- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- 2A-131/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Trečiasis asmuo
- „Beazley Furlonge Limited“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- Z. V.
- Atsakovas
- L. A., notarei Gražinai Slavinskienei, valstybinei įmonei „Registrų centras“
- Advokatai
- Žygimantas Pacevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant trečiojo asmens „Beazley Furlonge Limited“ atstovui advokatui Žygimantui Pacevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens „Beazley Furlonge Limited“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-269-280/2009 pagal ieškovės Z. V. ieškinį atsakovams L. A., notarei Gražinai Slavinskienei, valstybinei įmonei „Registrų centras“, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir „Beazley Furlonge Limited“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Z. V. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti:
1) iš atsakovės L. A. 23 000 Lt buto, esančio Panevėžyje, Prekybos g. 7-9, pagerinimo išlaidų;
2) solidariai iš atsakovų 132 000 Lt žalos, nustatant, kad, nukreipiant išieškojimą į atsakovės notarės G. Slavinskienės turtą, išieškoma suma mažintina trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ išmokėta suma;
3) solidariai iš atsakovų 30 000 Lt neturtinės žalos.
Ieškovė ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis: ji įsigijo butą, esantį Panevėžyje, Prekybos g. 7-9, pagal 1995-09-29 pirkimo pardavimo sutartį, patvirtintą notarės G. Slavinskienės; už butą sumokėjo 5000 JAV dolerių, t. y. 20 000 Lt; vėliau paaiškėjo, jog ieškovė tapo apgavikų auka, o butą pardavę asmenys neturėjo teisės šio turto perleisti; Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-04-14 sprendimu taikė restituciją ir grąžino atsakovei L. A. jai priklausantį butą. Ieškovė įgytą butą remontavo, pagerino jo būklę, todėl jos patirtas 23 000 Lt buto remonto išlaidas privalo atlyginti L. A.. Prašomą iš atsakovų solidariai priteisti 132 000 Lt žalą sudaro buto vertė, be pagerinimo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės notarės Gražinos Slavinskienės 14 000 Lt žalos atlyginimo, o iš atsakovo VĮ „Registrų centras“ 3 000 Lt, atmetė likusią ieškinio dalį. Teismas byloje nustatė, kad 1995-09-25 notarė Gražina Slavinskienė patvirtino buto, Panevėžio m., Prekybos g. 7-9, priklausančio L. R. (A.), pirkimo-pardavimo sutartį. Šia sutartimi savininkės atstovas Ž. B., veikiantis pagal notarės N. K. patvirtintą įgaliojimą, perleido ieškovei butą už 5 000 Lt. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006-07-03 sprendimu panaikino Ž. B. išduotą įgaliojimą ir pripažino negaliojančia nurodytą buto pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo sprendimu teismas konstatavo, kad įgaliojimas parduoti butą buvo išduotas nenustatytam asmeniui, nes Ž. B. 1995-1996 m. pametė jam išduotą pasą, o įgaliojimas buvo surašytas be buto savininkės valios, pažeidžiant teisės normas. Be to, buto pardavimo metu atsakovė L. A. Lietuvoje negyveno, butas buvo apleistas ir paliktas be priežiūros. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-04-14 sprendimu taikė restituciją ir grąžino L. A. (buvusi pavardė Ramanauskaitė) priklausantį butą Panevėžio m., Prekybos g. 7-9, kuris buvo prarastas dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų. Teismas konstatavo, kad ieškovė, pirkdama butą per įgaliotinį, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Ieškovei nebuvo priteisti už butą sumokėti pinigai išnagrinėtose bylose, nustačius, kad jos pinigai buvo perduoti ne buto savininkei, o byloje nenustatytam asmeniui.
Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovams taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str. 1 d.). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamojoje byloje turi būti taikoma ne solidarioji, o dalinė atsakovų atsakomybė, nes atsakovų nesieja bendri neteisėti veiksmai, jie neatsako vienas už kito veiksmus. Todėl kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio.
