Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Civ. byla Nr. 2-269-280/2009 Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 44.2; 44.2.4.2

2009 m. lapkričio 27 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant ieškovei Z. V., jos atstovui adv. Česlovui Petroniui, atsakovės L. A. atstovui adv. Algimantui Kolpertui, notarei G. S., jos atstovui adv. Raimundui Gargasui, VĮ „Registrų centras“ atstovei A. N., trečiojo asmens „Beazley Furlonge Limited“ atstovei adv. Žygimantui Pacevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Z. V. ieškinį atsakovams L. A., notarei G. S., VĮ Registrų centras“, tretieji asmenys: AB „Lietuvos draudimas“ ir „Beazley Furlonge Limited“, dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad pagal principinę civilinės teisės taisyklę svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Atlygintina pagerinimo išlaidų suma negali viršyti daikto vertės padidėjimo.

Teisiniai argumentai

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, kad ieškovės Z. V. patirtos žalos priežastis yra atsakovų neteisėti veiksmai, lėmę neteisėtos buto pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą, restitucijos taikymo negalimumą. Jeigu būtų neišduota nuosavybės teisių į butą pažyma TTIPB Panevėžio filiale, jei notarė, pastebėjusi jos nurodytus netikslumus, būtų atsisakiusi tvirtinti sandorį, Z. V. žala nebūtų buvusi padaryta, nes ji nebūtų mokėjusi pinigų už butą, t. y. nebūtų buvę pagrindo pinigams mokėti.

Nagrinėjamoje byloje taikyta vienašalė restitucija natūra ieškovei neužtikrino padarytos žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad visiškos restitucijos vykdymas yra neįmanomas, nes nerastas asmuo, kuris pardavinėjo atsakovės L. A. (R.) butą ir už jį paėmė iš ieškovės Z. V. už butą mokėtus pinigus. Susigrąžinti už parduotą butą sumokėtų pinigų ieškovė nebegali, nes nenustatytas asmuo. Notarai, vykdydami savo pareigas, privalo ne formaliai atlikti notarinius veiksmus, bet veikti taip, kad asmenų teisėtų interesų apsauga būtų užtikrinta realiai, turi imtis ne tik paprasčiausių priemonių, o maksimaliai atitinkančių notarų profesinės veiklos standartą. Notarui tenka rizika dėl galimos žalos, atsakomybė už sandorių teisėtumo neužtikrinimo (LAT 2007-04-06 nutartis nagrinėjamame ginče, bylos Nr. 3K-3 154/2007). Notaro civilinę atsakomybę lemia bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma. Nagrinėjamu atveju notarė pastebėjo neatitikimus, bandė telefonu aiškintis aplinkybes, tačiau patikinta rašymo apsirikimo klaidos buvimu, sandorį patvirtino. Šie neatitikimai kaip tik liudijo tai, kad daromi nusikalstami veiksmai.

Dėl to, kas aptarta, notarės G. S. neteisėti veiksmai pripažintini pakankama ir pernelyg nenutolusia priežastimi, dėl kurios ieškovė patyrė žalos (CK 6.247 straipsnis). Tai, kad restitucija natūra tapo negalima, patvirtina, kad ieškovei notaro padaryta žala neatlyginta. CK 1.138 straipsnyje nustatyti civilinių teisių gynimo būdai, iš kurių yra restitucija ir civilinė atsakomybė (CK 1.138 straipsnio 2, 6 punktai). Asmuo, kurio subjektinės civilinės teisės pažeistos, turi teisę pasirinkti, kokiu iš civilinių teisių gynimo būdų teisme ginti pažeistas teises. Jeigu asmens pasirinktu civilinių teisių gynimo būdu negalima apginti pažeistų subjektinių civilinių teisių, tai nepanaikina asmens teisės prašyti teismo taikyti kitą civilinių teisių gynimo būdą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kaip ir nagrinėjamoje byloje, tapus neįmanoma apginti ieškovų pažeistas teises taikant restituciją natūra, jos gali būti apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., J. A. P. v. Lietuvos Respublika, V. J.; bylos Nr. 3K-3-518/2006).

