Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. T., nuteistojo A. B. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio ir nukentėjusiojo J. J. J. atstovo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. J. J. padarytą turtinę žalą (6 900,71 Eur), per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų, dirbant kas mėnesį po 20 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 270 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (3 700 Eur) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. J. J. padarytą turtinę žalą (6 900,71 Eur), per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų, dirbant kas mėnesį po 20 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d., 12.30 val., iki 2016 m. rugpjūčio 19 d., 16.20 val. (dvi dienos). O. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. J. J. padarytą turtinę žalą (6 900,71 Eur), per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų, dirbant kas mėnesį po 20 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat O. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 270 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (3 700 Eur) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir O. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. J. J. padarytą turtinę žalą (6 900,71 Eur), per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų, dirbant kas mėnesį po 20 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. J. J. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. B. ir O. T. solidariai priteista J. J. J. 6 900,71 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. B. ir O. T. solidariai Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priteista 42 567,02 Eur aplinkai padarytai žalai atlyginti. Iš A. B. ir O. T. priteista po 36,52 Eur teismo turėtų išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

16. Nuteistojo O. T. ir nuteistojo A. B. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliaciniai skundai atmestini, nukentėjusiojo J. J. J. atstovo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kaltės

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, A. B. ir O. T. pagrįstai pripažino kaltais, pasikėsinus pagrobti nukentėjusiojo J. J. J. turtą - 10 919,366 Eur vertės 185,074 m³ iškirstų žalių eglių, o taip pat pažeidus aplinkos apsaugos taisykles, dėl ko buvo padaryta didelė žala miškui kaip aplinkos objektui. Sprendžiant dėl pastarųjų kaltės, buvo vertinta surinktų įrodymų visuma – kaltinamųjų, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje duomenys, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų pasirinktą taktiką nusikalstamų veikų padarymu kaltinti vienam kitą pagrįstai vertino kritiškai ir laikė tai jų gynybinėmis pozicijomis, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

18. Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 3 MGL, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2010, 2K-54/2011, 2K-19/2014, 2K-585-677/2015). Nagrinėjamu atveju, neginčijamai nustatyta, kad miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. J. J.. Leidimas kirsti mišką šiame sklype, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 12 d. išduotas nebuvo.

20. Nors darbininkai ir nurodė manę, kad pjauna O. T. priklausantį mišką, tačiau nei vienas nepatvirtino matęs kokius nors tai patvirtinančius dokumentus ar girdėjęs šį faktą iš paties O. T., liudytojų teigimu, jie tai girdėjo arba iš A. B., arba vieni iš kitų. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šie asmenys nuolat dirbo miško darbus A. B., pastarasis jiems apmokėdavo už darbą, jie buvo tarpusavyje pažįstami, todėl galėjo būti suinteresuoti duoti jam palankius parodymus, siekiant sušvelninti jo atsakomybę. Kad tai O. T. pasamdė A. B. pjauti mišką, taip pat nurodė ir liudytojai M. M. P., D. B. ir A. B., tačiau šie liudytojai su A. B. yra susiję artimais ryšiais (sugyventinė, brolis ir motina), todėl jų parodymai šioje dalyje vertinami kritiškai. Nors nuteistojo A. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad kratos A. B. namuose metu buvo rasti popieriaus lapai su užrašu „O. miškas“ ir apskaičiuota iškirsto miško kubatūra, apklausų metu A. B. nurodė, kad šie lapai nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu, tai jo užrašai iš ankstesnių jo ir O. T. bendrų miško kirtimo darbų. Taigi, šie įrašai, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negali vienareikšmiškai patvirtinti, kad A. B. buvo įsitikinęs teisėtai pjaunantis O. T. priklausantį mišką, nes paties nuteistojo parodymai dėl to yra dviprasmiški. Be to, apklausų metu A. B. nurodė manęs, kad miškas priklauso ne O. T., o kažkokiai bankrutuojančiai įmonei „Jungtiniai miškai“.

21. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, A. B. yra įgijęs miškininko specialybę, verčiasi individualia veikla medienos ruošos srityje. Esant tokioms aplinkybėms, A. B. profesionaliai verčiantis miškų pjovimo darbais, turint savo pastovią darbininkų brigadą, tam skirtą specialią autotechniką, laikytina, kad jis žinojo, jog prieš organizuojant konkretaus miško kirtimą privalu įsitikinti tokių veiksmų teisėtumu, t. y. įsitikinti, kad yra išduotas leidimas kirsti tokį mišką. Nors O. T. teigia, kad jis buvo tik vienas iš A. B. pasamdytų darbininkų, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad jis taip pat verčiasi miškų kirtimo darbais, su A. B. bendradarbiauja ne pirmą kartą, todėl, prieš duodamas medkirčiams nurodymus, kuriuos medžius reikia pjauti, o kuriuos palikti, jis turėjo įsitikinti, kad miškas kertamas teisėtai, t. y. kad yra išduotas leidimas jį kirsti. Be to, nelogiški nuteistojo O. T. argumentai, kad jis A. B. nurodymu tik turėjo savo traktoriumi ištraukti medieną iš miško, kadangi A. B. turi savo techniką tokiems miško darbams atlikti.

22. Tai, kad nuteistieji bendradarbiavo, kertant J. J. J. priklausantį mišką ir parduodant iškirstą medieną, patvirtino ir liudytojas D. M., kuris nurodė, kad A. B. po pokalbio su O. T. paprašė liudytojo nuvykti sumatuoti medieną. Jie su A. B. nuvyko prie Šventos k. ir matavo susandėliuotų eglės rąstų diametrus, buvo matuojami tik 6,10 m ilgio rąstai, nes tokių prašė O. T.. D. M. taip pat nurodė, kad trūko reikiamo kiekio medienos, todėl O. T. traukė ją iš miško, o A. B. matavo. Pats D. M. tuo metu važiavo pasitikti miškovežių, kuriuos lydėjo V. M.. Visi 6,10 m ilgio rąstai buvo pakrauti į miškovežius. Apklausos metu liudytojas V. M. nurodė, kad 2016 m. birželio 9 d. jam A. B. pasiūlė pirkti medieną, ji buvo susandėliuota pamiškėje netoli (duomenys neskelbtini). Jis iš A. B. įsigijo 44,2 kubinius metrus žalios medienos, 6,00 m eglės, už kurią atsiskaitė grynaisiais pinigais, A. B. žadėjo, kad vėliau galės pasiūlyti dar tokio paties pločio rąstų. Nors V. M. prašė A. B. parodyti leidimą kirsti mišką, tačiau pastarasis jo nepateikė, nors žadėjo, todėl 2016 m. birželio 9 d. stataus miško sutartis Nr. 16/06 liko nepasirašyta. Kad A. B. siūlė pirkti medieną, patvirtino ir liudytojas M. Z.. Kad tarp A. B. ir V. M. įvyko medienos pirkimo-pardavimo sandoris patvirtino ir D. B. bei M. M. P., to neneigė ir pats A. B., tačiau, jų teigimu, medieną A. B. pardavė O. T. prašymu, nes pastarasis su V. M. buvo susipykęs. Vis dėlto, tokių aplinkybių V. M. nepatvirtino, jis nurodė, kad anksčiau pažinojo O. T., tačiau su juo nepalaiko jokių santykių, nebendrauja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistųjų ir liudytojų parodymų visumą, daro išvadą, kad neteisėtai iškirsta mediena V. M. buvo parduota O. T. ir A. B. bendru sutarimu – A. B. susitarė su V. M. dėl medienos pardavimo, O. T. traukė ją iš miško, A. B. matavo ir organizavo pardavimo procesą. Bendrą asmenų susitarimą patvirtina ir faktas, kad nuteistieji pasidalino iš sandorio gautus grynuosius pinigus.

24. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma (žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

25. Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju nuteistieji nepripažįsta veikę bendrai, iš aptartų įrodymų visumos matyti, kad jų veiksmai buvo nukreipti į bendrą tikslą – neteisėtai iškirsti J. J. J. priklausantį mišką ir pasisavinti medieną. Pažymėtina, kad dalis šio tikslo buvo pasiekta - iškirsta 10 919,366 Eur vertės 185,074 m³ žalių eglių, iš kurių 6 804,71 Eur vertės 115,334 m³ eglių pagrobta. Šio tikslo nuteistieji siekė bendrais veiksmais, pasiskirstę vaidmenimis – A. B. sužymėjo medžius, organizavo darbininkų brigadą miško kirtimo darbams atlikti, juos aprūpino darbo įrankiais, apmokėjo už atliktą darbą, O. T. traukė iš miško ir sandėliavo iškirstą medieną, duodavo nurodymus miške dirbantiems asmenims, A. B. atliko iškirstos medienos matavimo ir tam tikro jos kiekio realizavimo darbus, nuteistieji tarpusavyje pasidalino iš to gautus pinigus, reguliariai susitikdavo, bendraudavo apie miško kirtimo darbus, jų eigą ir norimus pasiekti rezultatus. Kaip jau minėta, abu nuteistieji verčiasi medienos kirtimo ir jos traukimo bei realizavimo darbais, turi savo darbininkus, techniką, kartu dirba ne pirmą kartą, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko neįtikėtinais nuteistųjų argumentus, kad jie aptartus veiksmus atliko nesuvokdami situacijos esmės. Nuteistieji žinojo, kad miško kirtimo darbams reikalingas leidimas, juo labiau, kad tokį leidimą pateikti reikalavo tiek darbininkai, tiek medieną pirkęs V. M., tačiau, nepaisant to, kad leidimo nebuvo, jie tęsė savo neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, A. B. organizatoriaus vaidmuo nėra inkriminuotas, todėl pirmosios instancijos teismas to ir neturėjo motyvuoti. Abu asmenys laikomi nusikaltimo bendravykdytojais.

26. Nors nuteistųjų O. T. ir A. B. kaltė, pasikėsinus pagrobti svetimą turtą, yra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentams dėl neteisingo nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.

27. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pagrobimą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

28. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad miško sklype, nuosavybės teise priklausančiame J. J. J., neteisėtai, be leidimo kirsti mišką, buvo plynai iškirsta 10 919,366 Eur vertės 185,074 m³ žalių eglių, iš kurių 6 804,71 Eur vertės 115,334 m³ eglių pagrobta.

29. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar iškirsto miško vertė atitinka didelės vertės požymį (250 MGL), nepagrįstai taikė 2018 m. sausio 1 d. patvirtintą 50 Eur bazinį bausmių ir nuobaudų dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokiose situacijose nuosekliai laikosi pozicijos, jog BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tada šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, Teismų praktika, 2008, Nr. 30). Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių; minimalių ekonominių-socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-495/2007, 2K-64/2011 ir kt.). Toks BK nuostatų aiškinimas pagrįstas ir įstatymų leidėjo ketinimais baudžiamajame įstatyme nusikalstamų veikų sudėtis sieti ne su pačiu MGL dydžiu, o su MGL kiekiu, t. y. MGL skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, baudžiamasis įstatymas grįžtamąją galią gali turėti tik tuo atveju, kai įstatymų leidėjas pačiame baudžiamajame įstatyme pakeičia nusikalstamos veikos pavojingumą lemiantį MGL skaičių, o ne MGL dydį.

31. Taigi, šiuo atveju, nusikalstama veika buvo padaryta 2016 m. birželio 1 d. – birželio 12 d., o tuo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nutarimą „Dėl LRV 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, Lietuvos Respublikoje galiojęs MGL dydis buvo 37,66 Eur. Įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 250 MGL buvo lygūs 9 415 Eur, akivaizdu, jog iškirsto pasikėsinto pagrobti miško vertei esant lygiai 10 919,366 Eur, tokio turto vertė viršija 250 MGL dydį ir tokie veiksmai užtraukia atsakomybę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį. Reziumuojant tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo netinkamas BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų pritaikymas lėmė neteisingą nusikalstamos veikos kvalifikavimą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas ir nuteistųjų O. T. ir A. B. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 22 straipsnio 1 dalies 178 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

32. Vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal BK 270 straipsnio 2 dalį aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas pripažįstamas kvalifikuotu nusikaltimu, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Sprendžiant, ar padaryta žala gyvūnijai, augmenijai yra didelė ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mąstą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-159/2010, 2K-54/2011 ir kt.). Byloje nustatyta, kad nuteistieji bendromis pastangomis neteisėtai nukentėjusiajam privačios nuosavybės teise priklausančiame miško sklype plynai iškirto didelį kiekį žalių eglių bręstančiame medelyne, kuriame nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, miškas yra suniokotas, nors šeimininkas neplanavo jo kirsti. Šiam miškui atkurti reikės ne vieno dešimtmečio. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neteisėtu miško kirtimu buvo sutrikdyti natūralūs biologiniai procesai, todėl buvo padaryta didelė žala augmenijai. Nors materialinė žalos išraiška nėra „didelės žalos aplinkai“ požymis, tačiau šiuo atveju miškui kaip aplinkos objektui padaryta 42 567,02 Eur žala. Pažymėtina, kad būtent paruošiamieji nusikalstamai veikai, numatytai BK 178 straipsnio 3 dalyje, daryti nuteistųjų veiksmai, t. y. miško ploto kirtimas, neturint teisėto leidimo, atitinka BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kolegijos vertinimu, nuteistieji yra pagrįstai nuteisti ir pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, nes jų neteisėti veiksmai vertintini kaip nusikalstamų veikų sutaptis.

Dėl bausmės

33. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

34. A. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena nusikalstama veika (BK 22 straipsnio 1 dalis 178 straipsnio 3 dalis) įstatymo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių nutrauktas pasikėsinimo stadijoje, kita (BK 270 straipsnio 2 dalis) – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas. Nuteistasis A. B. veikė bendrininkų grupėje, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikaltimais padaryta didelė žala nukentėjusiajam ir aplinkai, kuri nėra atlyginta, apelianto vaidmuo nusikaltimų daryme buvo aktyvus, jis intensyviai atliko neteisėtus veiksmus. Nuteistasis nevedęs, dirba – verčiasi individualia veikla. Nusikaltimų padarymo metu jis buvo teistas, teistumas nebuvo išnykęs, baustas administracine tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, šiuo metu A. B. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, yra pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – taip pat už medienos vagystę. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis, besiversdamas individualia veikla miškininkystės srityje, finansinės naudos siekia pasirinkdamas tą patį veikimo modelį – kirsdamas svetimą mišką, neturint tam leidimo, ir pasisavindamas medieną. Byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyta tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. Šių A. B. asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam skiriant BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant arčiau minimalios ribos ir vykdymą atidedant. Kadangi padaryti nusikaltimai, numatyti BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 270 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę ir pirmosios instancijos teismo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrina apėmimo būdu.

35. O. T. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena nusikalstama veika (BK 22 straipsnio 1 dalis 178 straipsnio 3 dalis) įstatymo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių nutrauktas pasikėsinimo stadijoje, kita (BK 270 straipsnio 2 dalis) – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas. Nuteistasis O. T. veikė bendrininkų grupėje, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikaltimais padaryta didelė žala nukentėjusiajam ir aplinkai, kuri nėra atlyginta. Nuteistasis yra jauno amžiaus, nevedęs, dirba, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka. Byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyta tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. Šių O. T. asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam skiriant BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant arčiau minimalios ribos ir vykdymą atidedant. Kadangi padaryti nusikaltimai, numatyti BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 270 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę ir pirmosios instancijos teismo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrina apėmimo būdu.

Dėl kitų klausimų

36. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

37. Baudžiamojoje byloje yra pateikti VĮ „Švenčionėlių miškų urėdija“ atlikti neteisėtai iškirsto 1,2 ha ploto miško Švenčionių girininkijoje (miško valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) atkūrimo išlaidų paskaičiavimai (dirvos ruošimas miško želdiniams, sodmenų įsigijimas, sodinimas). Viso atkūrimo išlaidos sudaro 1 240,66 Eur. Kadangi J. J. J. kaip neteisėtai iškirsto miško savininkui kyla pareiga jį atkurti, VĮ „Švenčionėlių miškų urėdijos“ paskaičiuotos miško atkūrimo išlaidos laikytinos realia nuteistųjų O. T. ir A. B. neteisėtais veiksmais šį mišką iškertant nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Kadangi šie paskaičiavimai atlikti vadovaujantis Miško priežiūros ir atskirtų ūkinių paslaugų teikimo įkainiais VĮ „Švenčionėlių miškų urėdijoje“, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, VĮ „Švenčionėlių miškų urėdijos“ sodmenų kainomis, laikytini pagrįstais. Nuteistieji minėtos išlaidų sumos neginčija ir savo paskaičiavimų nepateikia.