Teismas konstatavo, kad žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovės G. Slavinskienės ir VĮ Registrų centras. Ieškovės patirtos žalos priežastis yra atsakovų neteisėti veiksmai, lėmę neteisėtos buto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimą ir restitucijos taikymo negalimumą (CK 6.247 str.). Teismo teigimu, jeigu būtų neišduota nuosavybės teisių į butą pažyma TTIPB Panevėžio filiale ir jei notarė būtų pastebėjusi pažymoje nurodytus netikslumus bei atsisakiusi tvirtinti sandorį, ieškovei nebūtų padaryta žalos. Notarai, vykdydami savo pareigas, privalo ne formaliai atlikti notarinius veiksmus, bet veikti taip, kad būtų realiai užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga, imtis ne tik paprasčiausių priemonių, o maksimaliai atitinkančių notarų profesinės veiklos standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007). Teismas nustatė, kad notarė, tvirtindama buto sandorį, suabejojo išduotu įgaliojimu, nes tiek įgaliojime, tiek VĮ TTIPB išduotoje nuosavybės teisės į butą patvirtinančioje pažymoje buvo neteisingai nurodytas L. R. (dabartinė pavardė L. A.) asmens kodas, bandė telefonu aiškintis aplinkybes, tačiau patvirtino sandorį, patikinta buvimu rašymo apsirikimo klaidos.
Teismas atmėtė ieškovės reikalavimus atsakovei L. A., kuri savo veiksmais tiesiogiai nepadarė žalos. Jos veiksmai dėl buto nepriežiūros yra tolima priežastis ieškovės patirtai žalai kilti, jie nebuvo nukreipti tiesiogiai prieš ieškovę. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, kaip prieš savo valią praradęs turtą asmuo, negali būti traukiama turtinėn atsakomybėn dėl ieškovės patirto žalos atlyginimo, o butas nėra tiek pagerintas, kad būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė L. A. praturtėjo ieškovės sąskaita.
Teismas nurodė, kad restitucija natūra negalima. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, tapus neįmanoma apginti ieškovų pažeistas teises taikant restituciją natūra, jos gali būti apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006).
Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas nustatė, kad ieškovė nepraleido trejų metų ieškinio senaties reikalavimui dėl žalos atlyginimo ( CK 1.125 str.8 d.), nes restitucijos klausimas kilusiame ginče išspręstas tik Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-04-14 sprendimu. Iki sprendimo priėmimo ieškovė faktiškai buvo buto valdytoja ir savininke, žalos nebuvo patyrusi ir neturėjo pagrindo reikalauti ją atlyginti (CK 1.127 str.).
Teismo nuomone, negalima daryti išvados, kad ieškovei turi būti priteista, kaip žalos atlyginimas, dabartinė buto vertė. Pagal CK 6.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Tačiau dėl atsakovų kaltės ieškovė Z. V. prarado ne butą, dėl kurio buvo sudarytas neteisėtas sandoris, bet konkrečią piniginių lėšų sumą, kuri jai turi būti grąžinama. Butas įsigijimo metu buvo apleistas, neprižiūrimas, todėl ieškovė sumokėjo už jį 5000 Lt. Nors byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių buto pagerinimą, bet iš esančių buto vertinimų matytina, kad jis išsaugotas, prižiūrėtas, tinkamas gyvenimui, todėl teismas įvertino ieškovei padarytą tiesioginę žalą 20 000 Lt, nes tuo metu tokia buvo reali butų kaina, ir šią pinigų sumą ji prarado pirkdama butą. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į principinę civilinės teisės taisyklę, kad, pagerinęs svetimą daiktą, asmuo turi teisę reikalauti gerinimo išlaidų atlyginimo (CK 4.34 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama įstatymo numatytais atvejais, tačiau notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo. Nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos ir iš kitų atsakovų, nes jų veiksmai nėra pripažinti nusikalstamais (CK 6.250 str. 2 d.).
