, įsigydamas ginklą vis tik turėjo įsitikinti, ar jam nėra reikalingas leidimas. Kaltinamojo manymas, kad ginklui leidimui nereikia, nepaneigia fakto, kad pastarasis suvokė jam inkriminuotų veiksmų esmę ir norėjo veikti tokiu būdu, t. y. tiesiogine tyčia.

Kaip minėta, svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017).

Iš teisme nustatytų aplinkybių matyti, kad jokių aktyvių veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusiuosius, E. M. prieš tai neatliko, joks konfliktas tarp jų nebuvo kilęs, nukentėjusieji nenurodė, kad kaltinamasis būtų buvęs itin agresyvus, patvirtino, kad tik nurodė jiems bėgti, daugiau nieko pastariesiems nesakė. Matyti, kad jokie aktyvūs veiksmai nebuvo atliekami ir po šio veiksmo, E. M. liko stotelėje, su nukentėjusiaisiais daugiau teigia nekontaktavęs. Be to, K. K. teigimu, po ginklo demonstravimo ir nurodymo bėgti, kaltinamasis nurodė, kad tai buvo juokas, grąžino iškritusį telefoną. Taigi, nors nukentėjusieji nurodė išsigandę dėl savo sveikatos, reikšminga yra tai, kad kaltinamasis jokių tiesioginių grasinimų, susijusių su sveikata ar gyvybe, neišsakė, tuo tarpu, ginklo demonstravimas, nurodant nepilnamečiams bėgti, įvertinus visą aptariamos situacijos kontekstą, įvykio trukmę, E. M. veikimo aktyvumą, šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą. Vis tik nukentėjusiųjų situacijos įvertinimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis, iš kurių būtų galima spręsti, kad asmuo išties yra bauginamas BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytomis pasekmėmis.

Sutiktina su aplinkybe, kad E. M. veiksmai, t. y. ginklo pademonstravimas ir nurodymas bėgti, yra bauginančio pobūdžio, akivaizdu, kad buvo siekiama sukelti bausmės jausmą, ką nukentėjusieji ir nurodo patyrę, tačiau šioje konkrečioje situacijoje, įvertinus visas aptartas aplinkybes, kaltinamojo E. M. atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip realus grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad E. M. savo veiksmais nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. M. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį yra išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šioje byloje egzistuoja visų nurodytų sąlygų visuma.