Kadangi pagal savo teisinę prigimtį civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai, tai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, ieškinys gali būti reiškiamas: žalą padariusiam asmeniui (tada jo draudikas turi būti įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo); tiesiogiai draudikui (tada žalą padaręs asmuo įtraukiamas į bylą kaip trečiasis asmuo); už žalą atsakingam asmeniui ir jo civilinės atsakomybės draudikui – šiuo atveju jie būtų bendraatsakoviai. Šioje byloje ieškovei buvo paaiškinta teisė tinkamai pasirinkti atsakovus, keisti dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir ieškovė patikslintu ieškiniu atsakovais patraukė notarę G. S. ir VĮ Registrų centras. Draudimo bendrovės liko trečiaisiais asmenimis, nes priimtas sprendimas turės reikšmės jų teisėms ir pareigoms prieš notarę G. S.

Žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovės G. S. ir VĮ Registrų centras.

Atsakovė L. A. ieškovei savo nurodytais veiksmais tiesiogiai žalos nepadarė. Jos veiksmai, nurodyti ieškinyje, tolima priežastis ieškovės patirtai žalai kilti, jie nebuvo nukreipti tiesiogiai prieš ieškovę. Savo veiksmais ji tik sau pakenkė, nes atitinkamam laikui prarado butą. Atvirkščiai, vertinant Z. V. teisinę poziciją matyti, kad kiekvienas atsargus ir rūpestingas, sąžiningas asmuo neieškos būdų pasisavinti ar kitaip užvaldyti neprižiūrimą turtą, atvirkščiai, to visomis priemonėmis sieks išvengti. Nustatytomis aplinkybėmis L. A., kaip prieš savo valią praradęs turtą asmuo, negali būti traukiama turtinėn atsakomybėn prieš ieškovę Z. V. Antra vertus, butas nėra tiek pagerintas, kad būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė L. A. praturtėjo ieškovės sąskaita.

Notaro turtinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas atsakingas asmuo privalo atlyginti žalą įstatymų nustatytais atvejais (6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notarai atsako už žalą, padarytą kaltais veiksmais, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi nors notaro atsakomybę lemia ir pati lengviausia kaltės forma, tačiau vis dėlto notaro atsakomybė be kaltės negalima. Dėl to, sprendžiant dėl tam tikrą notarinį veiksmą atlikusio notaro civilinės atsakomybės, būtina nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat įvertinti, ar šis asmuo toje konkrečioje situacijoje padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje J. S., I. Z. v. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė V. J. M., AB „Lietuvos draudimas“; bylos Nr. 3K-3-11/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje D. B. v. J. I., Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A., AB „Lietuvos draudimas; bylos Nr. 3K-3-371/2004).

Tokia nuostata yra CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyti keli (bet ne visi) atvejai, kai turi būti atlyginama neturtinė žala. Tai – neturtinė žala, kuri padaryta nusikaltimo atveju, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, taip pat kai jos atlyginimą numato įstatymas. Notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas, bet neturtinės žalos atlyginimo atvejo jame nenurodyta. Kadangi neteisėtais notaro tvirtinant buto pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo įrodytas notaro nusikaltimas, neturtinės žalos padarymas nesiejamas su žala asmens sveikatai ar gyvybės atėmimu, tai nėra nė vieno atvejo, nurodyto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neturtinės žalos ieškovei Z. V. nėra pagrindo priteisti ir iš kitų atsakovų, nes jų veiksmai nėra pripažinti nusikalstamais.

Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad didžiausią žalos dalį, t. y. 70 proc. visos žalos, turi atlyginti pripažintą negaliojančiu sandorį buto pirkimo–pardavimo sutartį patvirtinusi notarė, 15 proc. – Registrų centras, išdavęs pažymėjimą nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui sudaryti ne parduodamo turto savininkui, o asmeniui, su suklastotu įgaliojimu, kuriame neteisingas buto savininko asmens kodas ir akivaizdžiai padirbtas notarės N. I. K. parašas (baudž. bylos. t. 2, lapas 27) ir 15 proc. – pati ieškovės, nerūpestingai įgyvendinusi savo teisę laisva valia sudaryti sandorius. Ji, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, turėjo realią galimybę ir pareigą įsitikinti buto savininkės valia perleisti butą.

Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad butu domėjosi ir kiti piliečiai, tačiau pasiklausinėję kaimynų, namą eksploatuojančios įmonės darbuotojų, sužinojo, kad buto savininkė išvykusi iš Lietuvos, jos valia nežinoma, todėl sutarčių sudarymo atsisakė. Pažyma pardavimui TTIP biure buvo išduota ir 1995-07-03, kuri grąžinta nepanaudota. Panašiai galėjo elgtis ir ieškovė Z. V., o ne pasitikėti jai nepažįstamais asmenimis, nesidomėti buto savininko valia.

Restitucijos klausimas kilusiame ginče išspręstas tik 2008-04-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu. Todėl ieškovė nepraleido trejų metų ieškinio senaties reikalavimui (CK 1.125 str. 8 d.) dėl žalos atlyginimo. Ieškovė iki šiol tebesinaudoja ginčo butu. Iki sprendimo dėl restitucijos taikymo priėmimo ieškovė Z. V. faktiškai buvo buto valdytoja ir savininke, žalos nebuvo patyrusi ir neturėjo pagrindo reikalauti ją atlyginti (CK 1.127 str.). Todėl darytina išvada, kad ieškovė ieškinio senaties terminų nepraleido ir tuo pagrindu ieškinio atmesti nėra galimybės.

Negalima daryti išvados, kad ieškovei turi būti priteista kaip žalos atlyginimas dabartinė buto (duomenys neskelbtini) vertė. Pagal CK 6.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal CK 6.249 str. 5 d. žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai arba prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Tačiau dėl atsakovų kaltės ieškovė Z. V. prarado ne butą, dėl kurio buvo sudarytas neteisėtas sandoris, bet konkrečią piniginių lėšų sumą, kuri jai turi būti grąžinama. Už tuos pinigus ji buvo neteisėtai įgijusi butą, kurio vertė išaugo ne dėl asmenų, iš kurių prašoma priteisti žalos atlyginimą, neteisėtų veiksmų. Todėl šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo ieškovei priteisti žalos atlyginimą – dabartinę buto, kurį ji nupirko neteisėtai, vertę.

Dėl to, kas pasakyta, iš notarės G. S. ieškovei Z. V. priteistina suma 14 000 Lt žalos atlyginimo, o iš atsakovo VĮ Registrų centras – 3 000 Lt. Ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jos ieškinys tenkintas iš dalies, ji sumokėjo tik 200 Lt žyminio mokesčio, nuo kitos dalies atleista. Ieškovė nepateikė įrodymų ir neprašė priteisti advokato pagalbos išlaidų.

Trečiajam asmeniui iš ieškovės Z. V. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes iš dalies tenkintas ieškinys atsakovei G. S., kurios pusėje šis trečiasis asmuo dalyvavo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 268–270 str.

NUSPRENDŽIA:

Ieškovės Z. V. ieškinį atsakovams L. A., notarei G. S. ir VĮ „Registrų centras“, tretiesiems asmenims atsakovės G. S. pusėje AB „Lietuvos draudimas“ ir „Beazley Furlonge Limited“ tenkinti iš dalies.

Priteisti Z. V. iš notarės G. S. 14 000 Lt žalos atlyginimo, iš VĮ „Registrų centras“ 3 000 Lt. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartimi atsakovei L. A.

Priteisti iš atsakovės G. S. 74 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.