Teismas padarė išvadą, kad didžiausią žalos dalį - 70 procentų (14 000 Lt), turi atlyginti notarė, patvirtinusi pripažintą negaliojančia buto pirkimo-pardavimo sutartį, 15 procentų (3 000 Lt) – VĮ Registrų centras, išdavęs pažymėjimą nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui sudaryti ne parduodamo turto savininkui, o asmeniui su suklastotu įgaliojimu, kuriame neteisingas buto savininko asmens kodas ir akivaizdžiai padirbtas notarės N. I. K. parašas (baudž. bylos. 2 t., b. l. 27), o 15 procentų žalos dalies tenka pačiai ieškovei, kuri nerūpestingai įgyvendino savo teisę laisva valia sudaryti sandorius, nors turėjo realią galimybę ir pareigą įsitikinti buto savininkės valia perleisti butą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo „Beazley Furlonge Limited“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškinį, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 148-150). Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais motyvais:
1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 20 000 Lt sumą iš atsakovų notarės G. Slavinskienės ir VĮ „Registrų centras“, peržengė ieškinio ribas. Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, kad ieškovei priteistina žala sudaro 20 000 Lt, iš kurių ieškovės už butą sumokėta kaina – 5 000 Lt, buto pagerinimo išlaidos - 15 000 Lt. Taigi teismas priteisė 15 000 Lt buto gerinimo išlaidų iš atsakovų, iš kurių ieškovė nereikalavo priteisti šias išlaidas, nes toks reikalavimas buvo pareikštas tik atsakovei L. A., taip pat 5 000 Lt buto įsigijimo išlaidas, kurių atsakovė apskritai neprašė priteisti.
2. Teismas pripažino, kad ieškovė turėjo 15 000 Lt buto pagerinimo išlaidų, nors ieškovė nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų ir rėmėsi tik liudytojų parodymais, kuriuos davė su ieškove susiję asmenys, todėl jie vertintini kritiškai. Ieškovei nepateikus buto gerinimo išlaidas ir jų dydį patvirtinančių įrodymų, teismas turėjo konstatuoti, kad ieškovė jų neįrodė (CPK 178 str.).
3. Teismas netinkamai nustatė atsakovų notarės G. Slavinskienės ir VĮ „Registrų centras“ kaltės laipsnius. Nustatydamas tik 15 procentų ieškovės kaltės laipsnį, teismas neatsižvelgė, kad ji buvo itin nerūpestinga, įsigydama butą: nesusisiekė su tikrąja buto savininke ar jos artimaisiais, paskubomis sudarė sandorį kitame mieste, neatkreipė dėmesio į tariamo įgaliotinio įgaliojime esančią klaidą dėl atstovaujamojo asmens kodo. Be to, nustatant atsakovų kaltės laipsnius, pažymėtina, kad notarė tvirtino ginčo sandorį pagal VĮ „Registrų centras“ 1995-09-26 pažymėjimą Nr. 309050, kuriame įrašytas klaidingas L. A. asmens kodas, nurodytas pagal nenustatyto asmens pateiktą įgaliojimą. VĮ „Registrų centras“ neišdavus nurodyto pažymėjimo, notarė nebūtų tvirtinusi pripažinto negaliojančiu sandorio ir nebūtų atsiradę nuostoliai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Gražina Slavinskienė prašo patenkinti apeliacinį skundą (b. l. 171). Nurodo, kad ieškovė už butą sumokėjo 5000 Lt, todėl iš notarės priteistas žalos atlyginimas negali būti didesnis nei buto įsigijimo kaina, o turto pagerinimo išlaidas turėtų atlyginti asmuo, kuriam šis butas grąžintas. Atsakovo VĮ „Registrų centras“ kaltės laipsnis yra didesnis nei nustatė teismas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ „Registrų centras“ prašo patenkinti apeliacinį skundą - panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškinį (b. l. 173-147). Atsakovas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, išskyrus skundo dalį dėl netinkamai nustatyto atsakovo VĮ „Registrų centras“ kaltės laipsnio. Nurodo, kad notaras privalo užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių (Notariato įstatymo 2 str.). Jam nesiėmus visų priemonių, maksimaliai atitinkančių notarų profesinės veiklos standartą, tenka rizika dėl galimos žalos ir atsakomybė už sandorių teisėtumo užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007). Sandorius tvirtinantis notaras atsako už tinkamą sandorio šalių asmens tapatybės nustatymą net ir tuo atveju, kai yra pateiktas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės pažymėjimas, išduotas sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1277/2002). 1995-09-26 pažymėjimą Nr. 309050 ginčo sandoriui išdavė Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Panevėžio filialas, kurio teisių perėmėjas yra atsakovas VĮ „Registrų centras“. Tuo metu nurodyto biuro veiklą reglamentavo Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kuri nenustatė pažymėjimų išdavimo, registruojant sandorius, tvarkos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti didesnį atsakovo kaltės laipsnį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindo iš dalies patenkinti ieškininio reikalavimus dėl žalos priteisimo iš atsakovų notarės Gražinos Slavinskienės ir VĮ „Registrų centras“ (CPK 178 str., 185 str.).