38. BK 72 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

39. Nagrinėjamu atveju, V. M. 2016 m. birželio 9 d. įsigijo iš A. B. 44,2 kubinius metrus žalios medienos (6,10 m ilgio eglės rąstų), už kurią su A. B. tą pačią dieną atsiskaitė grynaisiais pinigais. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, ši mediena buvo neteisėtai iškirsta miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. J. J.. Pirkimo – pardavimo sandorio buvimo faktą patvirtina 2016 m. birželio 9 d. Stataus miško sutartis Nr. 16/06, kurios objektas – (duomenys neskelbtini), Švenčionėlių miškų urėdijoje išpjauta mediena (44,2 kub. m. 6 m ilgio eglės rąstų), kurios kaina 2 254,20 Eur, pirkėju sutartyje nurodytas V. M. (sutartis jo pasirašyta), pardavėju – A. B. (parašo nėra). V. M., apklausiamas liudytoju, nurodė, kad būtent tokią sumą ir sumokėjo A. B. grynaisiais pinigais, o sutartis pastarojo nepasirašyta, nes jis V. M. nepateikė leidimo kirsti mišką. Kaip matyti, sutartyje nėra įrašytas leidimo numeris. A. B. neginčija pardavęs šią medieną, taip pat neneigia gavęs už tai atlygį grynaisiais pinigais, tačiau nurodo, kad V. M. jam sumokėjo 4 000 Eur, kuriuos jie pasidalino su O. T.. Kaip jau nustatyta anksčiau, šią medieną V. M. nuteistieji pardavė bendru sutarimu, nors jos pardavimo procesą ir organizavo A. B.. Vis dėlto, 4 000 Eur gavimą patvirtinančių objektyvių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad neteisėtai iškirstą medieną nuteistieji pardavė už sutartyje nurodytą kainą – 2 254,20 Eur. Šie pinigai laikytini nusikalstamos veikos rezultatu, todėl iš nuteistųjų turi būti konfiskuoti.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. B. ir O. T. pagrįstai pripažino kaltais dėl svetimo turto pagrobimo, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 3 straipsnio 2 dalį) ir netinkamai kvalifikavo nuteistųjų padarytą nusikaltimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas. Taip pat nuosprendis keistinas, esant neteisingai išspręstiems kitiems klausimams – miško atkūrimo išlaidos pripažintinos nukentėjusiajam padaryta turtine žala, kuri priteistina iš nuteistųjų, taip pat konfiskuotinas nuteistųjų nusikalstamu būdu gautas turtas – 2 254,20 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo O. T. ir nuteistojo A. B. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiojo J. J. J. atstovo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti.

A. B. padarytą nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirta bausme – 100 MGL (3 700 (trijų tūkstančių septynių šimtų) Eur) dydžio bauda ir A. B. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą A. B. atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti nukentėjusiajam 8 141, 37 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt vieno euro ir trisdešimt septynių eurocentų) dydžio turtinę žalą.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. (dvi paras).

O. T. padarytą nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirta bausme – 100 MGL (3 700 (trijų tūkstančių septynių šimtų) Eur) dydžio bauda ir O. T. paskirti galutinę subendrintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą O. T. atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti nukentėjusiajam 8 141, 37 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt vieno euro ir trisdešimt septynių eurocentų) dydžio turtinę žalą.

Tenkinti nukentėjusiojo J. J. J. civilinį ieškinį dalyje dėl miško atkūrimo išlaidų atlyginimo ir iš A. B. ir O. T. solidariai priteisti J. J. J. 1 240,66 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt eurų ir šešiasdešimt šešis eurocentus) turtinei žalai atlyginti.

Pripažinti 2 254,20 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir dvidešimt eurocentų) nusikalstamos veikos rezultatu ir juos iš A. B. ir O. T. konfiskuoti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.