Byloje nustatyta, kad 1995-09-25 notarė Gražina Slavinskienė patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovei už 5 000 Lt buvo perleistas L. R. (A.) priklausantis butas, Panevėžio m., Prekybos g. 7-9. Šią sutartį sudarė nenustatytas asmuo, veikęs kaip buto savininkės atstovas pagal notarės N. K. patvirtintą įgaliojimą, ir prisistatęs Ž. B. vardu. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006-07-03 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-351-198/2006), kuris paliktas nepakeistu Panevėžio apygardos teismo 2006-09-28 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-414-278/2006), panaikino Ž. B. išduotą įgaliojimą ir pripažino negaliojančia nurodytą buto pirkimo-pardavimo sutartį. Peržiūrėjęs bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-04-06 nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-154/2007) nurodytą teismų sprendimų dalį paliko nepakeistą, o klausimo dėl restitucijos taikymo nagrinėjimą perdavė spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-04-14 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-68-739/2008) pritaikė restituciją ir grąžino L. A. (buvusi pavardė Ramanauskaitė) priklausantį butą Panevėžio m., Prekybos g. 7-9, kuris buvo prarastas dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų. Panevėžio apygardos teismas 2008-07-03 nutartimi (civilinė byla 2A–271–212/2008) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-25 nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-505/2008) paliko nepakeistą šį teismo sprendimą. Bylos duomenimis, ieškovei nebuvo priteista jos patirta žala dėl buto praradimo, pripažinus sandorį negaliojančiu ir pritaikius restituciją išnagrinėtose bylose, nustačius, kad jos pinigai buvo perduoti ne buto savininkei, o byloje nenustatytam asmeniui.
Neturi pagrindo apelianto apeliacinio skundo argumentai, susiję su notaro civilinės atsakomybės (ne)taikymu ir jos ribomis, bei priteistos žalos dydžiu (CPK 320 str. 1 d.).
Dėl notaro civilinės atsakomybės
Notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro turtinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008).
Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismo tvarka yra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu notaro patvirtintas sandoris, tai žalos atlyginimo iš notaro byloje yra prielaida svarstyti, kad notaras atliko ne viską, nes objektyviai konstatuotas įstatymo pažeidimas. Pakankamas notaro atsakomybės pagrindas yra pats mažiausias neapsižiūrėjimas, neatidumas ar net klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje (kuri turi šalims prejudicinę galią) taip pat nurodė, kad notarai, vykdydami savo pareigas, privalo ne formaliai atlikti notarinius veiksmus, bet veikti taip, kad realiai būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga, o tam reikia imtis ne tik paprasčiausių, bet visų galimų priemonių, kurios yra prieinamos notarams. Notarui nesiėmus visų priemonių, maksimaliai atitinkančių notarų profesinės veiklos standartą, jam tenka rizika dėl galimos žalos, taip pat atsakomybė už sandorių teisėtumo neužtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad notarė Gražina Slavinskienė, patvirtindama ginčo 1995-09-25 pirkimo-pardavimo sutartį, suabejojo išduotu įgaliojimu, nes tiek įgaliojime, tiek VĮ TTIPB išduotoje nuosavybės teisės į butą patvirtinančioje pažymoje buvo neteisingai nurodytas buto savininkės L. R. (dabartinė pavardė L. A.) asmens kodas, notarės teigimu, ji bandė susisiekti su įgaliojimą išdavusia notare, bet nepavykus, nusprendė, jog tai rašymo apsirikimas. Šios aplinkybės nurodytos ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-04-14 sprendime (civilinė byla Nr. 2-68-739/2008). Tokie notarės veiksmai, atsižvelgiant į jai įstatymo nustatytą pareigą užtikrinti sandorių teisėtumą ir nustatyti sandorio šalių asmens tapatybę (Notariato įstatymo 2 str. 1 d., 31 str.), negali būti laikomi atitinkančiais notarų veiklai nustatytus griežtesnius atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad dėl sudaryto ginčo sandorio neteisėtumo iš dalies kaltas ir atsakovas VĮ „Registrų centras“ (Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Panevėžio filialo teisių perėmėjas), kuris 1995-09-26 išduotame nuosavybės teisės į butą patvirtinančiame pažymėjime Nr. 309050 (b. l. 84) nurodė klaidingą L. A. asmens kodą, išdavė šį pažymėjimą ne buto savininkui, o pagal suklastotą įgaliojimą veikiančiam nenustatytam asmeniui. Tačiau nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas kaltės laipsnis, priteisiant iš jo 15 procentų žalos dalies, laikytinas per mažu. Minėta, jog būtent notarui nustatyta pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, taip pat tinkamai nustatyti sandorio šalių asmens tapatybę (Notariato įstatymo 2 str. 1 d., 31 str.). Todėl notaras turėjo imtis visų galimų jam prieinamų priemonių, maksimaliai atitinkančių notarų profesinės veiklos standartą, tačiau, bylos duomenimis, nesiėmė šių priemonių, dėl to jam tenka rizika dėl žalos, taip pat atsakomybė už sandorių teisėtumo neužtikrinimą. Tokia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007; 2002 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1277/2002).
Teisėjų kolegijos nuomone, dėl aukščiau nurodytų motyvų, atsižvelgiant į paminėtas ir kitas apygardos teismo nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl apelianto ginčijamos sprendimo dalies, susijusios su notaro civilinės atsakomybės taikymu ir jos ribomis, pagrįstai nustatė notaro civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, atsakomybės ribas ir tinkamai paskirstė iš atsakovų notarės G. Slavinskienės ir VĮ „Registrų centras“ priteistinos žalos dalis, turint omenyje šių asmenų kaltės laipsnį ir įstatymo nustatytus jų elgesio standartus (CPK 185 str., CK 6. 246 str. - 6.249 str., 6.263 str. 2 d., Notariato įstatymo 16 str.).
Dėl priteistos žalos dydžio
Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, išieškant iš nepagrįstai įgijusios šalies tai, ką ši yra nepagrįstai gavusi (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d.). Pažymėtina, kad restitucija yra pagrindinis, bet ne vienintelis sandorio negaliojimo padarinys. Aplinkybės, kurios buvo pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu, taip pat gali būti pagrindu taikyti civilinę atsakomybę (jeigu yra būtinosios jos taikymo sąlygos) ir įpareigoti dėl sandorio negaliojimo kaltą asmenį atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010). Taigi nukentėjusi dėl sandorio negaliojimo šalis gali reikalauti taikyti kaltajai šaliai civilinę atsakomybę ir reikalauti nuostolių atlyginimo.
Minėta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006-07-03 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-351-198/2006) pripažino negaliojančia ginčo 1995-09-25 buto pirkimo pardavimo sutartį, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-04-14 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-68-739/2008) pritaikyta restitucija - L. A. grąžintas ginčo sandoriu perleistas jai priklausantis butas, kuris buvo prarastas dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų. Ieškovei nebuvo atlyginta žala, patirta dėl sandoriu pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo išnagrinėtose bylose, nes ji buto kainą pagal ginčo sandorį sumokėjo ne buto savininkei, o byloje nenustatytam asmeniui. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nustatęs visas atsakovų notarės Gražinos Slavinskienės ir VĮ „Registrų centras“ civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CK 6.246-6.249 str.), pagrįstai priteisė ieškovei dėl sandorio negaliojimo patirtą žalą.
Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra tas, jog padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.). Šis principas reiškia, kad nukentėjusysis turi būti grąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jam nebūtų padaryta žalos. Siekiant įgyvendinti šį principą, žala turi būti tiksliai įvertinta pinigais, atsižvelgiant į infliaciją, rinkos pokyčius, kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010). CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną.
Byloje nustatyta, kad 1995-09-25 pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo pripažinta negaliojančia, ieškovė už 5 000 Lt kainą įsigijo ginčo butą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, nesivadovavo ieškovės pateikta Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 528 P:08 GM (b. l. 9-12) nurodyta ginčo buto rinkos verte 2008 m. gruodžio 17 d. (132 000 Lt), teisingai teigdamas, jog toks žalos priteisimas galėtų reikšti ieškovės nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.242 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo ieškovei atlygintinos žalos dydį nustatyti pagal buto vertę, buvusią ne ginčo sandorio sudarymo metu, nes tai reikštų nevisišką ieškovės nuostolių atlyginimą, o pagal buto vertę, buvusią žalos padarymo metu, Panevėžio miesto apylinkės teismui 2006-07-03 sprendimu pripažinus negaliojančiu ginčo sandorį. Nustatydamas žalos dydį, teismas įvertino, kad ginčo butas buvo įsigytas 1995-09-25 už 5 000 Lt kainą, kad butas buvo apleistas, nes šio sandorio sudarymo metu buto savininkė L. A. negyveno Lietuvoje, butu nesurūpino, jo neprižiūrėjo. Be to, teismas tinkamai įvertino ir minėtą Turto vertės nustatymo pažymą kaip rašytinį įrodymą, pagrindžiantį ieškovės turėtas 15 000 Lt buto remonto (pagerinimo) išlaidas, dėl kurių taip pat padidėjo ginčo buto vertė, buvusi sandorio negaliojimo pripažinimu metu. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, atsižvelgdamas, į rinkos pokyčius, turto būklės pagerėjimą ir kitas svarbias faktines aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad ieškovės patirta žala sudaro 20 000 Lt, ir priteisė šios žalos dalį iš atsakovų.
Neturi pagrindo apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes, apelianto teigimu, skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovų 15 000 Lt buto pagerinimo išlaidų, kurių ieškovė neprašė priteisti iš atsakovų notarės Gražinos Slavinskienės ir VĮ „Registrų centras“. Pažymėtina, kad teismas 15 000 Lt suma įvertino padidėjusią ginčo buto vertę nuo jo įsigijimo 1995-09-25 iki žalos atsiradimo, pripažinus sandorį negaliojančiu 2006-07-03 teismo sprendimu, t. y. praėjus daugiau nei 10 metų nuo jo įsigijimo. Šį turto vertės padidėjimą teismas įvertino, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė remontavo ginčo butą, jį sutvarkė, prižiūrėjo, pagerino buto būklę, padarydama jį tinkamu gyventi. Buto tvarkingą būklę taip pat patvirtina paminėta Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 528 P:08 GM su buto nuotraukomis (b. l. 9-12).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas. Ši nuostata reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, susijusias su patirtais ieškovės nuostoliais, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovės patirtos žalos dydžio (20 000 Lt), ir priteisdamas jai sprendime nustatytą žalos dalį, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas.
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą apygardos teismo sprendimą (CPK 263 str., 329 str. – 330 str.).
Atmetus apelianto apeliacinį skundą, pagal civilinio proceso įstatymo taisykles iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. valstybei 4,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 181; CPK 88 str. 1 d., 3 p., 93 str. 1 d., 96 str., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Palikti iš esmės nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą.
Priteisti iš trečiojo asmens „Beazley Furlonge Limited“ (į. k. 1893407) valstybei 4,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.